europos sąjunga

Bulgarija grasina blokuoti prašymą dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje, jei ši šalis nesumokės kelis milijardus eurų siekiančios kompensacijos. Ši kompensacija esą turi mokama dėl to, kad dar Otomanų imperijos laikais dalis bulgarų buvo išvyti iš savo žemių. Užsienyje gyvenančių bulgarų agentūros vadovas ir ministras be portfelio Božidaras Dimitrovas apie tokius reikalvimus prabilo sekmadienį.

Pirmąją šių metų dieną Ispanija perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) ir pažadėjo, kad Lisabonos sutarties įgyvendinimas bus didžiausias jos prioritetas. Sutartis įsigaliojo gruodį. Joje numatyta daugybė pokyčių, kuriais siekiama, kad ES sprendimai būtų priimami veiksmingai ir kad ji atliktų svarbų vaidmenį tarptautinėje arenoje.

Irane kilusi pilietinių neramumų banga nustebino ne tik totalitarizmą vis laibiau įtvirtinantį Teherano rėžimą, bet ir visų pirma JAV ir Europos Sąjungos politikus. Atrodo, kad permainų siekiantys iraniečiai privertė į save atkreipti dėmesį ir susimąstyti apie šios branduolinio statuso siekiančios valstybės politinę raidą. Nors protestai buvo numalšinti, Vakarai pasmerkė susidorojimą su protestuotojais ir žiniasklaidos laisvės apribojimą.

Airijoje dirbančių užsieniečių skaičius per 2009 metus sumažėjo net 41 proc., skelbia dienraštis „Irish Times“. Skelbiama, kad iš užsienio atvykstančių darbininkų skaičiaus sumažėjimą labiausiai lėmė Airiją apėmusi ekonominė krizė ir sugriežtintas darbo leidimų išdavimas. Praėjusiais metais ne Europos Sąjungos piliečiams iš viso buvo išduoti 7 942 leidimai.

Totalitarinio rėžimo vadovaujamas ir milžiniškus energetinius išteklius turintis Iranas vysto ir branduolinę programą, kuri galbūt skirta ne tik taikiems tikslams. Be to, šioje šalyje kyla pilietinės revoliucijos nuotaikos. Todėl Irano tendencijos ir vidaus politikos raida vis labiau domina Vakarų pasaulį, tame tarpe ir Europą.

Prieš dešimt metų Europos Sąjungos šalių vadovai pažadėjo iki 2020 m. padaryti galą skurdui ES. Nustatytam laikui einant į pabaigą dar daug ką liko nuveikti. Skurdas yra ne tik besivystančių šalių, bet ir Europos visuomenės problema. Dėl jo žmonės negali gyventi tokio gyvenimo, kokį dauguma iš mūsų laiko savaime suprantamu dalyku.

Europos Parlamento Sacharovo premija už minties laisvę šiemet paskirta Liudmilai Aleksejevai, Sergejui Kovaliovui ir Olegui Orlovui, atstovaujantiems Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijai „Memorial“ bei visiems Rusijos žmogaus teisių gynėjams. Trečiadienio vidurdienį laureatams įteiktas diplomas ir 50 tūkst. eurų čekis. Organizacija „Memorial“ viešina tiesą apie represijas buvusioje Sovietų Sąjungoje ir žmogaus teisių pažeidimus dabartinėje Rusijoje bei kaimyninėse šalyse.

Europos Sąjunga (ES) pasiekė susitarimą su Lotynų Amerikos šalimis dėl bananų importo tarifų, todėl bananai ateityje turėtų atpigti. Šis ginčas dėl bananų importo tarifų buvo vienas ilgiausiai užsitęsusių pasaulio prekybos karų, rašo „EUobserver“. ES laipsniškai baigs teikti pirmenybę bananų eksportuotojams iš Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių.

Lietuva ir Lenkija yra vienos iš palankiausiai pabėgėlių atžvilgiu nusiteikusių valstybių, rodo „Eurostat“ duomenys. Lenkija praėjusiais metais patenkino 65 proc. prašymų dėl prieglobsčio suteikimo. Panašūs yra ir Lietuvos bei Portugalijos rodikliai. Nedraugiškiausia pabėgėliams yra Graikija, patenkinusi vos 1 proc. prašymų dėl prieglobsčio suteikimo. Nuo jos nedaug atsilieka Slovėnija ir Ispanija, patenkinančios atitinkamai 3 ir 5 proc. prašymų.

