europos taryba

Europos Komisijos ir Europos Tarybos organizuojamo konkurso „Krištolinės teisingumo svarstyklės“ (Crylstal Scales of Justice) vertinimo komisijoje Lietuva turės atstovą. Europos teismų iniciatyvas šiemet pakviestas vertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjas Virgilijus Valančius. Geriausius projektus, kaip galima būtų tobulinti teisingumo vykdymą, konkurso žiuri atrinks šių metų balandžio mėnesio susitikime Briuselyje.

Į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto trečiadienio darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) renginių plano. Viešosios įstaigos VEKS atstovas spaudai Albertas Barauskas BNS sakė, kad komiteto posėdyje tikimasi sulaukti atsakymų dėl rengiamų projektų. „Komitetas yra įpareigojęs iki vasario parengti galutines projektų sąmatas.

BBC politinis apžvalgininkas Brianas Wheeleris praleido vieną savaitę Europos Parlamente bandydamas suprasti ką reiškia būti EP nariu, kuo jie užsiima ir kam jie reikalingi. Štai ką jis sužinojo per vieną savaitę. 1. Tai gyvenimas, bet ne tas kurį mes pažįstame Būnant Europos Parlamente apima jausmas, kad esi kokiame nors 1960 m. filmuotame mokslinės fantastikos filme. Truputi nuobodoka ateities vizija, kurioje žmonija yra pasiekusi aukštesnį vystymosi lygį, o visi karai pasibaigę.

Seimo narys Petras Auštrevičius ragina surasti papildomus 8 mln. litų „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) programai iš Kultūros ministerijos (KM) vykdomų programų sutaupytų lėšų, tačiau kultūros ministro patarėja Viktorija Vaitiekutė tokios galimybės nemato. „Kadangi įsipareigojusios šalys turi laikytis susitarimų, tai man nekelia abejonių, kad dalis (papildomų pinigų - BNS) turi būti rasta iš Kultūros ministerijos vykdomų programų dalies.

Tam, kad sėkmingai būtų įgyvendinta „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) nacionalinė programa ir išsaugoti programos pagrindai, Kultūros ministerija turėtų skirti papildomai 7 mln. litų, teigia VEKS taryba. Kaip rašoma pranešime spaudai, šiuo metu tikimasi įgyvendinti per 100 projektų už beveik 37 mln. litų. 5,2 mln. litų skirtų Vilniaus miesto savivaldybė, o iš Kultūros ministerijos sėkmingam projektų įgyvendinimui reiktų 32,2 mln. litų.

„Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ kultūros projektų vykdytojai antradienį kreipėsi į Vyriausybę, Seimą, Prezidentą ir Vilniaus savivaldybę dėl VEKS programos įgyvendinimo ir įsipareigojimų vykdymo. Anot VEKS pranešimo, projektų vykdytojai šiuo metu jaučiasi „įspeisti į kampą“: jie jau pradėję parengiamuosius darbus šių metų rugsėjo mėnesį patvirtintiems projektams įgyvendinti ir į projektus investavo laiko bei darbo.

Vilniaus mero Juozo Imbraso ir Kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio pasitarimas dėl Viešosios įstaigos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) tarybos keitimo pirmadienį vėl buvo atidėtas, o be abiejų VEKS steigėjų - Vilniaus savivaldybės ir Kultūros ministerijos - taryba negali būti pakeista. Susitikimas nukeliamas jau trečią kartą.

Prezidentas Valdas Adamkus pažymi, kad griežtas valstybės biudžetas neturi žlugdyti projekto „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) bei pastebi, kad reikia patobulinti šio projekto valdymą.

Prieš kelis mėnesius Somalio piratų pagrobtas Ukrainos tanklaivis „Faina“, gabenęs didžiulį kiekį ginkluotės, atrodo, buvo paskutinis lašas, perpildęs tarptautinės bendruomenės kantrybės taurę. Gruodžio 8-ąją Europos Taryba pagaliau ryžosi paskelbti pirmąją Europos Sąjungos (ES) istorijoje karinę jūrų misiją.

