europos sąjungai

Ukraina prognozuoja, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį priims rezoliuciją, kuria bus patvirtintas šalies teritorinis vientisumas, o referendumas, atvėręs kelią Rusijai aneksuoti Krymą, paskelbtas neteisėtu. Ukrainos ambasadorius prie JT Jurijus Serhejevas trečiadienį interviu naujienų agentūrai AP sakė, kad rezoliucija turi „kelias dešimtis“ rėmėjų ir ją palaiko demokratinės valstybės visame pasaulyje.

Man niekuomet nepatikdavo tie valstybės tarnautojai ar politikai, kurie žmones laiko kvailiais. Kurie mano, jog už juos yra kur kas protingesni. Labiau patyrę. Daugiau žinantys ir suprantantys. Tiesiog – „pateptųjų“ kasta. Nepatinka ir tie, kurie pernelyg greitai pamiršta – arba visai nežino – kad politiko gyvenimas neatsiejamas nuo tautos. Kad politikai turi tarnauti tautai, dirbti jos labui – o ne atvirkščiai. Kad tai – jokia deklaracija, o realybė.

Daug sykių jau graudenta ir kalbėta, kad Lietuvos realijose neutralitetas – nepriklausymas nei Europos Sąjungai, nei Rusijos įtakai – kvailystė arba klasta. Ukrainos valdžios suverenios politikos pasiekimai – lavonai, kraujas ir plėšoma šalis – geras pavyzdys. Mūsuose vis dar netrūksta keistuolių (žodis „debilas“ dabar politiškai nekorektiškas, o niekšybe kaltinti nesinori), sapaliojančių apie „antrąją Šveicariją“, kurioje dauguma jų nei buvo, nei žino apie ką kalba.

Ukrainos revoliucija tęsiasi jau daugiau nei du mėnesius.‭ ‬Taikaus protesto akcijos virto gatvės mūšiais su karo lauko ligoninėmis,‭ ‬štabais,‭ ‬žemėlapiais,‭ ‬taktika ir įkaitų kankinimais.

 Kitų metų valstybės biudžetas papilnėjo 1 mlrd. litų, tai deklaruoja politikai. Pasak jų, verslo galimybės vis auga, eksportas didėja. Kaip dar vieną lėšų pagausėjimo priežastį jie nurodo tai, kad kitąmet nebereikės pirmininkauti Europos Sąjungai, kuri šiemet iš Lietuvos pareikalavo šimtų milijonų.  Seimo narys Povilas Gylys Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, kad nors kitų metų biudžetas yra didesnis nei 2013 m., problema dėl lėšų surinkimo vis vien išlieka.

Lietuva antradienį baigia pusę metų trukusį pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) ir perduoda šias pareigas Graikijai. Nuo liepos 1 dienos šešis mėnesius Lietuva buvo atsakinga už ES Tarybos, į kurią renkasi visų šalių atstovai, veiklą, atstovavo šiai institucijai derybose su Europos Komisija ir Europos Parlamentu bei pristatė ES poziciją santykiuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis. Pirmininkaudama ES Tarybai, Lietuva pasiekė sutarimą dėl 2014–2020 metų 960 mlrd.

Šiais metais V. Putino kalba buvo ypatinga (jos tekstą ir vaizdo įrašą galima rasti: <http://kremlin.ru/news/19825>). Jis labai atvirai kalbėjo apie Rusijos problemas ir tikslus. Dėmesio verti iš karto keli momentai. Pirma, šalyje sudėtinga situacija tarpetninių santykių srityje.

Skalūnų žvalgybai poveikio aplinkai vertinimo nereiks, o gavybai bus taikomos tokios pačios sąlygos kaip ir kitų dujų išgavimui. Tai derybose dėl Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyvos Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Lietuva susitarė su Europos Parlamentu (EP). „Parlamentas norėjo įrašyti į veiklą, kuriai būtų taikomas PAV, vadinamąjį frakingą (hidraulinio skaldymo metodą – BNS) - tiek skalūnų dujų žvalgybai, tiek gavybai“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė deryboms vadovavęs ambasad...

Europos Sąjungai paskelbus, jog stabdo pasirengimą asociacijos sutarčiai su Ukraina, nes nesulaukė konkrečių vyriausybės įsipareigojimų, dar sustiprėjo spaudimas prezidentui Viktorui Janukovyčiui rinktis – Europa ar Rusija. Tačiau Kijevo Maidane aistros verda ne tik tarp eurointegracijos šalininkų ir priešininkų, čia vyksta kova ir dėl prezidento posto.

