europos sąjunga

Europos Parlamentas trečiadienį pritarė Europos Sąjungos prisijungimui prie Stambulo konvencijos – svarbios tarptautinės sutarties, ginančios moteris nuo smurto, – ir paragino konvencijos iki šiol neratifikavusias valstybes nares tai padaryti. „Tai balsavimas už visus tuos milijonus moterų, kurios gyvena smurte, kurios nesaugiai gyvena baimėje, ir mes čia ir dabar sakome, kad Europa absoliučiai netoleruoja smurto prieš moteris“, – pareiškė EP narė ir pranešėja šiuo klausimu Arba Kokalari.

Šiemet balandį pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota mėnesio infliacija siekė 0,2 procento.  Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota mėnesio infliacija buvo artima nuliui, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Suderinta metinė – balandį, palyginti su 2022 metų balandžiu – infliacija sudarė 13,3 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 14,5 procento.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad antradienį Maskvoje įvykęs, jo žodžiais, Rusijos jėgos demonstravimas neišgąsdins Europos Sąjungos, kuri, pasak jo, turėtų reformuotis ir tapti didesniu geopolitiniu bloku. Strasbūre vykusiame Europos Parlamento posėdyje O. Scholzas sakė, kad ES turėtų tvirtai remti Ukrainą tiek ilgai, kiek būtina. Jo kalba buvo pasakyta tiek Europai, tiek Rusijai svarbią dieną.

Europos Sąjunga netrukus tvirtins vienuoliktąjį sankcijų karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai paketą. Lietuva siekė, kad jam atsidurtų ir „Rosatom“, tačiau, panašu, kad to pasiekti nepavyks. Kadangi europinių sankcijų paketas bus gana nedidelis, Lietuva imasi savarankiškų veiksmų. Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES jau paskelbė 10 sankcijų paketų Rusijai, įskaitant bankus, aukštus pareigūnus, įmones.

Briuselis pasiūlė 11-ąjį sankcijų dėl Rusijos karo Ukrainoje paketą, kuriuo siekiama sumažinti galimą sankcijų vengimą, pirmadienį pranešė Europos Sąjungos atstovas. „Šiame pakete daugiausia dėmesio bus skiriama sankcijų įgyvendinimui, jų veiksmingumui ir tam, kaip išvengti sankcijų vengimo“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris.

Iš Europos Sąjungos – pastabos Lietuvai dėl įgyvendinamų pokyčių aplinkosaugos ir kovos su klimato krize srityje. Pirštu bedama ir į elektromobilių infrastruktūrą, ir į nesugebėjimą iškomunikuoti, kodėl keliami akcizai gyventojams, ir į situaciją dėl sąvartynų. Nors Lietuva net penkis kartus padidino sąvartynų mokestį, Europos biurokratai sako – to neužtenka.

Lietuva pradeda ruoštis 2027 metais pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai – Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Užsienio reikalų ministerijos paruoštoms gairėms. Bendrą pirmininkavimo programą Lietuva ruoš su Airija ir Graikija. Pirmoji šias pareigas eis prieš Lietuvą, antroji – po. Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė teigė, kad šalies komandą sudarys apie 1,5 tūkst. valstybės tarnautojų iš 70 institucijų. Jiems bus rengiami specialūs mokymai.

Aleksandrui Otdelnovui priklausė neįprastas turistų traukos objektas – kontrabandos muziejus. Kontrabanda per jo gimtąją Odesą plūsta dar nuo XVIII a. Iki muziejaus užsidarymo dėl COVID-19 pandemijos, muziejuje buvo eksponuojami patys įvairiausi objektai: nuo perlų ir pistoletų, slapčia įvežtų į imperinę Rusiją, iki modernesnio grobio. Tada 2022 m. vasario mėnesį prasidėjo karas. „Uostas nustojo veikti, ir viskas sustojo“, – „The Economist“ pasakojo A. Otdelnovas.

Pirmoji maždaug 500 mln. eurų subsidija iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) Lietuvą pasieks gegužės viduryje, šeštadienį pranešė Finansų ministerija. Šį klausimą Stokholme aptarė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir komisaras Paolo Gentiloni. Politikai susitikime taip pat aptarė planuojamą „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymą iki 1,9 mlrd. eurų ir tolimesnį plano įgyvendinimą.

