europos sąjunga

 Ukrainoje prasidėjus proeuropietiškiems protestams, šalies valdžia vėl pareiškė norinti įsteigti bendrą karinę brigadą su Lietuva ir Lenkija, antradienį pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Ministras Juozas Olekas sakė, kad Ukraina paskutinį pusmetį vilkino šį klausimą, bet gruodžio pradžioje Kijevas pateikė pasiūlymus, kurie pasirodė priimtini Vilniui.

Ukrainos opozicijos lyderis Vitalijus Klyčko paskelbė atsisakantis sunkiasvorio boksininko karjeros, kad galėtų sutelkti visą dėmesį į darbą politikoje. V.Klyčko pirmadienį atsisakė Pasaulio bokso tarybos (WBC) čempiono titulo sunkiasvorių kategorijoje ir sakė, kad nebesitiki įžengti į ringą, kai sieks savo šalies prezidento posto.

Gerus tris mėnesius stebėjau visą procesą, kaip buvo renkami parašai referendumui, kaip vis labiau plėtėsi parašus renkančiųjų sąrašas, kaip keitėsi jų retorika, nuo grasinimų, jog „užsieniečio įsigyta žemė taps užsienio valstybės teritorija“, ar kad „žemes išpirks kinai“, iki graudžių emocinių pamfletų, kaip „prarasime žemelę, už kurią protėviai kovojo“. Visą savo aktyvios veiklos laiką skyriau jaunimo pilietiškumo ugdymui ir kovai už konstitucines laisves, Lietuvos suverenumą, valstybės intere...

Ankara pirmadienį pasirašė seniai lauktą sutartį su Europos Sąjunga (ES), leisiančia grąžinti žmones, neteisėtai patekusius į Bendriją iš šios šalies teritorijos, mainais į pažadą įvesti bevizį režimą Turkijos piliečiams. Šis žingsnis, giriamas kaip svarbi gairė ES ir Turkijos santykiuose, buvo atliktas praėjus šešioms savaitėms po to, kai Ankara atnaujino derybas dėl narystės 28 šalių bloke, kurios buvo įšaldytos 40 mėnesių.

(papildyta 13.43) Ukrainos valdančioji partija pareikalavo pertvarkyti vyriausybę   Ukrainos valdančioji partija pirmadienį pareikalavo iš esmės pertvarkyti vyriausybės sudėtį, lyderiams mėginat išeiti iš didžiausios per daugiau nei dešimtmetį politinės krizės.   „Iškėlėme reikalavimą (premjerui Mykolai) Azarovui pertvarkyti vyriausybę 90 procentų“, – prezidento Viktoro Janukovyčiaus Regionų partijos deputatė Ana German sakė žurnalistams po derybų su vyriausybės vadovu.

Mažiausiai 200 tūkst. žmonių susirinko į sekmadienio mitingą Ukrainos sostinėje, kurį organizavo opozicija, protestuojanti prieš vyriausybės sprendimą nepasirašyti sutarties su Europos Sąjunga (ES). Kreipdamasis į susirinkusiuosius JAV senatorius Johnas McCainas (Džonas Makeinas) pareiškė, kad Vašingtonas remia jų troškimą dėl europinės integracijos. „Visai Ukrainai - Amerika su jumis“, - sušuko jis džiūgaujančiai miniai.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Kijeve, opozicijos ir eurointegracijos šalininkų Maidane, išdalijo 400 rankomis megztų „europirštinių“. Protestuotojams jau tris savaites šąlant naktimis, kai spaudžia 10 laipsnių šaltis, Lietuvos užsienio reikalų ministras dalijo pirštines. Pasak opozicijos lyderių, „Euromaidanui“ aktyvus ES palaikymas labai svarbus. Tai esą drausmina šalies oficialią valdžią.

