Europos Sąjunga

Prezidentas Gitanas Nausėda po pokalbio su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen sako, kad visos Europos Sąjungos vardu reikia siųsti paramos žinią Ukrainai. „Turime siųsti aiškią žinią ES vardu – remsime ir palaikysime Ukrainą, o agresyvūs Rusijos veiksmai susilauks griežto atsako“, – sako prezidentas.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė neįžvelgiantis priežasčių evakuoti Ukrainoje dirbančių Bendrijos diplomatų šeimų, nors JAV priėmė tokį sprendimą, tvyrant nuogąstavimams dėl Rusijos karinio įsiveržimo į kaimyninę šalį grėsmės.

Prancūzijoje susitikę Europos Sąjungos aplinkos ir energetikos ministrai penktadienį, likus kelioms valandoms iki galutinio termino pateikti prieštaravimus, vis dar smarkiai nesutarė dėl Europos Komisijos siūlymo pripažinti branduolinę ir dujų energiją tausojančia aplinką. Šiuo klausimu šalių grupė, vadovaujama Prancūzijos, kurioje atominės jėgainės pagamina 70 proc.

Lietuvoje viešinti vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson sako, kad migrantų išstūmimai neturi vietos Europos Sąjungos teisinėje sistemoje. „Išstūmimai yra akivaizdžiai neteisėti. Žmonės turi teisę prašytis prieglobsčio“, – prieš prieš Vilniuje vykstančią „Sienų valdymo konferenciją“ lrt penktadienį teigė politikė.

Europos sienos ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ ir ES pareigūnų operacija Lietuvos pasienyje stabdant neteisėtą migraciją svarbi visos Europos Sąjungos (ES) mastu, sako „Frontex“ vadovas Fabrice'as Leggeri. Vilniuje ketvirtadienį viešintis „Frontex“ direktorius sako, kad nuo liepos Lietuvoje dislokuotos nuolatinės pajėgos (angl. standing corps) įrodė, jog agentūra geba greitai prisitaikyti prie iššūkių.

Europos Sąjunga pradeda milijonų eurų atskaičiavimą iš išmokų Lenkijai procedūrą, kad padengtų baudas, skirtas Varšuvai už teismo nurodymo uždaryti anglių kasyklą ignoravimą, trečiadienį pranešė vienas pareigūnas.

Dujų kainos Europoje normalizuosis tik 2023 metų antroje pusėje, tačiau ir tada išliks pakankamai aukštos, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Pasak jo, 2021 metais šiek tiek sumažėjęs eksportas iš Rusijos į Europos Sąjungą paveikė gamtinių dujų kainą Europos rinkoje, kuri buvo pakilusi iki beveik 200 eurų už megavatvalandę (MW). Šiuo metu ji šiek tiek normalizavosi ir siekia apie 80–90 eurų, tačiau vis tiek yra aukštumose.

Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ataskaitoje dėl Minske nutupdyto į Vilnių skridusio bendrovės „Ryanair“ lėktuvo fiksuoti šiurkštūs pažeidimai, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Probėgšmais buvau supažindintas su ataskaita. Mano pirminis vertinimas yra toks, kad ataskaitoje yra nurodyti aiškūs ir šiurkštūs pažeidimai“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Gabrielius Landsbergis.

Lietuva palaiko siekį, kad pernai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pasiektas globalus sutarimas dėl pasaulinio minimalaus pelno mokesčio tarptautinėms įmonių grupėms būtų įgyvendintas Europos Sąjungos lygiu, pirmadienį prieš Euro grupės ir „Ecofin“ posėdžius sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Sutarimas numato, kad nuo 2023 metų didžiųjų tarptautinių įmonių grupių, kurių pajamos per metus viršija 750 mln. eurų, pelnas būtų apmokestintas bent 15 proc. tarifu.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį vyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrais tarsis dėl Lietuvos kiaulininkystės problemų bei prekybos su Kinija. Pasak K. Navicko, situacija dėl kiaulienos tebėra sudėtinga, todėl būtina atidžiai stebėti padėtį rinkoje, o Europos Komisija (EK) turi būti pasiruošusi imtis paramos priemonių, jei situacija toliau blogėtų.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai penktadienį perspėjo Rusiją dėl „tvirto“ atsako į bet kokius karinius veiksmus prieš Ukrainą, didžiulei kibernetinei atakai prieš šią šalį padidinus nuogąstavimus, kad Maskva gali ruoštis invazijai į savo kaimynę.

