finansų griūtis

Išprovokavę kreditų bumą Baltijos šalyse, Švedijos bankai paliko jų gyventojus skursti ir žlugti, mano Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai, praneša Rus.db.lv. Jų nuomone, šiose šalyse nebūtų tokio nepritekliaus, kaip dabar, jeigu nebūtų buvę kreditų bumo. Darbiniame TVF dokumente ekonomistai Anna Gulbe ir Basas Beckeris rašo, jog vakarų bankų plėtra Rytų Europoje čia sukėlė dar didesnį disbalansą, nei tas, kuris buvo fiksuotas prieš Azijos krizę 1997-aisiais.

Krizė mūsų šalies finansų rinkose baigėsi praėjusių metų viduryje – tokie mokslinio tyrimo „Finansų rinkų pokyčiai Baltijos šalyse“ rezultatai. „Finansų rinkos rodo atsigavimo ženklus. Joms atsigavus, sutvirtės ekonomika, o po to atsigavimą pajus ir žmonės“, – paaiškina VU TVM doc. dr. Stanislava Stungurienė. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad prieš prasidedant finansiniam nuosmukiui Lietuvos finansų rinka buvo pati pasyviausia, o Latvijos – aktyviausia.

Ekonomistai ir rinkodaros specialistai vieningai tvirtina, kad po šios krizės vartojimas jau niekada nebebus toks, koks buvo iki jos. Esą išmokę skaudžią pamoką vartotojai savo klaidų nebekartos. Tiesa, ši prognozė netaikoma naujai kartai, savo kailiu nepajutusiai, kokia yra tikroji gyvenimo skolon kaina, tad po keliolikos metų galinčiai vėl įsukti šį ratą.

„Lehman“ bylos tyrimo komisijai pateikus savo darbo rezultatus, kasdien atsiranda neįtikėtinų ir vis įdomesnių detalių, susijusių su investicinio banko žlugimu. Vis daugiau asmenų ir institucijų yra  įtraukiami į skandalą. Tyrimo komisija nustatė, kad „Lehman Brothers“ dar mėnesius prieš bankroto paskelbimą buvo praktiškai žlugęs. Žlugimą bankas bandė nuslėpti manipuliuodamas finansines ataskaitas. Balansavimo triukais bankas nuslėpė 50 mlrd. JAV dolerių rizikos pozicijas.