Prezidentas Valdas Adamkus pirmadienio rytą priims premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrą Algirdą Šemetą ir kultūros ministrą Remigijų Vilkaitį, su kuriais ketina aiškintis dėl lėšų skyrimo projektui „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS). Praėjusią savaitę projektą rengiančios viešosios įstaigos VEKS direktorė Elona Bajorinienė teigė, kad jeigu Seimas, kaip siūlo Vyriausybė, kitąmet projektui VEKS teskirs ne numatytus 40 mln. litų, o perpus mažiau - 20 mln.

Europos Parlamentas (EP) nutarė priimti Darbo laiko direktyvos pataisas, kurioms pritaria ne visi. „Direktyvą, reglamentuojančią darbo laiką, prireikė keisti todėl, kad darbo rinkoje ėmė trūkti darbuotojų, sensta visuomenė, stiprėja konkurencija.

Jeigu Seimas, kaip siūlo Vyriausybė, kitąmet projektui „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS), teskirs 20 mln. litų, kitąmet tarptautinis projektas nevyks. Tai trečiadienį per bendrą Seimo Europos reikalų bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetų posėdį pareiškė VEKS direktorė Elona Bajorinienė. Išklausę specialistų informaciją komitetų nariai sutarė, kad numatyta suma VEKS renginiams finansuoti - nepakankama.

Edwardas Lucasas, knygos „Naujas Šaltasis karas: Kremliaus keliama grėsmė Rusijai ir Vakarams“ autorius, tvirtina, kad Europos sprendimas atnaujinti derybas su Rusija dėl bendradarbiavimo sutarties yra Baltijos šalių išdavystė. Savo straipsnyje pateikdamas scenarijų, kaip Rusija gali „susitvarkyti“ su Estija, E. Lucasas ragina Europos Sąjungą išdrįsti stoti prieš Kremlių, kurio politika yra aiški: „Europai reikia mūsų labiau nei mums jų“. „Taigi, santykiai su Rusija yra kaip visada.

Lietuvos užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno teigimu, Europos Sąjungos bei Rusijos santykiai esant dabartinei situacijai kol kas negali grįžti į įprastas vėžes. „Dabartinėmis aplinkybėmis grįžti prie įprastinio ES bendradarbiavimo su Rusija yra dar per anksti“, – sakė ministras neformaliame Gymnich susitikime Marselyje pirmadienį.

Šiandien bloko lyderių susitikimo metu buvo išgelbėtas Europos klimato politikos gairių projektas. Buvo baiminamasi, jog jį vetuos Lenkija ir Italija.

Lietuvos nuolatinis atstovas prie Europos Tarybos (ET) Gediminas Šerkšnys trečiadienį įteikė skiriamuosius raštus Strasbūre įsikūrusios ET generaliniam sekretoriui Terry Davisui (Teriui Deivisui). G.Šerkšnys su T.Davisu aptarė Lietuvos indėlį į organizacijos veiklą, karinį konfliktą Gruzijoje ir ET pastangas neutralizuoti šio konflikto padarinius, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Rusijos ir Gruzijos konfliktas atskleidė, kad rimtos krizės akivaizdoje Jungtinės Tautos (JT) tebuvo pasyvi stebėtoja, iš esmės nesureagavusi į minėtą konfliktą. Pasauliui reikia JT lyderystės, tačiau vietoj to matomas šios organizacijos paralyžius, nemažai valstybių jaučiasi mažiau saugios nei prieš dešimtį metų.

Specialistai nuogąstauja, kad dėl anglų kalbos skverbimosi Lietuvai gresia daugiakalbystė, tačiau, aukštų Europos Sąjungos pareigūnų nuomone, mūsų pasirinktas gimtosios kalbos politikos modelis yra efektyvus ir leis išsaugoti šį turtą, rašo „Respublika“. Kalbai gresia pavojus „Aiškiai suvokiama, kad lietuvių kalbai gresia pavojus. Senoji gražioji kalba - ant išnykimo ribos.