Naujausios Europos Sąjungos narės yra nepakankamai atstovaujamos bloko diplomatinėje tarnyboje ir aukščiausiuose Europos Komisijos postuose, teigia Estijos prezidentas Toomas Ilvesas. Jis ragina naujuosius ES vadovus pakeisti situaciją. „Kad nebūtume subjektyvūs, pažvelkime į duomenis. Iš 158 taip vadinamų Europos Sąjungos ambasadų, vos vienai vadovauja diplomatas iš naujos sąjungos narės“ – duodamas interviu Lenkijos dienraščiui „Gazeta Wyborcza“, teigė Estijos prezidentas.

Pirmieji naujausios „Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo, kad europiečiams didžiausią nerimą kelia nedarbas jų šalyje, bet jie optimistiškiau vertina bendrą ekonominę padėtį. Tačiau dauguma vis dar mano, kad didžiausią krizės poveikį mes dar pajusime.Dabar, kai Didysis dvidešimtukas ir Tarptautinis valiutos fondas ėmėsi priemonių skatinti ekonomikos atsigavimą, žmonės linkę manyti, kad nacionalinės vyriausybės ir Europos Sąjunga turi daugiausia galimybių įveikti krizę.

Įsigaliojus Šengeno susitarimui vis daugiau europiečių laisvai keliauja po visą žemyną, nepatirdami jokių nepatogumų. Tačiau plečiant Europos teisingumo, laisvės ir saugumo erdvę galima dar daugiau nuveikti.

Europos Sąjungos lyderiai surinko planuotus 6 mlrd. eurų, kurie bus skirti padėti besivystančioms valstybėms kovoje su klimato kaita. Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas netgi pareiškė, kad surinkta pinigų suma gali viršyti iš anksto planuotus 6 mlrd. eurų.

Europos Sąjungos lyderiai suteiks Iranui 7 savaites galiosiantį ultimatumą, per kurį Teheranas privalės atnaujinti derybas dėl savo branduolinės programos. Jei Iranas to nepadarys, ES parems Vašingtono siekį sugriežtinti sankcijas, taikomas Irano teokratinei diktatūrai. Klausimą dėl sankcijų Iranui ES svarstys per sausio 25-26 dienomis vyksiantį susitikimą.

Daugiau nei trys ketvirtadaliai europiečių sutinka, kad korupcija jų šalyse yra tapusi pagrindine problema. Ši problema pirmiausiai iškyla dėl glaudžių verslo ir politikos santykių, rodo „Eurobarometer“ atlikta apklausa. Vidutiniškai 78 proc. Europos Sąjungos gyventojų nurodė, kad korupcija yra pagrindinė jų šalių problema. Didžiausias skaičiuos užfiksuotas Bulgarijoje, kur korupciją kaip pagrindinę problemą įvardijo 97 proc. apklaustųjų, tuo tarpu mažiausiai dėl korupcijos pergyvena danai.

„Vieningoji Europa“ – tai viena populiariausių frazių politikų lūpose. Turime Europos Sąjungą ratifikuojančią mūsų vienybę, nebėra Berlyno sienos, kuri skyrė Rytus nuo Vakarų. Visi esame apkloti vienybės antklode. Tačiau kas dedasi po ja? Kaip mes patys žiūrime vieni į kitus? Ar nesivadovaujame stereotipais? Ar Berlyno siena nugriauta visų europiečių galvose?  Žinoma, padėti lygybės ženklą tarp Rytų ir Vakarų Europos nebūtų teisinga. Mes, rytiečiai, esame naujokai  Europos Sąjungoje.

Specialistų konsultacijas ūkininkams ir miškininkams gali apmokėti Europos Sąjunga. Gaunantieji Europos Sąjungos (ES) paramą turi laikytis prisiimtų įsipareigojimų, todėl jiems neretai praverčia specialistų konsultacijos. Pastarųjų teikiama pagalba didžiąja dalimi gali būti apmokama ES lėšomis.

