europos vadovų taryba

Jau porą savaičių Lietuvoje vyksta diskusijos apie tai, kas šaliai turėtų atstovauti Europos vadovų taryboje (EVT) – institucijoje, kurioje strateginius klausimus sprendžia ES šalių vadovai (premjerai ar prezidentai, priklausomai nuo šalies konstitucijos). Atrodo, tema jau gana išsamiai aptarta ir belieka laukti politinės konkurencijos tarp valdančiųjų Seime ir prezidento tolesnės eigos.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jos dalyvavimas Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimuose kai kuriais klausimais būtų praktiškesnis, nei į ją vykstančio prezidento Gitano Nausėdos. Tačiau Vyriausybės vadovė sako nereikalaujanti permainų. Pasak jos, EVT svarsto gana daug klausimų, kurie yra priskirti vykdomajai valdžiai ir „daug tų susitarimų vėliau turi būti įgyvendinami Vyriausybės lygmeniu“, tačiau pati nežada siekti keisti Lietuvoje nusistovėjusios tradicijos.

Seimo narys, konservatorius Matas Maldeikis kelia klausimą, ar tikrai Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimuose Lietuvai turėtų atstovauti prezidentas Gitanas Nausėda. Politiko teigimu, ES klausimai yra daugiausiai vidaus politikos klausimai, tad galimybė priimti sprendimus turėtų tekti Vyriausybei, o ne prezidentui. Pasak M. Maldeikio, tokia tradicija susiklostė dėl „asmenybių stiprumo“, kai prezidente buvo Dalia Grybauskaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį teigė, kad vakcinos dozių nuo koronaviruso netruks, tačiau laukia kitas iššūkis – užtikrinti sklandų masinio vakcinavimo procesą. Šalies vadovas teigė, kad galime užsibrėžti tikslą – iki liepos 6-osios pasiekti kolektyvinį imunitetą. G. Nausėda teigė, kad Europos lyderiai ketvirtadienį kalbėjo apie vakcinos nuo koronaviruso tiekimą, paskirstymą ir kaip galima greitesnį vakcinavimo procesą visose Europos Sąjungos valstybėse.

Europos Sąjunga (ES) turėtų siekti, kad iki vasaros būtų vakcinuota apie 70 proc. žmonių, taip suformuojant kolektyvinį imunitetą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos vadovas prieš nuotolinį Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą taip pat teigė, kad su dabartiniais vakcinų pristatymo kiekiais būtų įmanoma paskiepyti mažiau nei trečdalį visuomenės, bet vilčių teikia tai, kad bus patvirtintos kitų gamintojų vakcinos.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pasiekė susitarimą su Lenkija ir Vengrija, išsprendžiantį ginčą, trukdžiusį priimti Bendrijos daugiametį biudžetą ir ekonomikos gaivinimo po koronaviruso pandemijos planą. „Dabar galime pradėti įgyvendinti [planą] ir atkurti savo ekonomikas. Mūsų istorinis atsigavimo paketas stums į priekį mūsų žaliąją ir skaitmeninę pereigą“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesis Michelis. Lyderiai stengėsi išgelbėti  1,8 trln.

Galiausiai įveikę Kipro pasipriešinimą, Europos Sąjungos lyderiai skelbia po ilgų derybų sutarę dėl sankcijų Aliaksandro Lukašenkos režimui. Tiesa, pačio buvusio Baltarusijos prezidento Europos Sąjungos nepageidaujamų asmenų sąraše nėra. Tuo metu įpykęs Minskas skelbia apie atsakomąjį sankcijų sąrašą. Kas į jį bus įtrauktas ir už ką – neskelbiama.

Jungtinė Karalystė privalo vykdyti savo įsipareigojimą įgyvendinti „Brexito“ sutartį, sekmadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ir įspėjo, jog ant kortos yra pastatyta šalies tarptautinė reputacija. Londonui rengiant įstatymo projektą, kuriuo gali būti atmestas sunkiai suderėtas kompromisas dėl Airijos sienos su Jungtinei Karalystei priklausančia Šiaurės Airija, Ch.

