formavimasis

Mėnulis susiformavo praėjus maždaug 95 mln. metų po Saulės sistemos susikūrimo – per susidūrimą, kuris taip pat nulėmė dabartinę Žemės struktūrą, rodo studija, tapusi vėliausiu mėginimu apskaičiuoti to įvykio laiką. Žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje sakoma, kad ankstyvosios Žemės pirmtakės susidūrimas su Marso dydžio objektu įvyko prieš maždaug 4,47 mlrd. metų. Tas susidūrimas į mūsų planetos orbitą išmetė didelį kiekį išsilydžiusios medžiagos, iš kurios galiausiai susiformavo Mėnulis.

Kada ir kaip susiformavo Mėnulis? Manoma, kad Žemės formavimosi metu, maždaug prieš 4,5 mlrd. metų, didelis objektas susidūrė su dar besiformuojančia Žemės planeta, kuri tuo metu tebuvo apie 50–200 mln. metų amžiaus, rašo lefigaro.fr. Po šio susidūrimo aplink Žemę susidarė dulkių diskas, iš kurio maždaug per vieną amžių susiformavo milžiniškas natūralus Žemės palydovas.

Šiame „Balsas.lt savaitė“ numeryje apžvelgiama, kaip asmenybės buvo formuojamos sovietiniais laikais ir kokiu keliu žengia šių dienų ateities lyderius ugdyti siekianti švietimo sistema. Kiekvienai epochai būdingas savitas vaikų idealų formavimo braižas. Lietuvoje sovietai buvo išstūmę religiją bei tautiškumą, o dabar konkuruoja konservatyvumas ir „postmoderniųjų pilietininkų“ vertybės. Vaikų auklėjimo ir idealų formavimas, kaip ilgalaikius padarinius sukelianti sritis, visuomet buvo svarbi.

Šiauliuose, Kairių link, pastebėtas besiformuojantis tornadas. Nedidelė, aiškiai matoma piltuvėlio formos figūra nesiekia žemės, susiformuoja ir vėl dingsta.

Formuojantis diskinėms galaktikoms, tokioms, kaip mūsų Paukščių Takas, paskutiniai jų stebinančios formos potėpiai padaryti visai neseniai, leidžia manyti naujas tyrimas. Šis atradimas greičiausiai nustebins daugelį mokslininkų, kurie manė, kad tokios galaktikos buvo statiškos daugiau kaip pusę 13,7 mlrd. metų trunkančios visatos egzistencijos, rašo SPACE.com. „Astronomai manė, kad diskinės galaktikos netolimoje visatoje savo dabartinę formą įgavo prieš maždaug 8 mlrd.

Darbo ir socialinių tyrimo instituto atlikto tyrimo „Šalies regionų demografinės struktūros ir emigracijos tendencijų palyginamoji analizė“ duomenys rodo, kad iki 2025 m. darbingo amžiaus žmonių  Lietuvoje gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusė gyventojų gali būti pensininkai.

Saulės sistema nėra vieniša Visatoje – per kelis pastaruosius dešimtmečius buvo surasta daugybė panašių sistemų, o dabar planetų ieškotojai turi ir naują įrankį - kompiuterinį modelį, leidžiantį modeliuoti planetų gimimą.

Žemė greičiau susiformavo karštesnėje, sausesnėje Saulės sistemos dalyje nei manyta anksčiau. Tai gali paaiškinti, kodėl mūsų planetoje vandens yra mažiau nei turėtų būti. Besiformuojančios Saulės sistemos „sniego linija“ – zona, už kurios ledo junginiai prieš 4,5 mlrd. metų galėjo kondensuotis – iš tiesų buvo daug toliau nuo Saulės nei teigiama vyraujančioje teorijoje, teigia tyrėjai.

Iš Žemės medžiagos sudaryta daug didesnė Mėnulio dalis nei manyta anksčiau, teigiama naujame tyrime, metančiame iššūkį nusistovėjusiai teorijai. Mokslininkai teigia, kad Mėnulis susidarė tuomet, kai su Žeme prieš 4,5 mlrd. metų susidūrė Marso dydžio objektas, vadinamas Tėja. Daugiau kaip 40 proc. Mėnulio suformavo iš po susidūrimo likusių nuolaužų.

Tamsiąją energiją bandantys suprasti mokslininkai žengė žingsnį į priekį. Jie pabandė nustatyti, kiek jos galėjo būti netrukus po Didžiojo sprogimo. Tamsioji energija – tai paslaptinga jėga, kuri, anot mokslininkų, ties siūlėmis ardo kosmosą, priversdama visatą vis sparčiau plėstis. Niekas tiksliai nežino, kas yra tamsioji energija, be to, ji niekada tiesiogiai nebuvo aptikta, rašo SPACE.com.

Mėnulio aukštumas galėjo suformuoti prieš milijardus metų vykęs sulėtintas susidūrimas su mažesniu kūnu, kurį Mėnulis išsviedė iš orbitos. Tokia teorija pateikiama naujame tyrime, informuoja naujienų agentūra AFP. Iki 3 tūkst. metrų siekiančiomis kalnų grandinėmis ir krateriais nusėta tolimoji Mėnulio pusė nelabai kuo panaši į lygesnį, negiliomis, lavos pripildytomis jūromis išmargintą artimąją pusę, matomą iš Žemės.

Mokslininkai atrado būdą, kaip stebėti žodžių formavimąsi smegenyse. Manoma, kad šis atradimas gali leisti negalią turintiems žmonėms „prabilti“. Tyrėjai atrado būdą pažvelgti į nuošaliausius smegenų užkampius ir stebėti, kaip formuojasi žodžiai. Naudodami elektrodus, jie aptiko smegenų vietą, kuri dalyvauja kuriant 40 pagrindinių anglų kalbą sudarančių grasų, rašo „Daily mail“. Jie nustatė, kad kiekvienas šių garsų turi savo signalą.

Tarptautinė mokslininkų komanda nustatė, kad Antarktidoje didžioji dalis ledo formuojasi po jau esančia danga, o ne ant jos viršaus. „Paprastai ledo dangą lyginame su pyragu – kiekvieną kartą ant viršaus pridedama po naują sluoksnį. O šiuo atveju kažkas įšvirkštė tikrai storą sluoksnį glajaus į pyrago apačią“, – kalbėjo Robin Bell, Kolombijos universiteto Lamont-Doherty Žemės observatorijos geofizikė.

Žemė galėjo suvaidinti svarbų vaidmenį formuojant Mėnulio paviršių, rodo JAV mokslininkų atliktas tyrimas. Jų teigimu, labai seniai Žemės gravitacinė trauka deformavo Mėnulį. Dėl to jis ties pusiauju „išsipūtęs“, be to, tai paaiškina, kodėl tolimoji jo pusė net ir dabar yra iškilesnė nei artimoji, praneša BBC. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Science“. Tolimoji Mėnulio pusė daugeliu požiūriu išlieka paslaptimi.