finansavimas

Lietuva ir dar septynios Šiaurės Europos šalys ragina Europos Sąjungą (ES) imtis ryžtingesnių veiksmų, kuriant bendrą kapitalo rinkų sąjungą, siekiant pagerinti nebankinio finansavimo galimybes verslui. Aštuonių finansų ministrų laiške rašoma, kad spartesnis sprendimų priėmimas būtinas atsižvelgiant į britų pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES) ir ES politinį ciklą – kitąmet vyks Europos Parlamento rinkimai, kurie apsunkins sprendimų priėmimą.

Valdančiųjų planai dar šią sesiją priimti pataisas, keičiančias partijų finansavimo tvarką, o Socialdemokratų darbo partijai atiduoti dalį socialdemokratų dotacijos, liko neįgyvendinti. Opozicijos parlamentarai surinko reikiamus parašus, kad projektus įvertintų ekspertai. Seimo statutas numato, kad tuo atveju, kai siūloma iš esmės keisti teisinį reguliavimą, ne mažiau kaip 29 Seimo narių reikalavimu užsakomas nepriklausomas ekspertinis projekto vertinimas.

Pirmadienį Seime vyks diskusija apie partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės problemas. Renginyje bus diskutuojama apie priemones, kurios leistų efektyviai kovoti su nelegaliu partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimu, bus svarstoma, kaip užkirsti kelią paramos gavėjo statusą turintiems subjektams (labdaros ar paramos fondams, galintiems priimti aukas iš juridinių asmenų, įskaitant verslo subjektus) paaukotas lėšas naudoti politinės veiklos išlaidoms apmokėti, pranešė Seima...

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip pat tvyro ir nežinia, kuo siūlomos reformos bus finansuotos. R. Lazutka: kyla grėsmė pensijoms Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka itin negailėjo kritikos Vyriausybės parengtai mokesčių reformai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) šiuo metu ruošia išvadas apie verslų įtaką Lietuvos politinėms partijoms. Paviešintame juodraštyje nurodytos schemos, kaip net 2012 metais įsigaliojus draudimui finansuoti partijas, verslai toliau rado būdų užsitikrinti savo įtaką. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė NSGK tyrimo išvadų juodraštis.

Vyriausybė ir Vilniaus valdžia išsprendė ginčą ir susitarė dėl Nacionalinio stadiono statybų finansavimo – už visą projektą Vyriausybė mokės, tik pasibaigus jo statybai. Tačiau galutinės projekto įgyvendinimo detalės bus sutartos derybose su potencialiu rangovu – „Icor“ valdoma įmone „Axis industries“. Premjeras Saulius Skvernelis po susitikimo su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi antradienį sakė, kad pasiekus sutarimą su savivaldybe, Nacionalinio stadiono projektas tęsiamas.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį sudarė darbo grupę ištirti, ar partija „Tvarka ir teisingumas“ nebuvo finansuojama iš neteisėtų šaltinių. Joje dirbs trys VRK nariai – Vincentas Vobolevičius, Aistė Žilinskienė ir Olga Kilkinova – bei VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė. Pirmojo pranešimo apie vykdomą tyrimą VRK tikisi po mėnesio.

Siūloma keisti mokyklų finansavimo modelį – būtų iš dalies atsisakoma vadinamojo mokinio krepšelio. Vyriausybė trečiadienį pritarė ir teikia Seimui svarstyti pataisas, pagal kurias dalis ugdymo lėšų būtų skaičiuojamos ne pagal kiekvieną mokinį, o pagal klasių skaičių ir dydį. „Sparčiai mažėjant mokinių klasėse, mokinio krepšelis nebėra tinkamiausias finansavimo būdas, jis nebeatitinka mokyklų poreikių.

Lietuvai rengiantis naujoms deryboms dėl Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo finansavimo, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad prieš pradėdamas pareigas susidūrė su rimta projekto finansavimo nutraukimo rizika, rašo portalas delfi.lt.

Tvirčiausias per pastaruosius keletą metų ekonomikos atsigavimas ir vis dar itin palankios finansavimo sąlygos atveria kaip reta palankių galimybių langą struktūrinėms reformoms įgyvendinti ir viešiesiems finansams sutvarkyti. Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbės Tarptautinio valiutos fondo pavasario susitikimuose Vašingtone.

