finansiniai nusikaltimai

Vatikano teismas šeštadienį penkeriems metams ir šešiems mėnesiams kalėjimo už finansinius nusikaltimus nuteisė kadaise įtakingą italų kardinolą.  75-erių Angelo Becciu, buvęs popiežiaus Pranciškaus patarėjas, tapo aukščiausio rango Katalikų Bažnyčios dvasininku, stojusiu prieš Vatikano baudžiamąjį teismą. Be to, kadaise jis buvo laikomas vienu realiausių pretendentų į popiežiaus sostą.

Artėjant prezidento rinkimams ir žmonėms jau pradedant svarstyti, kokie bus kandidatai į valstybės vadovo poziciją, viešojoje erdvėje vienas žemaitis skelbiasi ir be rinkimų esąs Lietuvos valstybės prezidentas. Jis valstybinėms institucijoms siuntinėja įvairiausius raštus su reikalavimais elgtis taip, kaip jis nusprendė, o žmonėms aiškina, kad netrukus su pagalba iš Rusijos perims ir tikrąjį šalies valdymą. Jis kviečia žmones jungtis į jo komandą, žada mokėti po 2 tūkst.

Ekonominius nusikaltimus tirianti Vilniaus apskrities kriminalinė policija išaiškino grupę asmenų, statybininkams iš Ukrainos dalį algos mokėjusią „vokeliuose“, nesumokėjusią mokesčių valstybei pasisavinusią 2,5 mln. eurų. Kaip pirmadienį pranešė policija, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.

Panevėžio apygardos prokuratūra baigė tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, joje penki Biržų krašto ūkininkai, dvi buhalterės ir vienos bendrovės akcininkas kaltinami finansinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje pateikė daugiau nei 339 tūkst. eurų dydžio civilinį ieškinį dėl galimai nesumokėtų mokesčių, pirmadienį pranešė prokuratūra.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), vadovaujant Europos prokuratūrai, atlieka itin didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl, kaip įtariama, sukčiaujant įgytų Europos Sąjungos (ES) ūkio fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, kurių bendra suma siekia daugiau nei 650 tūkst. eurų, bei pasikėsintų įgyti dar per 106 tūkst. eurų. Visoje Lietuvoje pareigūnai atliko 46 kratas, per jas sulaikyti 27 įtariamieji, 3 iš jų suimti.

Į Klaipėdos teisėsaugos akiratį pakliuvo odontologinėmis prekėmis prekiaujanti įmonė ir iš jos prekes pirkusios 6 bendrovės bei 2 fiziniai asmenys, teikę odontologines paslaugas. Įtariama, kad įmonė galėjo padėti odontologines paslaugas teikiančioms įmonėms ir asmenims slėpti mokesčius valstybei ir jiems parduoti per 1,6 tūkst. dantų implantų be apskaitos dokumentų, rašoma pranešime spaudai.

„Inventing Anna“ pasakoja neįtikėtiną istoriją apie jauną moterį, kuri sugebėjo iš Niujorko elito išvilioti šimtus tūkstančių svarų. Dėl išplėsto serialo siužeto, kai kuriems „Netflix“ žiūrovams kilo klausimas, ar serialas paremtas tikrais gyvenimo įvykiais. „Netflix“ dramoje „Inventing Anna“ žurnalistė tiria Anons Delvey, „Instagram“ legenda tapusios „vokietės paveldėtojos“, kuri pavogė Niujorko socialinio gyvenimo žmonių širdis ir jų pinigus.

Prakratę beveik tūkstantį Lietuvos kavinių Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai šokiruoti – tokio sukčiavimo mąsto jie nematė jau gerą penkmetį, pažeidimų aptiko 8 iš 10 maitinimo įstaigų. Beveik trys milijonai eurų neapskaitytų pajamų ir nelegalūs darbuotojai. Dalis verslininkų nusprendė valstybę apvogti pasinaudodami lietuvių ypač pamėgtais patiekalais – cepelinais bei šaltibarščiais.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame uostamiesčio odontologijos klinikos vadovei pareikšti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo.