Europos Sąjungai pirmininkaujančios Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius tikisi, kad bendras ES finansų ministrų sutarimas dėl vienos svarbiausių Bankų sąjungos dalies - vieningo bankų pertvarkos mechanizmo - bus pasiektas kitą savaitę. Tačiau ministrams pavyko susitarti dėl jo finansavimo principų. „Turime pasiekti bendrą sutarimą ir turėti ant stalo teisinį tekstą, kurį visų šalių arba kvalifikuotos daugumos sutarimu pateiktume Europos Parlamentui, ir prasidėtų trialogai.

(papildyta 17.20 val.) Lietuvos užsienio reikalų ministerija trečiadienį iškvietė Ukrainos ambasadorių, kuriam išsakė susirūpinimą dėl jėgos panaudojimo prieš protestuotojus Kijeve. Ambasadorius Valerijus Žovtenka "buvo paprašytas perduoti savo vadovybei gilų susirūpinimą dėl Ukrainos milicijos jėgos taikymo prieš taikius protestuotojus Kijevo Nepriklausomybės aikštėje praėjusią naktį", teigiama ministerijos pranešime.

Rusija pateikė Europos Sąjungai (ES) siūlymus dėl ES Trečiojo energetikos paketo pakeitimų, pranešė Rusijos vyriausybės Dmitrijus Medvedevas. "Šiandien įvyko konsultacijos. Egzistuoja įvairios galimybės, kad ir ES interesai, ir atitinkami sprendimai, kurie buvo priimti, buvo įvykdyti, taip pat drauge - ir mūsų projektai būtų vykdomi", - spaudos konferencijoje pareiškė Rusijos premjeras. Jis pabrėžė, jog Rusija nusiuntė ES siūlymus dėl Trečiojo energetikos paketo pakeitimų ir laukia atsakymo.

Europos Sąjungai pirmininkaujančios Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad antradienį ES finansų ministrų taryboje „Ecofin“ turėtų būti pasiektas susitarimas dėl vieningos bankų pertvarkos mechanizmo. „Manau, yra didelė galimybė pasiekti susitarimą šiandien, ar jis bus galutinis teisinis dokumentas, ar ne, mes pamatysime, bet susitarimą turime pasiekti“, - antradienį Briuselyje žurnalistams sakė R.Šadžius.

Vilniaus viršūnių susitikimas įvyko. Gruzija ir Moldova parafavo Asociacijos ir laisvos prekybos su Europos Sąjunga sutartį, o Azerbaidžanas – pasirašė sutartį dėl palengvinto vizų režimo. Sakyčiau, labai net neblogai. Žinoma, šiek tiek gaila, kad Rusijos spaudžiama Ukraina atidėjo savo lemiamą žingsnį ateičiai, bet nieko nepataisomo (skirtingai nuo situacijos su Armėnija) tame nėra, nieko baisaus neįvyko. Ne viskas iš karto. Bet apie visa tai daugiau ir geriau parašys kiti apžvalgininkai.

Per kelis pastaruosius metus integracijos procesai Eurazijoje smarkiai paspartėjo. Pagrindinis jų lokomotyvas yra Rusija. Tai ji inicijavo Muitų sąjungą, už kurios matyti būsimos Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) kontūrai. Be to, ir pati EES gali tapti realybe jau 2015 metais. Visa tai galima priskirti prie didelių Maskvos laimėjimų. Tačiau integracijos procesai Eurazijos platybėse nėra vienareikšmiai.

Pasirašius Asociacijos sutartį tarp ES ir Ukrainos šiaurinėje Eurazijos dalyje atsirastų esminių politinių permainų galimybė. Sėkminga Ukrainos „europeizacija“ ne tik galėtų tapti didele demokratijos sklaidos sėkme, bet ir suteiktų impulsą laipsniškai europinių vertybių sklaidai į kitas posovietines valstybes.

Prancūzijos ultradešiniojo judėjimo lyderė Marine Le Pen (Marina Le Pen) ir prieš islamo plitimą Europoje nusistatęs Nyderlandų parlamento lyderis Geertas Wildersas (Gertas Vildersas) trečiadienį įkūrė, anot jų, „istorinį“ aljansą, dalyvausiantį ateinančiais metais vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose, prie kurio, kaip tikimasi, gali prisidėti kitos euroskeptiškos partijos. „Ši diena yra istorinė.

