europos sąjungai

Lenkija nori, kad Europos Sąjunga uždraustų antrojo dujotiekio kuriu Rusijos gamtinės dujos tekėtų į Vokietiją, tiesimą Baltijos jūros dugnu, nes tai pakerta Bendrijos strateginius interesus ir pažeidžia konkurencijos taisykles.

Priėmimo centrai, galintys apgyvendinti apie 100 tūkst. žmonių, bus įkurti palei migrantų maršrutą Balkanuose nuo Graikijos, siekiant padėti Europos Sąjungai geriau tvarkytis su istoriniu atvykėlių antplūdžiu, pirmadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris. Apie 50 tūkst vietų bus įkurta Graikijoje, o dar 50 tūkst. – pakeliui esančiose Balkanų šalyse, tarp jų Makedonijoje ir Serbijoje.

Susitarimas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (Transatlantic Trade and Investment Partnership, TTIP) tarp Europos Sąjungos ir JAV neduoda ramybės nei jo šalininkams, nei oponentams. Ir vieni, ir kiti sutaria, kad šis susitarimas taps didelės svarbos geopolitiniu įvykiu. Tačiau jo galimų pasekmių vertinimai smarkiai skiriasi. Derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės dar tebesitęsia.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas ketvirtadienį sukritikavo „antiukrainietišką ir antieuropietišką“ sutartį tarp Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ ir kelių Vakarų šalių bendrovių, pagal kurią planuojama nutiesti antrą dujotiekį Baltijos jūroje. Birželį „Gazprom“ susitarė su Britanijos ir Nyderlandų bendrove „Shell“, Vokietijos E.ON ir Austrijos OMV nutiesti į Vokietiją naują dujotiekį „Nord Stream 2“, aplenkiant Lenkiją ir konflikto su prorusiškais separatistais krečiamą Ukrainą.

Dabartinis bėglių antplūdis, ko gero, yra didžiausias iššūkis Europos Sąjungai (ES) visoje jos istorijoje. Reikia viltis, kad bus galima išspręsti krizę nepakenkiant bendram Europos projektui. Reikia priimti bėglių. To reikalauja mūsų istorijos patirtis – nėra žemyno, kuris nebūtų priglaudęs lietuvių. Ir Sibiro tremtinių kančias lengvino užjaučiantys vietos gyventojai, kurie patys itin vargingai gyveno. To reikalauja eilinis solidarumas.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį paragino Europos Sąjungos nares imti „drąsių“ veiksmų, pristatydamas nuodugnų planą, kaip ketinama spręsti didžiausią Europoje pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo. „Dabar ne laikas išsigąsti – dabar laikas drąsiems, ryžtingiems Europos Sąjungos veiksmams“, – pabrėžė J.-C.Junckeris, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą apie padėtį Bendrijoje.

Vokietija kelerius ateinančius metus bus pajėgi priimti po 500 tūkst. pabėgėlių per metus, pirmadienį pareiškė kanclerės Angelos Merkel pavaduotojas Sigmaras Gabrielis, Europą krečiant precedento neturinčiai migracijos krizei. „Manau, kad kelerius metus tikrai galėtume susitvarkyti su maždaug puse milijono“ priimamų atvykėlių per metus, vicekancleris pirmadienio vakarą sakė visuomeninei televizijai ZDF.

Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai paleidus šešis kalintus opozicijos lyderius, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paragino Europos Sąjungą (ES) koreguoti savo politiką Minsko atžvilgiu, tačiau kai kurie kiti politikai teigia, kad apie permainas kalbėti kol kas anksti. „Tai yra didelis žingsnis. Mes turime jį adekvačiai įvertinti ir koreguoti mūsų politiką Baltarusijos atžvilgiu“, - BNS pirmadienį sakė ministras.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) vadovas antradienį spėjo, kad negalima palikti Vokietijai ir Švedijai visos į Europą plūstančių pabėgėlių naštos. Tuo tarpu Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad asmenų, šalyje prašančių prieglobsčio, skaičius šiais metais gali pasiekti 750 tūkstančių.

Nauja dujotiekio „Nord Stream“ trasa, kurią ketina tiesti Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, yra nereikalinga Europos Sąjungai (ES) ir padarys didelės žalos Ukrainai, sako Lietuvos diplomatijos vadovas. „Pirmiausia jis visiškai yra nereikalingas Europos Sąjungai. Dabar Rusija teikia trimis būdais - tai „Nord Stream“, kanalas, kuris eina pro Baltarusiją - Jamalas-Europa - ir vadinamas Ukrainos tranzitinis dujotiekis.