Kinijai spaudžiant Lietuvą dėl gilėjančių ryšių su Taivanu, Europos Sąjungos (ES) valstybių pareikštas solidarumas yra svarbiausias pasiekimas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Manau, kad politinis solidarumas, kurį išreiškė visos ES valstybės, yra, ko gero, svarbiausias dalykas, kuris šiandien buvo pasiektas“, – penktadienį po Prancūzijoje, Breste, vykusio neformalaus Bendrijos diplomatijos vadovų susitikimo BNS sakė Gabrielius Lanbdsbergis.

Europos Sąjungos ir Italijos lyderiai penktadienį Romoje dalyvauja anksčiau šią savaitę mirusio Europos Parlamento pirmininko Davido Sassoli valstybinėse laidotuvėse. Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis buvo tarp atėjusiųjų atsisveikinti su buvusiu žurnalistu ir ilgamečiu europarlamentaru.

Europos Sąjunga mobilizuoja „visus savo išteklius“, kad padėtų Ukrainai po kibernetinės atakos prieš šalies vyriausybės tinklalapius, penktadienį nurodė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Europos Sąjunga turi sutarti dėl konkrečių žingsnių, kaip reaguoti į Rusijos pajėgų sutelkimą prie Ukrainos sienos, trečiadienį pareiškė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Rusijos pasiūlymai, kaip spręsti krizę, „prieštarauja Europos saugumo architektūros principams“, sakė J. Borrellis prieš ES šalių užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimą Prancūzijoje.

Pagerbiant antradienį mirusio Europos Parlamento (EP) pirmininko Davido Sassoli atminimą Europos Sąjungos vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo, plaukiant užuojautos žinutėms iš pasaulio ir Bendrijos valstybių lyderių. „Šiandien liūdna diena Europai“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėdama apie buvusį italų žurnalistą ir ilgametį europarlamentarą, kurio pustrečių metų trukęs pirmininkavimas Europos įstatymų leidėjams turėjo baigtis šį mėnesį.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros tarnyba pirmadienį pareiškė, kad per kelias savaites gali priimti sprendimą, ar leisti naudoti bendrovės „Pfizer“ sukurtą geriamąjį vaistą nuo COVID-19.   JAV farmacijos milžinė pateikė oficialų prašymą patvirtinti jos sukurtą geriamąjį preparatą nuo koronaviruso.

Pastarieji septyneri metai buvo „akivaizdžiai šilčiausi“ pasaulyje per visą stebėjimų istoriją, pirmadienį pranešė Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba, augant nerimui dėl rekordinės metano koncentracijos atmosferoje staigaus padidėjimo. Daug pasaulio šalių pastaraisiais metais patyrė stichinių nelaimių, susijusių su klimato kaita.

Bendrą operaciją su Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūra „Frontex“ pasienyje su Baltarusija planuojama pratęsti, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. „Iš esmės mes planuojame pratęsti bendrą operaciją prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nuolat tariasi su prezidentu Gitanu Nausėda dėl atsako į Kinijos veiksmus, teigia jo atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė. „Nuolat tariamės su prezidentu visais klausimais, įskaitant ir dėl atsako į Kinijos taikomas neteisėto ekonominio spaudimo priemones“, – BNS ketvirtadienį teigė ministro atstovė.

Europos Komisija priėmė taisykles, susijusias su ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu, kuriomis ES vidaus kelionių tikslais nustatomas privalomas 9 mėnesių (lygiai 270 dienų) skiepijimo pažymėjimų pripažinimo laikotarpis. Šiandien Europos Komisija priėmė taisykles, susijusias su ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu, kuriomis ES vidaus kelionių tikslais nustatomas privalomas 9 mėnesių (lygiai 270 dienų) skiepijimo pažymėjimų pripažinimo laikotarpis.

Europos Sąjunga uždraudė naudoti spalvotus tatuiruočių dažus, mat juose esą yra itin kenksmingų medžiagų, galinčių net sukelti vėžį.  Ar teks atsisakyti spalvotų piešinių ant kūno? Dalis meistrų tokiais Briuselio užmojais piktinasi, o kiti sako, kad tik laiko klausimas, kada rinką pasieks alternatyvos, tad spalvotų piešinių mėgėjams tereikia kantrybės. Vilniečio Manto petį papuoš didelė tatuiruotė. Ji vaikinui – pirmoji. „Biškį spalvota, biškį ne.