Rugsėjo 5-7 dienomis 505-ąjį jubiliejų švenčia Panevėžys. Gimtadienio renginių organizatorės – Panevėžio miesto savivaldybė ir VšĮ „Jokastė“, režisierius – J.Miltinio dramos teatro aktorius Darius Petkevičius. „Panevėžio jubiliejus – puiki proga ne tik švęsti, bet ir parodyti, kad miestas gali ir turi didžiuotis. Tam puikiai pasitarnaus ir Savivaldybės pasiūlyta tema – 2008-ieji mieste paskelbti vizualiojo meno metais.

Antradienį pristatyti rugsėjo 5-7 dienomis 505-ąjį jubiliejų švenčiančio Panevėžio gimtadienio renginiai. Jų organizatorės – Panevėžio miesto savivaldybė ir VšĮ „Jokastė“, režisierius – J.Miltinio dramos teatro aktorius Darius Petkevičius. „Panevėžio jubiliejus – puiki proga ne tik švęsti, bet ir parodyti, kad miestas gali ir turi didžiuotis. Tam puikiai pasitarnaus ir Savivaldybės pasiūlyta tema – 2008-ieji mieste paskelbti vizualiojo meno metais.

Specialistai nuogąstauja, kad dėl anglų kalbos skverbimosi Lietuvai gresia daugiakalbystė, tačiau, aukštų Europos Sąjungos pareigūnų nuomone, mūsų pasirinktas gimtosios kalbos politikos modelis yra efektyvus ir leis išsaugoti šį turtą, rašo „Respublika“. Kalbai gresia pavojus „Aiškiai suvokiama, kad lietuvių kalbai gresia pavojus. Senoji gražioji kalba – ant išnykimo ribos.

Krymo pusiasalis pastaruoju metu kaitina jausmus Rusijos ir Ukrainos santykiuose. Tačiau ne mažesnės aistros kunkuliuoja ir pačiame Kryme, kur sugyvenimo modelių ieško ir kol kas neranda rusai, ukrainiečiai ir Krymo totoriai. Remiantis oficialia statistika, šiandien Kryme gyvena 58,3 proc. rusų, 24,3 proc. ukrainiečių ir 12,1 proc. Krymo totorių.

Seime pritarta specialaus nutarimo, kuriuo siūloma paskelbti konsultacinį referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklos pratęsimo, projektui. Tai portalui „Balsas.lt“ patvirtino Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Vytautas Bogušis. Tiesa, Prezidentas Valdas Adamkus tokį valdančiųjų partijų siekį inicijuoti konsultacinį referendumą dėl IAE darbo pratęsimo vadina rinkiminiu triuku. „Šitas referendumo siūlymas Lietuvos žmonėms, manau, net iš dalies nesąžiningas.

Prezidentas Valdas Adamkus su darbo vizitu vyks į Gruziją ir Vokietiją. GUAM (Gruzijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir Moldovos) metiniame valstybių vadovų susitikime Batumio mieste bus aptarta GUAM veikla stiprinant energetinių ir transporto projektų plėtrą regione, GUAM santykiai su Jungtinių Tautų organizacija, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Europos Taryba, Europos Sąjunga, NATO bei TO Ženevoje. Prezidentas pasakys sveikinimo kalbą GUAM plenarinėje vadovų sesijoje.

Prezidentas Valdas Adamkus kitą savaitę su darbo vizitu vyks į Gruziją ir Vokietiją. GUAM (Gruzijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir Moldovos) metiniame valstybių vadovų susitikime Batumio mieste bus aptarta GUAM veikla stiprinant energetinių ir transporto projektų plėtrą regione, GUAM santykiai su Jungtinių Tautų organizacija, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Europos Taryba, Europos Sąjunga, NATO bei TO Ženevoje.

