europos sąjunga

Balandžio pradžioje Rumunijoje vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo susitarta į Aljansą priimti dvi valstybes – Kroatiją ir Albaniją. Šių Balkanų valstybių narystei turi pritarti visos NATO šalys, bet tai tėra formalumas ir ilgai neužtruks. Po šio sprendimo didžiuma Balkanų šalių tampa NATO narėmis – Rumunija, Bulgarija ir Slovėnija į Aljansą įstojo jau anksčiau. Tačiau kai kurių kitų didelių ir labiausiai problemiškų valstybių narystė Aljanse yra ateities klausimas.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka grasina, kad tokiu atveju, jei Europos Sąjunga parems JAV sankcijas Minskui, tai pakenks ir savo pačios interesams, skelbia „Russia Today“. A. Lukašenka liepė ES narėms prisiminti, kad Baltarusija yra tranzitinė šalis, per kurią į Europą yra tiekiamos dujos bei nafta. „Amerikiečiai nori priversti europiečius įvesti sankcijas Baltarusijai. Tačiau tai tik pakenktų pačios Europos interesams.

Europos Sąjunga susiruošė minėti euro dešimtmetį. 1998 m. gegužės 5 d. buvo įvardintos 11 ES valstybių, įvykdžiusių reikalavimus (kriterijus narystei Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS; taip oficialiai vadinasi ta ekonominės integracijos pakopa, kuri prasidėjo pinigų sąjungos įkūrimu). 1998 m. gegužės 25 d. tos valstybės paskyrė Europos centrinio banko (ECB) prezidentą, jo pavaduotoją ir keturis valdančiosios tarybos narius; birželio 1 d. Bankas ėmė veikti.

Lietuva teikia didelę reikšmę TRACECA transporto koridoriui, kuris yra pagrindinis instrumentas, sujungiant Vakarų Europos, Pietų Kaukazo, Centrinės Azijos šalis bei Kiniją, pareiškė premjeras Gediminas Kirkilas, trečiadienį vakare Biškeke susitikęs su Kirgizijos prezidentu Kurmanbeku Bakijevu. Lietuva, pasak Gedimino Kirkilo, suinteresuota Kirgizijos ir kitų Vidurinės Azijos šalių krovinių pritraukimu į Klaipėdos uostą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Prezidentas Valdas Adamkus trečiadienį Prezidentūroje surengtos iškilmingos ceremonijos metu pasirašė Lisabonos sutarties ratifikavimo įstatymą. Renginyje V.Adamkus pabrėžė, kad Lisabonos sutarties ratifikavimas yra dar vienas signalas ES partneriams, kad Lietuva brangina stiprios ir solidarios Europos idėją ir priminė, kad šalis jau ketvirtus metus lygiomis teisėmis su kitomis narėmis dalyvauja priimant ES sprendimus ir skleidžia demokratijos ir laisvės vertybes už ES ribų.

Žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje išlieka sudėtinga, konstatuoja šalies nevyriausybinių organizacijų atstovai. Anot Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH) pirmininko pavaduotojo Alesio Beliackio, žmogaus teisių situacija šioje šalyje keičiasi labai greitai. „Neseniai susirinkome aptarti 2007 metų žmogaus teisių padėties ataskaitos.

Kai kalbame apie NATO ir ateitį, man Aljanso misija vis dar išlieka ta pati – kolektyvinė narių gynyba. Tam jis ir buvo sukurtas. Pasikeitė tik aplinka, kurioje NATO turi atlikti savo užduotį. Daugiau nebėra sovietinės grėsmės Europos centre, kaip tai buvo praeitame amžiuje. Kita vertus, susiduriame su terorizmo, masinio naikinimo ginklų proliferacijos, „žlugusių“ ir „blogio“ valstybių grėsmėmis.

Lietuvos Seimas visiškai neseniai ratifikavo Europos Sąjungos Reformų sutartį. Buvo apsieita be platesnės informacinės kampanijos, priimant nutarimą net nebandyta atsiklausti piliečių valios. Nejučia net kyla įtarimas, kad vargu ir ar patys Lietuvos politikai yra įsigilinę į sutartį.

