eurostat

Pirminiais duomenimis, šių metų rugsėjį euro zonos užsienio prekybos perteklius siekė 9,8 mlrd. eurų, palyginti su 1,7 mlrd. eurų pertekliumi prieš metus tą patį mėnesį. 2012 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, eksportas sumažėjo 1,1 proc., o importas - 2,7 proc., paskelbė Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“. Negalutiniais duomenimis, visos ES užsienio prekybos deficitas šių metų rugsėjį sudarė 12,6 mlrd. eurų, palyginti su -10,9 mlrd.

Vakarų pasaulyje pastebima tendencija – senyvi žmonės dirba ilgiau nei anksčiau. Daugelis senjorų Europoje vis dažniau renkasi likti darbe net sulaukę pensinio amžiaus. Europą krečiant ekonominei krizei valstybės veržiasi diržus. Siekdamos sutaupyti vyriausybės imasi įvairiausių išlaidų karpymo priemonių, tarp kurių ir socialinių išmokų mažinimas ar pensinio amžiaus didinimas.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 2,5 proc., o visoje ES - 2,3 proc. Rugpjūtį pramonės gamyba abiejose zonose padidėjo atitinkamai 0,9 ir 0,5 proc. 2012 metų rugsėjį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu ankstesniais metais, šis rodiklis euro zonoje sumažėjo 2,3 proc., o ES - 2,7 procento.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, mažmeninės prekybos apyvarta euro zonoje sumažėjo 0,2 proc., o ES pakilo 0,1 proc. Rugpjūtį mažmeninės prekybos apyvarta euro zonoje padidėjo 0,2 proc., o ES išliko nepakitusi. 2012 metų rugsėjį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, mažmeninės prekybos pardavimai euro zonoje sumažėjo 0,8 proc., o ES padidėjo 0,3 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, rugsėjį, atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje siekė 11,6 proc., palyginti su 11,5 proc. rugpjūtį. Visoje ES nedarbas rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, liko nepakitęs ir siekė 10,6 proc. Nedarbas tiek euro zonoje, tiek visoje ES, palyginti su praėjusių metų rugsėju, smarkiai padidėjo. Tada jis siekė atitinkamai 10,3 ir 9,8 proc. „Eurostat“ skelbia, kad rugsėjį darbo ES neturėjo 25,751 mln.

Kadenciją baigianti valdžia savo darbo pradžioje žadėjo stiprinti viduriniąją klasę, bet ši ne tik neišsiplėtė ir nesustiprėjo, greičiau atvirkščiai – susitraukė. Kalta krizė? Ekspertai sako: taip, didžiąja dalimi – ji, bet ne vien. Štai kaimyninėse Lenkijoje ir Estijoje krizė viduriniajai klasei nepakenkė. Estų vidurinioji klasė, specialistų manymu, pastaruoju metu netgi sustiprėjo.

Įvertinęs šalies pažangą įgyvendinant gelbėjimo paketo programą, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pervedė Portugalijai naują 1,5 mlrd. eurų paskolos išmoką, informuoja AFP. Praėjusių metų gegužę TVF ir Europos Sąjunga (ES) apsaugojo Portugaliją nuo bankroto rizikos ir suteikė jai 78 mlrd. eurų gelbėjimo paketą.

Remiantis Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, ES ir euro zonos biudžeto deficitas praėjusiais metais sumažėjo, tačiau viešoji skola vis tiek išaugo. Tarp valstybių, kurių biudžeto deficitas pernai viršijo 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), buvo ir Lietuva, jos deficitas siekė 5,5 proc. Lietuva minima tarp valstybių, kurių viešosios skolos pernai buvo mažiausios. Estijos skola siekė 6,1 proc. BVP, Bulgarijos - 16,3 proc. BVP, Liuksemburgo - 18,3 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų rugpjūtį, palyginti su liepa ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, statybų mastas euro zonoje padidėjo 0,7 proc., o ES - 0,2 proc. Rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, statybų euro zonoje sumažėjo 5,5 proc., o ES - 6,8 proc. Turimais valstybių narių duomenimis, rugpjūtį, palyginti su liepa, statybų mastas padidėjo aštuoniose šalyse, sumažėjo - septyniose.