Švietimo ir mokslo ministerija siūlo šiemet skirti šiek tiek didesnį finansavimą būsimų pirmakursių studijoms ir sumažinti finansavimą priimamiems į antrąją pakopą. Pagal ministerijos parengtą projektą, mokslus numatoma apmokėti 14,8 tūkst. į bakalauro ir vientisąsias studijas šiemet priimamų studentų (2017 metais – 14,5 tūkst.

Valdantieji šiemet pasiūlys pataisas politinių kampanijų finansavimo skaidrumui didinti, tai bus daroma siekiant apriboti Lietuvai nedraugiškų jėgų įtaką politiniams procesams, pranešė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas. Jis teigė, kad rengiamos pataisos leistų apriboti ir neteisėtą verslo įtaką. V. Bakas sakė, kad siūlomi pakeitimai bus pristatyti Seimui baigus parlamentinį tyrimą dėl įtakos politiniams procesams.

Kilus nepasitenkinimui dėl nuolat kintančio finansavimo kultūriniams leidiniams, siūloma kultūros leidinių finansavimą tvirtinti nebe vieniems, o trejiems metams, kitų metų biudžete žadama leidiniams skirti ir daugiau lėšų. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad galimus kultūrinės spaudos problemų sprendimus aptarė ir su premjeru Sauliumi Skverneliu.

Opozicijai nesutariant dėl tolesnio partijų įsipareigojimo didinti gynybos finansavimą, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis turi viltį, kad susitarimas bus pasirašytas. Interviu „Žinių radijui“ jis pabrėžė, jog partijų susitarimo tekstas vis dar derinamas, o dokumentas yra „labiau deklaratyvus ir neįpareigojantis“ ir reikalingas kaip signalas užsienio partneriams. „Manau, kad prieisime to konsensuso ir pasirašys partijų lyderiai“, – sakė jis.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris (Žanas-Klodas Junkeris) pažadėjo, kad europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektas bus Europos Sąjungos finansuojamas ir po 2020 metų, interviu leidiniui „Politico“ pranešė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid. Jos teigimu 5,8 mlrd.

 Ketvirtadienį susitikę vidaus, švietimo ir kultūros ministrai sutarė rengti bendrą ministerijų veiksmų planą dėl Vilniaus regiono finansavimo. Kaip BNS sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, ateityje planuojama ir daugiau panašių susitikimų, siekiant sutarti dėl bendro požiūrio į visų Lietuvos regionų problemas ir jų sprendimus. „Visi regionai mums yra labai svarbūs, neišskiriame kurio nors vieno regiono, bet reikia nuo kažko pradėti.

 Neformalaus ugdymo krepšeliams finansuoti šiemet skirta 11 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų. Pernai neformaliojo vaikų švietimo krepšelis finansuotas biudžeto lėšomis, tam buvo skirta 8,2 mln. eurų. Šiemet biudžetinių lėšų tam neskirta, BNS nurodė Švietimo ir mokslo ministerija. Pasak ministerijos pranešmo, skyrus didesnę sumą, daugiau vaikų bus galima priimti į įvairius būrelius. Neformaliojo švietimo krepšeliu iki šiol naudojosi 25 proc. mokinių.

Vyriausybė siūlys keisti antros pakopos pensijų fondų finansavimą – ketinama atsisakyti pervedimų iš „Sodros“ biudžeto, juos pakeičiant valstybės biudžeto bei pačių gyventojų didesnėmis įmokomis, tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. „Yra siūlymas atskirti pirmąją ir antrąją pensijų kaupimo pakopą, nebepriešinti jų – nebemokėti iš „Sodros“ į antrąją pakopą.

Mokslininkams pradedant Vilniaus Našlaičių kapinėse Antakalnyje ieškoti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago ir kitų laisvės kovotojų palaikų, valstybė šiems darbams finansuoti skiria 140 tūkst. eurų. „Manau, kad šitam dalykui skiriamas tinkamas dėmesys“, – antradienį Seimui paskutinį kartą svarstant 2018 metų biudžetą teigė finansų ministras Vilius Šapoka. Pasak jo, šią savaitę Vyriausybė pritarė 20 tūkst.

Išlaidos tyrimams ir plėtrai Lietuvoje 2016 metais buvo vienos mažiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Pernai šios išlaidos Lietuvoje siekė 286 mln. eurų, arba 0,74 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažiau už Lietuvą lėšų tam skyrė Malta (0,61 proc. BVP), Kipras (0,5 proc. BVP), Rumunija (0,48 proc. BVP) ir Latvija (0,44 proc. BVP). Estijoje šis rodiklis siekė 1,28 proc., o visoje ES – 2,03 proc. BVP.