JAV nusiuntė dar daugiau pagalbos į ciklono nuniokotą Mianmarą. Tačiau pranešama, kad šalį valdanti karinė chunta geriausią humanitarinės pagalbos dalį pasilieka sau, o labiausiai nukentėjusiems žmonėms dalija tik sugedusį maistą, skelbia CNN. JAV krovininiai lėktuvai į Mianmarą gabena vandenį, antklodes, tinklelius nuo moskitų ir kitas būtiniausias priemones. Be to, teigiama, jog Vašingtonas Mianmarui skirs papildomus 13 mln. dolerių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iškilmingai užbaigė savo valdymo metus – pagarbintas nacionalinio lyderio titulu, rimtos pasaulio žiniasklaidos pripažintas įtakingiausiu pastarųjų metų politiniu lyderiu. Rusijos istorikai bei politikos apžvalgininkai kol kas nedrįsta naujausios Rusijos istorijos tarpsnio vadinti „Putino epocha“ vien dėl to, jog nėra aišku, kiek dar ji tęsis.

Beveik 12 valandų trukusi Lietuvos delegacijos kelionė į Belgradą, kuriame gegužės 20-24 dienomis vyks šiųmetinė „Eurovizija“, lietuviams kiek apkarto po penkių laukimo valandų Prahos oro uoste ir Serbijos pasienyje sulaikyto svarbaus Lietuvos pasirodymui bagažo. Sekmadienį, penktą ryto, Lietuvos delegacija su Jeronimu Miliumi išskirdo į Serbiją. Tačiau vėlyvą pirmadienio popietę Belgradą pasiekę lietuviai lengviau atsikvėpti nedrįso - jų laukė dar vienas išbandymas.

Nors Užsienio reikalų ministerija sulaukė nemažai kritikos dėl nesuderintos pozicijos blokuoti ES ir Rusijos derybas, pačiam veto pritaria net špygos Rytų kaimynėms raginantis nerodyti Viktoras Uspaskichas. Sekmadienį vykusiame Darbo partijos posėdyje V. Uspaskichas sakė, kad sėkmingai Seimo rinkimuose pasirodę darbiečiai sieks užtikrinti gerus santykius kaimynais.

Lietuvos ir Ukrainos prezidentai Valdas Adamkus bei Viktoras Juščenka pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos sprendimo sustiprinti santykius su separatistinėmis Abchazija ir Pietų Osetija, nes, anot prezidentų, toks sprendimas kvestionuoja Gruzijos teritorinį vientisumą ir didina įtampą regione.

Europos Sąjunga ieškos galimybių į derybų mandatą su Rusija įtraukti Lietuvai rūpimus klausimus. Tai reiškia, kad Lietuva neturėtų vetuoti derybų su Rusija dėl strateginės partnerystės pradžios. Principinės pozicijos buvo suderintos sekmadienį vakare Vilniuje vykusiame Lietuvos, šį pusmetį Europos Sąjungai pirmininkaujančios Slovėnijos, taip pat Švedijos ir Lenkijos UR ministrų susitikime.

Seimo narys konservatorius Audronius Ažubalis atmetė oponentų abejones dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo teisėtumo, naudos ir procedūros demokratiškumo. Kaip pranešė žiniasklaida, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai prašo Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų vetuoti įstatymą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo. Prezidentas kviečiamas siūlyti Seimui surengti konsultacinį referendumą dėl svarbiausių konstitucinės reikšmės klausimų, susijusių su Lisabonos sutartimi.

Jei žiūrėtume iš Vokietijos pozicijų, Rytų Europos nusivylimas Europos Sąjunga yra visiškai neteisingas bei neįtikėtinai iššaukiantis. Kaip gali Rytų Europos valstybės jaustis išduotos Vokietijos, jei būtent dėka šios šalies spaudimo jos buvo priimtos į sąjungą (kai kurių senųjų narių nuomone žymiai per anksti)? Vokietija yra didžiulė investuotoja regione, stabilumo garantas bei stiprus pokomunistinių valstybių advokatas – būtent toks požiūris vyrauja Berlyne.

