europos taryba

Vyriausioji Europos teisių organizacija antradienį pareiškė, kad Sakartvelas turėtų panaikinti „užsienio įtakos“ įstatymą, dėl kurio kilo protestų banga ir kaltinimai, kad vyriausybė bando užgniaužti nepritarimą. Praėjusią savaitę Sakartvelo parlamentas priėmė ginčijamą „užsienio įtakos“ įstatymą, kuris, anot kritikų, nutildys opozicijos grupes ir nukreips šalį nuo provakarietiško kurso Rusijos link.

 Lietuva, pirmininkaudama Europos Tarybos (ET) Ministrų Komitetui, dėmesį skirs Ukrainai, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Išnaudosime visas mūsų pirmininkavimo Ministrų Komitetui suteiktas galimybes, kad palaikytume Ukrainą Europos Taryboje ir už jos ribų bei priartintume Rusiją prie visiškos atskaitomybės dienos“, – penktadienį išplatintame Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Ministras Gabrielius Landsbergis ir Europos Tarybos (ET) Generalinė sekretorė Marija Pejčinović Burić (Marija Pejčinovič Burič) susitikime Vilniuje patvirtino abipusį įsipareigojimą remti Ukrainą, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).  Kaip skelbiama, G. Landsbergis su Generaline sekretore susitiko ketvirtadienį. M. Pejčinovič Burič ministro kvietimu dalyvauja Vilniuje organizuojamame Demokratijos ateities forumą.

Nors nuo tada, kai Rusija buvo pašalinta iš Europos Tarybos, jau praėjo daugiau nei metai, šioje žmogaus teisių organizacijoje tebedirba dešimtys Rusijos piliečių, kurie jai kelia nemenką diplomatinį galvos skausmą. Pasak Strasbūre įsikūrusios institucijos diplomatų, dėl to, kad Europos Taryboje tebedirba rusai, ypač nepatenkinti Ukrainos atstovai šioje organizacijoje. Nuogąstavimų išreiškė ir kelios kitos valstybės narės, įskaitant Estiją, o Latvija tokią padėtį pavadino netoleruotina.

Rusijos vykdomas priverstinis Ukrainos vaikų perkėlimas prilygsta genocidui, teigiama ketvirtadienį Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos priimtoje rezoliucijoje.

Seimas ketvirtadienį įtvirtino naujus reikalavimus geriamojo vandens tiekėjams. Taip norima apsaugoti žmones nuo vandens užterštumo, užtikrinti vandens saugą ir kokybę.  Už naujos redakcijos Geriamojo vandens įstatymo projektą balsavo 101 Seimo narys, prieš nebuvo, o septyni susilaikė Pakeitimais į Lietuvos teisę perkeliamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatos dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės.

Senovės baltų religinė bendruomenė „Romuva“ kreipėsi į Europos Tarybos (ET) ministrų komitetą, prašydama pradėti sustiprintą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo vykdymo priežiūrą, kai Seimas praėjusią savaitę nesutiko jai suteikti pripažinimo. „Parlamentas svarstymo stadijoje atmetė nutarimą dėl „Romuvos“ pripažinimo ir grąžino jį tobulinti iniciatoriui parlamento Žmogaus teisių komitetui, net nenurodydamas, kas turėtų būti tobulinama.

Ar po Europos politikų kaukėmis slepiasi ir Rusijos agentai? Vieno aršiausių Putino kritikų Michailo Chodorkovskio finansuojamas tiriamosios žurnalistikos centras „Dosje“ ir portalas „EUobserver“ paskelbė naują, skandalingą tyrimą. Jis aiškiai rodo, kad Europos Taryboje ir jos Parlamentinėje Asamblėjoje tiesiog knibždėte knibžda Rusijos slaptųjų tarnybų užverbuotų įtakos agentų. „Žmonės toliau miršta kiekvieną dieną. Jie mato siaubą.

Europos Sąjungos šalių lyderiai antradienį sutarė dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo. Juo įvedamas embargas jūra gabenamai rusiškai naftai. Tiesa, sprendimas kompromisinis – kai kuriems naftotiekiams suteikta išimtis. Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje Arnoldas Pranckevičius sako, kad toks kompromisas iki galo nepatinka niekam, tačiau svarbiausia, kad prie jo prieita. Pokalbis su ambasadoriumi – TV3 žinių „Dienos komentare“. Europos Vadovų Taryba vis dar posėdžiauja.