Prancūzijos diplomatijos vadovei paraginus Tbilisį įgyvendinti „drąsias reformas“, Sakartvelo užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad jo šalis darys „daugiau ir veiks sparčiau“, kad pasiektų Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statusą. 2022 metais ES atidėjo Tbilisio paraišką dėl narystės, teigdama, kad Tbilisis, prieš pradėdamas dalyvauti oficialiame narystės procese, turi vykdyti reformas. Kandidadačių statusas tuomet buvo suteiktas Ukrainai ir Moldovai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva liks principinga ir toliau sieks, kad į europines sankcijas būtų įtraukta Rusijos valstybinė atominės energetikos korporacija „Rosatom“. Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES jau paskelbė 10 sankcijų paketų Rusijai, įskaitant bankus, aukštus pareigūnus, įmones.

Kaip prekybos centras, vargu, ar šalis galėtų būti prastesnėje vietoje nei Armėnija. Trijų milijonų gyventojų valstybė nederlinguose Pietų Kaukazo kalnuose yra įsprausta tarp dviejų priešiškų kaimynių: Vakaruose ji ribojasi su Turkija, o Rytuose su Azerbaidžanu. Pietinėje pusėje Armėnija dalijasi 44 kilometrų siena su Iranu, kuris taip pat nėra pasaulinės prekybos čempionas.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sekmadienį viename Prancūzijos savaitraštyje paskelbtame nuomonės straipsnyje paragino Europos šalių karinius laivynus patruliuoti Taivano sąsiauryje. J. Borrellis savo komentaruose leidinyje „Journal Du Dimanche“ pakartojo praėjusią savaitę savo išsakytas pastabas, kai jis pabrėžė, kad Taivanas yra labai svarbus Europai. Taivanas „mums rūpi ekonominiu, komerciniu ir technologiniu požiūriu“, sakė ES diplomatijos vadovas.

Farmacijos rinka yra keistas žvėris. Ją reglamentuoja sudėtinga taisyklių sistema, kuri ribotą laiką apsaugo naujus vaistus nuo kitų gamintojų konkurencijos, kad pigesnių generinių vaistų gamintojai liktų nuošalyje, rašo „Politico“. Tačiau generinių vaistų sektorius tikina, kad kai kurios didžiosios farmacijos bendrovės piktnaudžiauja tokiomis priemonėmis kaip patentai, rinkos išskirtinumas ir duomenų apsauga, kurios leidžia farmacijos įmonėms susigrąžinti investicijas į naują vaistą.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitas Kinijoje ir pareiškimas, kad Europa neturėtų vadovautis JAV politika Taivano atžvilgiu, sukėlė sumaištį tarptautinėje bendruomenėje. Nors dalis ekspertų ir įžvelgia tiesos Prancūzijos lyderio žodžiuose, politologas Marius Laurinavičius teigia, kad E. Macronas yra tik kalbėtojas, o užsienio politikoje – vienas nesėkmingiausių Europos Sąjungos vadovų.

Suomijoje rinkėjai nusprendė sukti kita kryptimi, nei paskutiniuosius ketverius metus. Parlamento rinkimuose prieš dabartinės premjerės vedamus socialdemokratus laimėjo centro dešinieji ir ultradešinieji, užsibrėžę Suomiją išvesti iš Europos Sąjungos. O socialdemokratai liko treti. Vis tik kol kas dar neaišku, su kuo Vyriausybę formuos laimėjusios partijos lyderis. Suomijos centro dešiniųjų partijos Nacionalinės koalicijos štabe – džiaugsmo šūksniai laimėjus parlamento rinkimus.

Europos Sąjunga priešinsis bet kokiam piktnaudžiavimui per Rusijos pirmininkavimą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai balandžio mėnesį, pareiškė bloko užsienio politikos vadovas. Rusija, viena iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių, šeštadienį pradėjo pirmininkauti Tarybai. Šalys narės rotacijos tvarka po mėnesį pirmininkauja šiai 15 narių turinčiai institucijai.

Bulgarai sekmadienį, tvyrant dideliam susiskaldymui dėl karo Ukrainoje, balsuoja penktuosiuose visuotiniuose rinkimuose per dvejus metus, o tai yra rekordinis skaičius Europos Sąjungoje. Rusijos invazija į savo provakarietišką kaimynę dar labiau pagilino politinę krizę, apėmusią Bulgariją nuo 2020-ųjų – didžiausią nestabilumą nuo komunizmo žlugimo. Ši neturtinga Balkanų šalis, kurioje gyvena 6,5 mln. žmonių, yra ES ir NATO narė. Tačiau ji istoriškai ir kultūriškai artima Rusijai.