 Estija remia Lietuvą ir laiko nepriimtinu spaudimą, kurį šalis patiria pirmininkaudama Europos Sąjungai (ES), ketvirtadienį pareiškė prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. "Keista ir nepriimtina, kad Lietuva patyrė spaudimą tik dėl to, kad vykdo savo europines pareigas", - sakė T.H.Ilvesas po Baltijos šalių prezidentų susitikimo Latvijoje. "Jaučiame labai tvirtą solidarumą su Lietuvą", - teigė Estijos prezidentas.

Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatu kitą vasarą vyksiančiuose prezidento rinkimuose įvardijamas europarlamentaras Zigmantas Balčytis neišduoda, kuo būtų geresnis už dabartinę šalies vadovę. – Paskelbdamas, kad ketinate balotiruotis į prezidentus, pasielgėte netipiškai. – Na, kaip. Esu pasiruošęs, bet čia dar yra labai daug procedūrinių dalykų. – Vis dėlto net ir tai, kad skelbiate, kuomet iki rinkimų dar beveik metai, – netipiška.

Apmaudu, bet tai iš tikrųjų tiesa. Yra europarlamentarų, kurie teigia buvę Lietuvoje. Ir jiems ten viskas taip patikę. Ypač sostinė ... Ryga... Europos parlamente dirbanti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad jai yra tekę išgirsti tokių europarlamentarų pasisakymų. "Pykti dėl to tikrai nereikėtų. Geriau pasinaudoti pasitaikiusia galimybe (pirmininkavimu - aut. past.) ir visiems aiškiai parodyti, kur yra Lietuva ir kokie žmonės ten gyvena", - teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Balsas.

Lietuva perėmė pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) estafetę, todėl bent jau artimiausią pusmetį sulauksime daug garbingų svečių iš užsienio. Dalis jų į oficialius pasitarimus atvyko jau šią savaitę. Štai vieno, matyt, itin kažkur skubėjusio diplomato „BMW“ buvo paliktas ne pačioje tinkamiausioje vietoje. Tik vargu, ar užsienio šaliai atstovaujantis diplomatas už tokį akibrokštą sulauks bent vieno griežtesnio kolegų žodžio. Automobilis buvo pastebėtas Konstitucijos prospekte apie vidurdienį.

Baltarusija, leisdama savo pasienio su Lietuva zonoje atidaryti karinę Rusijos aviacijos bazę, akivaizdžiai demonstruoja, kad atsisako planų įgyvendinti prieš trejus metus pasiektą susitarimą dėl palengvintos Lietuvos-Baltarusijos sienos kirtimo tvarkos pasienio gyventojams, – sako Seimo Pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla po Lietuvoje surengtų tarptautinių specialiųjų policijos pajėgų pratybų pabrėžė, kad šalies pareigūnai yra tinkamai pasiruošę užtikrinti viešąją tvarką ir numalšinti neramumus, o koją gali pakišti tik patirties trūkumas. – Kokia yra bendrų Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos specialiųjų policijos pajėgų pratybų nauda? – balsas.lt paklausė R. Požėlos. – Plika akimi matyti, kad tokie renginiai yra labai naudingi.

Penktadienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje vyko apskritojo stalo diskusija su Europos-Amerikos prekybos rūmų atstovais apie ES ir JAV laisvosios prekybos sutarties galimybes ir grėsmes Lietuvos verslui.

 Pagrindinis Lietuvos prioritetas kultūros srityje pirmininkaujant Europos Sąjungai (ES) - kultūros vaidmens didinimas sprendžiant socialinius ir ekonominius klausimus, sako kultūros ministras Šarūnas Birutis. "Pagrindinis mūsų prioritetas - kultūros vaidmens didinimas sprendžiant socialinius ir ekonominius iššūkius, užtikrinant tvarų, integruotą ūkio augimą.

„Aviva Lietuva“ vyriausiasis investicijų valdytojas dr. Roman Piotr Sosnowski. Vakar Vyriausybėje vyko pirmasis darbo grupės posėdis dėl euro įvedimo mūsų šalyje nuo 2015 metų pradžios. Lietuvai tai bus antrasis mėginimas įsivesti vieningą Europos valiutą. 2007 metais dėl apmaudžių klaidų tikslas nebuvo pasiektas: šalis neatitiko keliamų Mastrichto kriterijų.