Parlamentarai nesutaria, ar planuojant keisti Kelių programos finansavimo tvarką 2018 metais nesumažės kelių priežiūros ir plėtros skiriamos lėšos. 2018 metais programai, į kurią lėšos dabar pervedamos iš kuro akcizų, sumokamo kelių mokesčių, už transporto priemonių registravimą, sunkiasvorio transporto ir kitų įmokų, siūloma skirti 48 proc. pajamų, gautų iš akcizo už degalus. Dabar keliams skiriama 65 proc. surinktų degalų akcizo – šiemet tai turėtų sudaryti 428 mln.

  Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad visuotinis šaukimas į Lietuvos kariuomenę įmanomas tik tuo atveju, jeigu gynybai bus skiriami daugiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).   „Jeigu finansavimas sustotų ties 2 proc. BVP, tikrai visuotinis šaukimas mums nebūtų pavežamas. Tai būtų per didelė našta“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Europos Komisija nusprendė pati suskaičiuoti, kiek Lietuvos ūkininkai patyrė žalos dėl ilgalaikio lietaus ir tik tada spręs, ar padengti nuostolius. Dabartinė draudimo sistema nuo ilgalaikių kritulių neapsaugo, o Europos Sąjungos parama nėra garantuota. Žemės ūkio ministerija ketina padėti ūkininkams steigti rizikos valdymo fondą, prie jo prisidėtų ir valstybė. Dabar ūkininkai siekia iš biudžeto fondui išpešti kuo daugiau lėšų.

 Europos Sąjunga (ES) žada toliau finansuoti nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymą, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Anot jo, tokį pažadą jis išgirdo iš eurokomisaro Guentherio Oettingerio (Giunterio Otingerio), atsakingo už ES biudžetą. „Jie (ES - BNS) supranta mūsų poreikį. (...) Komisaras Oettingeris pasakė, kad puikiai supranta šią padėtį ir kad tai - Europos įsipareigojimas ir jis bus garbingai vykdomas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) antradienį paskelbė, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pagrįstai šiurkščiu rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimu pripažino mokymus Liberalų sąjūdžio nariams. Teismas atmetė Liberalų sąjūdžio skundą dėl prieš porą savaičių VRK priimto sprendimo. Komisija konstatavo, kad praėjusių metų sausio 16 – balandžio 24 dienomis buvusio partijos nario Šarūno Gustainio įsteigto Taikomosios politikos instituto mokymai „Ready to Win“ (angl.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirašė įstatymą, numatantį, kad šalies gynybos finansavimas palaipsniui bus padidintas mažiausiai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Tokiu atveju Varšuva gynybos reikmėms skirs daugiau negu NATO narėms nustatyta minimali riba - 2 proc. BVP. Šis sprendimas yra dalis Lenkijos konservatyviosios vyriausybės pastangų pagerinti šalies gynybą, tvyrant nerimui dėl regione padidėjusio Rusijos karinio aktyvumo.

Partijai padarius šiurkštų finansavimo įstatymo pažeidimą, dotacija neskiriama, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė. „Įstatymas numato, kad jei pripažįstamas šiurkštus pažeidimas, dotacija VRK sprendimu neskiriama, ir yra numatytas terminas. Vėlgi VRK susirinkusi į posėdį (priima sprendimą). Teoriškai įmanoma iki dvejų metų savo sprendime priimti (dotacijos stabdymą – BNS)“, – ketvirtadienį LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sakė VRK vadovė.

Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė įstatymą dėl praėjusių metų Seimo rinkimų kampanijos finansavimo, ketvirtadienį nusprendė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Už tai balsavo devyni VRK nariai, vienas susilaikė.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) rekomenduoja Lietuvai neįvesti universalaus klasės krepšelio. Vyriausybė yra paskelbusi, kad planuoja keisti mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką, atsisakant mokinio krepšelio ir diegiant ugdymo finansavimą klasei. Toks finansavimo modelis jau išbandytas keliose savivaldybėse.

 Kitų metų biudžete numatoma skirti didesnį finansavimą Valstybės saugumo departamentui (VSD). Nors formaliai jis, palyginti su šiais metais, didėja daugiau nei 12 mln. eurų, departamento atstovė sako, kad realus didėjimas yra 2,2 mln. eurų. „Realiai mūsų biudžetas turėtų padidėti 2,2 mln. eurų ir beveik visa suma nueitų investiciniams projektams, kurių nedetalizuojame.