Pirminiais duomenimis, šių metų rugpjūtį euro zonos užsienio prekybos perteklius siekė 6,6 mlrd. eurų, palyginti su -5,7 mlrd. eurų deficitu prieš metus tą patį mėnesį. 2012 m. rugpjūtį, palyginti su liepa ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, eksportas pakilo 3,7 proc., o importas - 2,1 proc., paskelbė Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“. Negalutiniais duomenimis, visos ES užsienio prekybos deficitas šių metų rugpjūtį sudarė 12,6 mlrd. eurų, palyginti su -22,1 mlrd.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų rugsėjį metinė infliacija euro zonoje sudarė 2,6 proc., kaip ir rugpjūtį. Prieš metus, 2011 m. rugsėjį, metinė infliacija sudarė 3,0 proc. Rugsėjį mėnesinė infliacija euro zonoje siekė 0,7 proc. Visoje ES metinė infliacija šių metų rugsėjį siekė 2,7 proc., kaip ir rugpjūtį. Prieš metus metinė infliacija sudarė 3,3 proc. Rugsėjį mėnesinė infliacija ES siekė 0,6 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų rugpjūtį, palyginti su liepa ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, pramonės gamyba euro zonoje padidėjo 0,6 proc., o visoje ES – 0,3 proc. Liepą pramonės gamyba abiejose zonose padidėjo atitinkamai 0,6 ir 1,0 proc. 2012 metų rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu ankstesniais metais, šis rodiklis euro zonoje sumažėjo 2,9 proc., o ES – 1,8 procento.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2012 m. rugpjūčio mėn. nedarbo lygis euro zonoje, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, sudarė 11,4 proc. Šis rodiklis išliko stabilus, palyginti su šių metų liepos mėn. Visoje ES nedarbas 2012 m. rugpjūtį sudarė 10,5 proc., ir, palyginti su liepa, nekito. Nedarbo lygis ir euro zonoje, ir visoje ES padidėjo, palyginti su 2011 m. rugpjūčiu: tada jis atitinkamai sudarė 10,2 proc. ir 9,7 proc. 2012 m. rugpjūčio mėn.

Artėjant Seimo rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė išankstinius rinkėjų sąrašus, kurie ne mažiau kaip 112 tūkstančių viršyja realų balso teisę turinčių rinkėjų skaičių. VRK paskelbė, kad šiuo metu į rinkėjų sąrašus yra įtraukta 2,56 mln. Lietuvos piliečių, bet šie duomenys gali prasilenkti su 2011 metų gyventojų surašymo duomenimis. Vadovaujantis išankstiniais gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje 2011 metais buvo 3,05 milijono gyventojų.

Praėjusią savaitę vėl pasigirdo gąsdinimai dėl didelės antrosios krizės tikimybės ir būtinybės jai ruoštis. Ar šiandien Lietuvos ekonomika geriau pasiruošusi galimiems iššūkiams nei buvo prieš ketverius metus pasaulinės finansų krizės išvakarėse? Kaip turėtų vyriausybė, įmonės ir gyventojai ruoštis galimam išoriniam Lietuvos ekonomikos šokui? Skirtumai tarp šiandieninės ir 2008-ųjų Lietuvos ekonomikos yra ne „kosmetiniai“, o esminiai – gerąja prasme.

Oficialūs ES statistikos agentūros „Eurostat„ duomenys rodo, kad Lietuvoje prekės vis dar yra pigesnės nei ES vidurkis, tačiau dėl daug mažesnių algų realiai lietuviams jos yra daug brangesnės nei kitiems europiečiams. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė interviu dienraščiui „Respublika“ teigė, kad problemos neišspręstų nė antkainių reguliavimas, nes tai privestų prie prekių deficito.

Naujausiais Statistikos departamento ir „Eurostat“ vartotojų nuomonių tyrimų rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl ateities, nors ir pesimistiniai, bet gana stabilūs. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tokie gyventojų lūkesčiai, pasitinkant rudens sezoną, reiškia, kad artimiausiu laiku galima tikėtis, jog gyventojų finansinė elgsena smarkiai nesikeis – žmonės taip pat ir tiek pat leis pinigus vartojimo reikmėms, taupys ir skolinsis.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų birželį, palyginti su geguže ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 0,6 proc., visoje ES - 0,9 proc. Gegužę pramonės gamyba abiejose zonose padidėjo atitinkamai 0,9 ir 0,8 proc. 2012 metų birželį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu ankstesniais metais, šis rodiklis euro zonoje sumažėjo 2,1 proc., o ES - 2,2 procento.

Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ prognozuoja, jog Lietuvos visuomenė ir toliau sparčiai senės – manoma, jog 2060 m. net 37 proc. šalies gyventojų bus pagyvenę žmonės. Žinodami šį faktą vis dažniau susimąstome, ar sulaukę pensinio amžiaus turėsime pakankamai finansinių išteklių, kurie užtikrins kokybišką ir patogų gyvenimą. Viena iš galimybių pasirūpinti savo ateitimi – kaupti pensijų fonduose.

Per pastaruosius ketverius metus darbo vietų skaičius Estijoje sumažėjo 16 proc. (99 tūkst.), skelbia AFP, remdamasi Estijos statistikos agentūros duomenimis.Iš viso Estijoje gyvena 1,3 mln. žmonių. Nuo 2005 metų daugiausia darbo vietų šalyje buvo 2008 m. pirmąjį ketvirtį – tuomet jų skaičius viršijo 620 tūkst. (iš jų per 17 tūkst. – neužimtų). Palyginimui, šiuo metu Estijoje yra 522 tūkst. darbo vietų (7 tūkst.

Estijos centrinio banko duomenimis, šalies gyventojai vis aktyviau prekes ir paslaugas įsigyja internete. Nuo šių metų gegužės centrinis bankas rinko duomenis ir skelbė statistiką apie tai, ką estai perka internete. Remiantis šiais duomenimis, Estijos gyventojai nuo gegužės internete nusipirko prekių ir paslaugų už 126 mln. eurų. Šalies statistikos agentūros duomenimis, internetinių pirkėjų skaičius Estijoje nuo 2005-ųjų beveik patrigubėjo. Daugiau nei pusė pirkėjų (54 proc.) yra moterys.

Vieno Didžiosios Britanijos miestelio gyventojams taip atsibodo imigrantai, kad jie savo miestelio pavadinimą pakeitė į „Lenkija“. Ant ženklo prie įvažiavimo į Herefordą vietos gyventojai miestelio pavadinimą pakeitė žodžiu „Lenkija“, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Šiuo metu Hereforde gyvena apie pustrečio tūkstančio lenkų imigrantų, kurie dirba keliose dešimtyse aplinkui esančių ūkių.

Andriaus Kubiliaus vyriausybė „sėkmingai“ tęsė prieš ją buvusių vyriausybių politiką. Nenumaldomai artėja metas, kai teks palikti valdžios ratus. Demokratiniai rinkimai ir lemia, kad išeiti teks. Todėl ši vyriausybė mums visiems, tarsi mirštantis tėvas vaikams, paliks savo palikimą. Ką su juo darysime? Trečiųjų prezidentavimo metinių sukaktuvių proga prezidentė įspėjo, kad po spalio mėnesį įvyksiančių rinkimų, ateinančios politinės jėgos privalės tęsti dabartinių valdančiųjų politiką.

Minimalios algos kėlimas iki 850 litų – tik pirmas žingsnis gerinant Lietuvos žmonių gyvenimo sąlygas ir siekiant balanso tarp infliacijos, darbo našumo ir užmokesčio. Minimalios algos augimas galėtų būti paskata atlyginimus didinti ir daugiau uždirbantiems žmonėms. Juo labiau, kad atlyginimu Lietuvoje šiuo metu patenkintas yra vos kas ketvirtas gyventojas, o situacija Lietuvos įmonėse, galinčiose pasiūlyti naujų ir patrauklesnių darbo vietų, nėra tokia jau prasta.

Slovėnija gali tapti šeštąja euro zonos šalimi, kuriai prireiks Europos regiono finansinės paramos dėl kilusių sunkumų bankininkystės sektoriuje, teigia ekonomistai. Į Europos valdžią paramos jau kreipėsi Graikija, Portugalija, Airija, Ispanija ir Kipras.

