finansavimas

Žinot tą anekdotą apie Andriušą, kuriam kokie šešeri, bet jis temoka pasakyti savo vardą ir dar žodį „košė“, nes ją visada valgo per pusryčius. Nežinau, ar tas anekdotas išvis juokingas, bet kalbant apie švietimą jis labai tiks. Ne, Andriuša neturi jokių sutrikimų, jis sveikas ir smalsus vaikas kaip ir kiti jo bendraamžiai, tik mažai kas rūpinosi, kad Andriuša ne tik išmoktų skaityti ir rašyti, bet apskritai daugiau bendrautų su darželio auklėtoju, o vėliau – ir su mokytojais.

 Jolanta Grubliauskaitė Vakar į Šiaulius turėjo atvykti septynių didžiųjų Lietuvos miestų merai. Tiesa, pasirodė vos trys iš jų. Likę keturi miestai atsiuntė savo vicemerus. Galima tik spėlioti, kodėl didmiesčių merai nepasižymėjo entuziazmu.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) rengiasi tradiciškai vienam didžiausių per metus paraiškų konkursui – šeštą kartą bus skelbiamas kvietimas teikti paraiškas vykdyti mokslinius tyrimus mokslininkų inicijuota tema. Naujiems 1–3 metų mokslininkų grupių projektams finansuoti numatyta skirti apie 7 mln. litų (apie 2 mln. eurų). Laimėtojai bus žinomi kitų metų vasario mėnesį, tyrimus jie galės pradėti vykdyti nuo balandžio mėnesio, sakoma LMT pranešime.

Kai verslas, rodos, pasiekia viską, kas įmanoma, arba nebėra kur plėstis, reikia nepabijoti keisti jo krypties, net jei tenka imtis visiškai naujos veiklos. Tai kur kas naudingesnis sprendimas nei stebėti, kaip neauga pelnas ar net kaupiasi nuostoliai. Šiandien net ir mažas verslas gali imtis ryžtingų veiksmų ieškodamas finansavimo savo verslo idėjoms.

Spalio 13 d. Švietimo ir mokslo ministerijos delegacija, vadovaujama viceministrės Svetlanos Kauzonienės, dalyvavo Paryžiuje surengtame Lietuvos ir Prancūzijos mokslinio bendradarbiavimo programos „Žiliberas“ posėdyje. Šalių delegacijos pasikeitė informacija apie naujausias mokslo ir technologijų politikos tendencijas ir atrinko bendrus tyrimų projektus, kurie bus finansuojami 2015-2016 metais. Lietuva ir Prancūzija numato finansuoti šešis mokslininkų mobilumo projektus.

Vakar ūkio ministras Evaldas Gustas darbo vizito Druskininkuose metu dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje su savivaldos atstovais bei verslininkais, su kuriais aptarė verslumo situaciją Druskininkų savivaldybėje, Ūkio ministerijos vykdomą verslo aplinkos gerinimo politiką, eksporto plėtrą, verslumo skatinimo priemones.

Virginija Motiejūnienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo spalio 1-osios turėjęs pradėti veikti Savižudybių prevencijos biuras dėl negauto finansavimo kol kas savo veiklos nepradės. Pasak sveikatos apsaugos ministrės, jis pradės veikti nuo sausio. Premjeras sako, kad lėšų bus skiriama. Kasmet Lietuvoje nusižudo apie 1000 žmonių, didelė jų dalis – jauni ir darbingi asmenys. Pagal savižudybių skaičių Lietuva pirmauja Europoje, nors šiemet jau pastebima ir mažėjimo tendencija.

Arnas Mazėtis, Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Siekdama gerinti lankytojų komfortą, Klaipėdos valdžia 2015 m. paplūdimių priežiūrai ketina skirti papildomus 800 tūkst. litų. Šiemet už daugiau kaip milijoną Smiltynėje buvo renovuota pirtis, įrengta vaikų žaidimų aikštelė. Melnragėje ir Smiltynėje pastatyti dušai, remontuoti paplūdimių takai, laiptai, įrengta naujų suoliukų. Kitąmet paplūdimiams prižiūrėti žadama skirti daugiau nei 2 mln. litų.