Trys socialinės įmonės darbuotojai įtariami sukčiavimu, elektroninės mokėjimo priemonės klastojimu bei jos duomenų panaudojimu, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Tyrimo duomenimis, trys atsakingi viešosios įstaigos, turinčios socialinės įmonės statusą, darbuotojai, siekdami apgaule įgyti didelės vertės svetimas lėšas, pateikė suklastotus duomenis apie įmonės veiklą Užimtumo tarnybai, teikiančiai valstybės paramą socialinėms įmonėms.

Vatikano policija antradienį paėmė dokumentų ir elektronikos per kratas, surengtas Šventojo Sosto valstybės sekretoriate ir finansų priežiūros institucijoje, gavusi oficialių skundų dėl „ankstesnių finansinių operacijų“, pranešė pareigūnai. Vatikano spaudos tarnyba nepateikė detalių apie šias kratas, konfiskuotą medžiagą ir skundų, dėl kurių buvo imtasi šių veiksmų, pobūdį.

Praėjusiais metais Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) atskleista žala valstybės biudžetui siekė beveik 40 mln. eurų, per dešimt šių metų mėnesių išsiaiškinta nuslėptų mokesčių suma - apie 32 mln. eurų, teigia neseniai šios tarnybos vadovu tapęs Antonis Mikulskis. „Beveik kiekvieną savaitę ištiriame kokį nors atvejį. Plaunamos, slepiamos pinigų sumos yra milžiniškos“, - interviu „Lietuvos žinioms“ sakė A. Mikulskis.

  Šiaulių teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje buvęs sporto klubų prezidentas bus teisiamas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Kaip trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra, 47 metų šiaulietis Ričardas Abelkis, vadovavęs dviem Šiaulių sporto klubams, kaltinamas nuo 2010 metų pradžios iki 2011 metų vidurio pasisavinęs beveik 3 mln. litų (800 tūkst. eurų) vieno klubo lėšų.

Reda Gilytė, Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš trejus metus, kai neteisėtas praturtėjimas pradėtas laikyti nusikaltimu, kasmet finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba tiria vis daugiau tokių nusikaltimų. Pasak pareigūnų, jų akiratyje – ir valstybės tarnautojai, ir muitininkai, ir verslininkai. Tačiau iki šiol nėra teisminės praktikos ir teismai priiminėja labai skirtingus nuosprendžius. Tyrėjai viliasi, kad jau kitąmet situacija pasikeis.

Karolis Birgilas Tai – brangiausius nusikaltimus darantys žmonės. Jie veikia beveik nepastebimai, be pavojaus. „Baltųjų apykaklių“ savininkai XIX amžiuje pradėjo darbuotis kitaip ir nuolat bent vienu žingsniu lenkia teisėsaugą. Kriminologijoje „baltųjų apykaklių“ nusikaltimo terminas atsirado dar 1939 metais, juo buvo apibūdinama neteisėta ir nesmurtinė veikla, kurią atlieka aukšto visuomenės sluoksnio piliečiai. Apibūdinimas tiek praeities, tiek šiandienos požiūriu yra per siauras.

Finansiniai nusikaltimai vis dar vienu žingsniu lenkia valdžios institucijas. Nepaisant griežtesnės tvarkos finansų rinkoje, šių nusikaltimų nepavyks nutraukti, rašoma CNBC. Jungtinės Karalystės Finansinių nusikaltimų tarnybos (FCA) duomenimis, pasaulyje dėl šios veiklos kasmet yra patiriama 2 trln. JAV dolerių nuostolių. Finansiniai nusikaltimai varijuoja nuo sukčiavimo ir kyšininkavimo iki slaptos investicinės prekybos ir grobstymo. Kibernetiniai nusikaltimai taip pat tampa šio proceso dalimi.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas turi rimtų problemų su teisėsauga. Šiuo metu suimtam vienam federacijos vadovų pareikšti įtarimai padarius keturis nusikaltimus. Kaip skelbia teismų informacinė sistema „Liteko“, M.Balčiūnui pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu bei kyšininkavimo.