Ligi šiol nuvertinta žemdirbystė, ištikus pasaulinei maisto krizei, gali tapti itin pelningu verslu Pasirinkus tinkamą ūkininkavimo kryptį, žemė artimiausiais metais pelną gali nešti dešimtimis procentų.

Seimas ketvirtadienį ratifikavo Lisabonos sutartį, kuri iš dalies pakeitė stojimo į Europos Sąjungą sutarties sąlygas. Už balsavo 83, prieš 5, o susilaikė 23 parlamentarai. Parlamentarai nepritarė Rimanto Smetonos siūlymui papildyti sutarties ratifikavimo įstatymą pabrėžiant, jog Europos Sąjungos institucijos ir teisės aktai negali pažeisti Lietuvos suvereniteto ir pamatinių vertybių bei paveldo.

Kai Aleksandras Makedonietis atkeliavo į Frygiją, jam parodė bene painiausią galvosūkį antikiniame pasaulyje – Gordijo mazgą. Orakulas išpranašavo, kad tas, kas išnarplios mazgą, valdys visą pasaulį. Karštakošis vaikinas, sušukęs: „O koks skirtumas, kaip aš jį atrišiu!“, čiaukštelėjo kardu. Tą pačią naktį Frygijos dangų užgriuvo žaibai ir audra – patys dievai žavėjosi būsimo pasaulio valdovo ryžtu.

Žaliavinės naftos kaina po pusmečio gali pasiekti 200 dolerių už barelį. Kaip skelbia BBC, pasaulinėje naftos rinkoje paklausa ir toliau smarkiai viršija pasiūlą. Antradienį žaliavinės naftos kaina JAV pirmą kartą perkopė 122 dolerius už barelį. Tačiau „Goldan Sachs“ kompanijos energetikos analitikas Argunas Murti perspėjo, kad netrukus naftos kainos priartės ir prie 200 dolerių. Stratego teigimu, tokį kainų lygį barelis naftos pasieks per ateinančius 6-24 mėnesius.

Aljansas „Langas į ateitį” baigė įgyvendinti 8,6 mln. litų vertės dvejus metus trukusį projektą - visoje Lietuvoje kompiuterinio raštingumo nemokamai apmokyta 50 tūkst. gyventojų. „Manome, kad kursai iš esmės padidino kompiuterinio raštingumo lygį Lietuvoje - tikimės, kad šis didelis apmokytų žmonių būrys skleis įgytas žinias savo aplinkoje bei prisidės šiuo metu santykinai neraštingose socialinėse grupėse”, - pranešime spaudai sakė „Lango į ateitį” direktorė Loreta Križinauskienė.

Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos derybų dėl bendradarbiavimo sutarties mandato vetavusi ir savus reikalavimus pateikusi Lietuva pasielgė teisingai ir teisėtai, teigia Lietuvos diplomatas. Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis atmetė kai kurių Lietuvos politikų išsakytus kaltinimus, jog dėl esą prasto šalies diplomatų darbo Lietuva derybose buvo palikta viena, o jos reikalavimų būsimose derybose su Rusija nepalaikė nė viena ES šalis.

Artėjant sekmadienį vyksiantiems pirmalaikiams Serbijos prezidento rinkimams, Europos Sąjunga bando patraukti Belgradą į savo pusę siūlydama serbams bevizį režimą, skelbia BBC. Kaip pranešama, tokį pasiūlymą pateikė 17 Europos valstybių. Pasiūlymo iniciatore laikoma Prancūzija. Briuselis tikisi, kad toks pasiūlymas sustiprins provakarietiškų jėgų pozicijas prieš sekmadienio rinkimus.

Rusija siekia destabilizuoti padėtį separatistiniame Abchazijos regione, nes taip tikisi užkirsti kelią Gruzijai prisijungti prie NATO aljanso, interviu internetiniam portalui „EurActiv“ pareiškė Gruzijos ambasadorė prie NATO Saloma Samadašvili. S. Samadašvili pastebėjo, kad pati Europos Sąjunga yra susiskaldžiusi separatistinių Gruzijos regionų klausimu.