Šiandien buvo viešai pristatyta skaidrumo iniciatyva „Jonvabaliai“, kuria siekiama didinti Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamų projektų skaidrumą. Tai – analogų ES neturinti iniciatyva, kuri skatins įmones bei organizacijas visuomenei savanoriškai atskleisti daugiau informacijos. Gyventojai turės galimybę ne tik sužinoti, už kiek buvo nupirktas vienas ar kitas daiktas, gauti informaciją apie projekto vykdytojo akcininkus, organizacinę struktūrą ir pan.

Gamtinių dujų tiekimo bei prekybos bendrovė LITGAS, priklausanti energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, šiandien pasirašė finansavimo paslaugų sutartį su viešajame pirkime geriausią pasiūlymą pateikusiu banku „Swedbank“, AB. Pagal šią sutartį UAB LITGAS suteikiama 287,73 mln. litų (83,33 mln.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vyriausybė nauju finansiniu laikotarpiu ketina daugiau lėšų skirti socialinei ir ekonominei atskirčiai mažinti atskiruose Lietuvos regionuose. Tačiau Šalčininkų rajono vadovas tikina kol kas nejaučiantis padidėjusio dėmesio šiam kraštui. Džiaugiasi sutvarkyta aplinka Mėgstama šalčininkiečių poilsio vieta – miesto parkas, sutvarkytas pasinaudojus ES parama.

Seimo Lietuvos lenkų rinkių akcijos (LLRA) frakcijos nariai įregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo variantą, kuris įteisintų platų tautinės mažumos kalbos oficialų vartojimą, dvikalbes lenteles, o valstybę įpareigotų finansiškai remti tautines mažumas.

Premjeras teigia, kad Vyriausybė norėtų riboti naujų Mokslo slėnių statybą ir skatinti dabartinių pastatų atnaujinimą. Pasak Algirdo Butkevičiaus, siekiant efektyviau panaudoti jau sukurtą turtą, bus ribojamas visos perteklinės infrastruktūros kūrimas. „Dabar, prieš skiriant lėšas, bus atliekama alternatyvų analizė, kuri padės apriboti perteklinės infrastruktūros kūrimą ir leis efektyviau panaudoti jau sukurtą turtą.

Socialdemokratų deleguotas Kultūros viceministras Darius Mažintas viešuose pareiškimuose ir žiniasklaidoje buvo užsipultas TS-LKD frakcijos nario Vytauto Juozapaičio, besiskelbiančio „Šešėlinės vyriausybės“ Kultūros ministru. V.Juozapaitis skelbia, kad jam sudėtinga atskirti viešosios įstaigos „Culture live“ veiklą nuo viceministro D.Mažinto asmens. Taip pat V.Juozapaitis kaltina, kad „Culture live“ projektai gavo finansavimą iš Kultūros rėmimo fondo.

Praėjusią savaitę politinės partijos rinkimų komisijai pateikė savo finansines ataskaitas. Paaiškėjo, kad ne viena jų po rinkimų liko su skolų kupra. Kaip radijo stočiai „Laisvoji banga“ teigė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovas Karolis Granickas, už partijų skolų slypi ne tik netinkamas jų finanasavimas, bet ir viešieji pirkimai bei VRK aplaidumas.

Artėjant rugsėjo 1-ajai užderėjo švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovų spaudos konferencijų. Vos baigė guostis dėl mažų mokytojų algų ir menko finansavimo švietimui apskritai, apie tuos pačius skaudulius prabilo kiti. Profsąjungų susipriešinimo nemato Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, konflikto tarp švietimiečių profesinių sąjungų nėra. ,,Reikalavimus mes skirtingai matome, nes matome konkretesnius dalykus.