Estijos sąjungininkės Europos Sąjungoje suabejojo šios Baltijos šalies skaičiavimais dėl ginkluotės, kurią ji siunčia Ukrainai, kompensavimo. Talino kompensacijų siekiai gerokai lenkia kitų valstybių, nes Estija europines lėšas naudoja modernesnės ginkluotės įsigijimui pagal kompensacinę schemą, rašo „Politico“. Estija tvirtina, kad jos siekis įsigyti naujų ginklų, pakeičiančių atiduotus ginkluotės komplektus, atitinka visas taisykles ir paprasčiausiai at...

Europos Sąjungai nepavyko priimti įstatymo, draudžiančio po 2035-ųjų Bendrijoje gaminti ir pardavinėti automobilius su vidaus degimo varikliais. Tam raudoną šviesą paskutinę minutę uždegė Vokietija su galingais automobilių gamintojais priešakyje. Europos Sąjunga buvo per žingsnį nuo susitarimo dėl draudimo po 2035-ųjų pardavinėti automobilius su vidaus degimo varikliais. Dėl to po kelis mėnesius trukusių derybų Bendrijos šalys susitarė pernai.

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad siekiant efektyvesnės pagalbos Ukrainai, pritaikius sankcijas įšaldytą Rusijos piliečių ir įmonių turtą valstybės turėtų naudoti koordinuotai.    Jis abejoja, ar Lietuvai reikėtų vienašališkai priimti sprendimus, kur ir kaip Ukrainos atstatymui panaudoti čia įšaldytas lėšas.  „Sankcijos, kurių pagrindu turtas įšaldyta yra tarptautinės ir europinės.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė dėl 2 mlrd. eurų vertės plano, pagal kurį bus sukauptos atsargos ir bendrai nupirkta Ukrainai labai reikalingų artilerijos sviedinių, pranešė diplomatai. Diplomatai sakė, kad 27 šalių blokas per ateinančius 12 mėnesių ketina pristatyti Ukrainai milijoną šaudmenų, Kyjivui prašant daugiau amunicijos, kad galėtų atremti besitęsiantį Rusijos puolimą.

Kitą savaitę Kinijos lyderys Xi Jinpingas turėtų vykti į Rusiją ir susitikti su Vladimiru Putinu. Tai ne tik dar viena kregždė, rodanti, kad Pekinas pilna jėga grįžta į tarptautinės politikos areną, kurią buvo apleidęs dėl koronaviruso ir vidaus neramumų, bet ir ženklas, kad formuojasi ir stiprėja autoritarų koalicija. Kitaip tariant, mūsų laikų Ašis.

Rusijos karas prieš Ukrainą turi daug frontų, vienas jų – energetikos srityje su Europos Sąjunga. Kaip ir su Kremliaus planais greitai iškovoti pergalę Ukrainoje, taip ir čia abi energetinio konflikto pusės suprato, kad jų svajonės apie greitą triumfą žlugo vykstant žiauriam ir alinančiam karui apkasuose, rašo „Financial Times“. Maskva buvo įsitikinusi, kad jos dujos yra nepakeičiamos, todėl be jų Europos pramonė per žiemą sustos.

Europos Sąjungos delegacija Sakartvele ketvirtadienį pareiškė palankiai vertinanti valdančiosios partijos sprendimą atšaukti prieštaringai vertinamą „užsienio agentų“ įstatymo projektą, dėl kurio dvi dienas vyko protestai. „Sveikiname valdančiosios partijos pareiškimą atšaukti teisės akto projektą dėl „užsienio įtakos“. Raginame visus Sakartvelo politinius lyderius tęsti proeuropietiškas reformas,.. kad Sakartvelas įgytų kandidato statusą“, – sakoma pareiškime socialiniuose tinkluose.

Pastarąją savaitę Vokietija užkūrė tikrą pirtį pareiškusi, jog šios šalies vyriausybė nesiruošia pritarti vidaus degimo variklio draudimui, jeigu ES komisija nepadarys išimties sintetiniams degalams. Dar vasario mėnesį Europos Parlamentas paskelbė pagaliau priėmęs bendrą susitarimą 2035 m. uždrausti naujų automobilių, turinčių vidaus degimo variklį prekybą.

Europos Sąjunga antradienį, Tarptautinės moters dienos išvakarėse, įvedė sankcijas šešių šalių, įskaitant Rusiją ir Afganistaną, pareigūnams dėl moterų teisių pažeidimų ir smurto. Naujienų agentūros AFP matytame dokumente teigiama, kad į sankcijų sąrašus įtraukti devyni asmenys ir trys subjektai, kuriems draudžiama išduoti vizas ir įšaldomas bet koks ES jų turimas turtas.