Seimo Europos reikalų komitetas penktadienį balsų dauguma priėmė sprendimą rengti konsultacinį referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklos pratęsimo. Seimo narių teigimu, toks referendumas būtų „parama“ deryboms su Europos Sąjungos strukūromis. Tačiau lieka vis dar neaišku, ar derybos apskritai vyksta. Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Vytautas Bogušis portalui „Balsas.

Europos pagrindinė žmogaus teisių priežiūros institucija tirs įtarimus, kad Kosovo politikai per karą su Serbija dalyvavo žmogaus organų kontrabandoje.

Rudenį turėtų paaiškėti, ar Lietuvai bus leista pratęsti sovietmečiu statytos Ignalinos atominės elektrinės (AE) darbą. Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas tikisi, kad po kelių mėnesių Europos Sąjunga (ES) galutinai apsispręs, ar Lietuvai bus leista nesilaikyti stojimo į ES sutartyje numatytos jėgainės uždarymo sąlygos ir suteikta galimybė laikinai pratęsti atominės darbą. "Galutiniai sprendimai gali būti priimti rudenį.

Rusija sparčiai žengia savaip suprantamos „suverenios demokratijos“ keliu, tačiau Vakarai pirmenybę teikia kovai su terorizmu ir geriems ekonominiams santykiams. Net atvirą į save nukreiptą Rusijos panieką Vakarai linkę nuvertinti ir kiekvienam atvejui surasti paguodžiančių pateisinimų. Tiesa sužlugdė komunizmą 1936 -1938 m. Maskvoje vyko teismo procesai, kuriuose buvo teisiami buvę garsūs komunistų partijos veikėjai.

Į Vilnių trumpam grįžusi eurokomisarė Dalia Grybauskaitė vėl pažėrė kritikos vyriausybei. Esą ministrų kabinetui neužtenka kompetencijos ir politinės valios priimant svarbius sprendimus. Reaguodamas į pastabas premjeras D. Grybauskaitę apkaltino politikavimu, o dėl jos nuolatinės kritikos žada skųstis Europos Komisijai. „Aš vertinu, kaip politikavimą, kurį ji tęsia, tam, kad uždengti savo pačios neveiklumą komisijoje, kurioje ji nieko nenuveikė Lietuvos naudai.

Europos Taryba sekmadienį pradėjo kampaniją prieš vaikų mušimą ir perspėjo, kad tai vis dar populiaru daugelyje žemyno valstybių. „Šiandien drauge su Kroatijos vyriausybe pradedame ... savo kampaniją, kurios tikslas - panaikinti fizines bausmes vaikams“, - žurnalistams sakė Tarybos generalinio sekretoriaus pavaduotoja Maud de Boer-Buquicchio. „Norime pakeisti įstatymą, tačiau mums taip pat reikia keisti mentalitetą, - sakė ji.

Personalo valdymo bendrovė „Search & Selection“ įspėja, jog vis dažniau savo darbuotojų elektroninius laiškus tikrinančioms įmonėms gresia konfliktai dėl žmogaus teisių pažeidimo. Pasak personalo valdymo bendrovės „Search & Selection“ atstovų, tokių konfliktų gali pagausėti po to, kai Europos Taryba suteikė darbdaviams daugiau teisių stebėti ir kontroliuoti savo darbuotojus jų darbo vietose. Tuo ne va siekiama padidinti europiečių darbo našumą.

Šiaurės Graikijos nacionaliniame teatre Tesalonikuose balandžio 10-13 d. vyks Europos teatro premijos ir Europos naujųjų teatro realybių prizų teikimo ceremonija ir ją lydintys renginiai. Beveik visi šių metų įvairių prizų laureatai neblogai žinomi ir Lietuvos publikai. Lietuva vėl pateko į Europos teatrinio elito klubą: specialioje programoje „Sugrįžimai“ svečiuosis Oskaro Koršunovo teatras, gavęs VIII „Europos teatro realybių“ prizą pernai metais.