 Kultūros ministerija 2,4 mln. litų skyrė garsiai Palangos vilai „Anapilis“ restauruoti. Kurorto meras Šarūnas Vaitkus tikisi, kad kitų metų pabaigoje vila bus prikelta naujam gyvenimui. Šią savaitę Palangos savivaldybės administracija pasirašė sutartį su Kultūros ministerija dėl 2,415 mln. litų skyrimo Palangos istorinei vilai „Anapilis“ restauruoti ir pritaikyti visuomenės poreikiams. Lėšos skirtos iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos.

Vyriausybė trečiadienį krašto apsaugai iš Privatizavimo fondo skyrė 45 mln. litų. Lėšos skirtos kariuomenės pajėgumų atkūrimui. Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys sakė, kad didinti finansavimą verčia pasikeitusi saugumo situacija Rytuose.

Aleksandro Stulginskio universitete į 116 tikslinių studijų vietų, kurias finansuoja Žemės ūkio ministerija, yra pateikta 641 paraiška, t. y. vidutiniškai 5,5 paraiškų į vieną vietą. Žemės ūkio ministerija valstybės lėšomis šiais mokslo metais finansuos tikslines studijas Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose (LSMU), iš viso – 126 vietas. „Žengėme svarbų žingsnį, parodydami, kad ir šakinės ministerijos gali prisidėti prie tikslinių studijų finansavimo.

Vilniaus miesto savivaldybė iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB, angl. Nordic Investment Bank) ketina skolintis 16,8 mln. eurų (apie 58 mln. litų) Vilniaus vakarinio aplinkkelio, Geležinio vilko gatvės statyboms bei kitiems projektams. Savivaldybės taryba dėl to spręs trečiadienį. Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius teigė, kad lėšos vakariniam aplinkkeliui yra numatytos, o darbai turėtų prasidėti kitų metų pradžioje. „Finansavimas, Europos Sąjungos lėšos yra numatytos.

Nors vis dažniau kalbama apie specialistų, turinčių tiksliųjų mokslų išsilavinimą, trūkumą, abiturientai ir toliau pirmenybę teikia socialinės pakraipos studijoms. Praėjusiais metais savo pageidavimuose šios srities specialybes įrašė net 44% būsimųjų studentų. Tačiau panašu, kad į statistiką atsižvelgta nebuvo – vien 2013-ųjų liepą darbo biržą užplūdo 11 tūkst. absolventų, kurių dauguma įgijo būtent minėtuosius diplomus.

Tūkstančiai ligonių kasdien visame pasaulyje miršta dėl pragulų ir su jomis susijusių komplikacijų. Efektyvų sprendimą, kaip padėti sunkiai sergantiems, neįgaliems žmonėms, pasiūlė KTU startuolių inkubatoriuje „Startup Space“ įsikūrusi įmonė „Alovita“, kurianti analogų pasaulyje neturinčia funkcinę slaugos lovą su šoninio pavertimo funkcija, rašoma pranešime spaudai. „Idėja sukurti tokią lovą gimė iš asmeninių paskatų.

Nemokamos perspektyvios studijos – gerai. Dar geriau, jei jas pabaigus iš karto garantuojama ir darbo vieta pagal specialybę. Abu zuikius vienu šūviu nušauti galima pasirinkus tiksliniu būdu valstybės finansuojamas technologines studijas. Lėšos konkrečioms studijų programoms skiriamos atsižvelgiant į Lietuvoje trūkstamų specialistų poreikį.

2013 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir aukštųjų mokyklų lėšos sudarė 5,7 mlrd. litų – tai 91,3 mln. litų (1,6 proc.) daugiau nei 2012 m., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Remiantis išankstiniu bendrojo vidaus produkto (BVP) įverčiu, švietimo įstaigų lėšų dalis 2013 m. sudarė 4,8 procento BVP (2012 m. – 5 proc.). Valdžios sektoriaus lėšos švietimo įstaigoms, sudarančios didžiąją dalį (4,6 mlrd. litų, arba 80 proc.