Kinija nedega entuziazmu vykdyti kartu su Rusija „Sibiro galia“ ir „Altajus“ projektų, apie tai jau rašėme anksčiau. O paviešinus Kinijos valstybinės geologijos tarnybos ataskaitą, paaiškėjo, kokios aplinkybės galėjo nulemti tokį požiūrį į Rusijos siūlomus projektus. Tuo pat metu šalis aktyviai derasi su Europa dėl galimų investicijų ir prekybos plėtojimo regione.

Dauguma Europos Sąjungos (ES) piliečių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, negalės balsuoti referendume dėl tolesnės Jungtinės Karalystės narystės šiame bloke, pirmadienį pranešė vyriausybė. Ketvirtadienį parlamentui bus pateiktas svarstyti šio referendumo tvarką nustatantis įstatymas, premjerui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) pradedant diplomatinį spaudimą, kad 28 šalių blokas imtųsi reformų.

 Keleivinių traukinių reisai tarp Rusijos ir Estijos sostinių buvo sustabdytas dėl sumažėjusios paklauso – kaip pranešama, pirmąkart per pastaruosius šešis dešimtmečius. Estijos geležinkelių bendrovė „GoRail“ nurodė, kad Europos Sąjungai taikant sankcijas prieš Rusiją smarkiai sumažėjo į Estiją atvykstančių šios kaimyninės šalies piliečių srautas, todėl maršrutas Maskva–Talinas tapo nepelningas.

NATO ir Europos Sąjunga ketvirtadienį paskelbė norinčios stiprinti bendradarbiavimą atremiant „naujas grėsmes“, kylančias dėl kategoriškos Rusijos politikos buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje ir smurto prie pietinių karinio aljanso sienų. ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini), kuri dalyvavo NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Turkijos pietiniame Antalijos kurorte, pareiškė, kad abi organizacijos yra „skirtingos prigimties“, bet susiduria su panašiais iššūkiais.

 Artėjant stačiatikių Velykoms, Lvove šventikai plovė kojas iš karo zonos atvykusiems kariams – taip jiem išreikšta pagarba. Tuo metu Maskvoje patriarchas Kirilas susitiko su Graikijos ministru pirmininku Aleksiu Tsipru. Jo vizitas Rusijoje supykdė ir Lietuvos bei Latvijos premjerus. A. Tsipro vizitą Rusijoje, kur jis Vakarus paragino nutraukti sankcijas Rusijai, sukritikavo Algirdas Butkevičius ir šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujančios Latvijos premjerė.

Lietuvos ir Latvijos premjerai penktadienį sukritikavo Graikijos premjero vizitą Rusijoje, kur Alexis Tsipras (Aleksis Cipras) pasisakė prieš Europos Sąjungos (ES) sankcijas Maskvai. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius per bendrą spaudos konferenciją sakė, kad „šitas vizitas sukėlė nerimą daugeliui ES šalių“. „Yra visiškai nesuprantamas jo vizito tikslas. Ne kartą buvo pabrėžta ir Vadovų Tarybos posėdžių metu, kad ES visos valstybės turi kalbėti vienu balsu“, - kalbėjo Lietuvos premjeras.

Rusijos įvaizdis Vakarų pasaulyje itin prastas. Teigiama, kad ši šalis dabar neturi draugų susivienijusioje Europoje, tačiau yra ne visai taip. Europos Sąjungoje egzistuoja tiek atskiri politikai, tiek atskiros politinės jėgos, kurioms imponuoja V. Putino Rusijos ryžtingumas, agresyvumas bei antiamerikietiškumas. Maskva irgi rodo šioms jėgoms dėmesį, vertindama jas kaip galimas savo agentes Europos širdyje. Europos „disidentai“ Putino draugus galima suskirstyti į kelias kategorijas.

Maskva ir Kijevas susitarė dėl dujų tiekimo iki kovo pabaigos per Briuselyje pirmadienį vykusias derybas, kurioms tarpininkavo Europos Sąjunga, todėl tranzitinis dujų srautas į Europos šalis artimiausiu metu veikiausiai nesutriks, tęsiantis ginčui dėl aprūpinimo energetikos ištekliais prorusiškų sukilėlių kontroliuojamus rytinius Ukrainos regionus, nurodė Bendrija.

Europos Sąjungai ir Rusijai tenka svarbiausias vaidmuo, stengiantis sustabdyti santykių degradavimą ir sugrąžinti juos į pasitikėjimo bei augimo trajektoriją, pareiškė Rusijos atstovas prie ES Vladimiras Čižovas.

 Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai tenka kaltė dėl „vaikščiojimo per miegus“, nuvedusio į krizę Ukrainoje, – taip sakoma penktadienį vieno Didžiosios Britanijos parlamento komiteto paskelbtoje griežtoje ataskaitoje. Lordų Rūmų ES reikalų komitetas, prižiūrintis Didžiosios Britanijos vyriausybės ES politiką, šią kritišką ataskaitą paskelbė didėjant pavojui, kad Rytų Ukrainoje galutinai žlugs paliaubos tarp prorusiškų sukilėlių ir Kijevo vyriausybės pajėgų.

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovės Vilkyškių pieninės konsoliduotas pardavimas sausį, palyginti su pernai sausiu, smuko 24 proc. – iki 7 mln. eurų. „Parduotų pieno produktų kiekis išliko panašus kaip 2014 metų sausio mėnesį, tačiau apyvartos sumažėjimą lėmė pieno produktų pardavimo kainų kritimas eksporto rinkose 27–34 proc. Kainos sumažėjo dėl pasaulinių pieno produktų kainų kritimo“, – per „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržą pranešė Vilkyškių pieninė.

Lietuva, vykdydama įsipareigojimus Europos Sąjungai, steigia dar dvi saugomas teritorijas – vadinamuosius poligonus – Baltijos jūroje. Ten įsigalios įvairūs apribojimai, tarp jų – ir žvejoti tralais. Žvejai pyksta – paukščius ir ant jūros dugno besiveisiančius moliuskus saugoti ketinama ten, kur žvejojama bene intensyviausiai.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį tarsis, ar griežtinti sankcijas Rusijai, po to, kai pastarąją savaitę Rusijos remiami separatistai stiprina puolimą, o savaitgalį, jiems apšaudžius Marijupolio miestą, žuvo trisdešimt civilių. Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai ketina išplėsti sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos dėl konflikto Ukrainoje. Tačiau abejojama, kad Bendrijos diplomatai, paskelbs naujas ekonomines sankcijas Rusijai.

Ukraina antradienį žengė istorinį žingsnį narystės NATO link, kai parlamentas panaikino tai daryti draudusią nuostatą, tačiau šis sprendimas neabejotinai pakurstys Rusijos pyktį, artėjant svarbioms deryboms dėl pastangų užbaigti Ukrainą krečiantį separatistinį karą. Aukščiausioji Rada, kurioje proeuropietiška vyriausybė turi tvirtą paramą, balsuodama nusprendė panaikinti draudimą jungtis prie užsienio karinių blokų, panašų į Šveicarijos neutralitetą.

Tomas Kavaliauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Užsienio specialiųjų tarnybų akiratyje – ir Seimo kanceliarijoje dirbantys darbuotojai. Užsienio agentų dėmesio jie sulaukė Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai. Kai kurių Seimo darbuotojų neaiškūs asmenys prašė kopijuojant dokumentus padaryti papildomą kopiją ir ją perduoti už atlygį, skelbiama žiniasklaidoje.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį netikėtai paskelbė, kad jo šalis atsisako planų nutiesti milijardus dolerių kainuojantį vamzdyną „South Stream“, kuriuo būtų tiekiamos dujos Europos šalims, kaltindamas Europos Sąjungą (ES) sudarinėjus kliūtis šiam projektui.

Moldova sekmadienį balsuoja itin svarbiuose parlamento rinkimuose, kurie sukasi aplink tai, ar ši neturtinga posovietinė valstybė sieks integracijos į Europą, ar grįš į Rusijos glėbį. Rinkimų apylinkės darbą pradėjo 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir bus uždarytos 21 valandą. Kad rinkimai galiotų, ateiti ir balsuoti turi trečdalis visų rinkėjų. Pareigūnai separatistinėje Padniestrėje, kur gyvena 550 tūkst.

Maskva paragino Europos Sąjungą (ES) atšaukti sankcijas, kurios yra paskelbtos Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje, sakydama, kad yra pasiruošusi atšaukti atsakomąsias priemones, nurodė Užsienio reikalų ministerija. „Iš savo partnerių Europoje nieko nelaukiame. Vienintelis dalykas, kurio tikimės – kad jie išeitų iš beprasmiškos sankcijų spiralės ir eitų sankcijų bei „juodųjų sąrašų“ atšaukimo keliu.

 Švedija ketvirtadienį oficialiai pripažino Palestinos valstybę, pranešė užsienio reikalų ministrė Stokholme, nepraėjus nei mėnesiui po to, kai vyriausybė paskelbė ketinanti atlikti šį prieštaringai vertinamą žingsnį.