Vienuolika Europos Sąjungos (ES) valstybių narių antradienį pažadėjo „stiprinti bendradarbiavimą“ branduolinės energijos srityje – pasak jų, tai padės Europai atsisakyti daug anglies dioksido išskiriančio iškastinio kuro. Bulgarija, Kroatija, Čekija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija susitarė „remti naujus projektus“ be jau esamų atominių elektrinių, sakoma pareiškime, paskelbtame per ES energetikos ministrų susitikimą Stokholme.

Europos Sąjungos šeštadienį priimtos naujos sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje yra nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane, pranešė pareigūnai. Priemonės, dėl kurių sutarta vėlai penktadienį, oficialiai turi būti patvirtintos šeštadienį ir yra jau dešimtas ES sankcijų paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su prieš metus pradėta jos invazija į Ukrainą.

Tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje galėtų kontroliuoti specialus centras – tokia institucija turėtų veikti ir Europos Sąjungos (ES) mastu, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jo teigimu, tai užtikrintų geresnį sankcijų įgyvendinimą. „Aš visą laiką buvau už tai, kad sankcijų įgyvendinimo stiprinimas, koordinavimo ir įgyvendinimo stiprinimas būtų sukoncentruotas viename centre.

Įtarimų keliančios ir galbūt apeinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas į Lietuvą įvežamos baltarusiškos karbamido trąšos stebimos nuo šių metų pradžios.

Naujų lengvųjų automobilių pardavimai Europos Sąjungoje augo šeštą mėnesį iš eilės, o pagrindinė augimo priežastis išlieka žema lyginamoji bazė, skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). Praėjusį mėnesį ES narėse nupirkta 760 tūkst. automobilių – 11,3 proc. daugiau nei pernai sausį, kuris buvo prasčiausias mėnuo per visą laikotarpį nuo rinkos tyrimų pradžios. Ispanijoje pardavimai išaugo 51,4 proc., Italijoje – 19 proc., Prancūzijoje – 8,8 proc.

Europos Sąjungai (ES) saugantis nuo instrumentalizuotos neteisėtos migracijos būtina priimti teisės aktus, padėsiančius tam užkirsti kelią, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ketvirtadienį su Vilniuje viešinčia Europos Komisijos nare Ylva Johansson, atsakinga už vidaus reikalus, aptarė nelegalios migracijos keliamas problemas bei galimus jų sprendimo būdus.

Europos Sąjunga svarsto galimybę Rusijai ir kai kurioms trečiosioms šalims, tiekiančioms Maskvai prekes, Kremliaus naudojamas savo kariams Ukrainoje remti, įvesti naują sankcijų paketą, kurio bendra suma siektų 11 mlrd. eurų. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį sakė, kad 27 ES valstybių narių svarstomu paketu konkrečiai siekiama atimti iš Rusijos galimybę gauti jai reikalingą karinę įrangą, kurios ji negali gauti niekur kitur.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pagyrė apčiuopiamą Ukrainos pažangą siekiant narystės derybų su bloku, nepaisant brutalios Rusijos invazijos. Kyjivas nori kuo greičiau įstoti į 27 šalių bloką ir paragino oficialias stojimo derybas pradėti jau šiais metais – daug greičiau, nei tai pavyko padaryti bet kuriai kitai kandidatei.

Europos Sąjunga (ES) antradienį įtraukė Rusiją į „mokesčių rojų“ juodąjį sąrašą, šiuo sprendimu papildydama ekonomines ir diplomatines priemones, kurių ėmėsi prieš Maskvą po jos invazijos į Ukrainą. Paskelbtame pranešime teigiama, kad Rusija 2022 metais patvirtintais mokesčių teisės aktais neįvykdė savo įsipareigojimo spręsti žalingus specialaus režimo, taikomo tarptautinėms kontroliuojančiosioms bendrovėms, aspektus.

Didesnio konkurencingumo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) siekianti Europos Sąjunga (ES) turėtų pasinaudoti vieningos rinkos teikiamais pranašumais, o ne konkuruoti susiskaldžius, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.  „Taip, mes galime kalbėti apie laikinas ir tikslines valstybės pagalbos priemones, tačiau nesinorėtų, kad turtingosios valstybės gali sau leisti daugiau tokių priemonių, kad visi eitų savo keliu ir ta vieninga rinka pradėtų fragmentuotis.

