eurostat

Pramonės produkcijos kainų metinis nuosmukis gegužę Lietuvoje buvo vienas didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Vidaus rinkoje per metus - gegužę palyginti su 2015 metų gegužės mėnesiu - Lietuvoje pramonės produkcijos kainos sumažėjo 5,7 proc., rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Didesnis metinis nuosmukis buvo Nyderlanduose (8,2 proc.), Graikijoje (8,1 proc.), Kroatijoje (6,3 proc.) ir Slovakijoje (5,9 proc.

Remiantis preliminariais duomenimis, birželį euro zonoje užfiksuota 0,1 proc. metinė infliacija, palyginti su 0,1 proc. defliacija gegužę, ketvirtadienį pranešė Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“. Statistika rodo, kad birželį labiausiai brango paslaugos – 1,1 proc., palyginti su 1 proc. ankstesnį mėnesį. Maisto produktai, rūkalai ir alkoholiniai gėrimai pabrango 0,9 proc. – tiek pat, kiek ir gegužę. O energija pigo 6,5 proc., palyginti su 8,1 proc. kainų sumažėjimu prieš mėnesį.

Lietuva viešbučių sektoriuje, palyginti su Baltijos šalimis ir Europos Sąjungos (ES) vidurkiu, atsilieka daugelyje sričių. Šalyje ryškūs sezoniniai turistų kiekio svyravimai, vyrauja santykinai trumpas atvykusiųjų apsistojimo laikas. Tačiau pastarojo meto tendencijos liudija, kad situacija keičiasi – vystytojai ir investuotojai planuoja viešbučių plėtrą, po truputį auga turistų skaičius.

Šių metų pradžioje Lietuvos valiuta tapęs euras padarė reikšmingą ekonominį poveikį – reitingų agentūroms padidinus Lietuvos kredito reitingus, sumažėjo palūkanų našta valstybei, gyventojams ir verslui, išnyko išlaidos už litų ir eurų keitimą, atpigo tarptautiniai mokėjimai eurais. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, po euro kai kurie paslaugų teikėjai: maitinimo įstaigos, kirpyklos, remontininkai, kainas apvalino ne pagal matematines, o rinkodaros taisykles.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, visoje ES nedarbo lygis 2015 m. rugpjūtį siekė 9,5 proc. ir liko stabilus, palyginti su liepa, bei mažesnis nei praėjusių metų rugpjūtį, kai sudarė 10,1 proc. Euro zonoje nedarbo lygis rugpjūtį buvo toks pat, kaip ir liepą – 11 proc., bet sumažėjo, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, kai sudarė 11,5 proc.

Dabartinę pasaulio ekonomikos situaciją „Coface“ ekspertai apibūdina kaip rodančią laipsnišką išsivysčiusių šalių atsigavimą ir neramius laikus besivystančioms šalims. Išimtis – Rytų ir vidurio Europos šalys, kurios būdamos besivystančiomis, šiuo metu yra augimo fazėje. Ypač tai pasakytina apie Lenkiją, kuri demonstruoja labai gerus ekonominius rodiklius. Šalies ekonomikos augimas nulemia įmonių nemokumo atvejų mažėjimą.

Suomijos ekonomika vienintelė visoje Europos Sąjungoje susitraukė antrąjį 2015-ųjų ketvirtį. Manoma, kad nemaža dalimi tai nulėmė Rusija, kuri išlieka šios šalies vienu iš pagrindinių prekybos partnerių, praneša rbc.ru. Suomija tapo vienintele Europos Sąjungos šalimi, kurios ekonominiai rodikliai krito antrąjį šių metų ketvirtį, teigiama „Eurostat“ pateiktoje ataskaitoje. Per 2015-ųjų balandį-birželį Suomijos BVP susitraukė 0,4 proc. lyginant su praėjusiu ketvirčiu ir 1 proc.

 2011–2015 metų laikotarpis Vilniaus miesto gyvenime buvo ypatingas, nes, pasak šios kadencijos valdančiųjų, į Vilnių sugrįžo optimizmas – vilniečiai tapo laimingesni, vėl pradėjo tikėti miestu, kuriame gyvena ir augina vaikus. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, net 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti gyvenimu.