2018-aisiais bendras švietimo srities finansavimas turėtų augti 33 mln. eurų, tačiau pagerėjimą pajus ne visi: valstybinėms aukštosioms mokykloms numatyti mažesni asignavimai nei šiemet. Ministerija sako, kad skaičiai – negalutiniai. Vyriausybei teikiamame kitų metų biudžete numatoma, kad bendras švietimo srities finansavimas turėtų didėti beveik 33,7 mln. eurų iki 1,07 mlrd. eurų.

 Kitų metų biudžete numatomas milijonu eurų didesnis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) biudžetas, šiek tiek didėja Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ir Konkurencijos tarybos biudžetas, Valstybės kontrolei skiriamos lėšos bus šiek tiek mažesnės nei šiemet. Pagal kitų metų biudžeto projektą, iš minėtų tarnybų daugiausiai turėtų augti Specialiųjų tyrimų tarnybos biudžetas: jai kitais metais skiriama 9 mln. 836 tūkst. eurų, šiemet – 8 mln. 738 tūkst. eurų.

Praėjus kuriam laikui po renovacijos atsigręžta į gyventojus: ar renovacija išpildė jų lūkesčius. Dėl to atliktas reprezentatyvus daugiau nei metus atnaujintuose daugiabučiuose gyvenančių gyventojų nuomonės tyrimas. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kartu su „Spinter tyrimai“ atskleidė, kad paklausus gyventojų, kaip jie vertina savo daugiabučio būklę, praėjus kuriam laikui po renovacijos. Didžioji dalis (78 proc.) atliktą renovaciją vertina gerai (52 proc.) arba labai gerai (26 proc.

 Generalinė prokuratūra nurodo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) perdavusi informaciją apie galbūt iš neteisėtų šaltinių finansuotą Liberalų sąjūdžio veiklą per pernai vykusius Seimo rinkimų kampaniją.

Kultūros ministerija ramina nacionalines ir valstybines kultūros įstaigas, jog Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinė programa, kurioje žadama numatyti finansavimą premjerų kūrimui, bus pristatyta dar rugsėjį. „Kultūros ministerija užtikrina, kad Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinė programa bus parengta ir įgyvendinama jau kitais metais, kaip įpareigoja pernai priimtas Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymas.

Finansavimas gynybai ateityje priklausys nuo biudžeto galimybių ir kariuomenės poreikių, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tikslindamas praėjusią savaitę išsakytą poziciją. „Po 2018 metų turime svarstyti žiūrėdami į poreikius ir atliepdami tuos poreikius bei galimybes. (...) Mums reikia balansuoti tarp šių dalykų, nes kariuomenės poreikiai gali būti labai dideli ir tiesiog nepakeliami biudžetui“, – BNS pirmadienį sakė parlamento vadovas.

Po premjero Saulius Skvernelio bei kitų ministrų susitikimo su Savivaldybių asociacijos atstovais, kuriame diskutuota apie savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo tobulinimą, numatyta peržiūrėti gyventojų pajamų mokesčio paskirstymo kriterijus, kad savivaldybės turėtų daugiau finansinių galimybių.

Finansų ministerija nepritaria siūlymui iš valstybės biudžeto finansuoti vietinių kelionių autobusais ir troleibusais lengvatas. Šiuo metu šias lengvatas kompensuoja savivaldybės. Ministrų kabinetas trečiadienį svarstys išvadą dėl tokio Seimo narės, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės pasiūlymą.

Europos Komisija (EK) trijų Baltijos šalių transeuropinės geležinkelio vėžės projektui skyrė trečdalį šiemet prašytos paramos – vietoj prašytų 313,3 mln. eurų suteikta 110,471 mln. eurų paramą. Anot EK atstovo Lietuvoje, ši parama skiriama papildomai prie 1,2 mlrd. eurų, numatytų projektui. Formalus sprendimas priimtas liepos 25 dieną, BNS patvirtino EK atstovė Victoria von Hammerstein-Gesmold. 98,37 mln. eurų skirta Lietuvai, 6,951 mln. eurų – Latvijai, 5,15 mln. eurų – Estijai.