Šalia bankų pasaulio klesti milžiniška, tačiau retai pastebima šešėlinės bankininkystės karalystė. Rizikos draudimo ir pinigų rinkos fondai per pastaruosius keliolika metų, nepaisant pasaulinės finansų krizės, išaugo iki neįtikėtino dydžio ir įgijo nemenką reikšmę. Lyg ir derėtų džiaugtis inovacijomis finansinių instrumentų srityje, deja, priešingai nei tradiciniai bankai šešėlinės bankininkystės atstovai yra nepasiekiami priežiūros institucijų rankoms.

Finansų krizė – tarsi aukso kasyklos organizuoto nusikalstamumo grupėms. Apie tai byloja įtakingų bankų, kaip „Barclays“, HSBC, ar „Credit Suisse“ sąsajos su narkotikų karteliais ir kitomis organizuotomis nusikalstamo pasaulio grupėmis. Neseni skandalai parodė sąsajas tarp didžiųjų pasaulio bankų ir galingų organizuoto nusikalstamumo grupių – narkotikų gamintojų, kontrabandininkų ir nelegalių ginklų prekeivių.

Lengvai pasipelnyti trokštantys nusikaltėliai iš Lietuvos nebeapsiriboja Didžiąja Britanija ar Skandinavijos šalimis ir ieško naujų būdų nelegaliai praturtėti. Pastaruoju metu suktų tautiečių akys vis dažniau ėmė krypti į kreditinių banko kortelių padirbinėjimu garsėjantį Tailandą. Kol didžioji dalis keliaujančiųjų į Tailandą tikisi ten gerai pailsėti ir įsimintinai praleisti atostogas, nemažai vykstančiųjų turi visai kitą tikslą.

Ar ne­kal­tas žmo­gus ga­li at­si­dur­ti tar­si po pa­di­di­na­muo­ju stik­lu? Lie­tu­vo­je, pa­si­ro­do, ga­li. Štai šiau­lie­čiui Vai­dui, vie­no­je bau­džia­mo­jo­je by­lo­je pri­pa­žin­tam nu­ken­tė­ju­siuo­ju, ne­ti­kė­tai už­si­vė­rė ban­kai. 40-me­tis vy­ras sa­vo ne­kal­tu­mą pri­vers­tas įro­di­nė­ti kas­kart, kai tik jam pri­rei­kia ko­kių nors fi­nan­si­nių pa­slau­gų.

Klaipėdos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai išaiškino milijonus uždirbusį neoficialų polietileno prekeivį, kuris nemokėjo mokesčių. FNTT Klaipėdos apygardos valdyba ir Klaipėdos apygardos prokuratūra pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl beveik pusės milijono litų gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjusio polietileno prekeivio. Įtarimai vyrui pareikšti dėl sukčiavimo, neteisėto vertimosi ūkine veikla ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Ukrainos interneto partijos lyderis Dmitrijus Golubovas tvirtina, kad skandalingosios finansinės piramidės MMM kūrėjas Sergejus Mavrodis buvo areštuotas dėl informacijos, kurią išplatino ukrainiečių programišiai, rašo portalas dumskaya.net. „Ukrainos programišiams pavyko gauti S. Mavrodžio pasus, kuriuos jis norėjo panaudoti persikeldamas į kitą šalį.