Po nuotolinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Europos Sąjunga yra apsisprendusi taikyti tikslines sankcijas Baltarusijos pareigūnams. Pasak prezidento, sankcijos bus taikomos artimiausioje ateityje. „Buvo kalbėta ir apie sankcijas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininką įsitraukti į Baltarusijoje baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo problemą.  G. Nausėda laiške taip pat atkreipė Charleso Michelio dėmesį į žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje, pranešė Prezidentūra.  „Prašau jus asmeniškai įsitraukti aukščiausiu politiniu lygmeniu ir nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų apsaugotas ES piliečių saugumas ir gerovė“, – laiške rašo G. Nausėda.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis Briuselyje susirinkusiems Europos Sąjungos šalių vadovams šeštadienį pateikė atnaujintą 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžeto projektą ir naujus pasiūlymus dėl koronaviruso paveiktos ekonomikos gaivinimo fondo. Naujienų agentūra BNS pristato Lietuvai aktualiausius rodiklius: 1. Atsigavimo fondas. Atnaujinta formulė, kaip būtų skirstomos dotacijos iš naujai kuriamo ekonomikos gaivinimo fondo po koronaviruso krizės.

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį santūriai pasveikino Lietuvos žemės ūkiui numatytą papildomą paramą atnaujintame Europos Sąjungos biudžeto projekte, ir pridūrė, kad sieks pagerinti šį pasiūlymą.  G. Nausėda šeštadienio popietę sakė, kad Briuselyje vykstančiose derybose sieks spartesnio išmokų žemdirbiams augimo ir daugiau vadinamosios sanglaudos paramos lėšų.

Atnaujintame Europos Sąjungos biudžeto projekte Lietuvai šeštadienį pasiūlyta papildoma 125 milijonų eurų parama žemės ūkiui, kaip dalinė kompensacija dėl mažesnių tiesioginių išmokų ūkininkams, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.  Papildomi pinigai numatomi devynioms šalims, joms siūloma išdalyti 1 mlrd. 700 mln. eurų anksčiau nepaskirstytų kaimo plėtros lėšų.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį Briuselyje tęs derybas dėl naujojo Europos Sąjungos biudžeto ir ekonomikos gaivinimo fondo. Per pirmąją derybų dieną penktadienį valstybių vadovams nepavyko rasti kompromiso, kaip skirstyti 750 mlrd. eurų, kurie numatomi gelbėti ekonomiką po koronaviruso sukeltos krizės. Diplomatiniai šaltiniai BNS teigė, derybos įstrigo dėl olandų reikalavimo įtvirtinti teisę šalims vetuoti lėšų skyrimą kitų valstybių nacionalinėms programoms.

Su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charlesu Micheliu penktadienį kalbėjęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva tikisi teisingo daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto ir objektyviais kriterijais paremto Europos gaivinimo fondo. „Svarbu užtikrinti didesnį finansavimą Sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, siekti tiesioginių išmokų konvergencijos ūkininkams“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad situacija dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje yra valdoma, o šiuo metu svarbiausia yra visuomenės susitelkimas. Prezidente, lietuviai su rūpesčiu stebi koronaviruso plitimą, su nerimu žvelgia į ateitį. Kokiems scenarijams šiandien turėtų ruoštis Lietuvos visuomenė? Šiuo metu situacija yra tokia, kad mes jaučiame gana staigų užsikrėtimų skaičiaus didėjimą.

Pasaulyje plintant koronavirusui, prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su Europos Vadovų Tarybos (EVT) nariais aptarė koordinuotų ES valstybių veiksmų poreikį sveikatos ir ekonomikos srityse.  Antradienio vakarą konferenciniu skambučiu organizuoto neeilinio pasitarimo metu Europos lyderiai apžvelgė koronaviruso situaciją šiame žemyne, pristatė kovos su virusu priemones savo šalyse, pranešė Prezidentūra.

Europos Sąjunga ima taikyti spartesnio sprendimų priėmimo procedūrą, turinčią padėti koordinuoti atsaką į naujojo koronaviruso protrūkį ir sudaryti sąlygas dalyvauti blokui nepriklausančioms šalims, tokioms kaip Didžioji Britanija.

