europos sąjunga

Lietuvos iniciatyva devynios Europos Sąjungos (ES) šalys sutarė sukurti greitojo reagavimo kibernetines pajėgas, pranešė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Susitarimą pirmadienį Liuksemburge pasirašys Lietuva, Estija, Kroatija, Nyderlandai ir Rumunija, o Prancūzija, Ispanija, Lenkija ir Suomija oficialiai prisijungs iki metų pabaigos. „Tikslas yra sukurti kas pusmetį rotuojamas ES kibernetines greitojo reagavimo komandas“, – interviu BNS sakė ministras.

Vokietijai ir Prancūzijai šią savaitę sutarus dėl bendro euro zonos biudžeto sudarymo, Lietuva nėra įsitikinusi jo nauda, sako finansų ministras. Vilius Šapoka tvirtina, kad Vyriausybė palaiko stiprią ir įvairiems svyravimams atsparią euro zoną. „Palaikome Vokietijos ir Prancūzijos norą stiprinti konkurencingumą, konvergenciją, stabilumą ir investicijas į inovacijas. Tačiau nesame įsitikinę dėl šių šalių siūlomo kurti atskiro Euro zonos biudžeto naudos.

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May trečiadienį atlaikė dar vieną įtemptą parlamento balsavimą dėl „Brexit“, bet Europos Sąjunga padidino spaudimą, ragindama paspartinti derybas dėl išstojimo iš Bendrijos. Prieš pasitraukimą iš ES nusistatę įstatymų leidėjai buvo sukilę prieš vieną svarbų įstatymo projektą, bet Th. May sugebėjo išsklaidyti pasipriešinimą, paskutinę minutę patikinusi, kad parlamentas atliks svarbų vaidmenį, jeigu jos vyriausybei nepavyktų susiderėti dėl „Brexit“ sutarties.

Lietuvoje viešintis Airijos prezidentas Michaelas D. Higginsas trečiadienį paragino Europos Sąjungą (ES) ginti daugiašalę tvarką, o pastangas ją sugriauti pavadino didžiausiu šių laikų iššūkiu. Kreipdamasis į verslo pusryčių dalyvius Vilniuje, M. D. Higginsas sakė, kad pasitikėjimui atkurti būtinos socialinės ir ekonominės reformos. „Pasauliniu mastu didžiausias išbandymas yra tie, kurie siekia pakenkti daugiašalei sistemai.

Lietuvos gyventojai išlieka labiausiai pasitikintys Europos Sąjunga (ES) tarp visų Bendrijos šalių, rodo šią savaitę paskelbta Eurobarometro apklausa. Kovą atliktos apklausos duomenimis, ES pasitiki 66 proc. Lietuvos gyventojų. Antroje ir trečioje vietoje pagal palankumą ES yra portugalai ir danai – čia bendrija pasitiki 57 proc. gyventojų. Pernai lapkritį Eurobarometro apklausoje ES pasitikėjo 64 proc. lietuvių ir taip pat pirmavo tarp visų ES šalių.

Europos Komisija nurodė, kad Lietuva turi padidinti savo įnašą finansuojant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbus. Komisijos trečiadienį patvirtintame reglamento projekte rašoma, kad Europos Sąjunga (ES) 2021-2027 metų biudžete finansuos ne daugiau kaip 80 proc. išlaidų, o Lietuva ir kiti tarptautiniai donorai – 20 proc. Dabartiniame biudžete Lietuvos finansavimo dalis siekė 14 proc.

Europos Sąjunga pirmadienį paragino Italiją ir Maltą „skubiai rasti sprendimą“ dėl Viduržemio jūroje esančio vienos nevyriausybinės organizacijos migrantų gelbėjimo laivo su šimtais žmonių, abiem šalims atsisakant jį įsileisti į savo uostus.

