europos sąjunga

Lietuvos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 5,9 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 4,1 proc., o tik euro zonoje – 3,9 procento. Latvijoje BVP per metus augo 5,1 proc., Estijoje – 9,2 procento.  Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, Lietuvos BVP nepakito, Latvijos – augo 0,6 proc.

Diskusijos apie privalomą vakcinaciją vyksta jau ir Europos Sąjungos lygmenyje. Šalims vienai po kitos priimant griežtesnes priemones nepasiskiepijusiems arba įvedant privalomą vakcinaciją, parlamentarai dėl privalomo skiepijimo Lietuvoje nesutaria. Vienų nuomone, kryptingai artėjame link privalomų skiepų, o kiti tokios priemonės įvedimo neįsivaizduoja.

Daugelį metų Europos Sąjunga (ES) buvo nusiteikusi prieš apsitverimą tikromis sienomis. Tai keičiasi ir sukelia nesutarimus dėl to, kaip žemynas turėtų save pozicionuoti. Kadangi ES sienos šiuo metu iš paprastų sužymėtų linijų virsta į vis storesnį betono ir vielomis aptvertą skydą, jų simbolinė žinia dalija patį bloką iš vidaus, rašo politico.eu. Daugelį metų ES buvo aiškiai nusiteikusi prieš tvoras ir paniekino tokį metodą, kaip trumpalaikį sprendimą, netinkamą Europos vertybėms.

Po Europos Sąjungos sankcijų presu patekusi pagrindinė Baltarusijos oro vežėja „Belavia“ paskelbė dėl naujų ribojančių priemonių neplanuojanti keisti savo skrydžių tvarkaraščio. „Įvesti apribojimai neturės įtakos galimybei vykdyti skrydžius, kurie jau yra numatyti galiojančiame tvarkaraštyje. Valstybės, į kurias dabar vykdomi skrydžiai, „Belavia“ yra atviros, nauji apribojimai jų prieinamumui įtakos neturės, skrydžiai bus vykdomi pagal tvarkaraštį“, – teigiama aviakompanijos pranešime.

Kai Europos Komisija parengė gaires komunikacijai ir paskatino vengti prielaidos, esą visi yra krikščionys bei, vietoje Kalėdų laikotarpio, rekomendavo vartoti terminą „šventinis laikotarpis“, kilo baisus nepasitenkinimas, todėl politiškai korektiškus patarimus nuspręsta tobulinti. Bet tarp jų yra ir kitokių įdomių rekomendacijų: vienos lietuviams būtų sunkiai suprantamos, bet kitos – galėtų būti net labai naudingos.

Europos Sąjunga ketvirtadienį įvedė sankcijas Baltarusijos oro vežėjų flagmanei „Belavia“ ir Sirijos oro bendrovei „Cham Wings“, siejamoms su migrantų krize prie Bendrijos rytinių sienų, sakoma pranešime, paskelbtame ES oficialiajame leidinyje. Briuselis kaltina Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą surengus „hibridinę ataką“ prieš ES, priviliojant tūkstančius migrantų iš Artimųjų Rytų ir nukreipiant juos prie Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos sienų.

Nedarbas spalį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 2,8 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir spalį buvo 6,5 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,7 proc. – 0,8 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7 proc. – 1,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje jis buvo 5,7 proc.

Vienas aukšto rango JAV valstybės departamento pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas „labai greitai“ paskelbs naujas sankcijas Baltarusijai dėl jos vaidmens kurstant migrantų krizę prie rytinių Europos Sąjungos sienų. „Manau, kad labai greitai pamatysite sankcijų paketą, kuris buvo suderintas“ tarp JAV ir Europos Sąjungos“, sakė tas pareigūnas. ES diplomatai anksčiau trečiadienį irgi pritarė siūlymui dėl sankcijų dar 28 asmenims ir subjektams Baltarusijoje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungos turi rasti būdų, kaip reaguoti į migrantų krizę prie išorinės Bendrijos sienos ir Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos. „Matome, kad šitose valstybėse (Baltarusijoje ir Ukrainoje – BNS) kaupiasi tam tikros rizikos, į kurias mes, kaip ES ir NATO partneriai, turime rasti, kaip atsakyti“, – Paryžiuje susitikęs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu antradienį teigė Lietuvos vadovas.