ES statistikos tarnybos „Eurostat“ paskelbti duomenys apie vidutinį valandinį atlyginimą Europos Sąjungos šalyse lietuvius verčia jaustis nevisaverčiais. Susidaro įspūdis, kad jie arba dirba be galvos, arba be rankų, arba išvis ne dirba, o tinginiauja. Pasirodo, vidutinis valandos darbo užmokestis Lietuvoje 2014 metais buvo vienas žemiausių tarp 28 Europos Sąjungos šalių. Pernai valandinis darbo užmokestis versle, išskyrus žemės ūkio ir viešojo administravimo sektorius, siekė 6,5 euro.

 Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, visoje ES nedarbo lygis 2015 m. sausį buvo 9,8 proc. Tai yra nemažas laimėjimas, palyginti su praėjusių metų sausiu, kai nedarbo lygis sudarė 10,6 proc. Euro zonoje nedarbo lygis 2015 m. sausį siekė 11,2 proc. – tai mažiausias rodiklis nuo 2012 m. balandžio. Praėjusių metų gruodį jis buvo 11,3 proc., o sausį – 11,8 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ skaičiavimais, jaunimo nedarbas Lietuvoje rudenį mažėjo – nuo 17,5 proc. pernai spalį iki 15, 5 proc. lapkritį. Visoje ES pernai lapkritį nedirbo 5,101 mln. jaunesnių nei 25 m. asmenų. Vidutinis jaunimo nedarbo lygis siekė 21, 9 proc. Ši statistika rodo, kiek nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių gali dirbti, ieško darbo, bet neranda.

Europa sensta. O sparčiausiai senėjanti Europos Sąjungos valstybė yra Lietuva. Šiandien Lietuvoje maždaug dviem dirbantiesiems tenka vienas pensijos gavėjas. „Eurostat“ projekcijos rodo, kad po 25 metų šis santykis pasikeis radikaliai – dirbančiųjų ir pensininkų skaičius bus vienodas. Taigi, jei karjeros pabaigą ir užtarnautą poilsį planuojate po maždaug ketvirčio amžiaus ar vėliau, didelių lūkesčių ir planų geriau neturėti.

Šių metų spalio mėn. Europos Sąjungos (ES) šalyse jaunimo iki 25 m. nedarbas siekė 21,6 proc. ir per metus bedarbių skaičius šioje amžiaus grupėje sumažėjo kiek daugiau nei puse milijono (504 tūkst.), rodo paskelbti naujausi ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys. Didelę pažangą per metus padarė Lietuva, kurioje rugsėjį, lyginant su tuo pačiu laiku pernai, jaunimo nedarbas mažėjo nuo 21,2 iki 17,5 proc.

Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas buvo sumanytas siekiant apsaugoti vartotojus. Memorandumą pasirašę verslininkai oficialiai pasižada nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kelti prekių ir paslaugų kainas. „Siekdama stiprinti pasitikėjimą tarp gyventojų ir verslo (vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų), valstybė kviečia verslą prisijungti prie sąžiningo kainų perskaičiavimo iniciatyvos ir pasirašyti Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą.

Andrius Žukauskas Radijas „Laisvoji banga“   ES Statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, dar 2002 metais Lietuvoje buvo surinkta 29 proc. mokesčių nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP). 2011 metais šis rodiklis buvo 27,4 proc. O štai 2012-aisiais mokestinės įplaukos smuktelėjo iki 27,2 proc. nuo BVP. Palyginimui – Latvija tais pačiais metais mokesčių surinko 27,9 proc. nuo BVP, Estija – 32,5. Visos ES vidurkis siekia 39,4 proc.

 „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Šią savaitę plačiai aptarinėjimas vienas nevykęs Europos statistikos agentūros pokštas arba tiesiog klaida – Lietuvoje 2040 metais gyvens mažiau nei 2 mln. gyventojų. Tokios prognozės absurdiškumas išryškėja paanalizavus projekcijų prielaidas. Tai nereiškia, kad Lietuvos nelaukia demografinė bomba, tačiau kol kas dėmesys sutelktas ne į jos esmę.

Gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES), o po kelių dešimtmečių Lietuvoje bus tik apie 2 mln. gyventojų. Tauta sparčiai sens ir nyks, o darbingo amžiaus žmonių bus du kartus mažiau nei dabar. Tai ne ištrauka iš fantastinio romano, o reali mokslininkų prognozė. Apie tai „Dėmesio centre“ pokalbis su VDU Demografinių tyrimų centro vadove, profesore Vlada Stankūniene ir Seimo vicepirmininku, socialdemokratų Algirdu Sysu.

Europos liberalai siūlo išjudinti stagnuojančią Europos Sąjungos (ES) ekonomiką ir tam tikslui ragina numatyti 700 milijardų eurų. Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcija Briuselyje pristatė „Europos investicijų ir atkūrimo“ aktą.

Apgailėtinas gimstamumas ir didžiulė emigracija reiškia, kad jau netolimoje ateityje Lietuvai kils rimtų problemų. Tačiau „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas artėjančią dirbančių ir nedirbančių gyventojų disproporciją siūlo laikyti iššūkiu ir pateikia du sprendimo būdus: kurti daugiau darbo vietų, taip skatinant reemigraciją ir imigraciją, ir didinti pensinį amžių. Prognozuojama, kad šiemet gimstamumo rodiklis Lietuvoje sieks vos 1,29 ir bus vienas mažiausių pasaulyje.

Jaunimo nedarbo mažinimas visoje Europos Sąjungoje (ES) yra vienas iš svarbiausių tikslų. ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2014 m. rugsėjo mėnesį jaunimo nedarbas ES siekė 21,6 proc., tai yra tiek jaunuolių iki 25 metų, kurie nesimoko ir nestudijuoja, darbo ieškojo, bet jo nerado. Norint išspręsti šią problemą, Europos mastu pradėta įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyva.

Valdančioji dauguma nesutaria, ar reikia kitąmet tęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centriniam šildymui ir karštam vandeniui. Ar ši lengvata reikalinga? LRT Televizijos laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su socialinių mokslų daktaru, profesoriumi Romu Lazutka. – Pone Lazutka, Seimui pateiktame biudžete numatytos pajamos iš standartinio 21 procento PVM tarifo už šildymą sudaro 200 milijonus litų, tačiau Jūs teigiate, kad lengvatą reikia pratęsti.

Kai kurie komentarai po straipsnio apie išaugusią Estijos valstybės skolą, leidžia man daryti išvadą, kad net ekonomistų, politikų ir finansų analitikų tarpe yra nemažai tokių, kurie nežino kaip naudotis Eurostat portalu, kuriame Europos Komisija publikuoja oficialius statistinius duomenis apie ekonominę situaciją ES. Akivaizdu, sudėtinga portalo struktūra ir tai, kad nėra versijos lietuvių kalba, daliai mūsų piliečių tampa neįveikiama užduotimi ar apsunkinta galimybe sužinoti realius faktus.

 Popiežius Pranciškus šeštadienį apsilankė vienos pagrindinių Italijos mafijos gaujų bastione, kur pasakė, kad daugiau jokie vaikai neturėtų mirti nuo organizuotų gaujų narių rankos.

Jauni žmonės dažniausiai negali pasigirti didele darbo patirtimi, tačiau tai nebūtinai gali sukliudyti įsidarbinti svajonių įmonėje. Patyrę specialistai teigia, kad tinkamas gyvenimo aprašymas gali atverti ne vienas duris. Tereikia potencialiems darbdaviams konkrečiai, motyvuotai ir keliais sakiniais prisistatyti taip, kad neliktumėte nepastebėtas.

Aplankęs Šiaulius ir Kauną, į Klaipėdą antradienį atvyksta verslių moterų desantas. Uostamiestyje prasidės specialiai moterims skirtų seminarų ciklas, per kuriuos jos sužinos, kaip pradėti savo verslą ir jame sublizgėti. Seminarus organizuoja VšĮ „Versli Lietuva“ siekdama motyvuoti ambicingas moteris ir paskatinti jas įkūnyti savo idėjas versle.

Prognozuojama, kad 2014-aisiais Lietuvos BVP augs 3,5 proc. ir tai leis būti tretiems tarp sparčiausiai augančių ekonomikų Europoje. „Eurostat“ duomenimis, Europa 2014 m. turėtų pasiekti 1,6 proc. augimą, o Baltijos šalys ir toliau išliks lyderės. Šiais metais nedarbo lygis turėtų mažėti daugiau nei 1 proc. – iki 10,6 proc., tačiau problema išliks opi. „Nors nedarbas šiek tiek sumažės, darbo rinkoje problemų bus.

