finansavimas

Šiaulių mieste iš Talkšos ežero iškastas užterštas dumblas kraunamas ant krantų tarsi sąvartyne. Dumblas liks pakrantėse. Oficialiai tai pavadinta ežero valymu, jau panaudota daugiau nei 3 milijonai litų, dar 7 milijonus litų planuojama išleisti. Mokslininkai tvirtina, kad su dumblu ant kranto palikti sunkieji metalai ne tik grįš atgal į Talkšą, bet pasklis ir gretimą ežerą, ir į šachtinius šulinius.

Paskutinės sveikatos reformos vaisiai apkarto mažųjų ligoninių savininkėms – savivaldybėms. Dešimties rajonų merai kartu su savo įsteigtų gydymo įstaigų vadovais lapkričio pradžioje kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), Seimą ir Vyriausybę, kad nustotų žlugdyti ligonines. Praėjus daugiau nei trims savaitėms nesulaukta jokio atsakymo. „Kapų tyla“, – taip SAM ir kitų valdžios institucijų reakciją į kreipimąsi apibūdino Gargždų ligoninės vadovė Alma Grikšienė.

Mažai pinigų naujoms knygoms pirkti šiemet gavę Kauno rajono bibliotekininkai nenuleidžia rankų – organizuoja akcijas, o po mažesnius miestelius keliauja knygų lagaminas. Tačiau bibliotekininkai apgailestauja, kad taupant lėšas skurdėja fondai, praneša LTV „Panorama“ Šešis šimtus skaitytojų turinti Kauno rajono Vilkijos biblioteka šįmet gavo vos apie tris šimtus naujų knygų, kai, pavyzdžiui, prieš ketverius metus – du kartus daugiau. Naujesnių knygų, žurnalų padovanoja patys skaitytojai.

Viena didžiausių mokesčių mokėtojų pinigų švaistūnių Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir toliau išlaidauja biurokratų atlyginimams, o Lietuvos karių algos nė iš tolo neprilygsta klerkų darbo užmokesčiui. Gauna didžiausius atlyginimus Dar rugsėjo viduryje Vyriausybės strateginio koordinavimo departamentas pranešė, kad, palyginti su kitomis ministerijomis, KAM valdininkai gauna didžiausius atlyginimus. Jie pranoksta net Finansų ar Užsienio reikalų ministerijos biurokratų darbo užmokestį.

Kitų metų biudžeto projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Pakartotinas biudžeto svarstymas Seime planuojamas gruodžio 7 dieną. Seime svarstomas kitų metų biudžeto projektas tradiciškai susilaukė gausios opozicijos atstovų kritikos. Kitų metų biudžeto projekte strėlės smigo į esą pernelyg optimistinį pajamų surinkimo planą, o ypač planus surinkti žymųjį milijardą litų iš šešėlio, skirti lėšų Valdovų rūmams, ilgalaikiam turtui įsigyti, Premjero rezidencijai.

Finansų krizė privertė didžiąją dalį NATO šalių narių peržiūrėti savo prioritetus ir daugiau lėšų skirti vidaus ekonomikai gaivinti ir socialinėms reikmėms negu karams. Tuo tarpu Lietuvos krašto apsaugos ministerija vis dar siekia padidinti savo išlaidas NATO kariniams veiksmams. Krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei pavyko iš Vyriausybės tam iškaulyti 20 mln. papildomų lėšų, nors prašyta 130 mln., be kurių esą nebus įmanoma normaliai vykdyti NATO karinės misijos – karo Afganistane.

Islandijos Vyriausybė priėmė lietuviams nesuvokiamą sprendimą – atsisakė milijoninės dovanėlės iš Briuselio, kad šalies piliečiai dėl narystės Europos Sąjungoje pasisakytų savo valia, be iš užsienio primestos nuomonės. Dar praėjusią vasarą Europos Komisijos biurokratai galbūt tikėjosi, kad atšiaurios salos gyventojus nudžiugins 30 mln. eurų (apie 103 mln.

LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šiandien pritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymui kitais metais Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai papildomai skirti 2, 01 milijono litų. Vyriausybės biudžeto projekte LRT buvo numatyta skirti apie 40 milijonų litų išlaidoms. 2011 metais LRT finansavimas iš biudžeto turėtų siekti apie 42 milijonus litų ir beveik prilygtų 2006 metų lygiui. Tai leistų atkurti ankstesnes LRT transliacijų apimtis.

Aktyvesni miško savininkai nesnaudžia: pasinaudodami ES parama jie skuba pirkti miškų ūkiui reikiamą techniką. Parama miško savininkams mokama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“. Aldona KVEDARIENĖ Pirko išsimokėtinai Judrėnuose  (Klaipėdos r.) įsikūrusi UAB „Judrės medis“ verčiasi medienos gamyba. Iš kitų miško savininkų ji perka mišką, jį kerta ir parduoda medieną.

Jau kuris laikas Vilniaus Žirmūnų mikrorajone vyksta įnirtingas kivirčas tarp kaimynų. Investicinių nekilnojamojo turto projektų vystymo įmonė ŽVC kaltina šalia įsikūrusią mokslinę gamybinę akcinę bendrovę „Precizika" tuo, kad ši plėtos saulės elementų modulių gamybą neatlikusi poveikio aplinkai vertinimo (PAV). Įmonės ŽVC atstovams neaišku, kokių aplinkos apsaugos priemonių gaminant elementus bus imtasi, kaip bus užtikrinama higiena ir gaisrinė sauga.

Prezidentė pabrėžia, kad kitąmet būtina aiškiai apsispręsti, kiek ir kokios policijos reikia. Tik priėmus esminius sprendimus bus galima kalbėti apie policijos reformos pabaigą. Generalinis komisaras tikina, kad policijos biudžete jau dabar žioji skylė, todėl priverstas atsargiai skaičiuoti kiek gali tekti atleisti pareigūnų, praneša LTV laida „Šiandien“. Automobilių su modernia įranga šalies miestų ir rajonų keliuose patruliuoja kone 700. Kitąmet jų turėjo būti bent dukart tiek.

Prasiskolinusi Vilniaus valdžia rado papildomų milijonų užbaigti „Fluxus“ kolekcijos pirkimui. Nors šedevrai guli užrakinti saugyklose. Valdininkai vėl teisinasi, kad tai – buvusių valdžių įsipareigojimai. Tik meno atstovai dar kartą atskleidžia, kad pinigų plovimas perkant menkavertes brošiūras Lietuvoje nebaudžiamas.

Šešios Lietuvos kolegijos, dauguma jų regioninės, galės iš pagrindų atnaujinti technologijų ir inžinerinės krypties studijų bazę, įrengti šiuolaikiškus praktinio mokymo centrus. Moderni infrastruktūra bus prieinama ir kitų kolegijų studentams, profesinių mokymo įstaigų moksleiviams. Įdiegtos naujovės leis ugdyti darbo rinkoje ypač paklausius kvalifikuotus ir praktinių įgūdžių nestokojančius specialistus. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą, kuriuo 21 mln.

Buvusios Marijampolės apskrities administracijos viršininkės Birutės Kažemėkaitės artimiausiu metu laukia vizitas į Generalinę prokuratūrą, kurioje bus sprendžiama, ar, vadovaudama apskričiai, ji nepervertino savo kompetencijos pradėti Gelgaudiškio dvaro sodybos restauravimo pritaikymo turizmo reikmėms projektą, neturėdama garantijų, kas už jį mokės. Sprendimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir į teisėsaugos institucijas praėjusią savaitę priėmė Vidaus reikalų ministerija.

Nekilnojamojo turto (NT) ir automobilių mokesčio iniciatoriai labai apsidžiaugė, kai jų sumanymui pritarė neseniai Lietuvoje viešėję Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos atstovai. Karštos galvos iš šių mokesčių tikisi labai skirtingų rezultatų. Štai Finansų ministerijos atstovai atsargiai mini 50 mln. Lt sumą, o jaunasis premjero patarėjas šią sumą linkęs padidinti dešimt kartų.

