europos sąjunga

Prezidentas Rolandas Paksas ir Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas penktadienį (03.14) aiškinosi Seimo frakcijų nuomonę dėl Lietuvos pozicijos Irako atžvilgiu. Seime ir Prezidentūroje penktadienį vykę pasitarimai surengti prieš pirmadienį planuojamą Valstybės gynimo tarybos posėdį. Tai būsiąs pirmasis šios tarybos posėdis, prezidentu vasarį tapus R.Paksui.

“Laisvosios Europos” radijo žurnalisto Dariaus Udrio parengtoje ketvirtadienio (03.13) užsienio spaudos apžvalgoje skaitykite ne tik apie karą Irake, bet ir apie Serbijos premjero Zorano Džindžičiaus žmogžudystę bei žlugusias derybas dėl Kipro suvienijimo. Pasak britų dienraščio “Times” redaktorių, vakarykštė Džindžičiaus žmogžudystė liudija, kiek Serbiją korumpavo ir kriminalizavo Miloševičiaus diktatūra.

Kitą savaitę Briuselyje įvyksiančiose trišalėse konsultacijose Lietuvos, Rusijos ir Europos Sąjungos konsuliniai pareigūnai bandys įtikinti Rusiją atsisakyti prieštaravimų dėl Rusijos piliečių tranzito per Lietuvą tvarkos, įsigaliosiančios šiemet liepą.

Prezidentas Rolandas Paksas siūlo Seimui sankcionuoti Lietuvos karininko dalyvavimą Europos Sąjungos vadovaujamoje tarptautinėje taikos palaikymo operacijoje Makedonijoje. "Tai pirmasis kartas, kai Europos Sąjunga iš NATO perima vadovavimą misijai ir mes manome, kad Lietuva neturėtų neatsižvelgti į šį momentą", - BNS trečiadienį sakė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sekretorius Povilas Malakauskas. Pasak jo, Lietuva į šią misiją nusiųs vieną štabo karininką, logistikos specialistą.

Europos Sąjunga (ES) gali nepanorėti finansuoti Irako atstatymo, jei Jungtinės Valstijos karą pradės be Jungtinių Tautų (JT) įgaliojimų, trečiadienį (03.12) paskelbė Europos Komisija (EK). ES santykių su užsieniu komisaras Chrisas Pattenas (Krisas Patenas) Europos Parlamentui sakė, kad karo veiksmai be deramos JT paramos padarytų milžinišką žalą Jungtinėms Tautoms, NATO ir transatlantiniams santykiams. Ch.

“Laisvosios Europos” žurnalisto Dariaus Udrio parengtoje penktadienio (03.07) Vakarų dienraščių apžvalgoje skaitykite, kodėl kyla tiek daug priešiškumo Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Laikraštis “New York Times” skiria du straipsnius neapykantai, kurią, anot apžvalgininkų Nikolo Kristofo ir Polo Krugmano, žadina Vašingtono politika. Ar tikrai Bušas dabar vadovausis žymiuoju Kaligulos šūkiu: “Gali nekęsti, svarbu, kad bijotų”? teiraujasi Krugmanas.

Lietuvos atstovas Europos Konvente, Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Rytis Martikonis pasisako už tai, kad būsima Europos Sąjungos (ES) Konstitucinė sutartis aiškiai nustatytų, kad organizacija negali pati plėsti savo kompetencijos, nes ją delegavo valstybės narės.

Įsigaliojus memorandumui, panaikinančiam Lietuvai taikytą ne rinkos ekonomikos statusą pagal JAV antidempingo ir kompensacinių priemonių įstatymus, Jonavos trąšų bendrovės "Achema" galės prašyti peržiūrėti jai taikomus antidempingo muitus. "Šis sprendimas palengvintų "Achemos" trąšų eksportą. Man atrodo, vienai trąšų rūšiai tebetaikoma antidempingo priemonė. Ji buvo priimta pagal 1992 metais atliktą tyrimą ir vėliau šios priemonės taikymas pratęstas.