Nuo 2009-ųjų sausio mėnesio Europos Sąjunga (ES) turės savo prezidentą, vadovausiantį ES susitikimams ir turėsiantį suvienyti 27 šalių narių nuomones. Tokį žmogų buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard‘as d‘Estaingas pavadino Europos „nuosavu George‘u Washingtonu“. Ir jau dabar yra keletas pretendentų, galinčių juo tapti. Galingas favoritas Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas laikomas favoritu užimti ES prezidento postą.

Estija remia Lietuvos reikalavimus, susijusius su Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) derybų dėl naujo susitarimo pradžia, bet nepritaria tam, kad pavienės šalys šiuo klausimu naudotųsi veto teise, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas. „Dabar kalbama apie derybų pradžią, kad apskritai kada nors ko nors būtų galima pasiekti. Mūsų pozicija tokia: taip, derybos galėtų prasidėti“, - sakė U.Paetas penktadienį Estijos televizijos rytinėje naujienų laidoje.

Pasitraukus Artūrui Zuokui „Rubicon group“ įtaka ir apetitai Vilniaus mieste nė kiek nesumažėjo – taip portalui „Balsas.lt“ teigė Liberalų sąjūdžio atstovas sostinės taryboje Arūnas Štaras. Komentuodamas pastarųjų savaičių įvykius Vilniaus miesto taryboje ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veiksmus, A. Štaras sakė, jog keistoki procesai jam buvo juntami ir anksčiau. „Staiga kuriame nors komitete ar tarybos posėdyje būdavo keistai nubalsuojama – visai ne pagal pažiūras ir partijų pozicijas.

Rusija perspėjo, kad atsakys į kiekvieną Gruzijos mėginimą naudoti jėgą separatistinių regionų atžvilgiu, skelbia BBC. Maskva apkaltino Gruziją rengiantis įvykdyti invaziją į Abchaziją ir pareiškė stiprinanti savo karinį kontingentą tiek Abchazijoje, tiek Pietų Osetijoje. Gruzija itin aštriai sureagavo į tokius Rusijos veiksmus, o šalies ministras pirmininkas tokį Kremliaus elgesį pavadino tiesiog neatsakingu.

Tik Europos Parlamento narys Šarūnas Birutis, puoselėdamas prieš ketverius metus sumanytą tradiciją, sveikina 2004 metų gegužės 1-ąją, Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną, gimusius vaikus ir kartu su jais švenčia gimtadienį. Kiti buvę sveikintojai vaikus seniai pamiršo, rašo „Lietuvos žinios“. Pirmasis „euriukas“ yra vilnietis Žilvinas Pierskis.

Europos Sąjunga paragino tarptautinę bendriją paskelbti Zimbabvei skirtos ginkluotės tiekimų moratoriumą, o šios šalies kaimynes - paspausti prezidentą Robertą Mugabe pagaliau paskelbti rinkimų rezultatus.

Europos Sąjunga ir Serbija antradienį pasirašė glaudesnių ryšių susitarimą, kuris, kaip tikimasi, padidins provakarietiškų jėgų šansus kitą mėnesį vyksiančiuose Serbijos pralamento rinkimuose. Dokumentą pasirašė Europos Sąjungai pirmininkaujančios Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Rupelis, Serbijos ministro pirmininko pavaduotojas Božidaras Dželičius bei ES plėtros komisaras Olli Rehnas (Olis Renas), stebint Serbijos prezidentui Borisui Tadičiui.

Kai pernai liepą Arabų šalių lygos delegacija pirmą kartą istorijoje apsilankė Izraelyje, tuo metu Vakarų Krante viešėjęs specialusis pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose Tony Blairas pareiškė matąs taikos galimybę Artimuosiuose Rytuose.