Kas bevadovautų sveikatos apsaugos ministerijai, pradėtus darbus teks tęsti, tvirtina realiausias kandidatas į Europos komisaro postą Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Radijo „Laisvoji banga“ laidoje „Geras skonis“ ministras atviravo šį mėnesį skubėsiantis nuveikti kuo daugiau darbų, kad galėtų ramiai užleisti ministro postą.

Vyriausybė palaiko didesnių atlyginimų siekiančius mokytojus, tačiau vien finansavimo didinimas problemos neišspręs, reikia kompleksinio sprendimo, sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. „Pagrindinė problema, kad trūksta vaikų, santykinai per daug mokytojų, biudžetas suskaičiuotas tiek, kiek yra vaikų. Turime mokytojų per daug, bet per mažai dirbančių, per mažai uždirbančių.

Prasčiausia būklė, pagal specialistus, – Didždvario gimnazijos maisto tvarkymo skyriuje, kuriame gaminamas maistas, ir „Santarvės“ mokykloje, kurios valgykloje maistas tik išdalijamas. Praėjusį ketvirtadienį Šiaulių miesto taryba paskirstė 100 tūkst. Lt mokyklų valgykloms remontuoti, tačiau kriterijai, kaip lėšos paskirstytos, paprastiems mirtingiesiems nebuvo atskleisti. Keturių miesto mokyklų vadovai prieš posėdį užregistravo raštą Tarybai, prašydami dar kartą svarstyti klausimą.

Birželį įsibėgėjant stojimo į aukštąsias mokyklas maratonui, dėl vietų universitete konkuruojančių jaunuolių tėvai sprendžia kiek kitokias problemas – kokiomis lėšomis finansuoti savo atžalų svajonių studijas, jei jų kaina siekia kelias dešimtis tūkstančių litų.

Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusį pranešimą apie Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl medicinos studentų atidirbimo gydymo įstaigose, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) reiškia susirūpinimą šių ketinimų teisingumu ir atitikimu Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktams.

Finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuvos gynybos biudžetas yra „pakankamai didelis“ ir papildomai galima skirti tik „kelis milijonus litų“. „Krašto apsaugos finansavimas yra pakankamai didelis. Sutinku su tais, kurie sako, kad krašto apsaugai finansuoti skirtos lėšos turi būti naudojamos efektyviai“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras.

Žinių radijas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė Vyriausybei 2014 metų valstybės biudžete skirti bent 100 milijonų litų papildomų asignavimų, o nuo 2016 metų kasmet asignavimus krašto apsaugai didinti po 0,2 procento nuo bendrojo vidaus produkto. Lietuvos gynybos biudžeto finansavimo klausimai bus svarstomi, pasibaigus prezidento ir Europos Parlamento rinkimams. Tai „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Šiandien Seimas po pateikimo pritarė Seimo nario Vitalijaus Gailiaus siūlymui skaidrinti politinių partijų finansavimo priežiūrą. Mokesčių administravimo įstatymo pataisomis nustatoma, kad Valstybinėje mokesčių inspekcijoje dirbantys valstybės tarnautojai, kartu esantys ir politinių partijų nariai, nebegalėtų atlikti patikrinimų, kai jie susiję su skirtingų partijų ar politinių kampanijų finansavimu.

Energetikos ministerija tikisi gauti europinės paramos elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ projektui. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Europos Komisijos (EK) manymu, kelių šimtų milijonų litų vertės projektas gali būti įgyvendintas ir be ES Sanglaudos fondo paramos, ministerija tikisi gauti paramą iš kito šaltinio - Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, EITP) fondo.