Europos Sąjungos Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER II) gruodžio 13 d. Briuselyje susitarė į šalių, kurių piliečiams ES netaiko vizų reikalavimo, sąrašą įtraukti dar 19 valstybių. Dabar ES Taryba pradės derybas su Parlamentu ir sieks kitų metų pradžioje galutinai priimti šį sprendimą. „Šiandienos mūsų susitarimas – labai svarbus žingsnis siekiant, kad ateityje tarp Europos Sąjungos ir 19 trečiųjų šalių būtų taikomas bevizis režimas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį pareiškė, kad Vakarų šalys atrodo praradusios „tikrovės nuovoką“ dėl Ukrainos eurointegracijos šalininkų protestų, kuriuos jis laiko provokatorių darbu. Pasak S.Lavrovo, „karštligiška“ reakcija į praėjusį mėnesį priimtą Ukrainos sprendimą nepasirašyti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES) buvo neproporcingas atsakas į „visiškai normalų“ sprendimą.

Šiemet jau išdalyti visi maisto produktai iš ES intervencinių atsargų. Kito dalijimo gali tekti laukti apie pusmetį. Paramos neliks žiemą, kai jos labiausiai reikia iš skurdo išbristi negalintiems Lietuvos gyventojams. Vida Tavorienė VL žurnalistė Labdarą dalijančių organizacijų atstovai tvirtina, kad krizė nesitraukia iš Lietuvos, ypač iš jos regionų, o paramos prašytojų mažėja ne dėl augančios ekonomikos ar gerėjančio gyvenimo – gyventojai traukia uždarbiauti svetur.

Gruodžio 13 dieną Vilniaus Rotušėje įvyko vienas svarbiausių Lietuvoje rengiamų Europos piliečių metų renginių – eurokomisarė ir Europos Komisijos viceprezidentė Viviane Reding atsakinėjo į Lietuvos piliečių klausimus. Paklausta apie diskriminaciją ir homoseksualų teises politikė pareiškė, kad Europos Sąjunga kovoja su diskriminacija, tačiau šeimos ar įsivaikinimo klausimais homoseksualų likimą sprendžia Lietuva.

(papildyta 14.26) Ukrainos prezidentas siūlo amnestuoti visus sulaikytus protestuotojus Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pasiūlė amnestuoti visus asmenis, kurie buvo sulaikyti per protestus Kijeve, tokiu žingsniu siekdamas patenkinti pagrindinį opozicijos reikalavimą. „Manau, turime užversti šį puslapį ir skelbti amnestiją. Pasiūlysiu amnestiją susitikime prie apskritojo stalo. Turėtume išspręsti visus šiuos klausimus. Žmonės, kurie dabar yra sulaikyti, turėtų būti paleisti.

(papildyta 12.10) C. Ashton: Ukrainos prezidentas nori pasirašyti susitarimą su ES   Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ešton) pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius „rengiasi pasirašyti“ strategiškai svarbų prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą su Bendriją, nors praėjusį mėnesį atsisakė tai padaryti.

Ukrainoje dabar svarbiausia surengti dialogą tarp prezidento, vyriausybės, opozicijos ir visuomenės, ir Europos Sąjunga (ES) pasirengusi paskatinti tokį dialogą, pareiškė ES išorės politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton). „Mes liekame čia ir stebėsime padėtį Ukrainoje“, – sakė ji trečiadienį žurnalistams Kijeve. C.Ashton pabrėžė, kad svarbu yra paleisti sulaikytuosius dar nebaigus tyrimo, taip pat teisingai ištirti jėgos panaudojimą prieš taikius mitinguojančius žmones.

Europos Sąjungai pirmininkaujančios Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius tikisi, kad bendras ES finansų ministrų sutarimas dėl vienos svarbiausių Bankų sąjungos dalies - vieningo bankų pertvarkos mechanizmo - bus pasiektas kitą savaitę. Tačiau ministrams pavyko susitarti dėl jo finansavimo principų. „Turime pasiekti bendrą sutarimą ir turėti ant stalo teisinį tekstą, kurį visų šalių arba kvalifikuotos daugumos sutarimu pateiktume Europos Parlamentui, ir prasidėtų trialogai.

(papildyta 10.38) Ukrainos premjeras: duokit 20 mlrd. paramą - pasirašome sutartį Ukrainos premjeras N. Azarovas tikina, kad valdžia, kaip ir demonstrantai, yra suinteresuota kuo greičiau pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su ES. Ukraina prašo iš Europos Sąjungos pasirašant sutartį su Ukrainą suteikti 20 mlrd. eurų finansinę pagalbą, pranešė premjeras N. Azarovas, remiantis cenzor.net.ua.