Baltarusijai inicijavus beprecedentį migrantų antplūdį, o Rusijai telkiant karines pajėgas prie rytinių Ukrainos sienų į Lietuvą sekmadienį atvyko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Jie su prezidentu Gitanu Nausėda ir premjere Ingrida Šimonyte aptarė saugumo situaciją regione bei padėtį Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje.

Baltarusijoje netoli sienos su Lenkijoje esančiame transporto ir logistikos centre netoli apgyvendinti migrantai surengė demonstraciją, reikalaudami įleisti juos į Europos Sąjungą, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra BelTA. Atvykėliai pasiruošė plakatų su užrašytais reikalavimais įleisti juos į Europą ir negrąžinti į Kurdistaną, sakoma valstybinės naujienų agentūros pranešime. Demonstracijoje dalyvaujančių migrantų skaičius nenurodomas.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad už migrantų, susitelkusių prie šalies vakarinių sienų, repatriaciją apmokėtų Europos Sąjunga. Vakarai kaltina Baltarusiją organizuojant šią krizę: apgaulingais pažadais dėl lengvo kelio į ES viliojant atvykėlius, o paskui siunčiant juos veržtis pro Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sienas, tokiu būdu keršijant blokui už sankcijas, paskelbtas Minsko režimui dėl represijų prieš opoziciją.

Penktasis sankcijų paketas Baltarusijai turi būti priimtas nedelsiant, po Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos posėdžio sako Lietuvos užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius. „Būtina kuo greičiau priimti penktąjį sankcijų paketą ir pradėti ruošti šeštąjį, išlaikant spaudimą Baltarusijos režimui“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas A. Pranckevičius.

Europos Sąjungoje norima nustatyti kriterijus minimaliai algai. Jei derybos bus sėkmingos, bus nustatyti kriterijai, kuriais remiantis kiekviena šalis narė privalės nustatyti savo minimalią algą. Visgi politikai pabrėžia, kad tai nereiškia vienodo minimalios algos dydžio visose Europos Sąjungos šalyse. Tai reiškia, kad priėmus kriterijus nurodančią direktyvą, minimalus darbo užmokestis Lietuvoje nebus tolygus, pavyzdžiui, tam, kuris mokamas Liuksemburge.

Europai pavyko sumažinti nelegalių migrantų, vykstančių į Europos Sąjungą per Baltarusijos teritoriją, srautą, antradienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. „Mums daugiau ar mažiau pavyko sustabdyti migrantų srautą į Baltarusiją“, – kalbėjo jis Europos Parlamente. Pasak Ch.

Europos Sąjungai svarstant idėją suvienodinti minimalios algos (MMA) dydžio kriterijus šalyse narėse, Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad direktyva neatims iš šalių galimybės pačioms nustatyti MMA.  „Šita direktyva nustato tik struktūrą, bet ne patį dydį, tai vis tiek valstybė turės nusistatyti dydį pati, ir mes jau dabar galime pasakyti, kad 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio turime ir todėl esminę įtaką minimaliai algai turės tai, koks bus darbo užmokestis.

Europos Sąjunga rengia naujas sankcijai Minskui, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, tęsiantis migrantų krizei Baltarusijos ir ES pasienyje. „Praėjusią savaitę Užsienio reikalų taryba inicijavo penktąjį sankcijų paketą, į kurį įtraukti Baltarusijos teisėjai, prokurorai ir saugumo tarnybų atstovai, atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus“, – sakė H. Maasas per virtualią konferenciją apie Baltarusiją. Jo pareiškimą citavo Užsienio reikalų ministerija Berlyne.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako iš Vokietijos kolegos Heiko Maaso išgirdęs patikinimą, kad sankcijos Baltarusijos oro bendrovei „Belavia“ turi išlikti.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir nelegitimus Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, atrodo, pasiekė savo. Migrantų minioms veržiantis prie Europos Sąjungos sienos ir kylant neramumams tiek prie Lenkijos, tiek prie Lietuvos sienų, Vakarų lyderiai kelia telefono ragelius ir nori tartis su diktatoriais.

Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas antradienį nusprendė, kad Lenkijos vyriausybė daro per didelę įtaką teisėjams.  Tai naujausias ES teismo sprendimas, nepalankus Varšuvos įgyvendintiems teismų sistemos pakeitimams.

Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos (URT) sprendimas leis sankcionuoti neteisėtų migrantų srauto organizatorius, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai modifikavo sankcijų Baltarusijai režimą, atverdami kelią imtis naujų suvaržymų reaguojant į migrantų krizę prie Bendrijos sienos su Baltarusija.  „ES Ministrų taryba peržiūrėjo sankcijų režimą atsižvelgiant į padėtį prie ES ir Baltarusijos sienos“, – rašoma pirmadienį paskelbtame pareiškime.

Analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad Rusija kelia migrantų ir humanitarinę krizę Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožuose, o Baltarusija ar patys migrantai yra tik instrumentai Kremliaus žaidime. Jo teigimu, Rusija pirmiausia siekia sukiršinti Lenkiją su Europos Sąjunga, o kitose Bendrijos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pasėti nepasitikėjimą Europos Sąjunga. Ekspertas taip pat numato, kad artimiausiu metu situacija pasienyje tik aštrės, neišvengsime ir aukų.

Baltarusijos režimui toliau telkiant migrantus prie rytinių Europos Sąjungos (ES) sienų, Bendrijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį aptars atsaką į šiuos veiksmus, įskaitant ir platesnį sankcijų taikymą, poreikį stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje.

Su nauju koronaviruso pliūpsniu kovojančioje Bulgarijoje sekmadienį renkamas naujas parlamentas ir naujas prezidentas. Bulgarija šiemet jau dukart balsavo parlamento rinkimuose – balandžio ir liepos mėnesiais, bet abiem atvejais parlamentas liko susiskaldęs ir nė viena partija negalėjo suformuoti naujos vyriausybės.

Lenkija ketina iki ateinančių metų vidurio gerokai sutvirtinti apsaugą savo pasienyje su Baltarusija, šeštadienį pareiškė lenkų vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis (Marjušas Kaminskis). „Norime, kad užtvara būtų įrengta iki 2022 metų pirmojo pusmečio pabaigos. Tai bus 180 km ilgio, 5,5 m aukščio statinys, bus naudojami moderniausi sprendimai“, – radijui RMF FM sakė jis. „Prie Bugo upės naudosime kitokias apsaugos sistemas“, – pridūrė VRM vadovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per šeštadienį parodytą interviu sakė, kad Maskva neturi nieko bendra su migrantų krize Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. „Noriu, kad visi žinotų. Neturime su tuo nieko bendra, – pareiškė jis interviu laidai „Maskva. Kremlius.

Baltarusijos gynybos ministras Viktaras Chreninas penktadienį perspėjo, kad jo šalis pateiktų griežtą karinį atsaką į bet kokias atakas, susijusias su migrantų krize prie sienos su Lenkija. Siekdama suvaldyti šią krizę Lenkija prie sienos su Baltarusija sutelkė 15 tūkst. karių, įrengė pjaunančios vielos užtvaras ir patvirtino nutarimą pastatyti ilgalaikę tvorą. Anot V. Chrenino, atrodo, kad Lenkija nori įtraukti Europą į didelio masto karinį konfliktą su Baltarusija.

Lietuvos ir 16 kitų Europos parlamentų komitetų pirmininkai kreipėsi į Europos Sąjungos ir NATO vadovus, siūlydami inicijuoti tarptautinį teismo procesą prieš Aliaksandrą Lukašenką dėl režimo elgesio su migrantais. „Raginame inicijuoti tarptautinį teismo procesą, kuris suteiktų pagrindą universaliai jurisdikcijai nuteisti asmeniškai Aliaksandrą Lukašenką ir jo režimo dalyvius už plataus masto nusikaltimus prieš Baltarusijos žmones“, – teigiama penktadienį paskelbtame pareiškime.

Europos Sąjungos pradėtos derybos su oro bendrovėmis ir tranzito valstybėmis dėl pastangų išspręsti krizę dėl migrantų, besirenkančių prie Baltarusijos sienos su bloko valstybėmis, pradeda duoti rezultatų, padedančių sušvelninti padėtį, penktadienį pareiškė Berlynas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą pradėti dialogą su Baltarusija, norint išspręsti migrantų krizė Lenkijos pasienyje. Antrą kartą per dvi dienas telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel kalbėjęsis V. Putinas „pasisakė už ryšių tarp ES valstybių ir Baltarusijos atkūrimą, siekiant išspręsti šią problemą“, sakoma Kremliaus pranešime.

Europos Sąjungos Baltarusijai taikomos sankcijos bei tvyranti įtampa tarp Vilniaus ir Minsko abiejų šalių prekybai didelės įtakos kol kas nepadarė, sako ekonomistas Tadas Povilauskas. Tuo metu Pramoninkų konfederacijos vadovas mano, kad artimiausiu metu, kai įsigalios JAV sankcijos Baltarusijai, situacija pasikeis. Statistikos departamento duomenimis, rugsėjį iš Baltarusijos importuotų prekių vertė buvo 38 proc. didesnė negu prieš metus. Tuo metu visas šalies importas rugsėjį buvo 32 proc.

Likus vos keliems mėnesiams iki prezidento rinkimų, Prancūzijos politikai pradėjo kritikuoti ES – tai paskatino Lenkijos teismo sprendimas, kuriuo ginčijamas teisinis Europos Sąjungos pagrindas. Griežta kritika Europos Sąjungai ir raginimas Prancūzijai apginti savo nacionalinį suverenitetą kilo ne tik iš įprastų įtariamųjų kraštutinėje dešinėje, bet ir iš kandidatų į prezidentus, kurie yra šalies politikos pagrindinė dalis, rašo politico.eu.

Šalia gamtos apsaugos problematikos, kuri buvo aptariama tiek G20 valstybių susitikime, tiek ir Glazgo aukščiausiojo lygio susitikime, didžiulio politikos apžvalgininkų dėmesio šiomis dienomis sulaukė ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimai su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) šeštadienį sutarė panaikinti importuojamam plienui ir aliuminiui taikomus muitus, išsprendusios ginčą, kuris jų prekybos santykius slėgė nuo tada, kai buvęs prezidentas Donaldas Trumpas prieš trejus metus įvedė šiuos mokesčius.

Nesutikdama su Europos Komisijos reikalavimais ir ES Teisingumo teismo sprendimais bei Lenkijai skirtomis baudomis, Lietuvos kaimynė pradeda karą su Europos Sąjunga. Apie tai, kokios gali būti šio karo pasekmės, specialiai portalui tv3.lt situaciją komentavo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Gitanas Nausėda atsitraukia ir leidžiasi į kompromisą su konservatoriais dėl ambasadoriaus Europos Sąjungoje. Prieš metus atmetęs buvusio Krašto apsaugos ministro Raimondo Karoblio kandidatūrą ir pareiškęs, kad jam reikia politiškai atšalti, šiandien Nausėda jau pareiškė, kad grįžta prie šios kandidatūros.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį nurodė energetikos milžinei „Gazprom“ ateinantį mėnesį padidinti gamtinių dujų tiekimą Vokietijai ir Austrijai, kai tik bus sukauptas pačiai Rusijai reikalingas atsargų kiekis. Švelninant dėl COVID-19 pandemijos įvestus suvaržymus Europos ekonomikos vėl pradėjo didinti apsukas, o išaugus paklausai dujų kainos pastarosiomis savaitėmis pasiekė rekordines aukštumas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako esąs „maloniai nustebintas“ pasikeitusios prezidento Gitano Nausėdos pozicijos dėl buvusio krašto apsaugos ministro diplomato Raimundo Karoblio kandidatūros į Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje.

Neseniai vykęs NATO gynybos ministrų susitikimas patvirtino išplėstinį gynybos planą, kuriame numatyta gerokai sustiprinti pajėgas ir veiksmus rytiniame flange – nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Taip pat bus stiprinama priešraketinė gynyba, žvalgyba ir kitos reikalingos priemonės. Tuo tarpu prieš ministrų susitikimą JAV gynybos ministras Lloydas Austinas apsilankė Gruzijoje, Ukrainoje ir Rumunijoje pabrėždamas šių valstybių NATO narių ir kandidatų svarbą pietiniame flange.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) trečiadienį įpareigojo Lenkiją mokėti po 1 mln. eurų per dieną kaip baudą už nurodymo sustabdyti reformą, Briuselio nuomone, varžančią šalies teismų nepriklausomumą, nevykdymą. Europos Komisija praeitą mėnesį Bendrijos aukščiausios teismo institucijos skirti kasdienes baudas Lenkijai, kol ši pradės vykdyti nurodymą laikinai įšaldyti naujai įvestą teisėjų drausminimo sistemą.

Europoje rekordiškai pakilus energijos kainoms, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad reikalinga ilgalaikė Europos Sąjungos (ES) politika, siekiant išvengti tokių šuolių.  „ES šalys vieningai sutaria, jog siekiant suvaldyti pasaulinę energijos kainų krizę svarbiausia apsaugoti pažeidžiamus vartotojus ir sumažinti jų gaunamas sąskaitas, tačiau būtini ES mechanizmai ir nuosekli, ilgalaikė ES politika, kuri padėtų išvengti panašių kainų šuolių,“ – pranešime sakė D. Kreivys.

Fizinių barjerų pasienyje finansavimui iš Europos Sąjungos (ES) lėšų nepritaria didžioji dalis Bendrijos šalių, sako eurokomisarė Ylva Johansson. Taip už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė kalbėjo Lietuvai siekiant užsitikrinti Bendrijos finansinę paramą jos statomai tvorai pasienyje su Baltarusija. Pasak jos, fizinių barjerų finansavimo klausimą praėjusią savaitę Briuselyje išsamiai aptarė ES šalių vadovai.

Lietuvos pasiekimus derantis dėl Europos Sąjungos (ES) migracijos politikos keitimo bei finansavimo valdant krizę, palyginti su užsibrėžtomis ambicijomis, politologai vertina kukliai. Tuo metu vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius sako, kad net ir Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai von der Lajen) pareiškus, jog Briuselis neskirs lėšų migrantams sulaikyti skirtiems užtvarams prie bloko sienų, Lietuva nepraranda vilties pasiekti šio tikslo.

Lietuva kasmet turtingėja. Pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui gyvename kaip švedai apytiksliai 1990 metais. Galima sakyti, kad beveik išsipildė Sąjūdžio laikų svajonė gyventi kaip Švedijoje. Bet gerai yra tiems žmonėms, kuriems pavyksta gimti ar patekti į aukštesnį socialinį-ekonominį sluoksnį. Jie gali skirti daugiau lėšų savo sveikatai, sveikai maitintis, jų vaikai kur kas lengviau patenka į universitetus, valstybė dažniau apmoka jų atžalų mokymosi išlaidas.

Daugiau nei 100 tūkstančių lenkų visai neseniai išėjo į gatves ginti narystės Europos Sąjungoje. Šie neramumai prasidėjo po to, kai Lenkijos Konstitucinis Tribunolas priėmė sprendimą dėl jo teisės viršenybės. Kaimyninėje šalyje tai sukėlė politinį sąmyšį, kuris nuvilnijo per visą Sąjunga. Nors toks verdiktas per daug nenustebino, tačiau Europos Komisija įspėja Lenkiją nesavivaliauti.

Lietuvos ir kitų Europos šalių prašymas skirti europinių lėšų fizinių barjerų pasienyje su Baltarusia įrengimui – liko neišgirstas. Po ilgas valandas trukusių derybų Briuselyje – Europos Komisijos vadovė pareiškė, kad pjaunanti viela nebus finansuojama Bendrijos lėšomis. Nuo metų pradžios į Lietuvą iš Baltarusios pateko jau kone 4200 nelegalų. Su Lukašenkos kontrabanda šiuo metu kovoti priversta ir Latvija, ir Lenkija. Ir be fizinio barjero pasienyje ši kova neįsivaizduojama.

Lenkijos argumentai, kad didelio masto šalies teisinės sistemos pertvarka nesukėlė pavojaus Europos Sąjungos principams ir vertybėms, penktadienį neįtikino pagrindinių Bendrijos lyderių, pareiškusių, kad bus blokuojamos Varšuvai skirtos išmokos iš bloko ekonomikos gaivinimo fondo, jeigu šios šalies pozicija nepasikeis.

Europos Sąjunga privalo išlaikyti atomines ir dujų jėgaines kaip stabilius energijos šaltinius, Bendrijai pereinant prie klimatui mažą poveikį darančios ekonomikos, penktadienį nurodė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Europos Sąjunga privalo drastiškai sumažinti anglies dvideginio išlakas, todėl „akivaizdu, kad mums reikia daugiau atsinaujinančių šaltinių ir švarios energijos“, EK vadovė sakė Briuselyje baigiantis 27 šalių blokų viršūnių susitikimui.