Jungtinių Tautų misijos Kosove vadovas Joachimas Rueckeris pareiškė, kad JT tikisi pasilikti Kosove ir po to, kai baigsis šios organizacijos mandatas. Kaip skelbia BBC, tokiu atveju galima pradėti abejoti, ar šios jauniausios Europos valstybės administravimą iš tikro perims Europos Sąjunga. J. Rueckeris teigė, kad JT tokiu atveju turėtų spręsti dėl bendradarbiavimo su ES. Birželį Kosovo administravimą turi perimti ES pareigūnai, kurių į Kosovą turėtų atvykti apie 2 tūkst.

Serbijai šią savaitę greičiausiai sulauks pasiūlymo pasirašyti stabilizacijos bei asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. Tačiau, kaip rašo serbų dienraštis „Blic“, tebėra neaišku, koks bus susitarimo tekstas. Kaip teigiama, Serbija norėtų pasirašyti pilną stabilizacijos bei asociacijos sutartį, kuri numatytų prekybos nuolaidas bei fondų paramą.

Premjeras Gediminas Kirkilas antradienį vakare išvyksta trijų dienų vizito į Turkiją, kur susitiks su šios šalies vadovais. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, G.Kirkilas su Turkijos prezidentu Abdullah Gulu, premjeru Tayyipu Erdoganu ir parlamento pirmininku Koksalu Toptanu ketina aptarti dvišalių santykių raidą, ypatingą dėmesį skiriant bendradarbiavimui transporto srityje ir ekonominių santykių plėtros galimybėms, diskutuoti transatlantinių ryšių stiprinimo, Turkijos santykių su Europ...

Turkijos karo lėktuvai penktadienį ir šeštadienį atakavo Kurdistano darbininkų partijos (PKK) taikinius šiaurės Irake, pranešė Turkijos armijos generalinis štabas. Pasak armijos šaltinių, šis oro antskrydis prieš separatistų taikinius Šiaurės Irake buvo didžiausias šiais metais. Kariuomenė PKK taikinius bombardavo ir trečiadienį. Ši operacija buvo viena iš daugelio, surengtų nuo vasario mėnesį vykusio sausumos puolimo Šiaurės Irake, kur įsikūrusios sukilėlių bazės.

Prieš 22 metus per Lietuvą praslinkęs radioaktyvių dulkių debesis iš atsivėrusio Černobylio atominės elektrinės reaktoriaus lietuvių sveikatai jokios žalos nepadarė, tvirtina Lietuvos radiacinės saugos centro specialistai. Onkologai pažymi: nors vėžio susirgimų Lietuvoje padaugėja, tikėtina priežastis – geriau diagnozuojamos ligos. Tuo tarpu Baltarusijos mokslininkai tebeskambina pavojaus varpais apie vis dar juntamą Černobylio žalą savo šalies gyventojų sveikatai.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso penktadienį sakė, jog per derybas su Kinijos premjeru Wen Jiabao patvirtino, kas Europos Sąjunga (ES) laiko Tibetą Kinijos dalimi. "Patvirtinau, kad ES laikosi Kinijos teritorinio vientisumo ir vienybės (principo) ir kad tai natūraliai taikoma ir Tibetui", - po Pekine įvykusio susitikimo su Wen Jiabao žurnalistams sakė J.M.Barroso.

Šiandien Lietuvos Respublikos Seime ketinama balsuoti dėl ES Lisabonos sutarties "iš dalies pakeičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijų steigimo sutartį" ratifikavimo.

Europos Sąjunga (ES) pasmerkė Baltarusijos opozicijos aktyvisto Andrejaus Kimo areštą ir paragino nedelsiant jį išlaisvinti. Išvakarėse A.Kimas buvo nuteistas pusantrų metų kalėti už milicininko užpuolimą per sausį vykusias verslininkų protesto akcijas. Eurokomisarė Benita Ferrero-Waldner trečiadienį pasmerkė Baltarusijos valdžios veiksmus, jam ir dar septyniems žmonėms paskelbtus nuosprendžius pavadindama politiškai motyvuotais.

Prieš emigracijos bangą atsilaikę medikai dirbti į užsienį vyksta neapleisdami savo pareigų gimtinėje - darbą Lietuvoje ir užsienyje pastaruoju metu derina ne vienas mūsų šalies medikas, rašo „Respublika“. Pasinaudojo galimybe Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (VUL SK) Širdies chirurgijos centro gydytojas Virgilijus Tarutis jau metus dvi savaites per du mėnesius dirba ne Lietuvoje, o Didžiojoje Britanijoje - neseniai jis pratęsė terminuotą darbo sutartį metams.