Artėjant lemiamoms deryboms dėl būsimo Europos Sąjungos (ES) biudžeto, Briuselis pažadėjo skirstant lėšas atsižvelgti į Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimą, tačiau kol kas lieka neaišku, kiek tai leistų sušvelninti drastišką europinės paramos apkarpymą. BNS žiniomis, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis išlygą skirti kompensaciją šalims, kurios patyrė spartų gyventojų skaičiaus sumažėjimą, įtraukė į naują pasiūlymą dėl 2021-2027 metų biudžeto.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininku Charlesu Micheliu. Per darbo vakarienę aptartas Europos Sąjungos Daugiametės finansinės programos projektas. Prezidentas akcentavo Lietuvos poziciją dėl Sanglaudos politikos finansavimo planų ir Lietuvos lūkesčius suvienodinti tiesiogines išmokas mūsų šalies ūkininkams su ES vidurkiu.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį atvyko į Briuselį, kur dalyvaus Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikime. Naujienų agentūra BNS pristato tris svarbiausias diskusijų Europos Vadovų Taryboje temas. Klimato kaita ES šalys sieks patvirtinti tikslą iki 2050 metų užtikrinti, kad bendrijos ekonomika neturėtų neigiamos įtakos klimatui.

Dramatiškos derybos dėl aukštų Europos Sąjungos postų tęsiasi, o šalių lyderiai vėl sėdo prie stalo. Prieš akis – Europos Komisijos vadovo, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento vadovų postai. Kas sės į aukšto rango įtakingas kėdes ir ar dar yra šansų Daliai Grybauskaitei – apie visa tai kalbame su politologu Linu Kojala.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai antradienio popietę grįžta prie derybų stalo dėl svarbiausių institucijų vadovų postų. Diplomatinių šaltinių teigimu, per konsultacijas Vokietija ir Prancūzija sutarė Europos Komisijos pirmininke siūlyti Vokietijos gynybos ministrę dešiniųjų atstovę Ursulą von der Leyen. Anksčiau į postą siūlytas olandų socialdemokratas Fransas Timmermansas sulaukė kritikos tiek iš dešiniuosius vienijančios Europos liaudies partijos, tiek iš Vidurio Europos šalių bei Italijos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį perspėjo, kad Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių įtaka derybose dėl aukščiausių postų slopsta, iniciatyvą perimant didžiosioms europinėms partijoms. „Jeigu tai bus tik pasidalinimas (postų tarp) politinių partijų, tai gerokas nuėjimas į šoną nuo europinių sutarčių ir taip Europos Vadovų Tarybos vaidmuo tiesiog pačių vadovų rankomis yra mažinamas“, – žurnalistams Briuselyje sakė D. Grybauskaitė.

Netrukus Lietuvos valdantiesiems reiks apsispręsti, kas Europos Komisijoje pakeis Vytenį Povilą Andriukaitį. Neoficialiai Vyriausybės koridoriuose skamba net kelios galimų kandidatų pavardės. Vienas jų – teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. Dviejų nesusijusių portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, Vyriausybei sprendžiant, kas galėtų tapti naujuoju Lietuvos eurokomisaru, premjeras Saulius Skvernelis mini teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus pavardę.

Kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad kol kas nesvarsto perspektyvų eiti aukštas pareigas Europos Sąjungos institucijose. „Neplanuoju kadencijos pabaigos laikotarpio, šiuo metu mano planai yra užbaigti kadenciją ir perduoti visus darbus. Viskas“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė D. Grybauskaitė. Ji tarptautinėje žiniasklaidoje jau kurį laiką minima kaip galima kandidatė tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininke.

Ketvirtadienį paskelbta Europos Sąjungos (ES) institucijų darbuotojų ir ekspertų apklausa rodo, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra tarp favoritų nuo 2019 metų vadovauti Europos Vadovų Tarybai (EVT). 20 proc. apklaustųjų mano, kad būtent D. Grybauskaitė bus išrinkta šios iš ES šalių vadovų sudarytos ir Bendrijos politikos kryptį bei prioritetus nustatančios institucijos prezidente.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad po buvusio šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimo Jungtinėje Karalystėje Europos Sąjunga (ES) ir NATO derins atsaką Rusijai. Prieš išvykdama į Briuselį, kur ketvirtadienį posėdžiaus Europos Vadovų Taryba, D. Grybauskaitė pabrėžė, jog karinio cheminio ginklo panaudojimas Europoje yra labai grėsmingas ženklas.

Europos Sąjunga (ES) sutarė pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria vartotojai, norintys internetu įsigyti pigesnių prekių ir paslaugų kitose ES šalyse. Atitinkamos taisyklės įsigalios kitų metų pabaigoje. Europos Parlamentas (EP), Europos Vadovų Taryba ir Europos Komisija (EK) vėlų pirmadienio vakarą sutarė nutraukti „geografiniu blokavimu“ vadinamą praktiką, dėl kurios vartotojai dažnai gali naudotis tik svetainėmis savo buveinės šalyje.