Du tuzinai besišypsančių žilaplaukių porų šį mėnesį kėlė šampano taures per jų garbei surengtą ceremoniją Varšuvos Santuokų rūmuose – jos santuokoje išgyveno 50 metų. Lenkijoje tai yra pakankamas pretekstas gauti prezidentinį medalį. „Kad atitiktum reikalavimus, turi įrodyti daugiau kaip 18 tūkst. dienų nepertraukiamą darbą.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvos moterų išsilavinimo rodiklis yra aukščiausias Europos Sąjungoje. Nepaisant to, lietuvės nėra linkusios imtis verslo iniciatyvų – 2012 metais savarankiškai dirbančių moterų dalis nesiekė nė dešimtadalio. Norėdama paskatinti moterų verslumą VšĮ „Versli Lietuva“ pradeda specialiai joms skirtų nemokamų seminarų ciklą. Per tris mėnesius trys skirtingos temos bus pristatytos moterims trijuose šalies miestuose: Šiauliuose, Kaune ir Klaipėdoje.

Įstodama į Europos Sąjungą, Lietuva žengė teisingą žingsnį. Nors tuo metu buvo ir ne visai sąžiningų tuometinių euroentuziastų pastangų alumi ir skalbimo milteliais skatinti balsavimą referendume, lieku prie tos pačios nuomonės: esame ten, kur norėjome ir turėjome būti. Taip nusprendėme patys, suteikdami galimybę sau ir valstybei pakartotinai sugrįžti ten, kur ji buvo savo valstybės jaunystėje – į Europą. Nekalbėsiu apie pasiekimus, nes ne jie yra šio straipsnio dėmesio centre.

Skurdo lygis Lietuvoje lenkia net skolų slegiamą Graikiją, parodė Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ atliktas tyrimas, kuriuo, remiantis pastarųjų metų duomenimis, lyginamas Europos šalių skurdo lygis, rašo qz.com. Tyrime valstybės išrikiuotos pagal tai, ką jų gyventojai gali įsigyti už savo pinigus, kurie lieka pasirūpinus visomis kitomis būtiniausiomis išlaidomis.

Emigrantai vos galą su galu suduriantiems giminaičiams Lietuvoje per metus atsiunčia solidžią pinigų sumą. Gal todėl valdžiai paprastų žmonių galimybės išgyventi nerūpi. Emigracija palietė beveik du trečdalius Lietuvos šeimų. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Darbštūs tautiečiai svetimose šalyse sugeba ne tik išsilaikyti, bet ir materialiai paremti gimtinėje sunkiai besiverčiančius giminaičius.

 Emigrantai vos galą su galu suduriantiems giminaičiams Lietuvoje per metus atsiunčia solidžią pinigų sumą. Gal todėl valdžiai paprastų žmonių galimybės išgyventi nerūpi. Emigracija palietė beveik du trečdalius Lietuvos šeimų. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Darbštūs tautiečiai svetimose šalyse sugeba ne tik išsilaikyti, bet ir materialiai paremti gimtinėje sunkiai besiverčiančius giminaičius.

Dirbančių asmenų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, buvo didžiausias tarp visų 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Per ketvirtį užimtumo lygis šalyje smuko 1,5 proc., rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. Kartu su Estija tai buvo didžiausias ketvirčio nuosmukis visoje ES. Latvijoje užimtumo lygis per ketvirtį išaugo 0,1 procento. Visoje ES dirbančiųjų asmenų skaičius išliko stabilus.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui, skaičiuojant pagal perkamąją galią, pernai padidėjo 4 punktais iki 72 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Po finansų krizės šis rodiklis Lietuvoje stabiliai auga: 2011 metais jis siekė 68 proc., 2010 metais - 62 procentus. Kitų Baltijos šalių rodikliai per metus taip pat didėjo: Latvijos - iki 64 proc. (2011 metais - 60 proc.), Estijos - iki 71 proc. (2011-aisiais - 69 proc.