JAV komercijos sekretoriaus pavaduotojas importo administracijai Faryar Shirzadas (Farija Širzadas) pasirašė memorandumą, panaikinantį Lietuvai taikytą ne rinkos ekonomikos statusą pagal JAV antidempingo ir kompensacinių priemonių įstatymus. Tai BNS antradienį pranešė Lietuvos ambasadorius JAV Vygaudas Ušackas. Pasak pranešimo, memorandumas įsigalios artimiausiu metu, kai bus paskelbtas Federaliniame registre.

Prezidentūroje pirmadienį (03.03) susitikę prezidentas Rolandas Paksas, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ir premjeras Algirdas Brazauskas sutarė aktyviai dalyvauti informuojant Lietuvos gyventojus apie narystės Europos Sąjungoje (ES) privalumus. Kaip po susitikimo žurnalistams teigė prezidento atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas, pokalbio dalyviai sutarė daugiau važinėti po Lietuva ir kalbėti žmonėms apie narystės privalumus.

Prireikus ginti civilizacijos ir demokratinių šalių vertybes, Lietuva nedvejodama tai darys, sako iš vizito pas Afganistane tarnaujančius Lietuvos karius grįžęs prezidentas Rolandas Paksas.

Antradienį (02.25) Rusijos naftos milžinė "Jukos" paneigė bet kokį susidomėjimą perimti Ventspilio naftos terminalo valdymą, kai šis vėliau šiais metais bus privatizuojamas. "Jukos" neturi jokių ketinimų dalyvauti "Ventspils Nafta" privatizavimo konkurse", - sakė naftos bendrovės atstovas Baltijos šalyse Artūras Jonkus. Anksčiau Latvijos spaudoje pasirodė pranešimų, kad “Jukos" gali investuoti į Ventspilio terminalą, siekdama padidinti naftos eksportą į Vakarų šalis.

Ukraina neatmeta galimybės, jog teritorijoje, į kurią įeitų Europos Sąjungos ir NVS valstybės, ateityje gali būti sukurta laisvosios prekybos ir bendros ekonominės erdvės zona. Tai Kijeve pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas, vyriausiosios užsienio politikos valdybos vadovas Anatolijus Oriolas, komentuodamas Maskvoje pasiektą susitarimą įkurti derybų tarp Ukrainos, Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos dėl regioninės integracijos organizaciją.

Per penkerius kadencijos metus Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus nagrinėjo 2110 Seimo priimtų įstatymų, gavo beveik 57 tūkstančius laiškų, asmeniškai į priimamąjį kreipėsi 5900 piliečių, 140 kartų vyko į Lietuvos miestus, apskritis ir rajonus, davė 429 išskirtinius interviu Lietuvos ir užsienio šalių žurnalistams.

Andrius Kunčina apžvelgia trečiadienio (02.19) užsienio spaudą - dauguma Vakarų Europos dienraščių komentuoja Prancūzijos prezidento Žako Širako priekaištus Sąjungos kandidatėms. Na, ir Lietuvai taip pat.

Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad tokios valstybės kaip Irakas, kurios gamina ir platina masinio naikinimo ginklus, kelia pasauliui pavojų. Visiškai pritarią tokiam teiginiui per šį mėnesį atliktą viešosios nuomonės tyrimą atsakė 75,1 proc. apklaustųjų. 10,2 proc. apklaustųjų mano, kad tokios šalys kelia grėsmę kitoms valstybėms, bet ne Lietuvai, ir tik 5,4 proc. mano, kad toks pavojus neegzistuoja.

“Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Aušra Jūraitė apžvelgia vasario 17 dienos užsienio laikraščius. Iš Amerikos ir Europos spaudos pirmųjų puslapių nesitraukia Irako krizės klausimai. Apžvalgininkai aptaria nesibaigiančią Amerikos ir jos Vakarų sąjungininkių nesantaiką dėl Irako, daug dėmesio skiriama savaitgalį visame pasaulyje vykusioms antikarinėms demonstracijoms.