Briuselyje esančio naujojo ES pastato „Europa“ virtuvėse pasklidus kenksmingoms dujoms apsinuodijo penkiolika žmonių, praneša gelbėjimo tarnybos. Šiame pastate kitą savaitę vyks ES vadovų susirinkimas. Prie Europos Vadovų Tarybos pastato, kainavusio 321 milijoną eurų ir praminto „Kosminiu kiaušiniu“ (angl. Space egg) dėl futuristinio interjero, stovėjo greitosios pagalbos automobiliai, penki žmonės buvo išvežti į ligoninę, sakė tarnybos.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį perrinko lenką Donaldą Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininku, nors tam griežtai priešinosi Varšuva, įspėjusi, jog tai sukuria pavojingą Vokietijos dominuojamos Bendrijos nesiskaitymo su valstybe nare precedentą. Susitikime Briuselyje lyderiai 27 balsais perrinko buvusį Lenkijos premjerą D.Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininku naujai pustrečių metų kadencijai.

Lenkijos valdančiosios dešiniųjų partijos lyderis antros kadencijos siekiantį Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską, taip pat lenką, antradienį pavadino „Vokietijos kandidatu“, kurio perrinkimas sukeltų krizę.

Europos Vadovų Taryba pirmadienį nusprendė dar vieneriems metams – iki 2018-ųjų vasario – pratęsti tebegaliojančias sankcijas Baltarusijai. Briuselyje išplatintame pareiškime rašoma, kad nuspręsta pratęsti prekybos ginklais embargą, banko aktyvų įšaldymą ir draudimą įvažiuoti į Europos Sąjungą keturiems asmenims, susijusiems su neišaiškintu dviejų opozicionierių, verslininko bei žurnalisto dingimu 1999-2000 metais.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį Berlyne su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir dar keturių šalių vadovais aptars pasirengimą Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimui, kuriame bus siekiama nubrėžti gaires bendrijos ateičiai po britų pasitraukimo. A.Merkel kvietimu į Berlyną taip pat atvyks Latvijos, Portugalijos, Maltos ir Kipro vadovai. Vokietijos kanclerės pasiūlytas formatas gali būti vertinamas kaip bandymas suartinti šalių iš skirtingų regionų pozicijas.

Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą spręsti darbo rinkos problemas, konkrečiai mažėjančią darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus problemą, taip pat gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir skatinti technologijų kūrimą bei jų įsisavinimą.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai ketvirtadienį oficialiai pritarė pasiūlymui įkurti naują sienų ir pakrančių apsaugos tarnybą, kuri galėtų rengti operacijas didelį spaudimą patiriančiose šalyse, tokiose kaip Graikija, kad sumažintų migrantų antplūdį. Dabar šis pasiūlymas turi būti pateiktas tvirtinti Europos Parlamentui. Tikėtina, kad tai bus padaryta iki birželio, o nauja tarnyba galėtų pradėti vykdyti savo funkcijas iki vasaros pabaigos.

Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą pasitempti, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį dalyvaujanti Europos Vadovų Tarybos posėdyje, kuriame aptarta metinė ES augimo apžvalga ir valstybių narių pažanga įgyvendinant Komisijos ekonomines ir socialines rekomendacijas.

Europos Sąjungos lyderiai turi dar daug nuveikti per Briuselyje vykstantį viršūnių susitikimą, kad pasiektų susitarimą, turintį neleisti Britanijai tapti pirmąja iš šio bloko pasitraukusia šalimi, penktadienį perspėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

Šiandien prasidedanti Europos vadovų taryba koncentruosis ties dviem pagrindiniais klausimais – Jungtinės Karalystės (JK) naryste arba išstojimu iš Europos Sąjungos (ES) ir migracijos keliamais iššūkiais. Kol kas nesutariama, kuris iššūkis ES yra didesnis, bet vieningai tvirtinama, kad Sąjungai jie kelia beprecendenčius sunkumus ir grėsmes.

Ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje renkasi Europos Sąjungos (ES) ir jos šalių vadovai. Įprastas Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimas, tačiau jame svarstomi klausimai rodo, kokia neapibrėžta šiuo metu politinė, saugumo, o iš dalies ir ekonominė situacija ES. Tiesa, nuo pat euro zonos krizės pradžios prieš daugiau nei penkerius metus buvo surengta daugybė „istorinių“ krizės valdymui skirtų susitikimų.