Lietuva jau pribrendo nacionalinei žmogaus teisių institucijai, teigia specialistai. Tokios institucijos steigimo Lietuvoje poreikis, galimybės ir reikšmė aptarta pirmadienį Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje. Konferencijoje dalyvavęs prezidentas Valdas Adamkus pažymėjo, kad pagarba žmogaus teisėms, jų pripažinimas visuomenine vertybe ir valstybės įsipareigojimas joms yra vienas svarbiausių šiuolaikinės demokratinės valstybės bruožų.

Latvija neketina prisijungti prie Europos regioninių, arba mažumų, kalbų chartijos ir jos ratifikuoti, pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis. Apie tokią šalies vyriausybės poziciją jis informavo atsakydamas į Latvijos rusakalbių interesus ginančios parlamento frakcijos „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ paklausimą, praneša Latvijos naujienų svetainė „Novonews“. Šiai frakcijai priklauso 6 Latvijos Seimo nariai.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų nežino, kaip renkami Europos parlamento deputatai, tačiau tikisi, kad šalies atstovai jame balsuoja "už Lietuvą"."Eurobarometro" apklausa parodė, kad lietuviai, kaip ir daugelis europiečių, dar ne itin gerai supranta vienos pagrindinių Europos Sąjungos institucijų sandarą, funkcijas bei vaidmenį. Savo žiniomis šioje srityje lietuviai yra Europos vidutiniokai.Beveik pusė lietuvių nežino, kaip jų atstovai patenka į Europos Parlamentą.

Didžiausių šalies įmonių prašoma paremti nacionalinės programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ projektus. Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis kreipėsi į paramos į bendrovių „Lietuvos geležinkeliai“, „Leo LT“, „Mažeikių nafta“, „Klaipėdos nafta“, Lietuvos elektrinė, „Teo LT“, „Achema“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Ignalinos atominės elektrinės, „Omnitel“, „Bitė Lietuva“, „Arvi ir ko“ vadovus, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Planai kurti Lietuvoje vieningą centro-dešinę ir nacionalinio investuotojo į Atominę elektrinę problemos - Andriaus Kubiliaus, Seimo vicepirmininko, Tėvynės sąjungos pirmininko straipsnyje.Gimsta vieninga ir stipri centro dešinėLietuvos krikščionių demokratų (LKD) tarybos sprendimas 2007-12-15 pritarti politinei rezoliucijai dėl susijungimo su Tėvynės sąjunga (TS), priimtas dviem trečdaliais balsų, yra istorinės svarbos sprendimas.

Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos (ILGA), Vilniuje surengusios Europos regiono vienuoliktąją metinę konferenciją, valdybai pirmininkaujantys Deborah Lambillotte ir Riccardo Gottardis griežtai sukritikavo Vilniaus savivaldybės ir teismo sprendimą uždrausti „vaivorykštės vėliavos“ pakėlimo akciją.

Šiandien Europoje pirmą kartą pažymima Diena prieš mirties bausmę, nepaisant pasipriešinimo iš Lenkijos pusės, kuri užblokavo jos pravedimą po Europos Sąjungos ženklu, - praneša „BBC“. Europos Tarybos vardu buvo paskelbta, kad įkuriama Europos diena prieš mirties bausmę, kuri bus minima kasmet spalio 10 d. Taip buvo patvirtinta, kad Europa yra zona, kurioje netaikoma mirties bausmė. Mirties bausmės atsisakymas yra viena pagrindinių sąlygų tapti Europos Tarybos nariu.

Europos oficialūs asmenys konferencijoje Lisabonoje reiškė paramą pastangoms pasauliniu mastu panaikinti mirties bausmę. Renginio lozungas buvo „Mirtis – tai ne teisingumas“, - praneša „Euronews“. Šis trečiadienis buvo pirma diena Europoje, skirta pasipriešinimui prieš mirties bausmę. Visos Europos šalys yra panaikinusios mirties bausmę, remdamosi Europos Žmogaus teisių konvencija. Tačiau ne visos yra pasirašiusios jos 13-ąjį protokolą. Prancūzija tai atliko tik dabar.