Radviliškio mieste, šalia bažnyčios, pastatytas ir įrenginėjamas Nestacionarių socialinių paslaugų centras keičia pavadinimą – jau kuris laikas jis ir oficialioje aplinkoje vadinamas Parapijos namais. Teigiama, kad šis iš Europos regioninės plėtros fondo finansuojamas objektas „perkrikštijamas“ neatsitiktinai: rajoną valdantys krikščionys demokratai siekia užsitikrinti bažnyčios bei parapijiečių paramą artėjančiuose rinkimuose.

100 tūkstančių litų. Tiek Ūkio ministerija teigia paklojusi švedo Dago Deterio konsultacinei bendrovei „Detter&Co“, neva padėjusiai rengti skandalingai žlugusį „Visuomio“ modelį. Kur laikoma ta vertinga išgirtojo ekonomisto strategija? Pasirodo, jokios studijos nėra, mokėta už žodinius patarimus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas teigia, kad normaliam gaisrininkų darbui užtikrinti reikėtų papildomai bent 5 mln. litų. Didesnio finansavimo siekia ir Vadovybės apsaugos departamentas. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė taip pat sako, kad kitų metų biudžete planuojamos išl aidos šalies gynybai yra per mažos, tačiau dėl sudėtingos šalies finansinės padėties daugiau prašyti neketinama.

Vyriausybės sudėliotas kitų metų valstybės biudžetas savivaldybėms varo neviltį. Kalbos apie kylančią ekonomiką savivaldai sotesnio kąsnio nežada. Dar ilgesnės biudžetininkų nemokamos atostogos, dar gilesnės duobės keliuose, dar tamsesnės gatvės – tokius 2011-uosius miestams ir rajonams prognozuoja Savivaldybių asociacija, įvertinusi Seimui svarstyti pateiktą valstybės biudžeto projektą. „Iš savivaldybių neteisėtai atimama 206 mln.

Kitų metų valstybės biudžete Krašto apsaugos ministerijai (KAM) numatoma skirti 870 mln. litų – tai yra 0,88 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Nors skiriamų lėšų suma yra šiek tiek didesnė nei šiemet, tačiau bendra jų dalis nuo BVP mažėja. Iš 2010 m. biudžeto KAM gauna 850 mln. litų, tai sudaro 0,89 proc. nuo BVP.

2011 metų  biudžeto projekte LRT numatyta skirti 41,7 mln. litų.  Tai yra 5 mln. litų daugiau nei pernai, tačiau pora milijonų mažiau, nei prašė LRT taryba. Taryba buvo perspėjusi, kad nedidinant finansavimo gali kilti grėsmė kai kurioms nacionalinio transliuotojo programoms, pavyzdžiui, radijo programoms „Klasika“ ar „Opus 3“. Vyriausybė biudžetą patvirtino ketvirtadienį, galutinį žodį dėl jo dar tars parlamentarai. Finansų ministerijos duomenimis, papildomai 2,75 mln.

Kitą savaitę, antradienį, Seimo plenarinį posėdį planuojama skirti ateinančių metų šalies biudžetui. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė numato pateikti Seimui 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir su juo susijusių teisės aktų projektus. 2011 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą numato pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

JAV Senato ataskaitoje teigiama, kad JAV naudojimasis privačių apsaugos firmų paslaugomis Afganistane padėjo papildyti Talibano kišenes. Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto ataskaitoje teigiama, kad taip nutiko, nes privačios apsaugos bendrovės nesugeba deramai patikrinti į darbą priimamų vietinių, ir galiausiai paaiškėja, kad pas juos dirba su maištininkais siejami asmenys.

ES parama bus skiriama ekologiškų viešojo transporto priemonių įsigijimui ir didžiųjų miestų viešojo transporto paslaugų sistemos modernizavimui. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestams Susisiekimo ministerija ketina skirti 75 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų, už kurias bus galima įsigyti naujų autobusų, troleibusų bei atnaujinti viešojo transporto, dviračių takų infrastruktūrą.