Nacionalinė mokėjimo agentūra Biokuro gamybai Europos Sąjunga (ES) skiria vis daugiau dėmesio ir paramos lėšomis skatina įveisti trumpos rotacijos plantacinius želdinius – gluosnius, karklus, drebules ar baltalksnius. Norint gauti paramą minėtai veiklai, paraiškas galima teikti iki metų pabaigos.

Kopenhagos konferencija – turbūt paskutinė galimybė rasti problemų, susijusių su klimato kaita, sprendimus, rašo vokiečių „Tagesspiegel“. Danijos sostinėje pirmadienį prasidėjęs forumas, kuriame dalyvauja 105 pasaulio šalių vyriausybių ir valstybių vadovai, o iš viso 192 valstybių atstovai, tęsis iki gruodžio 18 dienos.

Europos Sąjunga (ES) turi visą eilę teisinių reglamentų, kovojančių su diskriminacija. Tai ir Amsterdamo sutartis, ir 2000 m. Europos Komisijos (EK) direktyvos, draudžiančių diskriminaciją, ir kiti nuostatai. Tačiau praeitą savaitę pasirodžiusioje Eurobarometro ataskaitoje apie diskriminaciją teigiama, kad pastaruoju metu diskriminacijos mąstai ES išaugo. Statistika Statistika rodo, kad pastaruoju metu bendras diskriminacijos lygis padidėjo 1 procentu.

Pirmoji didžiulė kliūtis bendram susitarimui tarp beveik 200 šalių Kopenhagos klimato kaitos konferencijoje - valstybių skirtingi interesai. Ypač gili praraja atsiveria tarp turtingų ir besivystančių šalių. Antroji kliūtis - finansai, juk skaičiavimai rodo, kad iki 2050 metų gali prireikti per 10 trln. JAV dolerių. Kas duos, kam ir kiek? Svarstydamos šiuos galvos skausmą keliančius klausimus, valstybės privalo nepamiršti, kad priemonių klimato kaitai pristabdyti turi būti imtasi kuo greičiau.

Europos Sąjunga (ES) nori išvengti atviro konflikto su Izraeliu. Bendrijos užsienio reikalų ministrai antradienį Briuselyje tarėsi dėl Artimųjų Rytų pareiškimo, kuriame nėra anksčiau Izraelio aštriai kritikuotų formuluočių, praneša agentūra AP. Remiantis paskutiniuoju kompromisiniu ES pirmininkaujančios Švedijos pasiūlymu, Jeruzalė pareiškime vadinama tik "būsima dviejų valstybių sostine". Taip išvengiama ankstesnės formuluotės, kad Rytų Jeruzalė yra būsima Palestinos sostinė.

Iki prezidento rinkimų Ukrainoje liko vos pusantro mėnesio, tad netrukus rinkimų kampanija įsiplieks visu smarkumu. Vis dėlto jau šiandien aišku, kad antrajame ture susikaus prorusiškuoju kandidatu laikomas Viktoras Janukovičius ir provakarietiška vadinama Julija Tymošenko. Rytietiška ir vakarietiška Ukrainos Gyventojų apklausų duomenimis, V.Janukovičių remia per 30 proc. rinkėjų, J.Tymošenko - apie 20 proc.

Naujausioje apžvalgoje Deutsche Bank analitikai prognozuoja, kad po galingo nuosmukio plieno gamybos rinka vėl sugrįš į augimo kelią. Europa bus priversta užleisti savo pozicijas Azijai. Per praėjusius 10 metų pasaulinė plieno gamyba augo vidutiniškai 6 proc. per metus ir 2007 m. pasiekė 1,4 mlrd. tonų. Sparčiausias augimas, 11 proc. per metus, registruotas Azijoje. Kinijoje šis augimas siekė net 17 proc.

Bendrovė "Šiaulių vandenys" lapkričio 23 d. atplėšė viešojo tarptautinio konkurso pasiūlymų vokus tiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus Pabalių mikrorajone ir Tilžės, Verdulių, Kanapių ir Girulių gatvių kvartale. Tinklus tiesti siūlosi net devynios Lietuvos kompanijos, o pasiūlymų kaina svyruoja nuo 9 iki 15 mln. litų. Nugalėtojas paaiškės kitų metų sausio–vasario mėnesiais.

