europos sąjunga

Europos Komisija (EK) antradienį paskelbė savo siūlymą Europos Sąjungos Tarybai pratęsti nepaprastųjų energetikos priemonių taikymą vieneriems metams. „Šiandien EK pasiūlė 12-ai mėnesių pratęsti galiojimą skubių priemonių, kurios pernai buvo įvestos reaguojant į energetikos krizę, kurią išprovokavo Rusijos invazija į Ukrainą ir jos energijos išteklių naudojimas kaip ginklo“, – teigiama Generalinio energetikos direktorato išplatintame pranešime.

Atstatant Rusijos vykdomo karo sugriautą Ukrainą šalis ir Europos Sąjungos (ES) narės turi stiprinti verslo ir bendrovių ryšius, sako Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius. „Idėja čia labai paprasta – plėtoti ryšius tarp ES ir Ukrainos verslo įmonių, tarp privačių bendrovių, kurios ateityje dirbs atstatant Ukrainą“, – spaudos konferencijoje Vilniuje antradienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys Virginijus Sinkevičius.

Lietuvos saugumo koncepcija sukurta ir remiasi kelių iki šiol iš esmės nepajudintų tikėjimų pagrindu. Pirmasis, kad tarptautine teise grįsta tvarka neturėtų būti sugriauta. Keletą kartų šis tikėjimas jau buvo išmėgintas – Rusijos karas prieš Sakartvelą 2008-aisiais ir prieš Ukrainą 2014-aisiais uždavė klausimą, ar tikrai, tačiau nesupurtytas. Antras tikėjimas, kad teise grįsta tvarka, jei pažeidžiama, bus ginama.

Europos Sąjungos įstatymų leidėjai trečiadienį atmetė pasiūlymą iki šio dešimtmečio pabaigos perpus sumažinti pesticidų naudojimą. Šis sprendimas sudavė smūgį ES bendros žemės ūkio politikos siekiui dėl ekologiškesnio ūkininkavimo. Europos Parlamentas 299 balsais prieš 207 atmetė rekomendaciją, kuriai pritarė jo Aplinkos komitetas, remdamasis 2022 metų Europos Komisijos pateiktu tekstu. Rekomendacijoje buvo raginama iki 2030 metų 50 proc.

Europos Komisija trečiadienį patvirtino dar vieną Europos Sąjungos makrofinansinės paramos Ukrainai išmoką – 1,5 mlrd. eurų iš 2023 metais numatyto 18 mlrd. eurų sumos paketo. Lėšos skiriamos kaip ilgalaikė lengvatinė paskola 35 metų laikotarpiui, o ši išmoka yra priešpaskutinį šiais metais. Išmokos gavimą netrukus patvirtino Ukrainos finansų ministerija. „Šiandien skiriame dar 1,5 mlrd. eurų. Mūsų parama Ukrainai šiuo metu pasiekė 85 mlrd.

Lietuvos, Estijos, Latvijos, Suomijos ir Ukrainos vidaus reikalų ministrai prašo suteikti telkti Europos Sąjungos pagalbą ukrainiečių kariams. Kaip pranešė Vidaus reikalų mnisterija (VRM), ministrai kreipėsi į vidaus reikalų eurokomisarę Ylvą Johansson ir už krizių valdymą atsakingą eurokomisarą Janezą Lenarčičių, prašydami sutelkti ir koordinuoti Europos Sąjungos valstybių narių pastangas teikiant reabilitacijos paslaugas sužeistiems Ukrainos kariams ir pareigūnams.

Europos Sąjunga antradienį leido toliau teikti vystymuisi skirtą paramą palestiniečiams, po patikrinimo paaiškėjus, kad islamistų grupuotė „Hamas“ tų lėšų negauna, tačiau teigė, kad ateityje bus vykdoma griežtesnė kontrolė. „Atlikus peržiūrą nenustatyta jokių požymių, kad ES lėšos būtų tiesiogiai ar netiesiogiai naudingos teroristinei organizacijai „Hamas“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Baudžiamojoje byloje dėl Europos Sąjungos (ES) biudžetui padarytos 580 tūkst. eurų žalos nuteista įmonė, jos akcininkai, verslo partneris. Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje, kurioje buvo tiriamas labai didelės vertės sukčiavimas, apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, dokumentų klastojimas ir jų panaudojimas padarant labai didelės žalos Europos Sąjungos finansiniams interesams.