Nedarbas euro zonoje gegužės mėnesį pasiekė rekordinį lygį, nes gilėjantis ekonomikos nuosmukis privertė Ispanijos ir Italijos bendroves privertė mažinti darbuotojų skaičių, skelbia „Bloomberg“. Nedarbo lygis 17–oje euro zonos šalių gegužės mėnesį padidėjo iki 11,1 procentų. Šis rodiklis balandžio mėnesį buvo 0,1 proc. mažesnis. Gegužę euro zonoje darbo neturėjo 17,561 mln. žmonių – 88 tūkst. daugiau nei balandžio mėnesį.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, balandį, palyginti su kovu, gamintojų kainos euro zonoje ir visoje ES išliko nepakitusios. Kovą kainos abiejose zonose padidėjo 0,5 procento. 2012 metų balandį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, gamintojų kainos daugiausia padidėjo Kipre (8,3 proc.), Lietuvoje (7,1 proc.) ir Vengrijoje (7,0 proc.), o mažiausiai padidėjo Maltoje ir Slovėnijoje (po 0,7 proc.) bei Austrijoje (1,0 proc.

Europos Komisija Lietuvai pasiūlė geresnes biudžeto rinkimo priemones ir ekonominių reformų rinkinį. Rekomendacijų komplekte svarbiausi klausimai – ekonomikos augimui „neskausmingų“ mokesčių didinimas ir pensijų reforma, pagrįsta aktyviomis senėjimo tendencijomis. Didelis dėmesys EK rekomendacijose skiriamas pensijų reformai ir kovai su dar sunkmečiu išaugusiu nedarbu. „Akivaizdu, kad be užimtumo, be darbo vietų apie ekonominį atsigavimą kalbos būti negali.

Europos statistikos agentūra „Eurostat“ skelbia, kad Lietuvoje surenkami mokesčiai sudaro mažiausią BVP dalį Europos Sąjungoje – tik 27,1 procento. ES vidurkis yra ženkliai didesnis ir 2010 metais siekė 38,6 procento. Analizuojant šiuos duomenis dažnai daroma klaidinga ir labai žalinga išvada – Lietuvoje mokesčių tarifai yra maži. Lietuvoje neapmokestinamas arba neproporcingai mažai apmokestinamas yra tik turtas. Turto mokesčio pajamos Lietuvoje sudaro tik 0,5 proc.

Dėl finansų ir ekonomikos krizės Europoje smarkiai išaugęs jaunimo nedarbas mažiausiai iki 2016 metų išsilaikys „dramatiškai aukštame lygyje“. Todėl visuomenę gali papildyti „prarastoji karta“, įspėja Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) ekspertai, praneša agentūra AFP. Ženevoje įsikūrusi organizacija pirmadienį pateikė atitinkamą ataskaitą, kurioje rekomenduoja vyriausybėms plėsti aktyvią darbo rinkos politiką. Taupymo kursas esą trukdo greitai atsigauti jaunimo darbo rinkai.

Europos regiono nedarbas  pasiekė 15 metų rekordą taip dar labiau pagilindamas ekonomikos nuosmukį, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Kovą 17-os šalių, priklausančių euro zonai, nedarbo rodiklis išaugo iki 10,9 proc., rodo „Eurostat“ duomenys. Tai aukščiausias nedarbo lygis nuo 1997 metų. Remiantis atskirų euro zonos šalių statistika, gamybos sektorius susitraukė labiau nei prognozuota, o Vokietijoje, kuri laikoma didžiausia regiono ekonomika,  nedarbo lygis netikėtai pakilo.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, kovą, palyginti su vasariu, gamintojų kainos euro zonoje išaugo 0,5 proc., o visoje ES padidėjo 0,6 proc. Vasarį kainos abiejose zonose atitinkamai padidėjo 0,6 ir 0,9 procento. Kovą, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, gamintojų kainos euro zonoje padidėjo 3,3 proc., o ES - 3,8 proc. Lietuvoje kovą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, gamintojų kainos padidėjo 1,1 proc., o per metus - 7,3 proc.

Vasarį nedarbo lygis euro zonoje siekė 10,8 proc., ES - 10,2 proc. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, vasarį, atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje, palyginti su sausiu, siekė 10,8 proc. Sausį nedarbas sudarė 10,7 proc. 2011-ųjų metų vasarį nedarbas siekė 10,0 proc. Visoje ES nedarbas vasarį sudarė 10,2 proc., sausį - 10,1 proc. 2011 m. vasarį nedarbas ES siekė 9,5 proc. „Eurostat“ skelbia, kad vasarį darbo ES neturėjo 24,550 mln.