Mindaugas Laurinaitis Regionų vystymo politikai Europos Sąjunga (ES) skiria vis daugiau dėmesio. Struktūrinių fondų lėšos, surinktos iš mokesčių mokėtojų kišenės, skiriamos regionų vystymui ir stiprinimui. Atsižvelgdamas į šias europines tendencijas ir LR Seimas priėmė nutarimą paskelbti 2015 metus Etnografinių regionų metais. Tačiau kaip dažnai būna politikoje, deklaruojamos vertybės dažnai prasilenkia su realiais veiksmais.

(papildyta 16.14) Rusijos parlamentas antradienį apkaltino Vakarų šalis kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus ir pareiškė, kad prieš Kijevo politinį sprendimą atsukti nugarą Europos Sąjungai ir pasisukti į Maskvą protestuojantys demonstrantai destabilizuoja padėtį šalyje.

Nors Kijevas ir nepasirašė Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES), Europos Parlamentas pasiruošęs pratęsti daugiau nei pusantrų metų misiją vykdytą misiją Ukrainoje. Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas sako, kad to jo paprašė valstybių vadovai per viršūnių susitikimą Vilniuje. Kol kas neskelbiama, koks dabar būtų misijos tikslas, Parlamento pirmininkas teigia, kad pasiuntinių užduotį bando suderinti su dabartine Ukrainos valdžia ir opozicija.

Po Ukrainos vadovybės atsisakymo pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos susitarimą su Europos Sąjunga, Ukrainoje kilo smarkūs protestai. Nors pritariu didesniosios dalies Ukrainos reikalavimui siekti europinio kurso ir pilietiškiems šimtų tūkstančių jaunų ukrainiečių taikiems veiksmams, tačiau vertindamas Vilniuje vykusio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo rezultatus padėties nedramatizuoju.

 Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle (Gvidas Vestervelė) trečiadienį pareiškė, kad vartai į Europą vis dar atviri Ukrainai, kurioje vyksta masiniai protestai prieš vyriausybę, nusprendusiai trauktis nuo sutarties su Europos Sąjunga. „Europos Sąjungos vartai tebėra atviri. Ukraina turi eiti į Europą, ir pasiūlymai iš Europos vis dar galioja“, – sakė G.Westerwelle žurnalistams prieš eidamas į Nepriklausomybės aikštę, protestų epicentrą.

 Trys buvę Ukrainos prezidentai trečiadienį išreiškė savo paramą Kijeve vykstantiems masiniams protestams prieš vyriausybės sprendimą atsisakyti istorinės sutarties su Europos Sąjunga. „Mes reiškiame solidarumą su taikiais pilietiškais šimtų tūkstančių jaunų ukrainiečių veiksmais“, – sakoma bendrame Leonido Kravčiuko, Leonido Kučmos ir Viktoro Juščenkos pareiškime, kuris trečiadienį skelbiamas V.Juščenkos partijos interneto svetainėje.

Rusija trečiadienį paragino Ukrainoje laikytis „stabilumo ir tvarkos“, abiem kaimynėms surengus pirmas aukšto rango pareigūnų derybas nuo to laiko, kai Kijevas atsisakė prekybinio aljanso su Europos Sąjunga (ES). Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas priėmė Ukrainos delegaciją, kuriai vadovauja vicepremjeras Jurijus Boiko ir kuri siekia pigesnių gamtinių dujų bei finansinės pagalbos išorės deficitui sumažinti. Finansinio kracho 46 mln.

(papildyta 16.18) Ukrainos opozicinės partijos UDAR lyderis Vitalijus Klyčko antradienį kalbėdamas Kijevo Nepriklausomybės aikštėje paragino susirinkusiuosius paskelbti visuotinį streiką. „Mes taikiai blokuosime vyriausybinius pastatus ir neleisime jiems dirbti“, – pareiškė jis. Jis taip pat paragino visus susirinkusius Nepriklausomybės maidane nepasiduoti. „Aš kreipiuosi į visus: nepasiduokite. Jeigu mes pasiduosime, daugiau nieko nebebus“, – kalbėjo politikas.