  Europos Sąjungos negąsdina „priekaištų žaidimas“ derybose su Didžiąja Britanija dėl „Brexit“, penktadienį pareiškė ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier.   „Mūsų negąsdina toks priekaištų žaidimas“, – per spaudos konferenciją sakė M. Barnier ir paragino Jungtinę Karalystę „realistiškiau“ žiūrėti į tai, ką galima pasiekti.

Premjeras Saulius Skvernelis, Briuselyje pristatęs Lietuvos poziciją dėl naujosios ES daugiametės finansinės programos, teigia, kad Lietuva turi galimybių užsitikrinti didesnę paramą, tačiau daug kas priklausys nuo tolesnių derybų. Pasak jo, būtina daryti viską, kad derybos Lietuvai baigtųsi kuo palankiau.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį sutarė nustatyti didžiausias leistinas skambučių bloko viduje kainas. Europarlamentarai šį sprendimą pavadino Briuselio pergale, tačiau kritikai sako, jog tai yra paprasčiausias populistinis triukas. Praėjusiais metais įsigaliojo sprendimas, pagal kurį kitose ES valstybėse narėse keliaujantiems europiečiams skambučiai, žinutės ar internetas turi kainuoti tiek pat, kiek kainuoja jų gyvenamojoje šalyje.

Tai, kad „MG Baltic“ prezidentą Darių Mockų ir parlamentarą Gediminą Kirkilą sieja meilė tenisui – menka paslaptis. Tačiau saugumo medžiaga ir paties G. Kirkilo liudijimas parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo komitetui atskleidžia, kad, naudodamasis bendra aistra, D. Mockus G. Kirkilą spaudė priimti koncernui naudingus sprendimus. Išslaptintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje aptariamas koncerno „MG Baltic“ bandymas spausti Ūkio ministeriją priimti įmonei naudingus sprendimus.

Italijos naujasis premjeras Giuseppe Conte antradienį, sakydamas savo pirmąją kalbą Senate, paragino įvesti „privalomą“ ir „automatinį“ į šalį atvykstančių prieglobsčio prašytojų paskirstymą po Europos Sąjungos šalis.

Rusija yra suinteresuota, kad būtų panaikintos jai įvestos Europos Sąjungos sankcijos, nors su jų pasekmėmis ji sėkmingai susitvarkė, antradienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Noriu patikinti, kad Rusija įveikė visus sunkumus, susijusius su išoriniais suvaržymais. Prieš keletą metų mums buvo nelengva, turint galvoje, kad mes tuo metu susidūrėme su reikšmingu mūsų tradicinių eksporto prekių kainų sumažėjimu du kartus.

Nevyriausybinės organizacijos tikisi, kad po antradienį paskelbto Europos Sąjungos (ES) teismo sprendimo Lietuva atvers galimybę apsigyventi homoseksualams iš trečiųjų šalių, sudariusiems tos pačios lyties santuokas su ES piliečiais. ES Teisingumo Teismas (ESTT) antradienį paskelbė, kad tos pačios lyties bendrijos šalių partneriai turi teisę gyventi bet kurioje valstybėje narėje, net jeigu ji nepripažįsta gėjų santuokų.

Naujame daugiamečiame Europos Sąjungos (ES) biudžete nuo 2021 metų Europos Komisija (EK) siūlo paramą Lietuvos žemės ūkiui didinti 1,4 procento. Penktadienį EK paskelbė, jog einamosiomis kainomis, įskaičiavus infliaciją, Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo vietovėms 2021–2027 metais siūlo skirti 5,141 mlrd. eurų paramą – 1,4 proc. daugiau nei dabartiniame 2014–2020 metų bendrijos biudžete (5,071 mlrd.

Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį vakare pareiškė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad Amerikos muitai iš Europos Sąjungos importuojamam plienui ir aliuminiui yra neteisėti ir kad Europos Sąjunga „tvirtai ir proporcingai“ reaguos, pranešė Eliziejaus rūmai. Prancūzijos ir JAV prezidentų pokalbis telefonu įvyko Vašingtonui ketvirtadienį paskelbus, kad Europos Sąjungai, Kanadai ir Meksikai nuo vidurnakčio (penktadienio 7 val. Lietuvos laiku) įvedami dideli metalų muitai.