Europa ketina susivienyti kovoje su beveidžiu ir visur esančiu priešininku - kibernetiniu nusikalstamumu. Europos Sąjunga šią savaitę paskelbė planus sukurti specialią agentūrą, kuri artimiausiu metu atsidurs pagrindiniame šios kovos fronte. Tačiau, kaip rašo agentūra BBC, tai įvyks tiktai tuo atveju, jei Europos Parlamento biudžeto komitetas realiai asignuos 25 milijonų eurų sumą, kurią buvo nuspręsta išskirti naujojo padalinio reikmėms per pirmuosius penkerius metus.

“Laisvosios Europos” radijo žurnalisto Virgio Valentinavičiaus užsienio spaudos apžvalgoje skaitykite, ar “liaudiško, dievoto ir karingo Bušo” lipimas ant europiečių nuospaudų gali sukelti transatlantinę krizę. Įtakingas dienraščio “New York Times” apžvalgininkas Tomas Frydmenas perspėja, kad NATO kivirčas dėl Irako gali pakirsti saugumo sistemą, kuri palaikė pasaulio pastovumą penkiasdešimt metų.

Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Graikija trečiadienį (02.12) pareiškė, kad jeigu Europos Sąjunga (ES) kitą savaitę įvyksiančiame neeiliniame viršūnių susitikime neįstengs rasti bendros pozicijos Irako klausimu, ją ištiks "aštri krizė". Graikija tikisi, kad kitą savaitę įvyksiantis ES lyderių susitikimas Briuselyje padės įveikti ginčus dėl to, ar reikia neatidėliojant pradėti karo veiksmus prieš Iraką. Pasak Graikijos, šis viršūnių susitikimas bus paskutinė galimybė pasiekti vienybę.

Nuo liepos 1 dienos įsigaliosianti nauja Rusijos piliečių tranzito į Kaliningrado sritį ir iš jos tvarka, kurios reglamentą dar turi patvirtinti Europos Komisija (EK), gali sukurti Lietuvoje papildomų darbo vietų.

Kasmet teisės studijas baigia apie 1000 studentų, nors akivaizdu, kad Lietuvos valstybei tiek nereikia. Čia nėra tiek darbo vietų, kiek yra ar bus ateityje teisės specialistų. Palyginimui galima paminėti, kad Lietuvoje veikia 141 notarų įstaigos, kuriose dirba 181 notaras, mūsų šalyje advokato praktikos gali imtis per 960 advokatų, daugiau kaip 600 iš jų dirba Vilniaus mieste.

Vokietijos spauda antradienį kritikavo kanclerį Gerhardą Schroederį (Gerhardą Šrėderį) dėl neva nekoordinuoto elgesio Irako krizės klausimu bei Berlyno siunčiamų nevienareikšmių pareiškimų jo artimiausiems sąjungininkams.

Pasirodo, jog vedybas su Europos Sąjunga (ES) peršantys politikai nežino, kokia gali būti skyrybų su šia sąjunga kaina. Išstojimo iš ES mechanizmo nežino net ir patys aukščiausi šalies vadovai.

Izraelio lyderis Arielis Sharonas neseniai įspūdingai laimėjo vykusius parlamento rinkimus: nepaisant korupcijos skandalų, šalį ištikusios ekonominės krizės, nesibaigiančių karinių operacijų ir palestiniečių teroristų išpuolių, jo vadovaujama partija “Likud” padidino savo įtaką Knesete. Vadinasi, didžioji dalis žydų pritaria vykdomai jėgos politikai ir didžiojo Izraelio vizijos įgyvendinimui. Izraelio ir palestiniečių konfliktas jau seniai tapo vienu esminių pasaulinės politikos veiksnių.