Dėl smukusių pieno supirkimo kainų bankrutuojantys ūkininkai valdančiųjų reikalauja 100 milijonų eurų paramos ir reguliuoti pieno supirkimo kainas. Jiems pritaria į Vilnių važiavę ūkininkai iš kitų ES valstybių. Tačiau išgirdę tokius reikalavimus, valdantieji nesileidžia net į kalbas. Ragina ūkininkus kapstytis patiems, kooperuotis, mat smulkiems ūkiams perspektyvų išsilaikyti nemato. Smulkiųjų pieno gamintojų bankrotai Lietuvoje tęsiasi.

Europos Sąjunga penktadienį apkaltino Maskvą naudojantis migrantais siekiant daryti spaudimą kitoms šalims ir pareiškė pastebėjusi, kad padaugėjo prieglobsčio prašytojų be dokumentų, kertančių Rusijos sieną su Suomija. Ketvirtadienį Helsinkis paskelbė, kad dėl padidėjusio mirgantų srauto nuo šio savaitgalio uždarys keturis iš aštuonių savo sienos su Rusija perėjimo punktų.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje spalį buvo žemesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostat. Lietuvoje infliacija siekė 3,1 proc. Didžiausia ji buvo Vengrijoje (9,6 proc.), toliau rikiavosi Čekija (9,5 proc.) bei Rumunija (8,3 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,6 proc., o vien euro zonoje – 2,9 procento.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Austrijoje spalį sulėtėjo iki 5,4 proc. nuo 6,0 proc. rugsėjį, pasiekdama žemiausią lygį nuo 2022-ųjų sausio, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Galutinis šio infliacijos rodiklio įvertis sutapo su praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtu išankstiniu.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą, spalį paspartėjo iki 5,0 proc. nuo 3,9 proc. rugsėjį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango sveikatos priežiūros paslaugos (9,0 proc.), drabužiai ir avalynė (7,6 proc.), švietimo paslaugos (7,6 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos (7,6 proc.), maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (6,6 proc.

Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija iš iškastinio kuro eksporto sukaupė 550 mlrd. eurų pajamų. Tai liudija Energijos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) duomenys. CREA skaičiuoja, kad per šį laikotarpį Europos Sąjungos šalys iš Rusijos įsigijo iškastinio kuro už daugiau nei 180 mlrd. eurų. „Rusiško iškastinio kuro importas į Europos Sąjungą nuolat mažėjo nuo kovo pabaigos, o vertė sumažėjo daugiau nei perpus, palyginti su lygiu prieš invaziją.

Jei Lenkijos valdžios institucijos neišspręs vežėjų, blokuojančių sienos su Ukraina kirtimo punktus, problemos, Europos Komisija gali pradėti taikyti sankcijas Lenkijai. Apie tai skelbia Lenkijos RMF FM korespondentas Briuselyje.

Briuselis ketina trečiadienį pateikti pasiūlymus dėl naujo sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje paketo, į kurį būtų įtrauktas ir pelningo Maskvos deimantų eksporto uždraudimas, pirmadienį pranešė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas. Nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, 27 valstybių blokas jau įvedė 11 beprecedenčių sankcijų Rusijai paketų.

Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį transliuotame interviu apkaltino Europos Sąjungą bandymu išstumti Rusiją iš Vidurinės Azijos ir sakė, kad blokui to padaryti nepavys. Dėl plataus masto invazijos į Ukrainą Maskvos įtaka regione, kurį ji laiko savo įtakos sfera, susilpnėjo: dėl įtakos Vidurinėje Azijoje kovoja Europa, Rusija, Turkija, Iranas ir Kinija.

Europos Komisija (EK), įvertinusi Ukrainos ir Moldovos pažangą, rekomendavo pradėti derybas dėl šių valstybių narystės Europos Sąjungoje (ES).  Ar Ukrainos narystės neužblokuos tokios šalys kaip Vengrija arba tie, kurie nenorės dalintis pinigais, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Europos komisaras Virginijus Sinkevičius. Ar siūlant Ukrainai narystę ES nėra slaptai siūloma Rusijai tartis dėl paliaubų? Tikrai ne, šiuo atveju Europos Komisijos sprendimas nėra susijęs su vykstančiu karu.

Šiais metais Rusija užsidirbo papildomą milijardą eurų kariaudama Ukrainoje po to, kai didžiausia Rusijos privati naftos bendrovė, padedama Bulgarijos, pasinaudojo Europos Sąjungos sankcijų spraga.