Spalio 2 d. perskaitęs paskaitą Harvardo universiteto Politikos institute, JAV viceprezidentas J. Bidenas tapo žinių žvaigžde ir diplomatinės įtampos tarp Amerikos ir jos sąjungininkų priežastimi. Didžiausią ažiotažą sukėlė du jo teiginiai: apie spaudimą Europai dėl sankcijų Rusijos atžvilgiu ir apie kai kurių Artimųjų ir Vidurio Rytų valstybių vaidmenį kovos su „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV) radikalais kontekste.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino Ukrainos sąjungininkes padėti karo nualintai šaliai apmokėti skolas už Rusijos tiektas dujas, baiminantis dėl dujų tiekimo stabilumo ateinančią žiemą. Rusija ir Ukraina šiuo metu veda derybas, mėgindamos užbaigti ginčą dėl neapmokėtų skolų už dujas ir tolesnio jų tiekimo sąlygų. Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ jau kelis mėnesius yra nutraukusi tiekimą kaimyninei šaliai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino Ukrainos sąjungininkes padėti karo nualintai šaliai apmokėti skolas už Rusijos tiektas dujas, baiminantis dėl dujų tiekimo stabilumo ateinančią žiemą. Rusija ir Ukraina šiuo metu veda derybas, mėgindamos užbaigti ginčą dėl neapmokėtų skolų už dujas ir tolesnio jų tiekimo sąlygų. Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ jau kelis mėnesius yra nutraukusi tiekimą kaimyninei šaliai.

 Nepaisant kritikos dėl optimistinių kitų metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozių, finansų ministras tvirtina, kad kitais metais šalies ūkio augimas turėtų būti didesnis nei euro zonoje, tačiau jis „nebus audringas“. Rimantas Šadžius pabrėžia, kad dėl ES ir Rusijos santykių krizės sunkumai bus ilgalaikiai. „Nežiūrint, kaip viskas vyks, iš tikrųjų tai yra augimas, artimas 3 proc.

 Lietuvos Seime atsirado siūlymas Europos Sąjungai (ES) sukurti karinės pagalbos Ukrainai fondą, į kurį ES šalys savanoriškai pervestų 1-3 proc. iš ES struktūrinių fondų gaunamos paramos, penktadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt „Siūlome sudaryti specialų finansinį fondą, į kurį visos ES šalys sudėtų po 1, 2 ar 3 procentus nuo sau ES iš struktūrinių fondų skirtų pinigų“, - portalui sakė Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad jos šaliai ir visai Europai gali tekti peržiūrėti savo ilgalaikį bendradarbiavimą su Rusija energetikos srityje, jei įtampa dėl Ukrainos nesumažės. Rusija tiekia Europos Sąjungai (ES) 30 proc. jai reikalingų gamtinių dujų, o maždaug pusė šio kiekio Bendriją pasiekia per Ukrainą - buvusią sovietinę Maskvos satelitę, kur prorusiški separatistai kaunasi su provakarietiškos vyriausybės pajėgomis.

Škotijos nepriklausomybės perspektyva Europoje kelia nuogąstavimus, kad bus išprovokuoti kiti separatistiniai judėjimai, tokiu metu, kai yra iškilusi grėsmė žemyno vienybei ir net jo sienoms, sako analitikai. Nacionalistai nuo Katalonijos iki Flandrijos Škotijos referendumą dėl nepriklausomybės stebės su viltimi, bet Briuselis nervinasi dėl galimybės, kad gali suirti kokia nors didelė Europos Sąjungos (ES) narė, tokia kaip Jungtinė Karalystė.

Jeigu Škotijos rinkėjai šią savaitę pasakys „taip“ nepriklausomybei, jie ne tik suplėšys Jungtinės Karalystės (JK) žemėlapį, bet ir sudrebins du Vakarų Europos pokario klestėjimo ir saugumo stulpus – Europos Sąjungą (ES) ir JAV vadovaujamą gynybos aljansą NATO. Atsiskirdama nuo JK Škotija automatiškai atsidurtų už ES ir NATO ribų ir turėtų iš naujo teikti prašymus įstoti į abi, pabrėžė šių Briuselyje įsikūrusių organizacijų pareigūnai.

Lietuvos į naująją Europos Komisiją (EK) deleguojamas socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis gavo už sveikatos apsaugą ir maisto saugumą atsakingo komisaro portfelį.