(papildyta 20.04) Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pirmadienį paragino mitinguoti tik taikiai bei kreipėsi ir į protestuotojus, ir į miliciją laikytis įstatymų, kalbėjo jis per televiziją. „Kiekvienas žmonių valios išsiliejimas, bet kurios akcijos patvirtina tai, kad kiekvienas žmogus turi ne tik teisę, bet ir galimybę išreikšti savo nuomonę. Tačiau labai svarbu, kad šios akcijos visada būtų taikaus pobūdžio“, – pabrėžė jis.

Andrius Kubilius tvirtina, kad įvykiai Ukrainoje parodo, kokią klaidą, nepasirašydamas Asociacijos sutarties, padarė Viktoras Janukovyčius. Pasak Seimo opozicijos lyderio, būtina imtis priemonių, kad Kijeve nepasikartotų Minsko scenarijus. Reaguoti A. Kubilius ragina ir Lietuvos užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių.

Taikūs protestantai Ukrainoje iš tiesų nebando šturmuoti administracinių pastatų. Visus panašius veiksmus atlieka paties Viktoro Janukovyčiaus ir jo vyriausybės provokatoriai. Tokiomis priemonėmis siekiama diskredituoti protestuojančius žmones, įvesti nepaprastąją padėtį ir pagrįsti jėgos panaudojimą, išvaikant demonstracijas. Apie tai specialiai balsas.lt papasakojo įvykių liudininkas, protestų dalyvis Jaroslavas S. „Kijeve gruodžio 1-ąją susirinko milijonai žmonių, aš buvau tarp jų.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“ Svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginys – Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje, kai buvo parafuotos asociacijos ir laisvos prekybos Bendrijos sutartys su Gruzija ir Moldova. Ukrainos Prezidentas nesileido perkalbamas ES vadovų ir asociacijos sutartis su Ukraina liko nepasirašyta.

Pusnuogės aktyvistės iš feministinio judėjimo „Femen“ sekmadienį Paryžiuje nusišlapino ant Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuotraukų, taip pasmerkdamos griežtas priemones, kuriomis buvo vaikomi protestuotojai, pykstantys dėl jo atsisakymo pasirašyti svarbią sutartį su Europos Sąjunga (ES). Penkios „Femen“ narės ryte susirinko priešais Ukrainos ambasadą, apnuogino krūtis, o tada nusimovė kelnaites ir apšlapino nuotraukas, kurias buvo padėjusios ant šaligatvio.

77 metų romė Donka Panova, žinoma kaip kišenvagė-specialistė „Auksinės rankos“, mokė šio „amato“ šimtus jaunuolių, kurie 2014 m. pradžioje, atsidarius Europos Sąjungos sienoms, planuoja persikelti į Didžiąją Britaniją, informuoja dailymail.co.uk. Jos anūkas Gospodinas Panovas žurnalistams teigė, kad Londone galima puikiai užsidirbti. “Londono metro tiek susigrūdusių žmonių, kurie laiko rankas ore. Bus tiesiog labai lengva”,- aiškino vyriškis.

Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams iniciatoriai skelbiasi surinkę reikalingą parašų skaičių. Juos dar tikrins Vyriausioji rinkimų komisija. Tuo metu kai kurios Europos Sąjungos (ES) narės ieško būdų, kaip įdiegti saugiklius, kad žemės būtų parduodama tik ją galintiems dirbti. Tačiau žiūrima, kad tai nepažeistų laisvo kapitalo judėjimo principų. Draudimas parduoti žemę užsieniečiams kelia aistras ne tik Lietuvoje.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Armėnija pakrikštyta daugiau nei prieš 1 700 metų, o Azerbaidžanas ypač daug lėšų skiria išsilavinimui, sako šių šalių atstovai.

Opozicinės partijos „Batkivščina“ (Tėvynė) vadovas Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad opozicija reikalauja vidaus reikalų ministro Vitalijaus Zacharčenkos atsistatydinimo, pranešė šios partijos spaudos tarnyba.