Kultūros ir švietimo židiniai provincijoje vos rusena. Sunkmetis nuskurdino ir miestų bibliotekas. Nemokamų atostogų priversti eiti jų darbuotojai su pavydu žvelgia į kolegas, dirbančius Lietuvos karo akademijos bibliotekoje. Krašto apsaugos ministrės vis žadamas taupymas jų nepalietė. Gelbėja skaitytojai „Sunkiai verčiamės", - atsiduso Kupiškio rajono Antašavos bibliotekos vedėja Laisva Čiuliepienė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo neteisi ant kilimo pasikvietusi aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską ir išbarusi už neveiklumą panaudojant Europos Sąjungos lėšas. Ministras ir jo vadovaujama institucija intensyviai dirba. Ir skirsto ES milijonus. Tik ne šiukšlynams ar vandenvalos įmonėms. Saviems.

Skaičiuojama, kad norint atverti Valdovų rūmų duris lankytojams šiemet reikalinga dar 32 mln. Lt. Iš viso jiems atkurti jau išleista 232 mln. Lt, iš jų didžiausiąją dalį, 163 mln. Lt, sudaro statybos darbai, kurių dauguma buvo įvertinti restauracijos, o ne naujos statybos įkainiais.

Europos Komisijai pripažinus Utenos regioną žuvininkystės regionu, vietos verslininkai parengė strategiją, kaip jį padaryti konkurencingą. Ruklių kaime šamus auginantis verslininkas sako, kad šią ūsotą žuvį auginti perspektyvu, tačiau savo lėšomis plėstis vis sunkiau, todėl verslininko akys krypsta į Europos Sąjungos paramą.

Generalinės prokuratūros susidomėjimą sukėlusios šimtais milijonų litų valstybės iždą patuštinusios Valdovų rūmų statybos šešėlį meta su aukštais šalies pareigūnais ilgą laiką sietam ir valstybinių užsakymų nestokojusiam Panevėžio statybos trestui. Valdovų rūmams atstatyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimą įvertinusi Valstybės kontrolė savo išvadose pripažino neradusi pagrįstų argumentų, kodėl rūmų projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. litų iki daugiau nei 367 mln. litų.

Trečiadienį, rugsėjo 29-ąją, Vyriausybėje numatoma priimti nutarimą, kuriuo velionio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko laidotuvių išlaidoms padengti būtų skirta 101,8 tūkst. Lt. Šie pinigai būtų paimti iš Vyriausybės rezervo fondo. Finansų ministerijos parengtame projekte numatoma, kad tokia suma būtų skiriama gavus Lietuvos prezidento kanceliarijos prašymą. Pagal tą patį nutarimą kitų Lietuvai nusipelniusių žmonių laidojimo išlaidoms būtų skirta daugiau kaip 50 tūkst. Lt. Balsas.

Ūkio ministerija skelbiasi jau paskirsčiusi verslui didžiąją dalį – beveik 4 mlrd.litų – savo administruojamos 2007–2013 m. laikotarpiui skirtos Europos Sąjungos paramos. Deja, ši injekcija ekonomikos neišgydė. Kitos ministerijos Europos pinigus dalija dar vangiau, tad prašviesėjimo Lietuvoje laukti ankstoka.

Valstybė neturtinga, kai reikia pasiūdinti uniformų policininkams. Ji neturi išteklių, kad paremtų ūkininkų kooperatyvus, bet milijonus švaisto kitur. Neseniai bado streiko akcijos gatvėse ėmėsi valstybės statutiniai pareigūnai, vartotojai parduotuvėse kraipo galvas dėl brangstančių maisto produktų, kai kas verčiasi iš 220 litų pašalpos. Tačiau nesustoja statybos už valdiškus pinigus ir kitoks jų dalijimas beprasmiams projektams.

Vyriausybė suplanavo, kad stichinės nelaimės šįmet Lietuvos nebeaplankys. Jos rezervo fondas, iš kurio paremiamos jų aukos, – beveik tuščias. Deja, prognozės nepasitvirtino. Rugsėjo pradžioje Rokiškyje siautėjęs gaisras nusinešė penkias gyvybes, paliko be pastogės išgyvenusiuosius. Tačiau nuspręsta, kad paramos labiau reikia ne jo aukoms, o gražuolių konkursui. Rugsėjo pradžioje Rokiškyje kilęs gaisras nusinešė penkių žmonių gyvybes.