„Iš laisvų šalių niekas neemigruoja. (...) Tiesa tokia, kad mūsų premjeras Lietuvą pastatė šalia nelaimingiausių šalių. Nenustebkime, jeigu ši vyriausybė kitai perduos daug mažiau valstybės turto negu pati gavo“, – sakė Lietuvos Socialdemokratų sąjungos vicepirmininkas Dainius Paukštė.

Europos statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė Europos valstybių sostinių, kuriose įvykdyta daugiausiai žmogžudysčių, sąrašą, pranešė naujienų agentūra ANP, kurią cituoja tinklalapis dutchnews.nl. Pačiame sąrašo viršuje – Lietuvos sostinė Vilnius. Čia 2007–2009 metais 100 tūkst. Gyventojų teko 7,9 žmogžudystės. Vilnius žmogžudysčių sostinės titulą „pelno“ jau ne pirmą kartą: „Eurostat“ apskaičiavus 2002–2008 metų statistiką, su 8,76 koeficientu Vilnius taip pat buvo pirmas.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, vasarį, atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje, palyginti su sausiu, siekė 10,8 proc. Sausį nedarbas sudarė 10,7 proc. 2011–ųjų metų vasarį nedarbas siekė 10,0 proc. Visoje ES nedarbas vasarį sudarė 10,2 proc., sausį – 10,1 proc. 2011 m. vasarį nedarbas ES siekė 9,5 proc. „Eurostat“ skelbia, kad vasarį darbo ES neturėjo 24,550 mln. žmonių, įskaitant 17,134 mln. bedarbių euro zonoje.

Naujausi turimi duomenys rodo, kad Lietuva kartu su kitomis 2004 metais į Europos Sąjungą priimtomis valstybėmis itin daug atliekų nerūšiuodamos paprasčiausiai suverčia į sąvartynus ir užpila gruntu. Bulgarijoje absoliučiai visos šiukšlės kaupiamos sąvartynuose, Rumunijoje – 99 proc. visų šiukšlių, Lietuvoje – 94 proc., Latvijoje – 91 proc. Visoje ES į sąvartynus suverčiama 38 proc. šiukšlių, rodo „Eurostat“ paskelbti 2010 metų duomenys. Daugiausia šiukšlių sudegina Danija (54 proc.

Euro zona šiuo metu išgyvena švelnią recesiją, antradienį sakė už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Olis Rėnas (Olli Rehn), informuoja AFP. Sausį O. Rėnas sakė prognozavo, kad pirmoje šių metų pusėje aktyvumas euro zonoje sumažės. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ patikslintais duomenimis, ketvirtąjį 2011 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos ir visos ES bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo po 0,3 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ patikslintais duomenimis, ketvirtąjį 2011 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos ir visos ES bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo po 0,3 proc. Trečiąjį 2011 m. ketvirtį BVP abiejose zonose išaugo atitinkamai 0,1 ir 0,3 proc. Ketvirtąjį 2011 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu ir atsižvelgus į sezoninius pokyčius, euro zonos ir ES ekonomika ūgtelėjo atitinkamai 0,7 ir 0,9 proc.

Ironiška, bet gyvenimo kokybė lengviausiai gali būti pasverta pinigų kiekiu. Kalbomis, kad laimė nenuperkama, retai ką įtikinsi. Taip dažniausiai kalba arba gyvenimo asketai, susirūpinę sielos išganymais, arba tie, kuriems netenka dėti centą prie cento tam, kad galėtų apmokėti sąskaitas ir nusipirktų ne patį pigiausią maisto produktą. Apie skurdžią buitį kalba, o dar dažniau linkę iš gėdos ir nutylėti, nemažai lietuvių.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų pradžioje minimalūs mėnesiniai atlyginimai svyruoja nuo 138 eurų Bulgarijoje iki 1 tūkst. 801 euro Liuksemburge. 2012 m. sausio 1 d. duomenimis, visos ES narės, taip pat Kroatija, Turkija ir JAV gali būti skirstomos į tris grupes pagal minimalų atlyginimą.