Su didžiuliu aplombu propaguojamas Vilniaus, kaip 2009-ųjų Europos kultūros sostinės, projektas vis dar vegetuoja gemalo stadijoje. Nors iki kultūros sostinės iškabos atidengimo liko vos pusantrų metų, iki šiol nėra nei patvirtintos programos, nei pinigų jai įgyvendinti. Prieš mėnesį skandalingai subyrėjus projekto organizatorių viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) vadovybės komandai, nėra net nuolatinio vadovo, kuris rūpintųsi projekto įgyvendinimu.

Toks klausimas vakar buvo diskutuojamas Seime. Iškeltas klausimas, ar Lietuvai reikėtų prisijungti prie Jungtinių Tautų (JT) konvencijos prieš kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką, žeminantį elgesį bei bausmių taikymo uždraudimą papildomo protokolo.Pasak diskusiją inicijavusio Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininko Armino Lydekos, šį protokolą yra pasirašiusios 56, o ratifikavusios 32 valstybės.

Šiandien, birželio 5 dieną, 16 valandą, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus Rotušėje rengia popietę, skirtą Valstybinės jaunimo politikos Lietuvoje 10-mečiui paminėti.

2007 m. gegužės 21 d. Seimo Europos informacijos centre vyko Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Seimo Europos informacijos centro organizuojama Europos savaitės diskusija „Europos Kaimynystės politika ir Viduriniosios Azijos strategija“. Diskusija skirta Romos sutarties 50-mečiui bei Lietuvos narystės Europos Sąjungoje trečiosioms metinėms paminėti. Pateikiame Europos Parlamento nario prof. Vytauto Landsbergio pranešimą.

Kitų metų ES biudžeto projekte žodinį deklaravimą apie besikeičiančius ES finansų prioritetus keičia skaičiai – nuo kitų metų Europa nebedidina paramos žemės ūkiui ir daugiau lėšų skiria ekonomikos plėtrai, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios". "Tai kokybinis lūžis biudžeto struktūroje - esminė požiūrio permaina. Turime konkuruoti su naujai kylančia Kinija, Indija ir su kitais pasaulio regionais.

Jie dėvi Hugo Boss kostiumus, žiaumoja "semečkes" ir nekenčia fašistų. Tai požymiai asmenų, nusiaubusių Taliną - ne be ironijos pažymi populiariausio Estijos dienraščio "Postimees" vedamasis. Paskutinį kartą panašios padugnės siaubė ir niokojo miestą 1941 m.: prieš palikdami miestą vokiečiams sovietai jį sudegino. Be kita ko, Estijos įvykiai vaizdžiai atskleidžia, kad kantrus ir nuoseklus Estijos darbas vykdant rusakalbės bendruomenės integraciją į šalies gyvenimą davė tik ribotus rezultatus.

Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas mano, kad Maskva turi daryti poveikį Estijai per tarptautines struktūras dėl šios šalies valdžios veiksmų išardyti paminklą sovietų kariams.Jis taip pat pridūrė, kad Rusijos vyriausybei tikslinga numatyti panaudoti kompleksą prekybos ir ekonomikos priemonių santykiuose su Estija.

Vyriausybė nutarė inicijuoti tarptautinės konvencijos pakeitimų ratifikavimą, kurie suteiktų daugiau galimybių dalyvauti visuomenei priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).Toks pakeitimas, kai jis bus ratifikuotas, įpareigos, prieš priimant sprendimus dėl apgalvoto GMO išleidimo į aplinką ir pateikimo rinkai, užtikrinti ankstyvą bei efektyvų visuomenės informavimą ir galimybes jai dalyvauti priimant tuos sprendimus.