Europos Tarybos vystymo bankas Ukrainos karo pabėgėlių apgyvendinimui Lietuvoje skyrė 500 tūkst. eurų dotaciją iš Migrantų ir pabėgėlių fondo. Lėšomis numatyta finansuoti pastato, kuriame būtų apgyvendinami Ukrainos karo pabėgėliai, patalpų renovaciją ir įrengimą bei reikalingos įrangos įsigijimą, pranešė Finansų ministerija. „Privalome padėti nukentėjusiems nuo Rusijos agresijos Ukrainoje, užtikrindami saugias ir orias gyvenimo sąlygas“, – pranešime sakė ministrė Gintarė Skaistė.

Europos Tarybai (ET) trečiadienį pašalinus Rusiją iš narių dėl invazijos į Ukrainą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusijai jau seniai ne vieta pagrindinėje Senojo žemyno žmogaus teisių organizacijoje.  Tuo pačiu Lietuvos diplomatijos vadovas išreiškė viltį, kad ateis laikai, kai demokratiška, taiki ir laisva Rusija galės į organizaciją sugrįžti, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Europos Taryba trečiadienį žengė beprecedentį žingsnį ir dėl invazijos į Ukrainą pašalino Rusiją iš šios pagrindinės Senojo žemyno žmogaus teisių organizacijos.     47 valstybes vienijančios organizacijos Ministrų komitetas išplatintame pareiškime nurodė, kad „Rusijos Federacija nuo šiandien po 26 metų narystės nustoja būti Europos Tarybos nare“.    Šis sprendimas priimtas tarptautinei bendrijai griežtai smerkiant Rusijos karą Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė, kad pradeda šalies išstojimo iš Europos Tarybos procedūrą, didėjant spaudimui pašalinti Maskvą iš šios europinės žmogaus teisių organizacijos dėl karinės invazijos Ukrainoje.

Rusija laikinai išmesta iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pranešė Lietuvos parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Rusija išmesta (laikinai) iš Eurupos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos. Dabar tai nepadės Kijevo ir kitų Ukrainos miestų gatvėse dėl savo namų kovojantiems ukrainiečiams, bet tai Rusiją daro vis labiau atstumta. Žingsnis po žingsnio gal Europa priartės ir prie tokių veiksmų, kurie padėtų ukrainiečiams atgauti tikėjimą mūsų žemynu, mūsų sąjunga.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič antradienį paragino deeskaluoti padėtį prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos ir sudaryti visas galimybes lankytis ten pagalbos organizacijoms bei žiniasklaidai. „Mums reikia rasti būdą deeskaluoti [padėtį], užtikrinti, kad dėmesys būtų sutelktas į... kančių nutraukimą“, – reporteriams sakė D. Mijatovič, lankydamasi Lenkijos Michalovo miestelyje netoli Baltarusijos sienos.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič kreipėsi į Lietuvos premjerę Ingridą Šimonytę, ragindama migrantų krizės metu nepamiršti tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisėms. Premjerė teigia, kad į Lietuvą atvykstantys migrantai vargiai gali būti laikomi pabėgėliais.

Kada Europos Sąjungos valstybių piliečiai galės laisvai keliauti su vadinamuoju „žaliuoju pasu“? Šį klausimą Europos Parlamentas svarstė šią savaitę. Dabar laukia tolesnės derybos. Ko mums tikėtis? Pokalbis su Europos Parlamento nare Rasa Juknevičiene. Ką jūs nusprendėte Europos Parlamente dėl „žaliojo paso“? Kada jis bus ir kaip jį gauti paprastam žmogui? Trečiadienį Parlamentas labai didele balsų dauguma, 540 iš 705, balsavo už Parlamento poziciją. Įveiktas pirmasis etapas.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai antradienį kreipėsi į Europos Tarybos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovus, ragindami imtis veiksmų dėl protestuotojų ir žurnalistų sulaikymų Rusijoje.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna trejų metų kadencijai paskirtas vienu iš naujai įsteigtos Europos prokuratūros prokurorų.  Pasak Generalinės prokuratūros, trečiadienį įsigaliojo Europos Tarybos sprendimas, kuriuo T. Krušna buvo paskirtas vienu iš 22 naujoje institucijoje dirbsiančių prokurorų. Jį Europos Taryba pasirinko iš trijų Teisingumo ministerijos atrinktų kandidatų į šias pareigas.

Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybė pirmadienį nesureikšmino teisingumo ministro ketinimų trauktis iš svarbios tarptautinės sutarties, kuria siekiama kovoti su smurtu prieš moteris.

Europos Tarybos Ministrų komitetas paragino Lietuvos valdžią kuo greičiau pakeisti teisinę bazę, draudžiančią pašalintajam prezidentui Rolandui Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose. Praėjusią savaitę priimtame nutarime pabrėžiama, kad šis sprendimas yra ypač svarbus artėjant 2020 metų Seimo rinkimams.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad sprendimas grąžinti Rusiją į Europos Tarybos parlamentarų forumą pakerta šios organizacijos autoritetą. „Tai pakerta, aš manau, tos organizacijos autoritetą, tai yra žala padaryta“, – antradienį Žinių radijui sakė ministras. Taip jis kalbėjo Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai antradienį nusprendus leisti Rusijos leidėjų delegacijai sugrįžti į šią instituciją.

Suomijoje penktadienį per Europos Tarybos Ministrų Komiteto posėdį buvo priimtas sprendimas grąžinti Rusijai balsavimo teises šioje tarptautinėje organizacijoje, besirūpinančioje žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų apsauga. 47 valstybes vienijančios organizacijos užsienio reikalų ministrų dauguma palaikė deklaraciją, kurioje sakoma, jog visoms narėms lygiomis teisėmis turėtų būti leidžiama dalyvauti Europos Tarybos dviejų pagrindinių organų veikloje.

  Konservatorius Andrius Kubilius trečiadienį iškrito iš kovos dėl Europos Tarybos vadovo posto, paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.   Iš organizacijai priklausančių šalių atstovų sudarytas Ministrų Komitetas pateikė Parlamentinei Asamblėjai svarstyti Belgijos užsienio reikalų ministro Didier Reynderso ir Kroatijos užsienio reikalų ministrės Marijos Pejčinovič Burič kandidatūras. Už borto taip pat liko Graikijos užsienio reikalų ministrė Dora Bakoyannis.

Tautinių mažumų teisėmis besirūpinanti Europos Tarybos institucija antradienį paragino Lietuvą daugiau dėmesio skirti tautinių mažumų moksleivių teisėms apsaugoti ir imtis priemonių prieš neigiamus stereotipus romų atžvilgiu. Tokius raginimus išsakė Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamasis komitetas.

Vyriausybė ketvirtadienį nusprendė teikti buvusio premjero konservatoriaus Andriaus Kubiliaus kandidatūrą į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pareigas. Pasak Vyriausybės vicekanclerio Deivido Matulionio, šis postas būtų aukščiausios pareigos, kurias užimtų Lietuvos atstovas. D. Matulionis BNS teigė, kad svarstant A. Kubiliaus kandidatūrą atsiribota nuo to, kad jis priklauso opozicinei partijai.

Europos Taryba gruodžio mėnesį gali paskelbti rezoliuciją, kad Lietuva nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų, nes nevykdo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo atverti kelią Rolandui Paksui dalyvauti rinkimuose. Vyriausybės atstovas Donatas Murauskas sako, kad šį klausimą Europos Tarybos Ministrų komitetas svarstys gruodžio 4-6 dienomis vyksiančiame posėdyje. „Šiame posėdyje bus viešai svarstomas Pakso bylos vykdymas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad po buvusio šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimo Jungtinėje Karalystėje Europos Sąjunga (ES) ir NATO derins atsaką Rusijai. Prieš išvykdama į Briuselį, kur ketvirtadienį posėdžiaus Europos Vadovų Taryba, D. Grybauskaitė pabrėžė, jog karinio cheminio ginklo panaudojimas Europoje yra labai grėsmingas ženklas.

Europos Taryba sveikina Lietuvos pastangas mažinti kalinių skaičių, bet pabrėžia, kad nuteistųjų gyvenimo standartai išlieka prasti. Tokią išvadą šią savaitę paskelbė Europos Tarybos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT). „CPT pripažįsta Lietuvos pareigūnų pastangas sumažinti kalinių skaičių.

Ukraina pirmadienį griežtai sukritikavo Europos Tarybos generalinio sekretoriaus Thorbjorno Jaglando išsakytą poziciją dėl Rusijos ir jos perspektyvų grįžti į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją (ETPA). „Straipsnyje (laikraščiui) FT („Financial Times“) ET generalinis sekretorius Jaglandas viešai pakartojo savo seną poziciją: Rusijos grįžimas į ETPA be jokių išankstinių sąlygų“, – pirmadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko pirmoji ...