Pokalbis su Manueliu Castellsu apie teroristinius ir pilietinius tinklus, apie tapatybę ir politiką. Manuelis Castellsas - pasaulinio garso sociologas, Berklio universiteto sociologijos, miestų ir erdvės planavimo profesorius; trylika metų rašė savo pagrindinį veikalą "Informacijos amžius", kurio I tomas "Tinklo visuomenė" vokiečių kalba pasirodė 2001 metais. Su autoriumi kalbėjosi dienraščio “Die Zeit” žurnalistai Thomas Assheueris ir Elisabeth von Tadden.

Trečiadienį Europos Sąjunga (ES) baigė spręsti likusias problemas su 10 valstybių kandidačių, sudarydama sąlygas sutarties dėl ES plėtros ratifikavimui. 15 šalių ES ir daugiausiai buvusios komunistinės kandidatės derybas baigė istoriniame Kopenhagos viršūnių susitikime, kuris vyko praėjusių metų gruodį, tačiau kai kurios kandidatėms liko neišspręstų klausimų. "Mes išsprendėme keletą problemų, patenkinsiančių stojančiųjų valstybių prašymus.

Teisingumo ministerija antradienį (02.04) paneigė pastaruoju metu dažnai pasigirstančius žiniasklaidos pranešimus, neva Europos Sąjungos teisės aktai privers Lietuvą svarstyti galimybę įteisinti vienos lyties asmenų santuokas. Europos Sąjungos teisės aktai nereglamentuoja nei vedybų tarp tos pačios lyties asmenų, nei kitų šeimos teisės klausimų. Tai priskiriama išimtinai valstybių narių kompetencijai, pabrėžiama ministerijos pranešime spaudai.

Klaipėdietis politikas socialdemokratas Giedrius Petružis siūlo Rusijai priklausančią Kaliningrado sritį sujungti su Lietuva ir suteikti jai autonomiją. "Bendroje valstybėje kaliningradiečiai turėtų autonomiją, rinktų savo atstovus į Lietuvos ir Europos Sąjungos valdžią", - uostamiesčio dienraščiui sakė G.Petružis.

Agentūra "Factum" prie Lietuvos kultūros fondo į Lietuvos rekordų knygos Politikos skyrių įrašė naują rekordą. Tai daugiausiai protesto renginių, kuriuos organizavo klaipėdietis Justinas Burba. Vienas arba kartu su savo bendražygiais J. Burba nuo 1999 m. balandžio 6 d. iki 2002 m. spalio 13 d. surengė 109 protesto renginius. Per šį laikotarpį iš viso buvo surengti 53 susirinkimai arba mitingai, 45 piketai, 9 eitynės, 2 bado akcijos.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Jurijus Zubakovas, trečiadienį (01.29) susitikęs su Seimo pirmininku Artūru Paulausku, išdėstė Maskvos poziciją dėl tranzito į Kaliningrado sritį tvarkos. "Su Seimo pirmininku aptarėme tranzito iš ir į Kaliningrado sritį klausimą. Yra techniniai klausimai, kurie reikalauja protingo ir greito sprendimo", - po susitikimo žurnalistams sakė ambasadorius.

Rusija, toliau demonstruodama susirūpinimą Lietuvos įvedama nuo vasario 1 dienos tranzito į Kaliningradą tvarka, siunčia į Vilnių savo atstovą derėtis dėl jos supaprastinimo. Toliau derėtis dėl tranzito dokumentų į Lietuvą trečiadienį vakare atvyksta Rusijos prezidento specialusis atstovas Kaliningrado problemoms, Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Dmitrijus Rogozinas.

Rusija, toliau demonstruodama susirūpinimą Lietuvos įvedama nuo vasario 1 dienos tranzito į Kaliningradą tvarka, skubiai siunčia į Vilnių savo atstovą derėtis dėl jos supaprastinimo. Toliau derėtis dėl tranzito dokumentų į Lietuvą šią savaitę atvyksta Rusijos prezidento specialusis atstovas Kaliningrado problemoms, Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Dmitrijus Rogozinas.