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas penktadienį pareiškė, kad Vakarų šalys darė Ukrainai „precedento neturintį“ spaudimą pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES). „Mes visi matėme precedento neturintį spaudimą Ukrainai, kurį darė Vakarų šalys ir institucijos: aukščiausio rango Europos biurokratai iš tikrųjų reguliariai lankydavosi ne vien Ukrainos Aukščiausiosios Rados posėdžiuose, bet ir jos komitetų ir netgi darbo grupių posėdžiuose“, – S.Naryškinas sakė dalyv...

Ukrainos sostinėje sužeista dešimtys protestavusiųjų, kai šeštadienio rytą policija šiurkščiai vaikė demonstrantus, raginusius prezidentą Viktorą Janukovyčių atsistatydinti po nesėkmingo sutarties su ES gelbėjimo, pranešė opozicija. „Maidanas buvo šiurkščiai nušluotas, – parašė socialiniame tinkle „Twitter“ opozicijos parlamentaras Andrijus Ševčenka, turėdamas omenyje Kijevo centre esančią Nepriklausomybės aikštę, kurioje per 2004-ųjų Oranžinę revoliuciją vyko didžiausi šalyje mitingai.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat didele pažanga laiko tai, kad Vilniuje Moldova ir Gruzija parafavo asociacijos su ES sutartis. Pasak jos, su Ukraina bus kalbama toliau – Europos Sąjunga pasirengusi jai padėti, tačiau pati Ukraina turi imtis didelių reformų. „Didelė pažanga, kad Moldova ir Gruzija parafavo asociacijos sutartį, tai – svarbus žingsnis. Europos Sąjunga negali nuvilti šių šalių.

Vilniaus viršūnių susitikimas įvyko. Gruzija ir Moldova parafavo Asociacijos ir laisvos prekybos su Europos Sąjunga sutartį, o Azerbaidžanas – pasirašė sutartį dėl palengvinto vizų režimo. Sakyčiau, labai net neblogai. Žinoma, šiek tiek gaila, kad Rusijos spaudžiama Ukraina atidėjo savo lemiamą žingsnį ateičiai, bet nieko nepataisomo (skirtingai nuo situacijos su Armėnija) tame nėra, nieko baisaus neįvyko. Ne viskas iš karto. Bet apie visa tai daugiau ir geriau parašys kiti apžvalgininkai.

 Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį skyrė 500 litų baudą prie parodų centro "Litexpo" sulaikytai Ukrainos pilietei, kuri pusnuogė protestavo prieš Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sprendimą nepasirašyti asociacijos sutarties ir laisvos prekybos sutarties su Europos Sąjunga. Teismas 1988 metais gimusiai J.Ž. skyrė subendrintą bausmę už du Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytus pažeidimus, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Airinė Šerelytė.

Po Rytų partnerystės viršūnių susitikimo plenarinės sesijos Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso ir Europos Sąjungos Tarybos vadovas Hermanas Van Rompuy vieningai teigė, kad Ukrainai durys į ES yra atviros, bet Rusijos spaudimas yra nepateisinamas. Prezidentė pabrėžė, kad Rytų partnerystės susitikimas pateisino jos lūkesčius, bet negailėjo kritikos Ukrainai.

Ukrainai Vilniuje nepasirašius Asociacijos ir laisvos prekybos su Europos Sąjunga (ES) sutarties, Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose žmonės renkasi į protestus aikštėse. Kaip pranešė LRT radijo korespondentė Kijeve, į Europos aikštę renkasi žmonės, o penktadienio vakarą paaiškės, kaip protestai vyks toliau. „Dabar aikštėje vėl pradėjo rinktis žmonės. (...) Dabar žmonių yra gal penki tūkstančiai aikštėje, tai rodo, kad jie jau žino apie Vilniaus naujienas ir ateina.

  Gruzija ir Moldova penktadienį Vilniuje parafavo asociacijos ir laisvos prekybos sutartis su Europos Sąjunga (ES), tačiau Ukraina atsisakė pasirašyti istorinį susitarimą.   Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius per susitikimą su ES vadovais Vilniuje nepakeitė savo nuomonės, ir tik iš šalies stebėjo iškilmingą sutarčių pasirašymo ceremoniją.