Europos Taryba svarsto sankcijų Rusijai, įvestų dėl Krymo aneksijos, atšaukimą. Apie tai interviu leidiniui „The Financial Times“ paskelbė Tarybos generalinis sekretorius Torbjornas Jaglandas. Jo manymu, jeigu Maskva pasitrauks iš žmogaus teisių apsaugos organizacijos, jai bus suduotas stiprus smūgis, rašoma „Newsru“. Rusija po Krymo aneksijos neteko balso teisės Europos Tarybos Parlamento Asamblėjoje, o po to ir nustojo mokėti įnašus šiai organizacija.

Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ nuo 2011-ųjų bando pradėti dujotekio „Nord Stream 2“ statybas Baltijos jūra, kad galėtų teikti gamtinius resursus Vokietijos ir Vakarų Europos rinkai. Pirmasis projektas – „Nord Stream 1“ – jau pilnai realizuotas, tačiau jo pajėgumų neužtenka, ypač žinant Rusijos tikslus nutraukti dujotekio per Ukrainą naudojimą.

 Europos Tarybos generalinis sekretorius Thorbjornas Jaglandas antradienį reiškė nerimą dėl prieštaringai vertinamos Lenkijos teismų reformos, kuri, kaip perspėja kritikai, pakenks jų nepriklausomumui ir demokratijai. Valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) siūlo, kad Aukščiausiasis Teismas, prižiūrintis žemesnės instancijos teismus, būtų pavaldus vykdomajai valdžiai.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Nilas Muizniekas trečiadienį paragino Lietuvą ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris. Komisaro teigimu, Lietuvai būtų vertingi konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčių ekspertų patarimai ir geroji kitų šalių praktika, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje. Kritikai sako, kad konvencija siūlo nepriimtiną socialinės lyties apibrėžimą. Vyriausybė žada inicijuoti diskusijas, bet apie sprendimus kol kas nekalba.

  Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį kaltu dėl kėsinimosi finansuoti ir remti teroristinę veiklą bei kitų nusikaltimų kaltu pripažino Airijos pilietį Michaelą Campbellą. Tačiau jis nebus įkalintas, nes bausmę atliko dar laukdamas nuosprendžio, kai buvo suimtas.   Nuosprendžiu jam skirta galutinė subendrinta penkerių metų aštuonių mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo bausmė. Būtent tiek laiko užsienietis praleido Lietuvoje būdamas suimtas.

Po Krymo užgrobimo, kurį įvykdė Rusija, jau praėjo daugiau nei dveji metai. Maskva aktyviai įveda „savo tvarką“ pusiasalyje. Nenuostabu, jog esminis šios „tvarkos“ bruožas – valdančiojo kurso ir įvykdytos aneksijos oponentų persekiojimas. Krymas tapo viena problemiškiausių teritorijų Rusijoje, žiūrint iš žmogaus teisių perspektyvos. Iš čia persekiojamų etninių ir socialinių grupių ypač išsiskiria Krymo totorių atvejis. Situacijos sudėtingumą galima suprasti, pažiūrėjus į ją plačiau.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda nusprendė neatsižvelgti į Europos Komisijos nuomonę, pasirašydamas prieštaringai vertinamą įstatymą dėl konstitucinio teismo reformos, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“. Dėl šių pakeitimų Konstituciniam Tribunolui taps sunkiau priimti sprendimus, nes nuo šiol bus reikalinga dviejų trečdalių balsų, o ne paprasta dauguma.

Europos Sąjungos lyderiai šią savaitę vyksiančiame viršūnių susitikime diskutuos dėl Rusijai įvestų sankcijų pratęsimo dar šešiems mėnesiams, pirmadienį pranešė pareigūnai; sankcijos buvo įvestos dėl Ukrainos konflikto. Debatus dėl sankcijų ateinantį ketvirtadienį ir penktadienį 28 valstybių lyderių susitikime inicijavo Italija, taigi, sankcijos nebuvo pratęstos, kaip buvo planuota, per ES ambasadorių susitikimą praėjusią savaitę.