  „Kad bus renovuota beveik 500 senų daugiabučių, tai jau faktas – sudarytos renovacijos rangos darbų sutartys. O kas toliau? Šalyje turime apie 34 tūkstančius atnaujintinų daugiabučių. Patirtis rodo, kad pasiteisina renovacija pagal mūsų pasiūlytą naująjį finansavimo modelį, kurį įgyvendina savivaldybės. Jau prasidėjo antrasis jos etapas. Jo metu atnaujinsime daugiau kaip 1500 šalies daugiabučių“, – šiandien per spaudos konferenciją sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Šiaulių universitetui (ŠU) skirtos 54 tiksliniu būdu valstybės finansuojamos studijų vietos pagal 8 studijų programas. Daugiausiai šių vietų teko informatikai – 18, po 10 vietų – lietuvių filologijos ir bendrosios pedagogikos programoms. Šiemet ŠU buvo pateikęs 114 paraiškų 13-kai studijų programų: 45 paraiškos iš privataus verslo įmonių, o 69 – iš viešojo sektoriaus. Ketinimų protokolus pasirašė pramonės įmonės: „Žemaitijos pienas“, „Putokšnis“, „Rūta“, „Elga“, „Salda“ ir kitos.

Jevgenijus Bardauskas, Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Dauguma lietuvių – 64 procentai – pasisako už krašto gynybos finansavimo didinimą. Lietuvos partijos yra pasirašiusios susitarimą padidinti iki dviejų procentų BVP išlaidas gynybai iki 2020 metų. Tai jau ketvirtas susitarimas, bet irgi negarantuojantis įsipareigojimo. Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kurios leistų Lietuvos gyventojams bei įmonėms aukoti kariuomenei.

Lietuvos kino centras parėmė 4 kino sklaidos užsienyje projektus. Iš viso jiems skirtas 17800 litų finansavimas. Režisieriaus Audriaus Stonio pilnametražio dokumentinio filmo „Kenotafas“ (prod. įmonė „Uljanos Kim studija“) tarptautinei premjerai tarptautiniame filmų festivalyje „Visions du Reel“ Šveicarijoje skirtas 2500 litų finansavimas. Filme pasakojama apie po ąžuolo šaknimis jau septyniasdešimt metų gulinčius tris bevardžius kareivius – du rusus ir vokietį.

Margarita Alper, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos kultūros taryba paskirstė lėšas šių metų kultūros projektams – pirmuoju projektų konkurso etapu parėmė beveik pusantro tūkstančio kultūros projektų, skirta per 35 milijonus litų. Kurie projektų vertinimo kriterijai kritikuotini ir kokią įtaką tarybos sprendimams turėjo iš anksto numatytos lėšos prioritetinėms veikloms? Apie tai taryba diskutavo su kultūros žmonėmis.

Kultūros paveldo departamentas (toliau - Departamentas) patvirtino keturias kultūros paveldo objektų finansavimo 2014 metais programas. Šioms Departamento įgyvendinamoms programoms šiemet skirta beveik 12,3 mln. litų. Departamento direktorė Diana Varnaitė 12 mln. litų vertina kaip reikšmingą paramą kultūros paveldui. „Dažnai paveldo objektų valdytojai yra savivaldybės, parapijos, privatūs asmenys, neišgalintys lėšų skirti net būtiniausiems darbams atlikti.

Pilietis geriausiai žino, kaip jam reikia elgtis. Vis dėlto kartais jis tiesiog nori sukišti du virbalus į elektros lizdą. Tokia logika jau dvidešimt metų yra tvarkoma Lietuvos sveikatos apsaugos sistema, nes už pacientą sprendžia ministras. Kiek daugiau nei prieš metus sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis paskelbė reformuosiąs sveikatos apsaugos sistemą, kad medicinos priežiūra ir pagalba būtų nemokama, o privačios sveikatos priežiūros paslaugos rimtai reglamentuotos.

Pasaulyje it grybai po lietaus dygsta įvairiausios finansų naujovės. Iš šios gausos kaip viena didžiausią potencialą turinčių inovacijų išsiskiria taip vadinamas „minios finansavimas“ (angl. crowdfunding) . Nuo 2011 m. minios finansavimo apimtys išaugo daugiau nei 240 proc. ir, panašu, sparčiai augs ateityje. Ši finansų inovacija patraukli verslo pasaulio mažiesiems – smulkiam ir vidutiniam verslui, startuoliams, ne pelno siekiančioms organizacijoms, menininkams.