Valdovų rūmų statybininkai, projektuotojai ir Seimo nariai vakar vardijo įvairias pinigų sumas, kokių gali prireikti šiai amžiaus statybai pabaigti: 32, 200 ar net 400 mln. litų. Karaliai buvo apgauti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejuje jau daugiau nei metus pluša kelios dešimtys administracijos darbuotojų ir muziejininkų, tačiau kada ši įstaiga atvers duris lankytojams, nežinia.

Premjero teigimu, dar nesvarstyta, kokiais būdais ir ką toliau darys su Valdovų rūmais, ar statiniui bus skirta pinigų. Trečiadienį Valdovų rūmų statybininkai, projektuotojai ir Seimo audito komiteto nariai, apsilankę statybvietėje, įvadino, kad šiai amžiaus statybai pabaigti dar gali prireikti 32, 200 ar 400 mln. litų. Pradiniai skaičiavimai, kad Valdovų rūmų atstatymui užteks 100 mln. litų, buvo nepagrįsti, teigia Premjeras Andrius Kubilius.

Europos Komisijos sprendimu ankstinamas tiesioginių išmokų europinės dalies mokėjimas žemdirbiams. Jos įprastai pradedamos mokėti gruodį, dabar tai ketinama daryti nuo spalio 16 dienos. Kitą savaitę Vyriausybė ketina apsispręsti ir dėl nacionalinės tiesioginių išmokų dalies. Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius žada, kad parama žemdirbiams bus ne mažesnė nei pernai. „Tikiuosi, kitą savaitę bus priimtas sprendimas ir bus skirta tiek, kiek reikia.

Diplomatai sako už konsulines paslaugas į biudžetą surenkantys gerokai daugiau mokesčių nei gauna asignavimų joms teikti ir prašo papildomų pinigų. Mažiau dirba daugiau Užsienio reikalų ministerija (URM) tikisi, kad kitąmet konsulinėms funkcijoms atlikti net ir skylėtame biudžete bus skirta daugiau lėšų nei šiemet. Finansų ministerija atsargiai vertina tokią galimybę.

Nors Vyriausybė planavo, kad pernai ir šiemet labiausiai ūkio nuosmukį stabdys eksportas ir spartesnis Europos pinigų panaudojimas, kol kas sėkmingai juda tik eksportas. Realiai ekonomiką pasiekė tik trečdalis planuotų Europos Sąjungos lėšų. Už tai atsakingi ministrai pripažįsta, kad šiemet visų suplanuotų pinigų panaudoti jau nepavyks. Ekspertai sako, kad tai turės neigiamos įtakos tiek nedarbui, tiek bendram ūkio atsigavimui.

Kruvinas karas Afganistane pratęstas neribotam laikui. Tai šią savaitę pranešė Lietuvos valdžios atstovai. Negana to, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sugalvojo, jog įvyks politinė katastrofa, jei nebus skirta papildomų 130 mln. litų kariavimui. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pareiškė, kad kalbėti apie Lietuvos pajėgų išvedimą iš karštojo taško Azijoje neprotinga. Tad datų neliko. Kariausime tiek, kiek reikės. Tik dalyvavę karo sūkuryje tvirtina, kad esame tik lėlės.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) – organizacijos, kuri kuruoja Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) darbą – 2011–2015 metų biudžetas sumažintas 250 milijonais eurų, praneša „Physics World“, remdamasis CERN direktoriaus Rolfo Dieterio-Heuerio pranešimu. R. Heueris pažymi, kad sumažintas biudžetas neatsilieps LHC darbui ir nepalies daugelį kitų eksperimentų, kuriuos vykdo CERN.