Lietuvos vadovė remia Gruzijos siekius artimiau bendradarbiauti su Europos Sąjunga (ES) ir ragina Gruziją aktyviau dalyvauti ES Rytų partnerystės programoje. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį priėmusi Vilniuje viešintį Gruzijos parlamento vadovą Davidą Bakradzę ir jį lydinčią parlamentarų delegaciją, palankiai įvertino Lietuvos ir Gruzijos dvišalius santykius, sakoma Prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Mūsų laikais organų ir audinių persodinimas išgelbsti tūkstančius žmonių. Tačiau transplantacijai reikalingų organų visiems neužtenka. Tai sudarė sąlygas atsirasti juodajai rinkai ir „transplantacijos turizmui“. Žmogaus organų vagystės atvejis žinomas iš daug anksčiau, negu atsirado transplantacija. Belgijoje, Antverpeno mieste, XVIII amžiaus viduryje pasklido gandai apie paslaptingą vaikų dingimą. Vėliau paaiškėjo, jog vaikus grobdavo turtingi aristokratai, kuriems reikėdavo jų kraujo.

Turkija ir Jungtinių Tautų (JT) branduolinių programų priežiūros agentūra patvirtino svarstanti galimybę Irane sodrintą uraną laikyti Turkijoje. Tarptautinė bendruomenė spaudžia Iraną dalį sodrinto urano išsiųsti į užsienį perdirbti. Iki šiol jis atmetė analogiškus pasiūlymus uraną siųsti į Prancūziją arba Rusiją ir tvirtino, jog jo branduolinė programa yra skirta civiliniams tikslams.

Premjeras Andrius Kubilius, norėdamas, kad Seimas palaimintų kitų metų biudžetą, balsus tiesiog "nusipirks". Tuo įsitikinę parlamentarai Rima Baškienė, Valerijus Simulik ir Edvardas Žakaris. "Prašai objektams pinigų iš valstybės investicijų programos. Ateis ir pasakys: „Štai tau milijonas litų parodyti rinkėjams, ir balsuosi už biudžetą“, - pripažino E. Žakaris.

Lapkričio 13 d., penktadienį, 19 val. Čikagoje, Balzeko lietuvių kultūros muziejuje (6500 S. Pulaski Rd, Chicago IL 60629), atidaroma Lietuvos tūkstantmečio programos paroda „LIETUVA: KULTŪRA IR ISTORIJA“ (anglų kalba), kuri veiks iki gruodžio 19 d. Šią kilnojamąją parodą Lietuvos tūkstantmečio pristatymui užsienyje parengė Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Užsienio reikalų ministerija.

Milijardierius investuotojas George‘as Sorosas teigia, kad Europos Sąjunga turi dėti daugiau pastangų, kad pagelbėtų su finansiniais sunkumais susidūrusioms rytinėms bendrijos narėms. Jo teigimu, turėtų būti supaprastinta procedūra šioms šalims prisijungti prie eurozonos. Be to, filantropas paragino ES sukurti bendrą strategiją, kaip padėti šalyse narėse gyvenantiems čigonams. „Europa yra atsakinga, nes finansinė rytinių šalių sistema yra Vakarų bankų rankose. O tai ir apkrėtė Rytų Europą.

Šalies gyventojai už suvartotą šilumą, elektros energiją ir karštą vandenį atseikėja didžiausią dalį savo pajamų, palyginti su kitais Europos Sąjungos piliečiais.Lietuvos gyventojai jau seniai gyvena energetiniame skurde, tai yra didžiąją dalį savo gaunamų pajamų jie sumoka energetikams už įvairias paslaugas.Kad premjero Andriaus Kubiliaus pažadai kovoti su energetikų monopolijomis tėra žodžiai, liudija padidėję pradelsti gyventojų įsiskolinimai energetikos bendrovėms.