Europos Sąjungoje antradienį įsigaliojo draudimas naudoti tatuiruočių ir nuolatinio makiažo dažus, kurių sudėtyje esama cheminių medžiagų, galimai didinančių riziką susirgti vėžiu arba galinčių kitaip sutrikdyti sveikatą, pranešė pareigūnai. Draudimas taikomas pavojingoms medžiagoms, pavyzdžiui, kai kuriems azodažikliams, karcinogeniškiems aromatiniams aminams, policikliniams aromatiniams angliavandeniliams (PAH), metalams ir metanoliui.

Praėjusių metų pabaigoje įtariant nusižudžius du šauktinius, tiek kariuomenė, tiek ekspertai sako, kad tai atspindi bendras tendencijas šalyje, o kariuomenės didesnės rizikos erdve bent jau kol kas laikyti nereikėtų. Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba šalyje sugrąžinta 2015-aisiais, per šį laiką fiksuoti penki jaunuolių savižudybės atvejai, tačiau du iš jų įvyko pernai spalio pradžioje ir lapkričio pabaigoje.

Europos Sąjunga planuoja įtraukti branduolinę energiją bei iš gamtinių dujų gaunamą energiją į „žaliųjų“ energijos rūšių sąrašą, kad būtų galima toliau investuoti į šiuos sektorius, nepaisant vidaus nesutarimų, ar šias energijos rūšis tiktai galima laikyti tvariomis.

Lietuvoje gruodį, išankstiniais vertinimais, mėnesio infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 1,3 procento. Suderinta išankstinė metinė (gruodį, palyginti su 2020-ųjų gruodžio mėnesiu) infliacija buvo 10,7 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.

Europos Sąjunga trečiadienį paskelbė, kad imasi teisinių veiksmų prieš Lenkiją, ignoruojančią bloko įstatymus ir mažinančią savo teismų sistemos nepriklausomumą. Už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis) sakė, kad vadinamoji pažeidimo procedūra prieš Lenkiją pradedama dėl „bendrų autonomijos, [ES teisės] viršenybės principų“ pažeidimo – reikalavimo, kad jos teismai būtų „nepriklausomi ir nešališki“, nevykdymo.

 Vienam Lietuvos gyventojui tenkantis realus bendrasis vidaus produktas (BVP), apskaičiuotas pagal perkamosios galios standartą, kuris išlygina kainų skirtumus tarp šalių, pernai sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio – 3 procentiniais punktais daugiau nei 2019 metais. Latvijoje šis rodiklis buvo 70 proc., Lenkijoje – 76 proc., Estijoje – 84 proc. ES vidurkio, pranešė Statistikos departamentas.

Rusija šeštadienį nusiuntė du branduolinį ginklą galinčius nešti tolimojo nuotolio bombonešius patruliuoti danguje virš Baltarusijos. Šia misija siekiama pabrėžti artimus gynybinius ryšius tarp dviejų sąjungininkių, augant įtampai su Vakarais.

Beveik dešimtadalį savo algos kiekvienas samdomas darbuotojas Lietuvoje sumoka kaip ligos ir sveikatos draudimo įmokas. Tačiau, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, mūsų šalyje išlaidos gyventojų socialinei apsaugai ligos atveju yra vienos mažiausių.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad ligos išmokos nėra tokios mažos, o šios srities finansavimas gali atrodyti mažas esą dėl to, kad lietuviai serga mažiau.

Europos Sąjungos valstybių narių vadovai išsamiai aptarė didelių energijos išteklių kainų problemą, tačiau dėl nuomonių išsiskyrimo negalėjo suformuluoti galutinio pareiškimo šia tema, pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis. „Mes gana ilgai diskutavome apie energetiką. Tai labai rimta tema, ji turi įtakos namų ūkiams, perkamajai galiai, taip pat Europos verslo konkurencingumui“, – sakė Ch.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susirinko aptarti, kaip užkirsti kelią galimai naujai Rusijos invazijai į Ukrainą ir kokių priemonių imtis, jei Maskva nuspręstų pasiųsti savo karių į Ukrainos teritoriją. JAV žvalgybos pareigūnai sakė, kad Rusija prie sienos su Ukraina perkėlė 70 tūkst. karių ir rengiasi galimai invazijai kitų metų pradžioje. Maskva tai neigia, atmeta Vakarų susirūpinimą ir tvirtina, kad prieš ją vykdoma šmeižto kampanija.