Dar vienu Šiaulių paveldo ir turizmo objektu turėjęs tapti Žaliūkių kepurinis vėjo malūnas pateikė akibrokštą muziejininkams, planavusiems kitų metų pradžioje išbandyti šį malūną. Ar malūnas, kuriame ketinta malti grūdus ir kurio rekonstrukcija kainavo bemaž 600 tūkst. litų, liks tik butaforija? Praėjusią savaitę lūžo vienas iš keturių malūno sparnų, neseniai vėjas pakirto ir antrąjį. Netrukus lūžti gali ir trečiasis sparnas. Sparnai artimiausiu metu bus demontuoti.

Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO kariškiai net neįtaria, koks karas vyksta ant žemės. Kelios šalies įmonės ne juokais susikibo dėl teisės pasirūpinti, kad NATO lėktuvų bakai būtų pilni reaktyvinio kuro. Civilių karas labai rimtas, nes kalba sukasi apie šimtus milijonų eurų iš NATO. Įgrūdo klaipėdiečiams Šį riebų – milijonų litų vertės – kąsnį pačiupusi Palangoje registruota UAB „Interekspresas“ jau sulaukė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) klaipėdiečių pareigūnų vizito.

Valstybė apmokės saujelei Aukštaitijos sostinę purtantis nedarbas gali atsisukti ir prieš vietines mokslo mekas – Panevėžio kolegiją ir Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutą (KTU PI). Šalies aukštosioms mokykloms baigus priėmimą, į valstybės finansuojamas vietas pateko 356 iš pusšešto šimto pakviestųjų studijuoti Panevėžio kolegijoje ir tik 26 iš 110-ies būsimųjų KTU PI studentų.

Turintiems puikią verslo idėją, tačiau stingantiems pinigų jos įgyvendinimui verslo akseleratoriaus „StartupHighway“ įkūrėjai žada visokeriopą pagalbą. „Mūsų tikslas – rasti geriausius jaunus verslus ir jiems suteikti viską, kad jie pasiektų sėkmę“, – teigė verslo akseleratoriaus vadovas Rokas Tamošiūnas antradienį surengtoje konferencijoje.

Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II finansinė padėtis tokia prasta, kad ji yra priversta pradėti savo turto išpardavimą. Monarchė šią savaitę aukcione jau pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą Češyro grafystėje. XVI a. pastatas ir jam priklausanti žemė parduota už 1 mln. svarų sterlingų. Pranešama, kad karalienė taip pat svarsto galimybę parduoti dalį pastatų centrinėje Londono Regento gatvėje.

Šiais metais į valstybės finansuojamas studijų vietas planuojama priimti 761 rezidentūros studentą, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Šiandien Vyriausybė  patvirtino rezidentūros vietų  skaičių: medicinos rezidentūrai skiriamos 743 studijų vietos, odontologijai – trylika, veterinarinei medicinai –  5 studijų vietos, teigiama ministerijos pranešime.

„Swedbank“ laimėjo „Sodros“ skelbtą 500 mln. litų bendros vertės kredito linijos konkursą. Finansavimo sutartys pasirašytos trečiadienį, birželio 23 dieną. Kredito linijos sutartis tarp banko ir „Sodros“ sudaroma vienerių metų laikotarpiui, su galimybe ją pratęsti dar metams – iki kitų metų birželio pabaigos. Suteiktas finansavimas bus skirtas valstybinio socialinio draudimo fondo lėšoms subalansuoti.

Šiemet bus finansuojamos 629 doktorantūros studijų vietos – Vyriausybė pritarė tokiam Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Pernai į valstybės finansuojamas studijas buvo priimta 612 doktorantų. „Net ir sunkmečio sąlygomis pavyko pasiekti, kad doktorantūros vietų nemažėtų. Tam pasitelksime ES struktūrinių fondų lėšas, -ministerijos pranešime cituojama švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Lituanistinių valstybės mokslinių tyrimų institutų veiklos ir vertinimo perspektyva, ilgalaikių programų samprata, jų tikslai, finansavimo perspektyvos, žmogiškųjų išteklių sutelkimas – šios temos buvo aptartos Švietimo ir mokslo ministerijoje kartu su Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų, Lietuvos kultūros tyrimų instituto bei Lietuvos istorijos institutų atstovais.