Baltarusijos Generalinė prokuratūra už 2006 metų prezidento rinkimų rezultatų klastojimą atsisakė iškelti baudžiamąją bylą juos laimėjusiam Aleksandrui Lukašenkai. Apie tai pranešė opozicijai priklausanti Suvienytosios piliečių partijos interneto svetainė. Iškelti baudžiamąją bylą reikalavo opozicijos atstovai, kai dabartinis šalies prezidentas A.Lukašenka viešai pripažino apie rinkimų rezultatų klastojimą.

Nuo seno ūsai bylojo apie vyro socialinę padėtį. Jie buvo skirti demonstruoti vyriškumą, vilioti partneres ar netgi kaupti maisto likučius. Šiuo metu moterys kažkodėl alpsta ne dėl patrauklių ūsuočių, bet dėl beplaukių jaunuolių. Tačiau, ar dar liko šalių, kur gerbiamas apžėlęs vyro veidas? Atrinkome 10 šalių, kuriose, mūsų nuomone, tebegyvuoja ūsų kultas. 10. Bulgarija Bulgarų meilę ūsams pralenkia tik jų meilė muzikai, futbolui ir tinkliniui.

JAV ir Europą jungia bendros demokratinės vertybės ir bendri interesai spręsti globalius iššūkius, pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas penktadienį Vašingtone vykusiame Miuncheno saugumo konferencijos ir Šiaurės Atlanto Tarybos susitikime.

Praėjus 20 metų po Berlyno sienos griūvimo tik 25 proc. buvusios VDR gyventojų jaučiasi pilnateisiais Vokietijos piliečiais. Tuo tarpu VDR gimusi Angela Merkel vadinama ne tik suvienytos Vokietijos, bet ir visos Europos lydere.

Didžiosios Britanijos finansų ministras Alistair Darling televizijai BBC patvirtino, kad vyriausybė ketina krizės metus nacionalizuotus bankus reorgnizuoti ir iš dalies parduoti. Krizės įkarštyje prieš metus Didžioji Britanija iš dalies nacionalizavo didžiuosius bankus Royal Bank of Scotland ir Lloyds Banking Plc. Miliardiniais kreditais parėmusi ir nuo bankroto abu bankus išgelbėjusi vyriausybė valdo 70 proc. RBS ir 43,5 proc. Lloyds akcijų paketus.

Europos Sąjunga kuria planus, pagal kuriuos ji užsakytų lėktuvų skrydžius, skirtus parskraidinti nelegalius migrantus į jų kilmės šalį, skelbia „The Telegraph“. Pagal planą kiekviena ES valstybė galėtų prašyti suteikti lėktuve vietų iš tos šalies išskraidinamiems nelegalams. Tokiu atveju lėktuvas nusileistų keliose ES valstybėse ir surinktų išsiunčiamus nelegalus, kurie būtų pargabenami į savo kilmės šalį. Laukiama, kad planas gali būti patvirtintas jau per penktadienį vyksiantį ES susitikimą.

Apie dvišalių santykių stiprinimą, ekonominį bendradarbiavimą ir JAV verslo investicijų Lietuvoje skatinimą Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ketvirtadienį kalbėjosi su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadore Lietuvoje Ana E. Dersė (Anne E. Derse). Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad Lietuva nuo pat nepriklausomybės atkūrimo vykdė nuoseklią užsienio politiką, kurios vienu iš prioritetų buvo strateginės partnerystės ryšiai su JAV.

73 % europiečių mano, kad jų šalyje skurdas yra plačiai paplitusi problema, o 89 % nori, kad jų vyriausybė imtųsi skubių veiksmų šiai problemai spręsti. Tai pagrindiniai Europos Komisijos pristatyto „Eurobarometro“ tyrimo, kurį atliekant nagrinėtas požiūris į skurdą ir socialinę atskirtį, rezultatai. Tyrimas pristatomas rengiantis 2010-iesiems – Europos kovos su skurdu metams.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) veikla apima visą pasaulį. Ši organizacija vienija 56 valstybes nuo Vankuverio iki Vladivostoko, tačiau į jos rezoliucijas ne visada atsižvelgiama. 2011 metais ESBO pirmininkaus Lietuva, kuri turės tęsti Kazachstano, pirmininkausiančio jau kitąmet, pradėtus darbus. Kaip ši šalis ketina gaivinti ESBO, kalbamės su Lietuvoje viešėjusiu Kazachstano ambasadoriumi ypatingiems pavedimams Dulatu Kuanyševu.