Europos Komisija (EK) Lietuvos ūkininkams nieko gero nežada – parama mažės. Šalies žemdirbiai, jau dabar besijaučiantys nuskriausti, baiminasi, kad dar smarkiau apkarpytos lėšos kirs pažeidžiamiausiems sektoriaus atstovams, rašo „Verslo žinios“. „Tai tikrai smarkiai kirs šalies žemės ūkiui, ypač jauniems ir veiklą pradedantiems ūkininkams. Konkurencija iškreipta. Mūsų tiesioginės išmokos pačios mažiausios.

JAV nuo penktadienio, birželio 1-osios dienos, įveda muitus Europos Sąjungos, Meksikos ir Kanados plieno ir aliuminio importui, skelbia „Reuters“. JAV prekybos ministerija teigia, kad bus taikomas 25 proc. mokestis plienui ir 10 proc. – aliuminiui. Šių priemonių įvedimą Vašingtonas atidėjo kelis kartus, tikintis susitarti su savo partneriais. ES atsakydama į tai žadėjo 25 proc. mokestį amerikiečių produkcijai, tarp kurių gali būti apelsinų sultys, viskis, tabakas ir motociklai.

Europos Komisijai (EK) naujoje finansinėje perspektyvoje siūlant mažinti paramą Lietuvos regionų plėtrai, premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad tai nėra siurprizas. „Skaičiai tokie ir turėjo būti. Nebuvo siurprizas. Apskritai biudžetas natūraliai turi mažėti, kalbant apie „Brexit“ pasekmes“, – interviu Žinių radijui sakė S. Skvernelis. Anot jo, svarbu, kad dar šio 2014–2020 metų ilgamečio Europos Sąjungos (ES) biudžeto lėšos būtų tikslingai investuotos.

Žinios apie Lietuvoje sėkmingai veikiančią užstato sistemą pasiekė ir Australiją – pirmadienį šalyje lankėsi Vakarų Australijos aplinkos apsaugos ministras Stephenas Dawsonas, kuris siekia, kad 2020 m. tokia sistema startuotų ir Vakarų Australijoje. „Norime mokytis iš geriausių“, – taip vizito tikslą apibūdino ministras. Užstato sistema Lietuvoje skaičiuoja vos trečius metus, tačiau aukšti ir itin greit pasiekti surinkimo rodikliai nuolat traukia kitų šalių dėmesį.

Europos Komisija antradienį planuoja paskelbti 2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektą dėl vadinamosios sanglaudos politikos, kuria remiami skurdesni Europos regionai. Pasiūlymas turėtų būti paviešintas po komisarų susitikimo Briuselyje antradienio popietę. „Šis klausimas bus darbotvarkėje. Po Komisijos kolegijos susitikimo bus paskelbta“, – BNS pirmadienio vakarą sakė Lietuvos deleguotas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis.

Dešimt šeimų iš Europos, Kenijos ir Fidžio pareiškė ieškinį Europos Sąjungai dėl visuotinio klimato atšilimo keliamos grėsmės jų namams ir pragyvenimo šaltiniams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Jungtinių Valstijų pasitraukimas iš Irano susitarimo daro žalą mėginimams mažinti branduolinių ginklų arsenalą pasaulyje.

Jungtinėms Valstijoms pasitraukus iš Irano branduolinės programos (JCPOA), Europos lyderiams svarbu siekti, kad Iranas tęstų nusiginklavimą, mano prezidentė Dalia Grybauskaitė. Į Europos Vadovų Tarybos neformalų susitikimą Sofijoje atvykusi D. Grybauskaitė sako, jog tikisi būtent tokių žingsnių.

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. įsigalioja ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuriuo bus įvesti nauji veiklos reikalavimai įmonėms, tvarkančioms asmens duomenis, tarp jų ir bankams. Lietuvos bankų asociacija (LBA) atsako į dažniausiai bankų klientų užduodamus klausimus, susijusius su šiuo reglamentu.