Ekspertai.eu Marius Matulevičius Lietuvoje ekonominė krizė baigėsi, o socialinė ir demografinė krizė tik įsibėgėja. Šį rudenį žiniasklaidoje ne kartą sklandė skaičiai, kad mokyklas lanko 30 proc. mažiau vaikų nei prieš dešimt metų. 2012 metais Lietuvoje gimė 30 459 vaikai – tuo metu net kriziniais 2009–2011 metais gimdavo 5–6 tūkst. vaikų daugiau. Girdime gražius skaičius, kad Lietuvos BVP auga sparčiausiai ES, įmonių eksportas siekia naujus rekordus.

Edvardas Špokas, LRT radijas, LRT.lt Lietuvos ekonomika, palyginti šių metu antrąjį ketvirtį su praėjusiųjų metų, augo daugiau nei keturiais procentais. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos augimas – antras visoje Europos Sąjungoje, po Latvijos. „Eurostat“ duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusiais metais, euro zonos ekonomika traukėsi daugiau nei puse procento. Tačiau Europos Sąjungos bendrasis vidaus produktas antrąjį šių metų ketvirtį augo trimis dešimtosiomis procento.

Mėnesio pradžioje sveikinome prie Europos Sąjungos prisijungusią Kroatiją – šalį, kuri didžiuojasi savo gamta, tradicijomis ir tiesiog idealiomis sąlygomis turizmui vystyti. Vis dėlto, vertinant ekonomikos galimybes, kroatai atrodo žymiai prasčiau, nei jų įstabūs gamtovaizdžiai.

Anot naujausių Eurostato duomenų, Estija su savo trečiąja vieta nuo galo pagal perkamąją galią tapo Europai „raudonuoju žibintu“, rašo estų „Ohtuleht“. Estija dabar lenkia tik Bulgariją ir Rumuniją. Baltijos valstybių sąraše estai atsidūrė dugne, nepaisant kultivuojamos nuomonės, kad estai visai atžvilgiais pranašesni už savo pietinius kaimynus. Iš tiesų, vidutinis estas gali vartoti vos 59 proc. bendro ES vidurkio, o latvis – 61 proc., o lietuviai – 74 proc.

Gegužę Ispanijoje pagaliau sumažėjo oficialus nedarbo lygis. Šiuos pokyčius lėmė prasidėjęs vasaros sezonas, kurio metu verslininkai ieško sezoninių darbuotojų, praneša BBC. Ispanijos vyriausybės duomenimis gegužę darbo ieškojo 4,89 mln. Ispanijos gyventojų. Šis skaičius yra mažiausias per pastaruosius 6 mėnesius. Per vieną mėnesį bedarbių skaičius susitraukė beveik 100 tūkst. „Eurostat“ duomenimis balandį nedarbo lygis Ispanijoje siekė 26,8 proc. ir buvo antras didžiausias tarp ES narių.

 Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt „Eurostat“ duomenimis, 11 procentų Lietuvos darbingo amžiaus žmonių dirba kitose Europos Sąjungos šalyse. Migraciją gali paskatinti ir Europos Komisijos siūlymas lengvinti darbuotojų judėjimą tarp bendrijos šalių. Esą taip siekiama kovoti su diskriminacija ir nedarbu. Tuo metu Airijoje gyvenantys lietuviai, nepaisant po truputį atsigaunančios šalies ekonomikos, nesiūlo čia aklai ieškoti laimės.

Nedarbo lygis euro zonoje vasarį pasiekė rekordinius 12 proc. Per mėnesį 17 šalių narių bedarbių skaičius išaugo 33 tūkst. ir pasiekė 19,07 mln, skelbia bbc.co.uk. Didžiausias nedarbas fiksuotas Graikijoje (26,4 proc.) „Eurostat“ duomenimis, didžiulis nedarbas tebekamuoja ir Ispaniją – čia jo lygis pasiekė 26,3 proc. Nedarbo lygis Portugalijoje liko stabilus – siekia 17,5 proc. Mažiausias nedarbas užfiksuotas Austrijoje ir Vokietijoje – atitinkamai vos 4,8 ir 5,4 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, ketvirtąjį 2012 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, užimtumas euro zonoje ir ES sumažėjo atitinkamai 0,3 ir 0,2 proc. Lietuvoje užimtumas šiuo lyginamuoju laikotarpiu smuko 2,0 proc. Trečiąjį šių metų ketvirtį užimtumas euro zonoje sumažėjo 0,1 proc., o ES buvo stabilus. Ketvirtąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, užimtumas euro zonoje sumažėjo 0,8 proc., o ES - 0,4 proc.