Didžioji Britanija ketvirtadienį pranešė sumokėjusi milžinišką 2,3 mlrd. svarų (2,8 mlrd. JAV dolerių) sumą, kad išspręstų užsitęsusį ginčą su ES, nors ir išstojo iš bloko. Iždo ministras Johnas Glenas pranešė, kad šią savaitę buvo atliktas paskutinis 1,1 mlrd. svarų mokėjimas, siekiant išspręsti ginčą dėl tekstilės ir avalynės, importuojamos į Didžiąją Britaniją iš Kinijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvaudamas Europos Vadovų Tarybos posėdyje, tarp kurio dalyvių šįkart buvo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, akcentavo, kad šios šalies vieta – Europos Sąjungoje, pranešė Prezidentūra. Šalies vadovas kreipdamasis į Europos lyderius akcentavo, kad, nepaisant žiauraus Rusijos vykdomo karo, Ukraina padarė didžiulę pažangą įgyvendindama reformas.

Europos Sąjungos (ES) valstybių įšaldyti apie 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko rezervai turi būti panaudoti Ukrainos atstatymui – tai padaryti ragina Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Baltijos šalių ir Lenkijos premjerais.

Aštuonios Europos Sąjungos valstybės, tarp jų Lietuva, paragino Briuselį smarkiai sugriežtinti bloko sienas, kad „būtų užkirstas kelias dar vienai didelio masto migracijos krizei“, rašoma laiške, su kuriuo prieš svarbų viršūnių susitikimą susipažino naujienų agentūra AFP. Nuo 2015–2016 metų, kai Europa priėmė daugiau nei milijoną prieglobsčio prašytojų, daugiausia sirų, bėgančių nuo karo savo šalyje, bendras požiūris į migraciją žemyne sugriežtėjo.

Vilniuje šią savaitę viešėjusi Europos Sąjungos (ES) vyriausioji prokurorė sako palaikanti iniciatyvą įkurti specialų tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti ir taip atsakomybėn patraukti aukščiausius Kremliaus pareigūnus.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės penktadienį pasiekė susitarimą dėl rusiškų naftos produktų kainų viršutinių ribų, pranešė Švedija. Savaitgalį įsigaliosiant tarptautiniam šių produktų embargui, „ES ambasadoriai šiandien patvirtino naftos produktų kainų viršutines ribas, kurias galutinai tvirtins Europos [Vadovų] Taryba“, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančios Švedijos pareigūnai.

Europos Sąjunga ir Kyjivas penktadienį parėmė planus Hagoje įsteigti tarptautinę prokuratūrą, kuri padėtų tirti Rusijos veiksmus dėl agresijos nusikaltimo Ukrainoje. Šis žingsnis, apie kurį paskelbta bendrame pareiškime per ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą Kyjive, laikomas tarpiniu žingsniu prieš sukuriant specialųjį tribunolą, galintį patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos vadovybę.

Europos Sąjunga penktadienį pareiškė, kad Ukraina įdėjo daug pastangų siekdama narystės bloke, tačiau paragino Kyjivą įgyvendinti daugiau reformų. „ES pripažino dideles pastangas, kurias Ukraina parodė pastaraisiais mėnesiais“, – sakoma pareiškime po aukščiausiojo lygio susitikimo Kyjive.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį per aukščiausiojo lygio susitikimą Kyjive, kuriame dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pakartojo, kad remia glaudesnę Ukrainos integraciją į bloką. „Ukraina – tai ES, ES – tai Ukraina“, – spaudos konferencijoje su V. Zelenskiu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen sakė Ch. Michelis. „ES yra su jumis šiandien, ES bus su jumis ir jūsų žmonėmis rytoj“, – pridūrė jis.

ES valstybės narės penktadienį siekia susitarti dėl rusiškų naftos produktų kainų viršutinių ribų, prieš savaitgalį įsigaliosiant šių produktų embargui. Šis sprendimas taps dalimi tarptautinių pastangų sumažinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajamas, naudojamas puolimui Ukrainoje, nukreipiant sankcijas į Rusijai itin svarbų eksporto sektorių.

Europos Sąjungos lyderiams buvo pateiktas prašymas laikytis dalykinio aprangos stiliaus ir vengti ryškių spalvų, o ypač – Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pamėgtos rusvai žalsvos („chaki“) spalvos, rašoma „Politico“. Prieš Ukrainos ir ES šalių vadovų susitikimą Europos Taryba ES politikams išplatino vidinį memorandumą dėl spalvos kodo tiems, kurie lankosi Ukrainoje.

Karo draskomos Ukrainos ministras pirmininkas antradienį pranešė, kad penktadienį Kyjive įvyks Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimas. „Vasario 3-ąją Kyjive įvyks Ukrainos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas“, – vyriausybės posėdyje pareiškė Denysas Šmyhalis, pavadinęs šį susitikimą „nepaprastai svarbiu“ Kyjivo siekiui įstoti į Europos bloką.