Padidėjus vidutinei Europos Sąjungos (ES) šalių skolai, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), Lietuva ją šiek tiek sumažino ir praėjusių metų trečiąjį ketvirtį buvo šešta tarp 27-ių ES valstybių. Trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos skola sudarė 38 mlrd. 707 mln. litų, o tai prilygo 37,6 proc. BVP, praneša „Eurostat“. Antrąjį praėjusių metų ketvirtį skola buvo mažesnė – 38 mlrd. 110 mln. litų, tačiau tai atitiko 38,1 proc. BVP. Savo itin maža skola – 6,1 proc.

Pastaraisiais metais nepaliaujamai augant maisto kainoms, žemdirbių kišenės nesipučia. Žemės ūkio produkcijos gamintojų pečius vis labiau slegia didėjančių gamybos sąnaudų ir augančių įvairiausių reikalavimų našta, o perdirbėjų ir prekybininkų pelnai nemažėja. Brangstantis maistas, atotrūkis tarp gamintojų gaunamų ir vartotojų mokamų kainų, augančios gamybos sąnaudos verčia susirūpinti ir ES institucijos.

Praėjusių metų pabaigoje nedarbas euro zonoje pasiekė rekordines aukštumas, skelbia agentūra „Eurostat“. Septyniolikoje Europos Sąjungos valstybių, kurias vienija bendra valiuta, gruodžio mėnesį buvo 10,4 procentai bedarbių. Lapkričio mėnesį nedarbo lygis siekė 10,3 proc., skelbia bbc.co.uk. Gruodį net 16,5 mln. žmonių euro zonoje neturėjo darbo, 751 tūkst. daugiau nei prieš metus. Didžiausias nedarbo lygis fiksuotas Ispanijoje (22,9 proc.), žemiausias – Austrijoje (4,1 proc.

Lietuva pagal 2010 metų bendrąjį vidaus produktą (BVP), tenkantį vienam gyventojui, tarp Europos Sąjungos (ES) šalių buvo 24-ta ir aplenkė tik Latviją, Rumuniją ir Bulgariją. Šiek tiek turtingesnės už Lietuvą buvo Lenkija, Estija ir Vengrija. Tai matyti iš ES statistikos agentūros „Eurostat“ paskelbtų duomenų. Lietuvos BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, sudarė 57 proc. ES vidurkio.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų spalį, atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje siekė 10,3 proc., o rugsėjį šis rodiklis buvo 10,2 proc. Praėjusių metų spalį nedarbas sudarė 10,1 proc. Visoje ES nedarbas šių metų spalį siekė 9,8 proc., o rugsėjį jis buvo kiek mažesnis – 9,7 proc. 2010 m. spalį nedarbas ES sudarė 9,6 proc. „Eurostat“ skelbia, kad spalį darbo ES neturėjo 23,554 mln. žmonių, įskaitant 16,294 mln.

Pastaraisiais metais Europos Parlamentas (EP) žemės ūkio problemoms ir maisto produktų kokybei pradėjo skirti gerokai daugiau dėmesio, tačiau Lietuvos atstovų balso negirdėti. Nuo 2009 m. EP suteiktos papildomos galios daryti įtaką reguliuojant maisto produktų kokybę, reikalauti, kad žemės ūkio produktų supirkimo kainos būtų pagrįstos ir teisingos.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų liepą, palyginti su birželiu, gamintojų kainos euro zonoje išaugo 0,5 proc., o ES - 0,4 proc. Birželį kainos išliko stabilios abiejose zonose. Šių metų liepą, palyginti su tuo pačiu 2010 m. mėnesiu, gamintojų kainos euro zonoje padidėjo 6,1 proc., o ES - 7,0 proc. Lietuvoje liepą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, gamintojų kainos padidėjo 1,4 proc., o per metus - 10,7 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų liepą, atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje nepakito ir siekė 10,0 proc., kaip ir birželį. Praėjusių metų liepą nedarbas sudarė 10,2 proc. Visoje ES nedarbas šių metų liepą siekė 9,5 proc., kaip ir birželį. 2010 m. liepą nedarbas ES sudarė 9,7 proc. "Eurostat" skelbia, kad liepą darbo ES neturėjo 22,711 mln. žmonių, įskaitant 15,757 mln. bedarbių euro zonoje.