 Italijoje nedarbas sausį siekė 11,7 proc. - išaugo iki aukščiausio lygio per pastaruosius 21 metus nuo tada, kai pradėta rengti ataskaitas, teigiama šalies statistikos instituto ataskaitoje. 2012 m. gruodį nedarbas Italijoje buvo 11,3 proc. ribą. Dėl ilgalaikės recesijos darbo rinka šalyje atsidūrė ties griūties riba. Italijoje toliau auga nedarbas tarp jaunimo (15-24 m. amžiaus grupėje). Sausį šis rodiklis pakilo į rekordines aukštumas - iki 38,7 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, per 2008–2011 metus energijos suvartojimas ES sumažėjo 6 proc. Penkios didžiausios energijos vartotojos ES 2011 metais buvo Vokietija (316 mln. metrinių tonų naftos, t. y. 7,7 proc. mažiau nei 2008 metais), Prancūzija (260 mln. metrinių tonų – 4,6 proc. mažiau), Didžioji Britanija (199 mln. metrinių tonų – 9,4 proc. mažiau), Italija (173 mln. metrinių tonų – 4,8 proc. mažiau) ir Ispanija (129 mln. metrinių tonų – 9,4 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, praėjusių metų gruodį, palyginti su lapkričiu, mažmeninės prekybos apyvarta euro zonoje sumažėjo 0,8 proc., o ES - 0,6 proc. Lapkritį mažmeninės prekybos apyvarta euro zonoje sumažėjo 0,1 proc., o ES išliko stabili. 2012 metų gruodį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, mažmeninės prekybos pardavimai euro zonoje sumažėjo 3,4 proc., o ES - 2,0 proc.

Europos Sąjungos (ES) ir Brazilijos vadovų šeštojo susitikimo, kuris vyks sausio 24 d. Brazilijoje, proga statistikos agentūra "Eurostat" pateikia Brazilijos ir ES prekybos bei investicijų. ES prekyboje su Brazilija per pirmus devynis 2012 m. mėnesius pasiektas 1 mlrd. eurų perteklius. Paslaugų srityje 2011 m. pasiektas 4,3 mlrd. eurų perteklius. ES prekyba su Brazilija 2003-2008 m. laipsniškai didėjo, 2009 m. smuko, o 2011 m. vėl atsigavo ir pasiekė piką.

Požiūris į prekes ir paslaugas per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje labai pasikeitė. Šalyje pradėta kurti vis daugiau elektroninių parduotuvių, valstybinės įstaigos sudarė sąlygas naudotojams tam tikras įmokas mokėti internetu, bankai pristatė elektroninio banko idėją, kuri dabar sėkmingai plėtojama ir diegiama mobiliuosiuose įrenginiuose. Nėra abejonių, kad Lietuvoje elektroninis verslas sparčiai vystosi ir ateityje bus dar geriau išplėtotas.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, praėjusių metų gruodį metinė infliacija euro zonoje sudarė 2,2 proc., t.y. tiek pat, kiek ir lapkritį. Prieš metus, 2011 m. gruodį, metinė infliacija sudarė 2,7 proc. Gruodį mėnesinė infliacija euro zonoje siekė 0,4 proc. Visoje ES metinė infliacija praėjusių metų gruodį buvo 2,3 proc., lapkritį ji sudarė 2,4 proc. Prieš metus gruodžio metinė infliacija sudarė 3,0 proc. Gruodį mėnesinė infliacija ES siekė 0,3 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, praėjusių metų lapkritį, palyginti su spaliu ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, pramonės gamyba euro zonoje ir visoje ES sumažėjo po 0,3 proc. Spalį pramonės gamyba abiejose zonose sumažėjo atitinkamai 1,0 ir 0,8 proc. 2012 metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu ankstesniais metais, šis rodiklis euro zonoje sumažėjo 3,7 proc., o ES - 3,3 procento.