Europos Sąjungos vykdomoji institucija trečiadienį rekomendavo valstybėms narėms pradėti oficialias derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės, o Sakartvelui suteikti kandidatės statusą. „Šiandien yra istorinė diena, nes šiandien Komisija rekomenduoja Tarybai pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Mažmeninė prekyba Lietuvoje rugsėjį smuko daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2022 metų rugsėju – prekyba Lietuvoje smuko 3,1 proc., o visoje ES – 2,7 procento. Latvijoje prekyba per metus smuko 4,1 proc., o Estijoje – 6,1 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – prekyba Lietuvoje smuko 0,2 proc., Latvijoje – 0,1 proc., o Estijoje – augo 0,1 procento. Visoje ES ji smuko 0,2 procento.

Europos Komisija rekomenduos Europos Vadovų Tarybai pradėti derybas su Ukraina dėl stojimo į Europos Sąjungą. Tačiau EK rekomenduoja patvirtinti derybų sistemą Ukrainai įvykdžius keturis žingsnius. Apie tai „Radio Svoboda“ skelbia remdamiesi pranešimo apie Europos Sąjungos plėtrą projektu, kurį leidinys turi savo žinioje.

Europos Komisija trečiadienį pareikš nuomonę dėl to, ar Ukraina yra pasirengusi pradėti oficialias derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, Kyjivo siekiui prisijungti prie bloko įgaunant vis didesnį pagreitį. Praėjus kelioms savaitėms po to, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją, Ukraina žengė pirmą žingsnį link narystės ES, o praėjusių metų birželį buvo oficialiai paskelbta kandidate.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis pareiškė, kad neišsprendusi lenkų palaikų Ukrainos teritorijoje ekshumavimo klausimų, Ukrainai „neturi pagrindo svajoti apie įstojimą į Europos Sąjungą“. Interviu „Radio Zet“ Lenkijos užsienio reikalų ministerijos viceministras kalbėjo apie lenkų, žuvusių per Voluinės tragediją, kapų ekshumavimą Ukrainos teritorijoje. „Pasakysiu jums mūsų poziciją.

Europos Sąjunga antradienį pasmerkė incidentą, kai rusų kariai netoli Sakartvelo separatistinio Pietų Osetijos regiono, kurį Rusija kontroliuoja nuo invazijos 2008 metais, nušovė civilį kartvelą. „ES griežtai smerkia rusų pasieniečių įvykdytus [vieno] Sakartvelo piliečio nužudymą ir kito sulaikymą Kirbalio [kaime]. Raginame [jį] tuojau pat paleisti“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Siekiant užkardyti galimą Europos Sąjungos (ES) sankcijų apėjimą, Lietuva turi toliau derėtis Briuselyje dėl sugriežtinimų ir tam turi argumentų, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Tiek ministras, tiek premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad Lietuva susiduria su pakankamai didele našta įgyvendinti sankcijas, nes per šalį dėl jos geografinės padėties, logistikos ypatybių vežama daugiausiai prekių į Rytus.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmadienį sakė, kad Europos Sąjunga 25 mln. eurų padidino humanitarinę pagalbą Gazos Ruožui. „Tokiu būdu Europos Sąjunga iš viso skirs 100 mln. eurų humanitarinei pagalbai Gazos Ruožo civiliams gyventojams“, – ES diplomatams Briuselyje sakė U. von der Leyen. Izraelis Gazos Ruožo bombardavimą pradėjo po to, kai spalio 7 dieną per sieną įsiveržę „Hamas“ ginkluoti užpuolikai nužudė 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Europos Komisija sekmadienį pasmerkė stiprėjantį antisemitizmą Europos Sąjungoje nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios ir pareiškė, kad „Europos žydai šiandien vėl gyvena baimėje“. „Per kelias pastarąsias dienas antisemitinių incidentų skaičius visoje Europoje pasiekė neįtikėtiną lygį, primenantį kai kuriuos tamsiausius istorijos laikus“, – sakoma EK pareiškime. „Griežčiausiai smerkiame šiuos niekingus veiksmus. Jie prieštarauja viskam, ką turėtų ginti Europa“, – priduriama pranešime.

Baltarusija paskelbė iškvietusi Lenkijos diplomatą dėl to, ką pavadino valstybės sienos pažeidimu oro erdvėje. Rusijos sąjungininkė Baltarusija ir Europos Sąjungos narė Lenkija – kurių santykiai daug metų įšaldyti – per pastaruosius keletą mėnesių reguliariai viena kitą kaltino sienos pažeidimais oro erdvėje. „Lenkijos laikinasis reikalų patikėtinis Baltarusijoje Marcinas Wojciechowskis buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją“, – pareiškime paskelbė Minskas.

Europos Sąjungos šalys pritaria, kad peržiūrėtame daugiamečiame Bendrijos biudžete būtų skiriamos papildomos lėšos Ukrainai, tačiau nesutariama dėl jų šaltinių, sako prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. „Dėl Ukrainos iš esmės net ir taupiosios šalys neturėjo prieštaravimų tam, kad reikėtų papildomų pinigų skirti šaliai. Klausimas tik iš kokių išteklių – ar perskirstant esamas lėšas, ar ieškant naujų – išlieka“, – antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.

Seime skinasi kelią pataisos, leisiančios valstybės įmonei „Regitra“ vairuotojo kvalifikacijos korteles išduoti nuo 2024 metų liepos. Anksčiau tai daryti buvo planuota nuo šių metų lapkričio.  Seimas praėjusią savaitę po svarstymo bendru sutarimu pritarė tokioms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, o galutinis balsavimas dėl jų numatytas antradienį.

Lietuvoje naktį iš šeštadienio į sekmadienį buvo atšauktas vasaros laikas – laikrodžio rodyklė atsukta viena valanda atgal.  Žiemos laikas galios iki kitų metų kovo pabaigos. Šiuo laikotarpiu šviesusis paros metas ryte prasideda anksčiau ir vakare trunka trumpiau, palyginti su vasaros laiku. Žiemos ir vasaros laiką nuspręsta įvesti, kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas. Kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Vengrijos revoliucijos metinių kalboje premjeras Viktoras Orbanas palygino Europos Sąjungą su jau nebeegzistuojančia Sovietų Sąjunga ir sakė, jog vienintelis skirtumas tarp jų tas, kad ES „dar nėra beviltiška“. ES atstovas J. Borrellis priminė jam, kad Vengrija yra laisva pasirinkti buvimą ES. V. Orbanas kalbėjo šalies vakaruose esančiame Vespreme per nacionalinę šventę neilgai gyvavusiam 1956 metų Vengrijos sukilimui prieš sovietų įtaką paminėti.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Europos Vadovų Tarybos posėdyje paragino Bendriją aktyviau spręsti migracijos iššūkius.  Kaip nurodoma išplatintame pranešime, „ne tik migracinis spaudimas Viduržemio jūros šalyse, bet ir situacija prie Europos Sąjungos (ES) rytinių sienų reikalauja ryžtingų veiksmų ES lygiu“. Lietuvos vadovo teigimu, dėmesys turi būti skiriamas tiek ES išorės sienos apsaugai, tiek darbui su neteisėtos migracijos kilmės šalimis.

Tiek Europos Sąjunga, tiek Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono valstybės turi bendrą interesą – užtikrinti, kad taisyklėmis pagrįsta tarptautinė tvarka išliktų atspari bei pajėgi atlaikyti geopolitinius ir ekonominius sukrėtimus, teigia Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis. Tai jis sakė penktadienį Singapūre susitikęs su šios šalies kolega.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienio naktį pareiškė, kad yra „labai drąsu“ tikėtis dar šiemet Europos Sąjungos (ES) narėms sutarti dėl daugiamečio Bendrijos biudžeto peržiūros, nors tai ir išlieka įmanoma. Pasak jo, sutarti šiemet svarbu, nes Ukrainai jau kitų metų pradžioje prireiks ES svarstomų papildomai skirti 50 mlrd. eurų, skirtų pagalbai su Rusijos invazija kovojančios šalies ekonomikai. G. Nausėda Briuselyje dalyvavo ES šalių vadovų susitikime, kur buvo aptartas ir šis klausimas.

Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas ketvirtadienį pažadėjo imtis skubių veiksmų, kad iki šių metų gruodžio mėnesio būtų atblokuotos Europos Sąjungos lėšos Lenkijai.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį, atvykęs į Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame aptariama bloko prieglobsčio taisyklių reforma, sakė, kad yra „labai aiškus ryšys tarp teroro aktų ir migracijos“. V. Orbanas pabrėžė, kad Vengrija priešinasi Briuselio planui paskirstyti atsakomybę už prieglobsčio prašytojų priėmimą visame bloke arba prisidėti prie su tuo susijusių išlaidų padengimo.

Ne taip seniai kuris nors Europos Sąjungos lyderis galėjo viešai pavadinti Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną diktatoriumi ir visi būtų juokęsi.