(papildyta 09.56 val.) Gruzija ir Moldova penktadienį parafavo asociacijos ir laisvos prekybos sutartis su Europos Sąjunga (ES). Tačiau Ukraina atsisakė pasirašyti Asociacijos sutartį. Ukrainos vadovas Viktoras Janukovyčius savo nuomonės penktadienį nepakeitė. Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį prieš antrą ES viršūnių susitikimo dieną išreiškė savo nusivylimą Ukrainos vadovybe. Pasak jos, Ukrainos vadovų sprendimas nepasirašyti su ES Asociacijos sutarties stabdo progresą šalyje.

Prasidedant antrajai Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje dienai į Litexpo Europos galingieji renkasi toliau derinti Europos Sąjungos ir rytinių kaimynių santykių. Pagrindine tema kol kas vis dar išlieka Ukrainos klausimas – po nepavykusio bandymo įtikinti Ukrainos prezidenta Viktorą Janukovičių pasirašyti Asociacijos sutartį, tikimasi pamatyti ženklus, kaip šios šalies ir ES santykiai klostysis toliau.

Lapkričio 28 vakarą Valdovų rūmuose oficialiai prasideda Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuris laikomas pagrindiniu Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetu. Su žiniasklaida trumpai pasisveikinusi prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo paslaptinga ir kalbėjo tik užuominomis. "ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų ir atstovų pokalbiai gali užtrukti iki nakties.

Per kelis pastaruosius metus integracijos procesai Eurazijoje smarkiai paspartėjo. Pagrindinis jų lokomotyvas yra Rusija. Tai ji inicijavo Muitų sąjungą, už kurios matyti būsimos Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) kontūrai. Be to, ir pati EES gali tapti realybe jau 2015 metais. Visa tai galima priskirti prie didelių Maskvos laimėjimų. Tačiau integracijos procesai Eurazijos platybėse nėra vienareikšmiai.

Į Lietuvą atvykęs vienas iš Ukrainos opozicijos lyderių, Aukščiausiosios Rados narys Vitalijus Kličko tvirtina, jog vis dar nepraranda vilties, kad Ukraina ir Europos Sąjunga (ES) vis dėlto pasirašys Asociacijos sutartį. Partijos „UDAR“ lyderis patikino, kad Ukraina nori eiti eurointegracijos keliu. „Laba diena, Vilnius, laba diena, Litva. Džiaugiuosi, kad esu Vilniuje. Šiandien čia labai svarbus momentas Ukrainos istorijoje“, – tokiais žodžiais savo kalbą Seime ketvirtadienį pradėjo V. Kličko.

Lietuvoje viešintis Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas ir opozicijos atstovas Mustafa Džemiliovas įsitikinęs, kad Ukrainos ateitis yra tik Europoje. Politikas nusivylęs, kad dėl Rusijos spaudimo, Ukraina veikiausiai nepasirašys susitarimo su Europos Sąjunga (ES). Ukrainos parlamentaras M. Džemiliovas ketvirtadienį patikino, kad Ukrainos ateitis privalo būti susieta su Europa. „Tačiau gavosi, kas gavosi, nors viltys dar neprarastos“, – Vilniuje kalbėjo ukrainiečių opozicijos atstovas.

Vytautas Landsbergis pastebi, kad visa jaunoji ukrainiečių karta yra už savo šalies europinę integraciją, o jų angažuotumo šiuo klausimu galėtų pavydėti ir jau esamos Europos Sąjungos (ES) narės. Dabartinę situaciją Ukrainoje būtų galima palyginti su situacija, kai nuotakos siekia kelia jaunikiai. „Jaunikių, kurie artinasi prie jaunosios yra ne vienas, tačiau labai svarbus pačios nuotakos pasirinkimas“, – teigia V. Landsbergis.

Dažnai nepastebime, kad reikšmingiausi pokyčiai vyksta tiesiog panosėje. Jums skaitant šį straipsnį, Senajame žemyne vyksta svarbiausi amžiaus procesai – Europos Sąjunga (ES) tampa galinga kaip niekada, o pažadus mėgstantys politikai gali pamažu ieškotis kitos veiklos. Menantieji praėjusių metų Seimo rinkimus, ko gero, nepamiršo vienos, dabar valdančiajai koalicijai priklausančios partijos pažado minimalų atlyginimą padidinti iki 1 509 litų.