Bendras Lietuvos ir Estijos interesas yra siekti gauti lėšų „Rail Baltica“ ir elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa kitoje Europos Sąjungos (ES) finansinėje perspektyvoje, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Dabar vyksta pasirengimas naujai finansinei perspektyvai. Čia mūsų interesas gauti pinigų sustiprinti mūsų elektros tinklus, galbūt bendriems elektros ir kitų energetikos projektų kūrimui. Tie interesai yra labai bendri“, – pirmadienį Taline žurnalistams sakė Lietuvos vadovė.

Pritaikiusi ekologinį projektavimą, bendrovė „Saulės grąža“, kurdama atnaujintą produktą, žada sutaupyti iki 50–60 proc. gamyboje naudojamų medžiagų. Tokiu būdu siekiama prisidėti ne tik prie gamtos tausojimo, bet ir prie gamybos kaštų mažinimo. „Rinkdamiesi ekologiškas medžiagas bei gamindami mažiau energijos sunaudojančius produktus, tausojame gamtą ir mažiname išmetamo anglies dvideginio kiekį“, – teigia įmonės „Saulės grąža“ direktorius Tomas Šimanauskas.

Vilniaus savivaldybė paskirstė 381 tūkst. eurų mažiesiems kultūros ir sporto renginiams - iš viso paremtos 228 sporto, kultūros, tautinių bendrijų ir vietos bendruomenių iniciatyvos. Savivaldybė informavo, jog sprendimą ketvirtadienį priėmė komisija, kurią sudarė savivaldybės darbuotojai, tarybos nariai, akademinės bendruomenės bei įvairių meno, kultūros, sporto įstaigų vadovai. Tautinių bendrijų ir vietos bendruomenių projektams nuspręsta skirti 208,4 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) šią savaitę paskelbus, kad universiteto lygmens ligoninėms valstybė už paslaugas mokės pagal didesnius įkainius, Gydytojų sąjunga tai sveikina, nors ir teigia, kad toks didėjimas – nepakankamas. Kaip BNS nurodė SAM, universiteto ligoninių teikiamų paslaugų kainos nuo liepos indeksuojamos – bus 10 proc. didesnės nei kitų įstaigų paslaugos.

Sunkiai prognozuojamas Europos sąjungos paramos klausimas verčia sunerimti ir dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo. Anot ekspertų, negavus pakankamai lėšų, keistųsi darbų atlikimo terminai, ar net grėstų katastrofa. Įstojusi į ES Lietuva pasižadėjo, kad atsisakys Ignalinos atominės elektrinės. Jos veikla galutinai sustabdyta buvo 2009 metų gruodžio 31 dieną. Tačiau darbai tuo tikrai nesibaigė.

Nors abiturientų skaičius mažėja, valstybės finansavimas studijoms išlieka toks kaip pernai. Vyriausybė patvirtino 2017 m. priėmimui į aukštąsias mokyklas skiriamas lėšas ir valstybės finansuojamų vietų skaičius. Valstybės finansavimą studijoms gaus apie 14,4 tūkst. stojančiųjų į bakalauro ir vientisąsias studijas, 4 tūkst. būsimųjų magistrantų, pusė tūkstančio doktorantų ir 400 rezidentai.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje liks tie projektai, kurie padės šią progą tinkamai atšvęsti, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Bet koks darbas – šaligatvio nutiesimas, salės pastatymas ar parodos organizavimas – buvo pridėtas prie šimtmečio minėjimo. Tai liks dabar tie projektai, kurie tikrai yra realūs.

Europos mokslo taryba skyrė 2,5 mln. eurų dotaciją Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui. Tai pirmas kartas per dešimt Europos Komisijos finansuojamos programos gyvavimo metų, kai Lietuva gauna tokį įvertinimą, pranešė VU. „Šie projektai nėra nutaikyti į praktinius tyrimus. Čia yra fundamentinių tyrimų konkursas ir visai nereikalaujama jokių praktinių rezultatų“, - pasakojo profesorius Saulius Klimašauskas.

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas matome žvelgdami į šiuos metus? „Swedbank“ šįmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo – Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2017 m. turėtų padidėti 2,8 procento.

Valstybės gynimo taryba antradienį aptars gynybos finansavimą 2018 metams. Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba BNS informavo, kad taryboje bus svarstomi tolimesni krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetai ir Lietuvos kariuomenės sausumos ir oro gynybos pajėgumų stiprinimas. Lietuva šiemet gynybai skyrė 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Anksčiau įvairūs šalies pareigūnai žadėjo, kad 2018 metais finansavimas krašto apsaugai pasieks 2 proc. BVP.