Dalijimosi vaizdo įrašais programėlė „TikTok“ trečiadienį nurodė, kad rugsėjį Europos Sąjungoje pašalino keturis milijonus vaizdo įrašų ir pateikė pirmąją skaidrumo ataskaitą nuo tada, kai visame bloke įsigaliojo naujas kovos su neteisėtu ir žalingu turiniu įstatymas. Kinams priklausanti platforma, kuria dažniausiai naudojasi jaunesni vartotojai, pranešė, kad daugiau kaip 6 tūkst. jos darbuotojų moderuoja ES valstybėms narėms skirtą turinį visomis Bendrijos kalbomis.

Serbijos ir Kosovo lyderiai pakviesti susitikti su aukščiausio rango Europos Sąjungos pareigūnais ir pabandyti atgaivinti derybas, kuriomis siekiama normalizuoti jų santykius. 27 valstybių bloko lyderiai ketvirtadienį Briuselyje renkasi į dvi dienas truksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą.

Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse trečiadienį Briuselyje tvyrojo didelė įtampa dėl saugumo, policijai pradėjus vyro, kuris siuntė grasinančius pranešimus, paiešką. Vėliau Briuselio prokuratūra pranešė, kad pareigūnai sulaikė su šia byla susijusį vyrą ir tikrina jo tapatybę. Policijos operacija surengta praėjus savaitei po to, kai vienas vyras, islamistų užpuolikas, nušovė du švedus, o trečią sužeidė.

Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas trečiadienį susitikęs su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen pažadėjo atkurti gerus ryšius su Briuseliu.

Ne kartą parodžiusi, kad gali veikti vieningai ir efektyviai, Europos Sąjunga turi tai daryti ir esamų regioninių konfliktų akivaizdoje, sako premjerė Ingrida Šimonytė, trečiadienį susitikusi su Bendrijos šalių ambasadoriais. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, susitikime aptarti užsienio, Europos Sąjungos ir svarbiausi vidaus politikos klausimai.

Europos Parlamento komitetas antradienį pritarė naujoms taisyklėms dėl pakuočių, turinčioms padėti sumažinti plastiko ir kitų atliekų kiekį.  Aplinkos apsaugos komiteto pritarimo reikėjo, kad lapkritį įvyktų EP balsavimas, kuriuo bus nustatyta įstatymų leidėjų derybinė pozicija su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Tikslas yra sumažinti vidutiniškai 190 kilogramų pakuočių atliekų, kurias per metus išmeta kiekvienas europietis.

Ukraina gavo dar vieną Europos Sąjungos makrofinansinės paramos išmoką – 1,5 mlrd. eurų, pirmadienį pranešė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. „ES finansinė parama yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių būti ekonomiškai stipriems. Apskritai ES biudžeto parama Ukrainai 2023 metais jau siekia 15 mlrd. eurų“, – pareiškė Ukrainos vyriausybės vadovas. Praėjusių metų pabaigoje ES Taryba patvirtino 18 mlrd. eurų dydžio makrofinansinę paramą Ukrainai 2023 metais, ją išmokant dalimis.

Daugiau nei pusantro milijardo europinių lėšų lyg žemai kabantis vaisius laukia, kol Lietuva juos pasiims, tačiau ministerijos jau trečius metus nesugeba suderinti plano. Savivaldybės skundžiasi, kad projektus infrastruktūros remontams, dviračių takams ar socialinėms reikmėms jau seniausiai parengė ir laukia pinigų, tačiau centrinė valdžia jų nepatvirtina, ar vis keičia. Vinco Kudirkos progimnazija Šiauliuose pastatyta tarpukariu, vos ne prieš šimtą metų. Atėjo laikas ją iš esmės atnaujinti.

Eurokomisaras Thierry Bretonas ketvirtadienį įspėjo „TikTok“ dėl internete po kruvino „Hamas“ išpuolio Izraelyje plintančio neteisėto turinio ir dezinformacijos. Įspėjimas ir reikalavimas, kad Kinijos bendrovei priklausanti „TikTok“ per 24 valandas pateiktų išsamią informaciją apie tai, kaip ji kovoja su dezinformacija internete, primena panašius įspėjimus, kuriuos Th.

Europos Sąjungos technologijų reguliavimo institucija trečiadienį įspėjo „Meta“ vadovą Marką Zuckerbergą dėl internete plintančios dezinformacijos, ypač susijusios su Izraelio ir „Hamas“ konfliktu, ir pareikalavo paaiškinti, ką jis daro, kad ją pažabotų. Europos Komisijos narys Thierry Bretonas antradienį panašų laišką išsiuntė ir Elonui Muskui dėl jo platformos „X“ turinio.