Vyriausybės planai ministerijose įdarbinti daugiau viceministrų, pasiteisinant artėjančiu Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungai, yra nepateisinamas biurokratijos plėtimas mokesčių mokėtojų sąskaita, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis. „Vyriausybė neturėtų piktnaudžiauti padėtimi ir kiekvieną kartą pūsdama išlaidas valdymui kartoti ne kartą jau girdėtus pasiteisinamus.

Metų sandūroje Balsas.lt kalbino žinomus Lietuvos žmones, kurių paprašė apibendrinti praeinančius 2012-sius ir pasidalyti ateinančių 2013-ųjų lūkesčiais. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius: „2012-ieji lietuvių tautai buvo gana sunkūs. Ekonomika augo ne taip, kaip norėta. Ačiū Dievui, kad mūsų neištiko Graikijos likimas. Šiais metais buvo daug susipriešinimo ir erzelio.

Didelės šildymo kainos ir maži atlyginimai - prasidėjęs šildymo sezonas skaudžiausiai smogs ne sostinės, o mažesnių Lietuvos miestų gyventojams. Vilniuje šilumos kaina yra 10 proc. mažesnė nei pavyzdžiui, Kaune. Modernizuojant šilumos ūkį sostinėje kainos ir toliau mažės. Vilniuje ženkliai pigiau Jau praėjusį šildymo sezoną, kuris buvo brangiausias visoje Lietuvoje, prie Energetikos ministerijos vyko protestai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) šeštadienį sakė, kad Graikija žengia į priekį vykdydama reformas bei turėtų ir toliau laikytis susitarimų, tačiau pridūrė, kad skolų slegiamai valstybei reikėtų ir toliau suteikti daugiau progų. „Manau, kad žingsnis po žingsnio pradedame matyti pažangą. Jis dažnai pasiekiamas lėčiau nei iš pradžių tikimasi, tačiau turėtume suteikti Graikijai daugiau progų. Viena vertus, turėtume reikalauti, kad būtų laikomasi kartu priimtų susitarimų.

Euroskeptikas Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas (Vaclav Klaus) pareiškė, kad sprendimas Nobelio taikos premiją skirti Europos Sąjungai (ES) yra „tragiška klaida“. „Aš tikrai maniau, kad tai apgaulė, pokštas. Negalėjau net sapne susapnuoti, kad kažkas rimtai taip pasielgtų“, - naujienų agentūrai CTK sakė V. Klausas. Nobelio komitetas penktadienį paskelbė, kad metinę premiją skiria ES, kuri karo nusiaubtą žemyną pavertė taikiu.

Didžiosios Britanijos prekybos deficitas birželį smarkiai išaugo ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 1997-ųjų, kai pradėti fiksuoti palyginamieji duomenys, informuoja BBC. Prekybos deficitas padidėjo nuo 2,7 mlrd. svarų sterlingų gegužę iki 4,3 mlrd. svarų birželį. Deficito augimą lėmė 4,6 proc. birželį sumažėjęs eksportas į euro zoną ir Europos Sąjungai (ES) nepriklausančias valstybes. Deficitas su ES nepriklausančiomis valstybėmis padidėjo nuo 3,9 mlrd. svarų sterlingų gegužę iki 5,2 mlrd.

Nepriklausomi šilumos gamintojai turi vaidinti vis svarbesnį vaidmenį pertvarkomame Lietuvos šilumos sektoriuje, nes jie gali didinti skaidrumą, konkurenciją ir padėti užtikrinti geriausias šilumos kainas vartotojams, mano Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Pramonininkai konsultaciniame posėdyje svarstė šilumos sektoriaus pertvarkos ir nepriklausomų gamintojų, daugiausia kūrenančių biokurą, vaidmenį centralizuotai tiekiant šilumą gyventojams.

Lietuvoje verdant aštrioms diskusijoms dėl minimalios algos didinimo, atominės elektrinės reikalingumo ir laukiant gyvenimo pagerėjimo, profesorius matematikas ir ekonomistas Rimantas Rudzkis teigia, kad nors Lietuvos ekonomika auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, pagerėjimas yra laikinas. Anot jo, Lietuvai nepasisekė, nes krizė buvo per silpna.