Lietuva pervedė 150 tūkstančių eurų į Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) Migrantų ir pabėgėlių fondą. „Šiuo įnašu mūsų šalis prisideda prie Europos Tarybos vystymo banko iniciatyvos ir solidarizuojasi su kitomis Europos šalimis bei institucijomis sprendžiant aktualią pabėgėlių problemą“, - sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Šiandien Vyriausybės posėdyje buvo nepritarta siūlymui nustatyti progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus. Vyriausybės nuomone dėl taikomo diferencijuoto neapmokestinamojo pajamų dydžio, gyventojų pajamų apmokestinimo sistema jau dabar yra progresinė. Mokesčių sistemos progresyvumas taip pat užtikrinamas plečiant kapitalo pajamų, dominuojančių aukštas pajamas gaunančių gyventojų grupėje, apmokestinimą bei apmokestinant gyventojų nekilnojamąjį turtą.

 Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose (JT) ambasadorė Raimonda Murmokaitė pabrėžia, kad žmogaus teisių pažeidimai Ukrainoje turi būti ištirti ir už juos turi būti taikoma atsakomybė.

Spalio 2 d. perskaitęs paskaitą Harvardo universiteto Politikos institute, JAV viceprezidentas J. Bidenas tapo žinių žvaigžde ir diplomatinės įtampos tarp Amerikos ir jos sąjungininkų priežastimi. Didžiausią ažiotažą sukėlė du jo teiginiai: apie spaudimą Europai dėl sankcijų Rusijos atžvilgiu ir apie kai kurių Artimųjų ir Vidurio Rytų valstybių vaidmenį kovos su „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV) radikalais kontekste.

Šiandien Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas užimtas tuo, kad, bandydamas apžioti tai, kas neapžiojama, planuoja transformuoti „psichologinį“ Rusijos žemėlapį į „politinį“. Tai rašoma unian.net Jevgenijaus Matiušenkos ir Aleksandro Zasmoržuko publikacijoje „V. Putino Baltijos bangavimas“. Palyginimas su „napoleoniškais užmojais“ jau nusistovėjo ir prigijo beveik visose pasaulio šalyse.

Lietuva Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkavo atskaitingiau už Graikiją, teigia su korupcija kovojanti tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Transparency International“. Apibendrindamas kolegų iš Briuselio ir Graikijos parengtus pranešimus, organizacijos Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sakė, kad Lietuva teikė detalesnę informaciją apie išlaidas pirmininkavimui.

Europos Taryba perspėjo Lietuvą dėl nesugebėjimo priimti įstatymų, kurie įteisintų lyties keitimo operacijas. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas šią savaitę pritaikė Lietuvai vadinamąją „sustiprintos priežiūros procedūrą“. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad iki šiol visi bandymai priimti lyties keitimui reikalingus įstatymus buvo nesėkmingi.

Sankcijos – tai vienintelė priemonė paveikti Rusijos Federaciją, tokią nuomonę išsakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel radijo laidoje „rbb-Inforadio“. „Tiesioginis Rusijos dalyvavimas Ukrainos konflikte yra visiškai visiškai akivaizdus, tokių jos veiksmų negalime palikti be atsako. Tačiau Vokietijos valdžia neturi jokių abejonių, kad jėgos metodais šio konflikto išspręsti neįmanoma,“ – pareiškė A. Merkel.

Lenkijos premjeras ir būsimasis Europos Tarybos (ET) vadovas Donaldas Tuskas Rusijos Federacijos veiksmus prieš Ukrainą pavadino karu, kuris kelia grėsmę ne tik rytiniams Ukrainos regionams. Apie tai šeštadienį išrinktasis ET lyderis D. Tuskas pareiškė kalbėdamas minėjime, skirtame lygiai prieš 75-erius metus prasidėjusio II pasaulinio karo aukoms pagerbti.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius lankėsi Lietuvos monetų kalykloje, kur šiandien pradėtos kaldinti euro monetos. Iškilmingos ceremonijos metu Vyriausybės vadovas paleido lietuvišku Vyčiu paženklintų euro monetų kaldinimo liniją. „Šiandien stovime toje vietoje, kur 1992 metų rudenį buvo pradėtos kaldinti litų centų monetos.

Mums, mažoms valstybėms, reikia stipresnės Europos, kuri galėtų daryti didesnę įtaką mūsų ekonomikos konkurencingumui, padėti šaliai vystytis, garantuoti daugiau socialinės gerovės ir laisvių. Taip interviu LRT radijui teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Visa tai mes mėginame įdėti į tuos tikslus, kuriuos formuluos Europos Taryba renkamiems Europos vadovams“, – sako šalies vadovė.