Europos Sąjungos (ES) valstybės ketvirtadienį sutarė imtis naujų sankcijų prieš Rusiją, kurių įsigaliojimas buvo atidėtas išsiskyrus šalių nuomonėms dėl to, kaip jas įvedant turėtų būti atsižvelgiama į paliaubas Ukrainoje, pranešė diplomatiniai šaltiniai. Ekonominės sankcijos įsigalios penktadienį, nurodė šaltiniai.

 Įtūžę ukrainiečiai internautai bombarduoja Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel paskyras socialiniuose tinkluose, kaltindami juos bičiulyste su Rusija tuo metu, kai Ukrainą tebekrečia konfliktas su prorusiškais separatistais.

 Po truputį vis labiau aiškėja didžiausio Maskvos geopolitinio projekto – Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES) – kontūrai. Formuodama šį tarpvalstybinį susivienijimą Rusija dar labiau stiprina savo pozicijas posovietinėje erdvėje, tačiau vargu ar EAES taps Sovietų Sąjunga-2 (nors tikriausiai kaip tik tokia vizija ir buvo puoselėjama Kremliuje). Maskvos tikslai ir interesai formuojant Eurazijos ekonominę sąjungą yra gana akivaizdūs, tačiau kyla klausimas: kokią naudą iš dalyvavimo šiame susi...

Ukrainos prezidentas trečiadienį pasiuntė signalą, kad yra pasiruošęs deryboms su oponentais šalies rytuose, jeigu prorusiški separatistai, pradėję ginkluotą sukilimą, sutiks sudėti ginklus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį perspėjo Ukrainą, nelinkusią priimti Maskvos siūlomą sumažintą dujų kainą, ir apkaltino Kijevą, kad šis savo reikalavimais dar labiau sumažinti kainą varo derybas į „aklavietę“. „Jeigu mūsų pasiūlymai bus atmesti, vadinasi, mes pereisime į visiškai kitą stadiją; tai ne mūsų pasirinkimas. Mes šito nenorim“, - pareiškė V.Putinas susitikime su vyriausybės nariais.

  Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas trečiadienį nurodė, kad Kijevas nepriima Maskvos pasiūlymo taikyti 100 JAV dolerių nuolaidą Rusijos tiekiamoms dujoms ir reikalauja, kad dujos būtų parduodamos rinkos kaina, kuri būtų tiesiogiai nurodyta kontrakte. „Liekame tose pačiose pozicijose, kuriose buvome: perrašome kontraktą ir nustatome dujoms rinkos kainą, – pareiškė A.Jaceniukas pradėdamas vyriausybės posėdį. – Dukart ant to paties grėblio nelipame.

 Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos prezidentai ketvirtadienį pasirašė sutartį, pagal kurią bus įkurtas didelis prekybos blokas – kaip tikimasi, galėsiantis mesti iššūkį JAV, Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos ekonominei galybei. Vladimiras Putinas, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas dokumentą dėl Eurazijos Ekonominės Sąjungos, aktyviai propaguojamos Maskvos, įkūrimo pasirašė po Astanoje vykusių derybų.

Neseniai atrodė, kad Rusija stovi prie didelio geopolitinio proveržio slenksčio. Buvo kalbama, kad ilgai puoselėtas Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) projektas, kuris turėjo tapti Rusijos atsaku Europos Sąjungai, pavirs realybe jau 2015 metais. Tačiau agresyvūs Rusijos veiksmai prieš Ukrainą, esminių tarptautinės teisės normų nepaisymas ir kiti panašūs pavojingi žaidimai privertė sunerimti net artimiausius Maskvos partnerius. Dėl šios priežasties EES projektas vėl praranda aiškius kontūrus.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį priėmė Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'ą (Fransua Holandą) vaizdingame Baltijos pajūrio mieste, kur abu lyderiai stengsis stiprinti asmeninę draugystę.

Jungtinių Valstijų senatoriai antradienį nerado bendros pozicijos naujų sankcijų Maskvai klausimu, respublikonams tvirtinant, kad prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai) nederėtų laukti numatytų rinkimų Ukrainoje ir jis turėtų greičiau imtis baudžiamųjų priemonių prieš Rusijos ekonomikos sektorius.

Jungtinės Valstijos sąmoningai neskubino sankcijų įvedimo Rusijai proceso, nes norėjo veikti kartu su savo sąjungininkėmis Europos Sąjungoje (ES) ir stengėsi, kad neišryškėtų nesutarimai šiuo klausimu Bendrijos viduje, sako analitikai. Vašingtonas pirmadienį paskelbė apie virtinę naujų sankcijų dar septyniems asmenims iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos, bei 17-ai bendrovių, daugumą kurių kontroliuoja įtakingi Kremliaus šeimininko sąjungininkai.