Iš Dublino oro uosto (Airijos respublika) su persėdimu Vilniaus oro uoste skrendantys keleiviai bus dar kartą tikrinami Vilniuje. Taip pat iš naujo bus tikrinamas ir jų bagažas – tiek rankinis, tiek registruotas. Tokios papildomos aviacijos saugumo procedūros vyks Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos administracijai informavus, kad Dublino oro uosto taikomos aviacijos saugumo procedūros neatitinka ES teisės aktų reikalavimų. Keleiviai, baigiantys kelionę Vilniuje, papildomai tikrinami nebus.

Šią savaitę Seime bus svarstomas dokumentas, anot jo kūrėjų, turėsiantis būti „pagrindinis planavimo dokumentas, su kuriuo turi būti derinami valstybės planai, programos ir kitos viešosios iniciatyvos“. Tai yra porą metų rengta Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, prie kurios atsiradimo prisidėjo ne tik politikai, bet ir akademikai bei visuomenės atstovai.

Kylant degalų kainoms, jau ir politikai bando ieškoti kelių, kaip jas mažinti. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas tikina, kad yra kelių kurui piginti. Degalų pardavėjai aiškina, kad benzinas atpigtų sumažinus akcizą, tačiau nuo kitų metų Europos Sąjungai padidinus dyzelino akcizą prognozuojamas didelis šio kuro kainos šuolis.Benzino kainai perkopus 5 litus, vairuotojai prognozių apie mažėjančias kainas laukia kaip gaivaus oro gurkšnio.

Europos Sąjungai, Jungtinėms Valstijoms ir Jungtinėms Tautoms įvedus ekonomines sankcijas Teheranui, Iranui teks rinktis barterinius mainus, leidžiančius atsiskaityti nafta, auksu ar nacionalinėmis valiutomis, praneša BBC. Pagal numatytas sankcijas, Irano bankų ir finansinių organizacijų sąskaitos, atidarytos ES šalyse arba JAV, turi būti įšaldytos, šalis negali už prekes ar paslaugas atsiskaityti doleriais ir eurais.

Šalies finansų tvarkytojai nenoriai šneka apie naujų mokesčių įvedimą ar esamų didinimą, bet atskiros finansų ministrės Ingridos Šimonytės ir premjero Andriaus Kubiliaus užuominos, kad nesurinkus pajamų gali didėti pridėtinės vertės mokestis (PVM), ekonomistų nestebina.

Analitikai prognozuoja, kad, Europos šalims sutarus nuo vasaros nebepirkti naftos iš Irano, degalai brangs ne tik šią naftą iki šiol pirkusioms Graikijai, Ispanijai, Italijai, bet ir Lietuvai, nors „Orlen Lietuva“ perka rusišką naftą, praneša LTV laida „Šiandien“. Be to, Lietuvos rinkai naftą ir jos produktus brangina dar ir dėl krizės euro zonos šalyse stiprėjantis doleris. Nuo metų pradžios benzinas Lietuvos degalinėse pabrango 30–40 centų ir artėja prie 4,80 Lt ribos.

Bendraujant su Rusija Lietuva visų pirma turi žiūrėti savo interesų ir siekti stabilios, naudingos Lietuvai kaimynystės, o ne primygtinai kištis į Rusijos vidaus reikalus, naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Po kurių rinkimų pagerės mūsų valstybės santykiai su Rusija?“ sutarė tiek Nepriklausomybės akto signatarai profesorė Kazimira Prunskienė ir Audrius Butkevičius, tiek parlamentarai Gintaras Songaila ir Kęstutis Daukšys.

Pirmadienį Strasbūre pradėdamas Europos Parlamento plenarinę sesiją, jo pirmininkas Jerzy Buzek pasidžiaugė pasiektu kompromisu dėl ekonomikos valdymo teisės aktų rinkinio, kurį numatoma tvirtinti trečiadienį. Savo ruožtu jis pasiūlė numatyti spartesnę teisėkūros procedūrą kritiniais atvejais. Šia tema J. Buzek ketina pasitarti su EP frakcijų bei komitetų vadovais.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis tikėtųsi Austrijos atsiprašymo dėl įtariamojo Sausio 13-osios įvykiuose Michailo Golovatovo paleidimo, jeigu teisininkų grupė nepateiks įtikinamų paaiškinimų, kodėl jis nebuvo perduotas Lietuvai. „Jeigu bus (dvišalės darbo grupės - ELTA) išvados, kokios aš įsivaizduoju turėtų būti, po to turėtų eiti atsiprašymas. (...) Natūralu, jeigu žmogus suklysta, tai jis atsiprašo. Tai yra taip paprasta suvokti.