Penktasis prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, kurį ji skaitys Seime ketvirtadienį, bus rinkiminis, mano politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. Tiek jis, tiek kiti LRT.lt portalo kalbinti politologai sako, kad šalies vadovė greičiausiai skirs sau nuopelnų dėl makroekonominių procesų, o didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas užsienio politikai. Metinis prezidentės pranešimas šiemet bus perskaitytas anksčiau nei įprasta – mat artėja prezidento rinkimai.

Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma įtvirtinti, kad LRT skiriamo finansavimo dydis būtų skaičiuojamas nuo visų įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus. Už tokias pataisas balsavo 68 parlamentarai, 1 – prieš, 6 susilaikė, rašoma Seimo pranešime.

Karolis Birgilas, Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Apie Lietuvos kariuomenės finansavimo gerinimą kabama dviem atvejais: prieš biudžeto svarstymus ir tada, kai už kelių šimtų kilometrų vyksta realūs kariniai manevrai. Pirmuoju atveju diskusijos vyksta kasmet, o antrojo nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu dar nėra buvę. Ciniška, bet biudžetas jau suplanuotas, o iki kito svarstymo Krymas jau gali būti Rusijos sudėtyje, ir visi bus kariuomenę pamiršę.

Daugiau kaip 40 Europos įmonių vadovų pabaigė ES finansuojamos vadovų mokymo programos 2012–2013 m. ciklą Japonijoje ir Korėjoje. Pradėtas naujos 2013–2014 m. ciklo grupės formavimas. Paskatintos dabartinės didelės apimties ES prekybos strategijos plačiau atverti Korėjos ir Japonijos rinkas ES bendrovėms, Europos įmonės vis dažniau svarsto eksporto galimybes į šias Azijos ekonomikos milžines.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuva negali ir negalės, kol šalies biudžeto dydis neatitiks jos išsivystymo lygio ir nebus įvykdyta mokesčių sistemos reforma, sako ekonomikos ekspertas Raimondas Kuodis. Ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad augančios ekonomikos generuojamų pajamų nukreipimas į krašto apsaugą 2 proc. rodiklį pasiekti leistų per penketą metų su sąlyga, kad beveik jokiai kitai sričiai finansavimas nedidėtų.

Statutiniai pareigūnai teigia nebegalintys tinkamai atlikti savo pareigų ir verčiau renkasi geriau apmokamą ir mažiau pavojingą darbą. Todėl Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) kreipėsi į premjerą Algirdą Butkevičių, reikalaudami žemiausių kategorijų darbuotojų atlyginimus padidinti bent 10 proc.

Šiandien posėdyje Vyriausybė pritarė siūlymui 2014 metais finansuoti studijas per 4,6 tūkst. magistrantų ir daugiau nei pusei tūkstančio doktorantų. Beveik 10 proc. numatoma didinti valstybės finansavimą doktorantūrai, ypatingas dėmesys skiriamas biomedicinos, fiziniams ir technologijos mokslams. Bendros planinės antrosios pakopos studijoms skiriamos lėšos ir studijų vietų skaičius, palyginti su 2013 m., lieka toks pat.

Lietuvos kino centras filmų gamybos darbams skyrė 1 329 000 litų finansavimą. Dokumentinių filmų gamybai šiemet skirtas 809 000 litų finansavimas. Iš jų 320 000 litų skirta trims tęstinės pilnametražių dokumentinių filmų gamybos projektams, o 489 000 litų skirta 4 ilgametražių ir 2 trumpametražių dokumentinių filmų gamybos darbams. Šių metų konkursui iš viso buvo gautos 32 paraiškos dokumentinių filmų gamybai remti.