Lietuvos ir Azerbaidžano premjerai pirmadienį Baku pasirašė tarpvyriausybinius susitarimus dėl ekonominio bendradarbiavimo bei bendradarbiavimo transporto srityje. Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas po sutarčių pasirašymo pažymėjo, jog pastaruoju metu Azerbaidžano ir Lietuvos santykiai vystosi labai gerai, šioje šalyje sėkmingai dirba Lietuvos kompanijos ir verslininkai. „Vertiname Azerbaidžaną kaip svarbų partnerį įvairiose srityse“, - teigė G.Kirkilas.

Uždavinys „pertvarkyti biudžetą – pakeisti Europą“ išties ambicingas. Jei tai ne vien skambūs žodžiai, o tikras siekis, nepakaks vien tik pakeisti biudžeto struktūrą. Čia, kaip toje pasakėčioje, orkestras geriau negros kitaip susodintas. Reikalingos esminės permainos tiek formuojant biudžetą, tiek jį skirstant, o ir pats biudžeto dydis neturi būti neliečiamas tabu. Šalies įnašas.

Europos Sąjungai pirmininkaujanti Slovėnija šeštadienį pareiškė, jog Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama nebus kviečiamas atvykti į Briuselį susitikti su aljanso šalių užsienio reikalų ministrais, kaip buvo pasiūlyta Paryžiuje. Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis Kinijos ambasadoriui sakė, jog "Slovėnija, kaip ES pirmininkė, neketina kviesti Dalai Lamos į susitikimą su ES užsienio reikalų ministrais Briuselyje", - sakoma Slovėnijos pranešime.

Europos Sąjungai pirmininkaujanti Slovėnija penktadienį paragino Rusiją „neįgyvendinti“ savo sprendimo plėtoti bendradarbiavimą su separatistiniais Gruzijos kraštais - Abchazija ir Pietų Osetija. Europos Sąjunga yra „rimtai susirūpinusi“ dėl Rusijos sprendimo, padaryto be Gruzijos vyriausybės sutikimo, „užmegzti oficialius ryšius su institucijomis, kurios yra de facto valdžios organai Pietų Osetijoje ir Abchazijoje“, sakoma Slovėnijos pareiškime.

Būsimąją atominę elektrinę rusai numato statyti Kaliningrado srities rytinėje dalyje, 30 km nuo Lietuvos. Tai vakar, balandžio 16 dieną, pranešė „Rosatom“ generalinis direktorius Sergejus Kirijenka  spaudos konferencijoje Kaliningrade. Anot jo, dėl statybų aikštelės jau apsispręsta, tačiau vieta neviešinama, kad nekiltų spekuliacijų sklypais.

Lietuva yra suinteresuota, kad Europos Sąjunga ir Rusija pasirašytų naują strateginės partnerystės sutartį, tačiau nesieks jos bet kokia kaina - atsisakydama siekio įtraukti į Briuselio ir Maskvos derybų mandatą ES solidarumo energetinio saugumo sferoje klausimus, teigia Lietuvos diplomatas.

Per Izraelio pajėgų operaciją Gazos Ruože, kurioje dalyvavo sraigtasparniai, trečiadienį žuvo trys izraeliečių kariai ir keturi palestiniečių judėjimo „Hamas“ kovotojai. Per susirėmimus su gerai ginkluotais palestiniečių kovotojais dar trys izraeliečių kareiviai buvo sužeisti, pranešė kariškių atstovė. Tai jau antras per savaitę smurto protrūkis „Hamas“ kontroliuojamame Gazos Ruože.

Lietuvos piliečių parašų dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo bloko darbo pratęsimo iki 2015 metų rinkėjai pasiekė finišą. Tautinei partijai „Lietuvos kelias“ ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai pavyko surinkti reikiamus 50 tūkst. parašų.