Kai kurios valstybės palaiko, kad dalis Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai per artimiausią jų svarstymą būtų panaikintos, po susitikimo su ES užsienio reikalų įgaliotine Federica Mogherini sakė europarlamentaras Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Dėl paramos separatistams Rytų Ukrainoje Europos Sąjunga įvedė sankcijas Rusijos bankų, naftos bei gynybos sektoriams 2014 metų vasarą. 2015 birželį sankcijos buvo pratęstos pusmečiui.

 Vyriausybės posėdyje pirmadienį pritarta, kad sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje, Lietuva galėtų priimti iki 250 Europos Komisijos skirstomų pabėgėlių.  Tokį skaičių pabėgėlių iš Europos Sąjungos valstybių bei trečiųjų šalių Lietuva galėtų priimti iki 2018 metų birželio 30 dienos, nurodoma Vyriausybė nutarime.

Trečiadienį Vyriausybės pasitarime pritarta, kad sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje, Lietuva galėtų priimti iki 250 Europos Komisijos skirstomų pabėgėlių. Tokį skaičių pabėgėlių Lietuva, solidarizuodamasi su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, galėtų priimti per dvejus metus, skelbiama Vyriausybės pranešime. Prieglobstį Lietuvoje gavusiems užsieniečiams būtų sudaromos sąlygos gauti sveikatos apsaugos, socialines, švietimo, užimtumo ir kitas paslaugas.

Birželio 5-ą dieną yra minima Pasaulinė aplinkos diena, ir šią dieną tradiciniame verslo įmonių konkurse „Pasiekimai aplinkosaugoje“ bus apdovanotos keturios Lietuvos uždarosios akcinės bendrovės, šiemet pelniusios laurus konkurse. Nugalėjusioms bendrovėms įsteigtos nominacijos už geriausią aplinkos apsaugos vadybos sistemą, už palankiausią aplinkai produktą, palankiausią aplinkai gamybą  ir už tarptautinį bendradarbiavimą.

 Žemės ūkis laikomas vienu jautriausių Lietuvos sektorių, kurio plėtrai tiesioginę įtaką turi oro sąlygos. Dažnėjantys metiniai oro temperatūros nuokrypiai nuo normos ir su jais susiję ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, kaip besniegės žiemos, liūtys ir jų sukeliama dirvožemio erozija, vėtros, kruša bei sausros, jau kuris laikas ūkininkams kelia nerimą ir skatina drausti pasėlius. Tačiau retas iš jų žino, kaip galima šią riziką sumažinti patiems.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį išvyksta į Briuselį, kur neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime aptars padėtį Ukrainoje, santykius su Rusija, kovą su terorizmu ir ekonomikos klausimus. „Išklausysime derybų dalyvių, išskyrus Rusiją, nuomonę ir aptarsime rezultatus. Išties matome, kad žūsta vis daugiau būtent civilių gyventojų. Brutalus ir toks agresyvus, ir, sakyčiau, purvinas, su melu ir brutalia agresija karas turi būti sustabdytas.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Europos Parlamentas (EP), posėdžiaujantis Strasbūre, patvirtino naujos sudėties Europos Komisiją (EK). Jos pirmininko poste Jeanas-Claude`as Junckeris keičia dešimtmetį Komisijai vadovavusį Jose Manuelį Barroso. Europos sveikatos ir maisto saugos reikalų komisaro pareigas pradės eiti Vytenis Povilas Andriukaitis. Už naująją 28 narių Komisiją balsavo 423, prieš – 209, susilaikė 67 europarlamentarai.

Europos Vadovų Taryba pareiškė aukščiausią politinį pritarimą, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje būtų įvestas euras. Briuselyje patvirtintose EVT išvadose Lietuva giriama už sėkmingai įveiktą finansinę krizę, pabrėžiama, kad mūsų šalis atitinka Mastrichto kriterijus ir yra visiškai pasirengusi įsivesti eurą.

Lietuvos prezidentė teigia, kad Europos Sąjunga taiko nemažai sankcijų Rusijai, todėl svarbu, jog visos valstybės jų laikytųsi. Dalia Grybauskaitė sako nesitikinti, jog Europos Vadovų Taryba (EVT) penktadienį spręs dėl naujų sankcijų. „Kol kas aš nesitikiu, kad būtų kažkas ženkliai įvesta arba nuspręsta šiandien sankcijų atžvilgiu“, - penktadienį prieš EVT susitikimą žurnalistams Briuselyje sakė D.Grybauskaitė.