Vestminsterio magistratų teismas toliau nagrinėja buvusių „Snoro“ savininkų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo ekstradicijos bylą. Tai jau trečiasis teismo posėdis Londone dėl įtariamųjų išdavimo Lietuvai. 36 metų rusas ir 53 metų lietuvis kaltinami finansiniais nusikaltimais, kurių pasekmė – iš „Snoro“ banko išgaravę keli milijardai litų. Kaltintojas teisėjo prašė atkreipti dėmesį į „Wikileaks“ įkūrėjo J. Assange'o bylą. Ji nagrinėjama Aukščiausiajame teisme.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriui vidaus tarnybos pulkininkui Vitalijui Gailiui suteikiamas vidaus tarnybos generolo laipsnis. Policijos vyriausiajam komisarui Sauliui Skverneliui – generalinio komisaro laipsnis. Atitinkamus potvarkius dėl laipsnių suteikimo trečiadienį pasirašė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame Kauno statybų bendrovės vienintelis akcininkas 47-erių metų V. K. ir jo vienmetis, buvęs generalinis direktorius A. U., įtariami apgaulingu apskaitos tvarkymu, sukčiavimu, bendrovei priklausančio turto pasisavinimu ir jo iššvaistymu. Tyrimo metu paskaičiuota, kad įtariamųjų padaryta žala tiek statybų bendrovei, tiek valstybei siekia beveik 1 milijoną litų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl 43-ejų metų kauniečio D. J., kuris kartu su savo bendrininkais, organizuotos grupės nariais, įtariamas neteisėtai organizavęs trijų Šiauliuose ir Kaune registruotų įmonių, su 35 Lietuvos bendrovėmis sudariusių fiktyvius daugiau nei 3 milijonus litų vertės sandorius ir sukčiaujant įgijusių daugiau nei 500 tūkstančių litų, veiklą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba šiais metais jau pradėjo daugiau kaip 50 tyrimų, kuriuose kai kurie staiga praturtėję piliečiai negali gautomis pajamomis pagrįsti įgyto turto. Praėjusių metų gruodį Seimas pataisė Baudžiamąjį kodeksą (BK), kuris už neteisėtą praturtėjimą numato realias laisvės atėmimo bausmes ir turto konfiskavimą. Tačiau nepraėjus nė pusmečiui Vyriausybė jau siūlo taikyti dar griežtesnę atsakomybę.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame Kretingos rajono bendrovės direktorius įtariamas daugiau nei 400 tūkstančių litų pasisavinimu, sukčiavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir dokumentų klastojimu. Nustatyta, kad 2008–2009 metais Kretingos statybos bendrovė Palangoje pastatytuose apartamentuose atliko vidaus darbus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio pataisas, kuriomis numatoma didinti maksimalias pinigines baudas už kriminalinius, tarp jų – ir už sunkius ekonominius bei finansinius nusikaltimus.

Australijos policija Melburne sulaikė su daugiau kaip 40 mokesčių nemokėjimo atvejų susijusį lietuvį Paulių Kalinovą. 24 metų lietuvis policijos visame pasaulyje buvo ieškomas dėl su mokesčiais ir pinigų plovimu susijusių nusikaltimų, kuriuos ji darė Velse, rašo lrytas. lt P. Kalinovas buvo pastebėtas pakeliui į savo naujuosius namu Melburne. Per kratą vyro namuose policija aptiko nešiojamąjį kompiuterį su darytų nusikaltimų įrodymais.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Alytaus apskrities skyrius kartu su Alytaus rajono apylinkės prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame 45-erių metų alytiškė Z. J. įtariama pasisavinusi bendrovės lėšas, apgaulingai tvarkiusi apskaitą ir pateikusi mokesčių administratoriui neteisingus duomenis. Išaiškinta, kad baldus gaminanti Alytaus bendrovė su dviem sostinėje registruotomis įmonėmis sudarė trišalę sutartį dėl namų statybos Vilniuje.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) jungtinės pajėgos bandys išsiaiškinti. Kodėl penktadalis valstybės tarnautojų per turtingi. Ar kas nors naujo? Juk išsiaiškinti turto kilmę bandoma jau 10 ar 20 metų. Nuo pat VMI, STT ar FNTT darbo pradžios. Be to, kiekviename policijos komisariate veikia ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriai ar poskyriai. Prokuratūros turi organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apskrities skyrius kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame Kėdainių rajone ir Vilniuje registruotų bendrovių vadovai įtariami sukčiavimu ir beveik pusės milijono litų pasisavinimu. Kaltinimai pareikšti tiek 35-erių ir 54-erių metų bendrovių vadovams, tiek pačioms bendrovėms kaip juridiniams asmenims.

Sunkmečiu atsiradusiomis galimybėmis aktyviau naudojamasi ir nusikalstamais tikslais – daugėja sukčiavimo atvejų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, praėjusiais metais užregistruota 4540 sukčiavimo atvejų, tai yra 1464 atvejais daugiau nei 2008 metais.