73 proc. europiečių mano, kad jų šalyje skurdas yra plačiai paplitusi problema, o 89 proc. nori, kad jų vyriausybė imtųsi skubių veiksmų šiai problemai spręsti. Tai pagrindiniai šiandien Komisijos pristatyto „Eurobarometro“ tyrimo, kurį atliekant nagrinėtas požiūris į skurdą ir socialinę atskirtį, rezultatai. Tyrimas pristatomas rengiantis 2010-iesiems – Europos kovos su skurdu metams.

Demokratijų bendrijos, kuriai šiuo metu pirmininkauja Lietuva, "trejetas" - Portugalija, Lietuva ir Mongolija - pirmadienį Vašingtone pareiškė susirūpinimą dėl Mianmaro (buvusi Birma) opozicijos lyderės Ong San Su Či (Aung San Suu Kyi) teismo proceso ir paragino Mianmarą valdantį režimą nutraukti didelio masto žmogaus teisių pažeidimus šalyje.

Karinis Rusijos ir Gruzijos susirėmimas 2008 metų rugpjūtį dabar dažniausiai išskiriamas iš visos dviejų šalių ginkluoto konflikto arba karo istorijos, besitęsiančios nuo 1992 metų. Atsirado "penkių dienų karo" sąvoka (nors gruzinų policininkus priešo snaiperiai nušauna ligi dabar), ir labai daug dirbta nustatinėjant, kas vyko būtent per tas penkias dienas.

Vieną paskutiniųjų savo straipsnių baigiau tuo, jog Lietuva susikūrė kreivą veidrodį, į kurį žiūrint, galbūt ir norisi kišti galvą į kilpą. Iš čia, iš Paryžiaus, Lietuvą matai kitaip - ir imdamas pavyzdį iš prancūzų pieši visai teigiamą šalies vaizdą. Kodėl prancūzai taip mielai priima žmones iš postsovietinio regiono? Kodėl jie tiek laidų skiria mirštantiems Afrikoje negrams, vargšams Palestinos arabams? Aišku, didelę reikšmę turi ir tokie jausmai kaip gailestis, užuojauta, humaniškumas.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) nepritarė pabėgėlių iš Maltos priėmimui. Komiteto nuomone, sunki Lietuvos valstybės biudžeto situacija, socialinė įtampa valstybėje, aukštas nedarbo lygis neleidžia dalyvauti bandomajame pabėgėlių iš Maltos perkėlimo projekte. Sprendimas priimti prieglobsčio prašytojus iš Maltos būtų nesuprantamas ir sunkiai paaiškinamas Lietuvos visuomenei.

Šiandien, spalio 23 d., penktadienį, 18 val. Vašingtone, Lietuvos Respublikos ambasadoje (16th Street NW Washington), atidaroma Lietuvos tūkstantmečio programos paroda „LIETUVA: KULTŪRA IR ISTORIJA“ (anglų kalba), kuri veiks iki lapkričio 6 d. Parodą atidarys Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Audrius Brūzga.

Europos Sąjunga (ES) paskelbė apie savo planus reguliuoti išvestinių finansinių priemonių rinką. Šios priemonės – tai sudėtingi finansiniai produktai, kurie prisidėjo prie finansų krizės. Požiūris į prekybą išvestinėmis finansinėmis priemonėmis kinta 2010 metais Europos Komisija (Komisija) parengs teisės aktus, skirtus sumažinti riziką, kurią šie vertybiniai popieriai kelia ekonomikai.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė esąs pasirengęs liberalizuoti šalyje galiojančius rinkimų įstatymus. Ekspertai tai vertina kaip dar vieną ženklą, kad Baltarusijos lyderis siekia pagerinti santykius su Vakarais. Prastėjant Baltarusijos santykiams su Rusija, Minskas siekia užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarais, kurie spaudžia A. Lukašenką liberalizuoti rinkimų įstatymus, leisti laisvą pilietinių organizacijų registraciją ir garantuoti žiniasklaidos laisvę.