Sausio 23 d. Šveicarijoje, Davose, prasidėjo kasmetinis Pasaulinės ekonomikos forumas, į kurį susirenka tie žmonės, kuriuos mes įpratę vadinti pasaulio galingaisiais. Tai patys įtakingiausi politikai, verslo galiūnai, intelektinės politinį ir ekonominį elitą aptarnaujančios pajėgos. Forume vyrauja netikrumas dėl pasaulio ekonominės ir politinės raidos. Tas netikrumas ryškus ir pačioje dienotvarkėje - pasitikėjimo tema susipynusi su JAV politinės doktrinos aiškinimu.

Europos Sąjunga nori, kad Irakas nusiginkluotų, bet nepritaria Jungtinių Valstijų skubėjimui imtis karo veiksmų, sekmadienį sakė ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana (Chavjeras Solana). JAV valstybės sekretoriui Colinui Powellui (Kolinui Pauelui) nurodžius, kad nepakankamas Bagdado bendradarbiavimas su Jungtinių Tautų ginklų inspektoriais suteikė Jungtinėms Valstijoms teisę imtis karo veiksmų, J.Solana sakė, kad inspektoriai dar turi pateikti savo ataskaitą JT Saugumo Tarybai.

Prieš metus ir keletą mėnesių žmonės, susispietę apie Sugiharos fondą –Diplomatai už gyvybę, pasiryžo pilietiniam veiksmui, kurio tikslas buvo atkreipti visuomenės dėmesį į totalitarizmo, radikalizmo, tamsios ksenofobijos ir antisemitizmo, nepakantumo kitaminčiams apraiškas Lietuvoje.

Geriau būti karve Europoje, nei vienos skurdžiausių pasaulio šalies piliečiu, teigiama Brazilijos Port Alegrės mieste vykstančiame Pasauliniame socialiniame forume vienos nevyriausybinių organizacijų pateiktame pranešime. Europos Sąjunga ūkininkams skiria 2,2 JAV dolerių (7 litų) subsidiją už kiekvieną karvę, o pusė pasaulio gyventojų išgyvena už mažiau nei 2 JAV dolerius per dieną, rašoma joje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas konstatuoja "nesusipratimus" su Lietuva kai kuriais susisiekimo su Kaliningrado sritimi klausimais, tačiau Lietuvos diplomatai pabrėžia, kad iškilusios problemos nebus sprendžiamos Lietuvos nacionalinių interesų sąskaita.

Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį (01.24) pasirašytu dekretu įgaliojo Europos Komiteto generalinį direktorių Petrą Auštrevičių pasirašyti Lietuvos susitarimą su Islandija, Lichtenšteinu ir Norvegija dėl pramonės gaminių atitikties įvertinimo ir pripažinimo. Įsigaliojus šiam dokumentui, pagerės prekybos su šiomis šalimis sąlygos, nes šalys susitaria panaikinti netarifinius barjerus produktų saugos srityje. Tai sutaupys eksportuotojų laiką ir lėšas.

Seimas ketvirtadienį (01.23) antruoju balsavimu priėmė Konstituciją pataisą, liberalizuojančią žemės rinką Lietuvoje. Už Konstitucijos pataisą balsavo 116, prieš - 4, susilaikė 4 parlamentarai. Konstitucijos 47-ojo straipsnio pataisa užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims suteikia teisę įsigyti Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemę.

Seimas ketvirtadienį (01.23) priėmė Konstituciją pataisą, kuri liberalizuoja žemės rinką Lietuvoje. 47 Konstitucijos straipsnio pataisa numato užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims suteikti teisę įsigyti Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemę. Už pataisą balsavo 116, prieš - 4, susilaikė 4 parlamentarai. "Įstatymas priimtas, darbas padarytas", - Seimo posėdyje parlamentarus pasveikino Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas socialdemokratas Česlovas Juršėnas.