Žiniasklaidos gautas susirašinėjimas tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) specialistų rodo, kad Daukanto aikštės rūmai vasarą pasisakė prieš, kad Europos Sąjunga taikytų sankcijas trąšoms, tačiau už tai, kad būtų įtrauktos sankcijos Astravo atominei elektrinei, skelbia portalas delfi.lt. „Nesiekiame visų sankcijų sektorinių užblokuoti, tik norime trąšas out, AAE in“, – birželio 15 dieną vykusiame susirašinėjime rašo asmuo, pasirašantis vardu Skirmantė.

Penkiolika Europos Sąjungos valstybių sutarė priimti 40 tūkst. afganistaniečių, ketvirtadienį po susitikimo su vidaus reikalų ministrais pranešė vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson. Vokietija afganistaniečių priims daugiausiai – 25 tūkst., Nyderlandai – 3 159, Ispanija ir Prancūzija – 2 500, likusios – po mažesnį skaičių migrantų, rodo naujienų agentūros AFP turimas dokumentas.

Penktadienį pirmą kartą po „Belaruskalij“ trąšų skandalo pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda. Kai kurie parlamentarai ir politologai kritikuoja, kad prezidento reakcija yra gerokai per vėla. Be to, ir komentarai esą tušti, o G. Nausėdos pozicija liko neaiški. Baltarusiškų trąšų skandalo įkarštyje du ministrai – Gabrielius Landsbergis ir Marius Skduodis – pareiškė esantys pasirengę atsistatydinti.

Lenkų kariai miške netoli Baltarusijos sienos aptiko negyvą vyrą, prie kurio gulėjo kuprinė ir nigerietiškas pasas, trečiadienį pranešė policija. Maždaug tuzinas negyvų migrantų buvo surasti pasienyje su Baltarusija nuo vasaros, kai tūkstančiai žmonių, daugiausia iš Vidurinių Rytų ir Afrikos, ėmė plūsti prie sienos, vildamiesi patekti į Europos Sąjungą. Pagalbos grupės įspėja, kad aukų gali būti daugiau, ir sako, jog spaudžiant šalčiui bandymai kirsti sieną ypač pavojingi.

Vokietijos žemieji parlamento rūmai trečiadienį išrinko socialdemokratą Olafą Scholzą naujuoju šalies kancleriu, pakeisiančiu 16 metų prie valstybės vairo stovėjusią Angelą Merkel. O. Scholzas per slaptą balsavimą užsitikrino 395 iš 707 parlamentarų palaikymą. Jis vadovaus pirmajai „šviesoforo“ koalicijai, sudarytai iš Socialdemokratų partijos (SPD), žaliųjų ir liberalios Laisvųjų demokratų partijos. „Šviesoforu“ ji pavadinta pagal partijų spalvas.

Europos Sąjungos sveikatos apsaugos institucijos antradienį pritarė įvairių vakcinų nuo COVID-19 derinimui ir sakė, kad kai kuriais atvejais tai gali nulemti geresnį imuninį atsaką nei vienos kurios nors vakcinos naudojimas.

Iš Baltarusijos aštuoniais skrydžiai evakuota daugiau kaip 3,1 tūkst. migrantų iš Irako, naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė Bagdado ambasada Maskvoje. „Irakiečių vyriausybė aštuoniais evakuaciniais reisais evakavo 3 139 žmones“, – nurodė diplomatinės misijos atstovai. Pasak jų, nuo krizės Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje pradžios išduoti maždaug 175 tranzitiniai pasai dokumentus praradusiems asmenims. Ambasada pareiškė neturinti informacijos, kiek Baltarusijoje liko migrantų.

Lietuvos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 5,9 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 4,1 proc., o tik euro zonoje – 3,9 procento. Latvijoje BVP per metus augo 5,1 proc., Estijoje – 9,2 procento.  Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, Lietuvos BVP nepakito, Latvijos – augo 0,6 proc.