Pagal Europos Komisijos siūlymą, tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams per artimiausią dešimtmetį pasiektų tik 80 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, sako Lietuvos diplomatai. Vyriausybės atstovai per diskusiją Briuselyje dėl naujojo ES biudžeto perspėjo, kad tai Lietuvai reikštų prarastą žemdirbių kartą. „Pagal dabartinį pasiūlymą, 2027 metais, kai baigsis programa, mes būsime pasiekę tik 80 proc. vidurkio“, – BNS pirmadienio vakarą sakė užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.

Pasaulis susiskaldęs, fundamentalios vertybės traška per siūles, esminiai principai yra statomi ant kortos, o tarptautiniai institutai byra, leidiniui „Aftenposten“ rašo Oslo politikos mokslų universiteto politologas Sverre'as Lodgaardas. Konfliktų nemažėja: auga įtampa dėl galios valstybių ginklavimosi varžybų – nors tokia eiga ir mažai kam naudinga. Geopolitika virsta žaidimu su nuline suma, kurią laimėjus vienam, kitam tai reiškia pralaimėjimą.

Europos Sąjunga trečiadienį pradėjo interneto apklausą, kurioje klausiama 500 mln. bloko gyventojų nuomonės apie Bendrijos, vis dar sukrėstos Didžiosios Britanijos sprendimo išstoti, ateitį. Anketoje su keliais atsakymų variantais piliečių prašoma atsakyti į 12 klausimų, pavyzdžiui, ką jie mano apie visuotinę bazinių pajamų sistemą arba kokios jie norėtų migracijos politikos.

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį pareiškė, kad vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui Jungtinės Valstijos atsuka nugarą daugiašaliams santykiams ir draugiškam bendradarbiavimui „su tokiu nuožmumu, kuris mus tik stebina“. Pasak J.-C. Junckerio, D. Trumpui nusprendus pasitraukti iš Irano branduolinės sutarties, Jungtinės Valstijos „nebenori bendradarbiauti su kitomis pasaulio dalimis“. Kreipdamasis į Belgijos Flamandų regiono parlamentą EK vadovas sakė, kad dabar ...

Europos Sąjunga paskutinę minutę surengtose derybose su Teheranu antradienį dar kartą išreiškė savo paramą Irano branduoliniam susitarimui, likus vos kelioms valandoms iki JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbs savo sprendimą dėl savo pasitraukimo iš šios sutarties.

Pastaruoju metu dažnai kartojamas teiginys, kad mes įsitraukėme į naują šaltąjį karą – tai vienu metu ir situacijos neįvertinimas ir kategoriška klaida, rašoma „Die Welte“. Viso XX a. laikotarpiu stebėjome priešpriešą tarp komunistinių Rytų ir kapitalistinių Vakarų ir dviejų galios valstybių bandymus sulaikyti viena kitą. Tas globalus konfliktas, kurį mes šiandien stebime, yra išties ne toks statiškas, kaip bandoma pateikti.

Bulgarija – skurdžiausia Europos Sąjungos (ES) šalis – tikisi per metus patekti į euro klubo „laukiamąjį“, kuriame norintieji įsivesti eurą praleidžia dvejus metus, pareiškė šalies ministras pirmininkas Boiko Borisovas. „Esu linkęs tikėti, kad per metus galėsime save pasveikinti su sėkme“, – pažymėjo vyriausybės vadovas. Finansų ministerija šiuo metu derasi su Europos Komisija ir tikisi „per mėnesį“ pateikti savo dokumentus bei gauti veiksmų planą, pareiškė jis.

Grupė Europos Parlamento narių siūlo plėsti sankcijų paketą, kurį šiuo metu su Kremliumi susijusių asmenų ir įmonių atžvilgiu taiko Europos Sąjunga (ES). „Mes siūlome įvesti naujas sankcijas, kurios būtų nukreiptos į tuos Rusijos magnatus ir oligarchus, kurie, siekdami padėti V. Putinui vykdyti jo antidemokratinę veiklą, užsiima nelegalių pinigų plovimu ES valstybėse narėse“, – rašoma kreipimesi, kurį inicijavo europarlamentaras Petras Auštrevičius.

 Moldovoje viešintis Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva tvirtai remia šios šalies siekį tapti Europos Sąjungos (ES) nare. Tai S. Skvernelis pabrėžė ketvirtadienį susitikęs su Moldovos ministru pirmininku Pavelu Filipu, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. S. Skvernelis taip pat išsakė paramą Moldovos teritoriniam vientisumui, pasidžiaugė tam tikru proveržiu sprendžiant kai kurias Padniestrės konflikto sąlygotas problemas bei pasisakė už Rusijos karių išvedimą iš šio regiono.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė manąs, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusiteikęs pasitraukti iš šešių galingųjų šalių susitarimo su Iranu dėl Teherano branduolinės programos.

Armėnijoje protesto akcijos dalyviai 11-ąją protesto dieną pasiekė savo tikslą – premjeras, eksprezidentas Seržas Sargsianas pirmadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą. Vyriausybės atstovų spaudai išplatintame S. Sargsiano pranešime sakoma: „(Protestuotojų lyderis) Nikolas Pašinianas buvo teisus. Aš buvau neteisus. Susidariusi situacija turi kelis sprendimus, tačiau nė vieno iš jų nesiimsiu. Tai ne man. Palieku šalies vadovo postą – ministro pirmininko pareigas.“ „Įvykdau jūsų reikalavimą.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje kovą buvo viena didžiausių tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija kovą siekė 2,5 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje kainos per metus vidutiniškai ūgtelėjo 2,3 proc., o Estijoje – 2,9 procento. Didžiausia suderinta metinė infliacija kovą buvo Rumunijoje – 4 procentai.

Europos Sąjunga santykiuose su Rusija mato besikartojančias situacijas, ir tai pastebima įvairiose srityse, pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovė Federica Mogherini po pirmadienį Liuksemburge vykusio bloko valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimo. „Žinoma, tai yra situacija Ukrainoje su neteisėta Krymo pusiasalio aneksija ir nesureguliuota situacija Ukrainos rytuose. Taip pat Rusijos elgesys Sirijoje. Svarstėme tai ryte.

Kandidatas į teisingumo ministrus Giedrius Danėlius sako, kad pagrindiniai jo prioritetai einant šias pareigas būtų užtikrinti naujų Europos Sąjungos (ES) duomenų apsaugos taisyklių taikymą, taip pat stiprinti vartotojų apsaugą ir gerinti situaciją kalėjimų sistemoje.

Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier ketvirtadienį pareiškė, kad artimiausiomis savaitėmis neverta tikėtis kokio nors susitarimo sudėtingu Airijos sienos klausimu. Pasak M. Barnier, praėjusį mėnesį patvirtinus gaires deryboms dėl būsimų santykių ir prekybos su Jungtine Karalyste, derybininkai pagrindinį dėmesį skiria techninėms detalėms.

Ketvirtadienį paskelbta Europos Sąjungos (ES) institucijų darbuotojų ir ekspertų apklausa rodo, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra tarp favoritų nuo 2019 metų vadovauti Europos Vadovų Tarybai (EVT). 20 proc. apklaustųjų mano, kad būtent D. Grybauskaitė bus išrinkta šios iš ES šalių vadovų sudarytos ir Bendrijos politikos kryptį bei prioritetus nustatančios institucijos prezidente.

Rusija atsisakė savo šimtmečių senumo siekių integruotis į Vakarus ir rengiasi naujai „geopolitinės vienatvės“ erai, pirmadienį publikuotame žurnalo straipsnyje perspėjo prezidento Vladimiro Putino aukšto rango patarėjas. Vladislavas Surkovas žurnale „Russia in Global Affairs“ rašė, kad „Rusijos epinė kelionė Vakarų link“ baigėsi ir žymi pastaruosius keturis šimtmečius trukusių jos „kartotinių bergždžių bandymų tapti Vakarų civilizacijos dalimi“ pabaigą.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani pirmadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos pasigailės pažeidusios susitarimą dėl jo šalies branduolinės programos ir kad Iranas reaguotų „greičiau nei per savaitę“, jei taip nutiktų. „Mes nebūsime pirmieji, pažeidę šį susitarimą, bet jie tikrai turėtų žinoti, kad pasigailės, jei jį pažeis“, – per konferenciją Teherane, skirtą Nacionalinei branduolinių technologijų dienai, sakė H. Rouhani.

Europos Sąjunga pasmerkė Sirijos valdantįjį režimą dėl šeštadienį įvykdytos cheminės atakos prieš savo šalies gyventojus, per kurią žuvo dešimtys žmonių. "Pranešimai iš Dumos, patyrusios režimo ir jos sąjungininkų bombardavimą, patvirtina, kad šeštadienio vakarą žuvo daug civilių gyventojų, tarp jų - slėptuvėse buvę šeimos. Įrodymai leidžia teigti, jog režimas įvykdė dar vieną cheminę ataką", - pažymima ES užsienio politikos tarnybos sekmadienį išplatintame pranešime.

Europos Sąjunga į savo sankcijų sąrašą įtraukė dar 21 kompaniją ir vieną fizinį asmenį, susijusius su Šiaurės Korėja, penktadienį pranešė ES Taryba. „(ES) Taryba pridėjo vieną asmenį ir 21 juridinį asmenį į sąrašą tų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės KLDR (Šiaurės Korėjos) atžvilgiu, ir į ES teisinę sistemą įvedė sankcijas, kurias paskelbė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komitetas“, – sakoma pranešime.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako tikintis, kad Europos Komisija atsižvelgs į Lietuvos vyriausybės argumentus, priimdama sprendimą dėl ginčo su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“. Tai ministras sakė komentuodamas naujienų agentūros „Reuters“ informaciją, kad daugiau kaip šešerius metus „Gazprom“ piktnaudžiavimą Rytų Europoje tiriantys Briuselio pareigūnai netrukus gali paskelbti sutinkantys su rusų pateiktais pasiūlymais.

Pietų Korėjos pareigūnai priėmė sprendimą prie Ganos pakrantės nusiųsti savo karinį laivą, kad būtų išlaisvinti trys korėjiečiai, kuriuos įkaitais paėmė piratai, sekmadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija. 500 tonų vandentalpos laivą „Marine 711“, kurio įguloje buvo 40 Ganos piliečių ir trys pietų korėjiečiai, pirmadienį prie Ganos krantų užgrobė piratai. Pranešama, kad tuos korėjiečius piratai išgabeno nežinoma kryptimi greitaeigiu kateriu.

Lygiai po metų – 2019 metų kovo 29-ąją – Britanija turės formaliai pasitraukti iš Europos Sąjungos sudėties. Jau dabar aišku, kad faktiškai ji iš ES neišeis, o pasiliks ten dar kažkurį neapibrėžtą laiką, rašoma BBC. 2017-ųjų kovo 29-ąją Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May, vykdydama sprendimą, už kurį britai nubalsavo 2016-ųjų referendume, pateikė ES perspėjimą dėl Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Europos Sąjunga, reaguodama į Rusijos keliamą grėsmę, sieks palengvinti karių ir tankų judėjimą Bendrijos teritorijoje. ES trečiadienį pristatys detalius planus, kaip palengvinti karių ir karinės technikos judėjimą Bendrijos teritorijoje, Senajam žemynui siekiant sustiprinti savo gynybos pajėgumus reaguojant į augančią Rusijos grėsmę. Pareigūnai nori sukurti „karinę Šengeno erdvę“, panašią į ES civilinę zoną, kurioje nėra pasienio kontrolės.