Opozicinė Liberalų frakcija, nuosekliai pritarianti dirbamos žemės pardavimui užsieniečiams, vieningai balsuos už Konstitucijos 47-ojo straipsnio pataisą. Tačiau liberalai labai kritiškai vertina išsiderėtą su Europos Sąjunga 7 metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį užsienio piliečiai negalės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Ketvirtadienį (01.23) Seime numatytas antrasis balsavimas dėl Konstitucijos 47-ojo straipsnio pataisos.

Europos komiteto generalinis direktorius Petras Auštrevičius trečiadienį Vilniuje grupei užsienio žurnalistų pristatys Lietuvos derybų su Europos Sąjunga (ES) rezultatus, kalbės apie pasirengimą referendumui dėl narystės ES. Šis žurnalistų vizitas - bendras Lietuvos ir Europos žurnalistikos centrų projektas, kurio tikslas - dabartinių ES šalių gyventojus supažindinti su būsimomis šalimis narėmis. Šį projektą finansuoja Europos Komisija.

Visiems akivaizdu - Lietuva nori būti Europos Sąjungoje. Tai banali ir visiems nuobodi tiesa. Tačiau, kad šis nuobodus noras taptų kūnu, reikia, kad tam piliečiai pritartų referendume. O štai čia ir slypi didelė galimybė suklupti. Kas bus, jei referendumas neįvyks? Jei piliečiai neateis balsuoti? Tuomet ir matysim Europą su jos penkiais milijardais eurų kaip savo ausis be veidrodžio.

Bulgarus domina Lietuvos patirtis, kurią ji įgijo derybose su Europos Sąjunga (ES) derantis dėl Ignalinos jėgainės uždarymo. Apie tai buvo kalbėta Lietuvos užsienio reikalų ministro Antano Valionio susitikimuose su Bulgarijos premjeru Simeonu Saxe-Coburgu Ghota (Simeonu Saksu- Koburgu Gota), parlamento pirmininku Ognianu Gerdjikovu (Ognianu Gerdžikovu) bei UR ministru Solomonu Passy, pranešė Lietuvos URM Spaudos skyrius.

Išrinktojo prezidento Rolando Pakso po truputį atskleidžiamame užsienio politikos plane - bendradarbiavimas su Rusijos regionais, naujų rinkų ir žaliavų paieška Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje bei intensyvesni santykiai su Ukraina ir Baltarusija. Lietuvos užsienio politikos nuostatas, kurių jis laikysis užėmęs valstybės vadovo postą, R. Paksas trečiadienį (01.15) pristatė susitikime su Lietuvoje akredituotais užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų diplomatiniais atstovais.

Išrinktojo prezidento Rolando Pakso po truputį atskleidžiamame užsienio politikos plane - bendradarbiavimas su Rusijos regionais, naujų rinkų ir žaliavų paieška Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje bei intensyvesni santykiai su Ukraina ir Baltarusija. Lietuvos užsienio politikos nuostatas, kurių jis laikysis užėmęs valstybės vadovo postą, R. Paksas trečiadienį (01.15) pristatė susitikime su Lietuvoje akredituotais užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų diplomatiniais atstovais.

Graco miestas Austrijoje oficialiai tapo 2003 metų Europos kultūros sostine. Federacinio Stirijos krašto administracinio centro Graco senamiestis yra paskelbtas pasaulio paveldo ir kultūros paminklu bei saugomas UNESCO. Europos kultūros sostinės titulą, kurį suteikia Europos Sąjunga, Gracas perėmė iš Belgijos miesto Briugės ir Salamankos miesto Ispanijoje.

Kaip skelbia verslo dienraštis "Financial Times", antradienį (01.14) Europos Komisija turėtų įspėti, jog Europos Sąjunga kol kas nėra pasirengusi įgyvendinti savo siekių - iki 2010 metų tapti konkurencingiausia pasaulio ekonomika - dėl lėtos ekonominės plėtros ir politinės valios stokos.