Diskusijos apie privalomą vakcinaciją vyksta jau ir Europos Sąjungos lygmenyje. Šalims vienai po kitos priimant griežtesnes priemones nepasiskiepijusiems arba įvedant privalomą vakcinaciją, parlamentarai dėl privalomo skiepijimo Lietuvoje nesutaria. Vienų nuomone, kryptingai artėjame link privalomų skiepų, o kiti tokios priemonės įvedimo neįsivaizduoja.

Daugelį metų Europos Sąjunga (ES) buvo nusiteikusi prieš apsitverimą tikromis sienomis. Tai keičiasi ir sukelia nesutarimus dėl to, kaip žemynas turėtų save pozicionuoti. Kadangi ES sienos šiuo metu iš paprastų sužymėtų linijų virsta į vis storesnį betono ir vielomis aptvertą skydą, jų simbolinė žinia dalija patį bloką iš vidaus, rašo politico.eu. Daugelį metų ES buvo aiškiai nusiteikusi prieš tvoras ir paniekino tokį metodą, kaip trumpalaikį sprendimą, netinkamą Europos vertybėms.

Po Europos Sąjungos sankcijų presu patekusi pagrindinė Baltarusijos oro vežėja „Belavia“ paskelbė dėl naujų ribojančių priemonių neplanuojanti keisti savo skrydžių tvarkaraščio. „Įvesti apribojimai neturės įtakos galimybei vykdyti skrydžius, kurie jau yra numatyti galiojančiame tvarkaraštyje. Valstybės, į kurias dabar vykdomi skrydžiai, „Belavia“ yra atviros, nauji apribojimai jų prieinamumui įtakos neturės, skrydžiai bus vykdomi pagal tvarkaraštį“, – teigiama aviakompanijos pranešime.

Kai Europos Komisija parengė gaires komunikacijai ir paskatino vengti prielaidos, esą visi yra krikščionys bei, vietoje Kalėdų laikotarpio, rekomendavo vartoti terminą „šventinis laikotarpis“, kilo baisus nepasitenkinimas, todėl politiškai korektiškus patarimus nuspręsta tobulinti. Bet tarp jų yra ir kitokių įdomių rekomendacijų: vienos lietuviams būtų sunkiai suprantamos, bet kitos – galėtų būti net labai naudingos.

Europos Sąjunga ketvirtadienį įvedė sankcijas Baltarusijos oro vežėjų flagmanei „Belavia“ ir Sirijos oro bendrovei „Cham Wings“, siejamoms su migrantų krize prie Bendrijos rytinių sienų, sakoma pranešime, paskelbtame ES oficialiajame leidinyje. Briuselis kaltina Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą surengus „hibridinę ataką“ prieš ES, priviliojant tūkstančius migrantų iš Artimųjų Rytų ir nukreipiant juos prie Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos sienų.

Nedarbas spalį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 2,8 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir spalį buvo 6,5 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,7 proc. – 0,8 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7 proc. – 1,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje jis buvo 5,7 proc.

Vienas aukšto rango JAV valstybės departamento pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas „labai greitai“ paskelbs naujas sankcijas Baltarusijai dėl jos vaidmens kurstant migrantų krizę prie rytinių Europos Sąjungos sienų. „Manau, kad labai greitai pamatysite sankcijų paketą, kuris buvo suderintas“ tarp JAV ir Europos Sąjungos“, sakė tas pareigūnas. ES diplomatai anksčiau trečiadienį irgi pritarė siūlymui dėl sankcijų dar 28 asmenims ir subjektams Baltarusijoje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungos turi rasti būdų, kaip reaguoti į migrantų krizę prie išorinės Bendrijos sienos ir Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos. „Matome, kad šitose valstybėse (Baltarusijoje ir Ukrainoje – BNS) kaupiasi tam tikros rizikos, į kurias mes, kaip ES ir NATO partneriai, turime rasti, kaip atsakyti“, – Paryžiuje susitikęs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu antradienį teigė Lietuvos vadovas.

Baltarusijai inicijavus beprecedentį migrantų antplūdį, o Rusijai telkiant karines pajėgas prie rytinių Ukrainos sienų į Lietuvą sekmadienį atvyko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Jie su prezidentu Gitanu Nausėda ir premjere Ingrida Šimonyte aptarė saugumo situaciją regione bei padėtį Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje.