euro įvedimas

Nuo rugpjūčio, kai Vyriausybėje buvo pasirašytas Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas, vis daugiau prekybininkų ir paslaugų teikėjų oficialiai pasižada kainas perskaičiuoti sąžiningai. Šiuo metu daugiau nei 2200 Lietuvos ūkio subjektų viešai įsipareigojo vykdyti šį pažadą. Didėjantys skaičiai rodo, kad vis daugiau verslo atstovų stengiasi būti sąmoningai atsakingi ir savo klientams užtikrinti bei viešai parodyti, jog kainas iš litų į eurus perskaičiuos sąžiningai.

Pastaruoju metu, kalbant apie artėjantį euro įvedimą, daug dėmesio skiriama sąžiningam kainų perskaičiavimui. Prekybininkai ir paslaugų teikėjai kviečiami prisijungti prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo.

Ruošiantis naujos valiutos įvedimui vienas svarbiausių uždavinių – tinkamai informuoti visuomenę apie Europos bendros valiutos įvedimą, jos privalumus ir trūkumus, būsimą pinigų keitimą. Gyventojams informuoti buvo sukurta Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą informacinė kampanija, kuri vykdoma trimis kryptimis.

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Smulkiajam ir vidutiniam verslui kyla daug klausimų, kaip reikės dirbti pirmosiomis kitų metų dienomis. Svarbu žinoti, kad vienas pagrindinių darbų euro įvedimo kalendoriuje artimiausiu metu bus išankstinis monetų ir banknotų pristatymas, kuriuo įmonėms reikėtų pradėti rūpintis jau dabar.

Karolis Kaupinis, LRT Televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Tikėjimą, kad klestėjimas sugrįš, Europos Centrinio Banko pirmininkas Mario Draghi laiko vienu svarbiausių sprendinių lėtai atsigaunančiai Europos ekonomikai.

Seimas, atsižvelgdamas į euro įvedimą Lietuvoje, priėmė Rinkliavų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-2129(2). Joms pritarė 80, susilaikė 3 Seimo nariai. Priimtomis pataisomis maksimalus valstybės rinkliavos dydis, kuris šiuo metu lygus 270 tūkst. litų, perskaičiuotas suapvalinant jį iki 80 tūkst. eurų.

Šaliai rengiantis įsivesti eurą, Lietuvos bankui šiame procese tenkančios užduotys vykdomos tiksliai laikantis numatyto darbų grafiko. Svarbiausi apsirūpinimo grynaisiais eurais, pasirengimo litų keitimui, mokėjimo sistemų pertvarkymo darbai atlikti, kiti veiksmai – tiksliai suplanuoti ir vykdomi. „100 dienų – simbolinė riba prieš didįjį „egzaminą“, labai tinkama įvertinti atliktus ir ypač – dar likusius nuveikti darbus“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Likus mažiau nei ketvirčiui iki euro įvedimo, sparčiai auga gyventojų domėjimasis, kaip bus pereita prie naujosios valiutos – eurui jau pradėjo ruoštis 82 proc. šalies gyventojų. Verslo sektoriuje pasirengimas eurui yra dar aukštesnis – tam rengiasi 9 iš 10 įmonių. Tiesa, įmonių pasiruošimas vis dar daugiausia susijęs su praktinių pasiruošimo veiksmų planavimu, o ne jų įgyvendinimu.

Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti įstatymų projektus, susijusius su euro įvedimu. Per mažiau negu du mėnesius jų teks priimti daugiau kaip šimtą. Nors įstatymų pataisos vadinamos techninėmis, tačiau dėl to jų svarba nesumažėja. Pavyzdžiui, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisų projekte, kuriam po pateikimo pritarė Seimas, nustatoma, kokias sumas aukojantys savarankiškos politinės kampanijos dalyviui piliečiai turės deklaruoti turtą.

Įvedamo euro Lietuvos gyventojai laukia gana skirtingai – žmonių elgesys neretai priklauso ir nuo amžiaus. Net ketvirtadalis pagyvenusių Lietuvos žmonių ketina imtis papildomų finansinių veiksmų prieš euro įvedimą. Jauni ir vidutinio mažiaus gyventojai euro laukia ramiau – tik kas penktas 18-55 m. gyventojas suplanavo papildomų pirkinių dėl keičiamos valiutos.

„Neketiname nuolaidžiauti tais atvejais, kai bus nustatyta, kad artėjant euro įvedimui piktnaudžiaujama situacija ir dirbtinai keliamos prekių bei paslaugų kainos. Turime įstatymo numatytų poveikio instrumentų, vykdysime labai griežtą kontrolę ir tikrai nenuolaidžiausime, kai bus pastebėti piktybiški pažeidimai“, – sakė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Vyriausybėje vykusiame pasitarime dėl prekių ir paslaugų kainų nurodymo ir perskaičiavimo eurais reikalavimų laikymosi priežiūros.

UAB „Senukų prekybos centras“ valiutos keitimui pradėjo ruoštis dar pernai. Specialiai sudaryta darbo grupė, apskaičiavusi papildomos ir naujos techninės, ir programinės įrangos poreikį, planuoja, kad sklandus perėjimas nuo lito prie euro prekybos tinklui kainuos beveik 2 milijonus litų. „Senukų“ klientai kainas dviem valiutoms palaipsniui pradėjo matyti dar šių metų gegužės mėnesį.

Rytoj, liepos 23 d., Europos Sąjungos Tarybai priėmus galutinį sprendimą dėl euro įvedimo, Vilniuje, Gedimino prospekte, virš Lietuvos banko durų įsižiebs specialus laikrodis, skaičiuosiantis laiką, likusį iki istorinės datos – 2015 m. sausio 1 d., kai Lietuvos valiuta taps euras. Elektroninis laikrodis rodys, kiek dienų, valandų, minučių ir sekundžių liko iki euro įvedimo dienos Lietuvoje.

  Euro įvedimas, nors ir neabejotinai naudingas bei reikalingas, pareikalaus pastangų tiek iš verslininkų, tiek iš vartotojų. Siekiant išvengti nereikalingų įtampų ir problemų, derėtų į visą procesą žiūrėti lanksčiau. Svarstant, kaip geriau pasiruošti 2015 metams, reikėtų prisiminti, kad verslininkai nelygūs verslininkams ir vieniems susidoroti su papildomais iššūkiais bus sudėtingiau nei kitiems.

Nors oficialus kainų stebėjimas prieš įvedant eurą dar neprasidėjo, vis dažniau akis užkliūva už etiketėse nurodytų dvejopų kainų – litais ir eurais. Ar dabar litais skelbiamos kainos skiriasi nuo tų, kurios buvo, tarkim, prieš mėnesį, gali pasakyti tik akylus stebėtojas, tačiau kalbų, kad tas ar anas šiek tiek pabrango, girdėti vis dažniau.

Nors oficialus kainų stebėjimas prieš įvedant eurą dar neprasidėjo, vis dažniau akis užkliūna už etiketėse nurodytų dvejopų kainų – litais ir eurais. Ar dabar litais skelbiamos kainos skiriasi nuo tų, kurios buvo, tarkim prieš mėnesį, gali pasakyti tik akylus stebėtojas, tačiau kalbų, kad tas ar anas šiek tiek pabrango, girdisi vis dažniau.

Papildyta 14 val. 27 min. Lietuvos narystė euro zonoje reiškia ir šalies prisijungimą prie Europos Sąjungos bankų sąjungos, teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Prisijungimas prie euro zonos automatiškai reiškia Bankų sąjungos narystę, prisijungimo prie bendro priežiūros mechanizmo nuo kitų metų sausio pirmos dienos. Kaip žinome, bankų sąjungos atveju trys didžiausi Lietuvos bankai bus prižiūrimi Europos centrinio banko“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė V.Vasiliauskas.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos banke antradienį susitinka Baltijos šalių centrinių bankų vadovai. Susitikime Lietuvos centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Estijos – Ardo Hanssonas ir Latvijos – Ilmaras Rimševičius aptars euro įvedimą, pasirengimą dalyvauti Bankų sąjungoje, ekonomikos raidos perspektyvas. Lietuva eurą ketina įsivesti 2015-aisiais.

„Tarptautinės organizacijos Lietuvoje įžvelgė tvarios ekonomikos prielaidas“, – reaguodamas į premjero Algirdo Butkevičiaus žodžius savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ rašo banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Premjeras antradienį Seime pristatydamas 16-osios vyriausybės 2013 metų veiklos ataskaitą, sakė, kad „Tarptautinis valiutos fondas (TVF) savo išvadoje taip pat įvertino gerus Lietuvos ekonomikos rodiklius.

„Aišku, mūsų kalbos turi būti pakankamai subalansuotos ir profesionalios. Euro įvedimas nėra panacėja nuo visų problemų ir bėdų. Tačiau euro įvedimas nėra ir kokia nors nelaimė“, - Seimo posėdžio metu sakė Opozicijos lyderis Andrius Kubilius. „Kartais politikai neatsakingai kalba, kad Lietuvos žmonės badaus. Iš tikrųjų, euro įvedimas yra mūsų brandos tam tikras parodymas. Jungiamės į platesnę pinigų sąjungą. Iš to nemažai laimėsime.

Artėjant euro įvedimui vieni labiau linkę pabrėžti jo privalumus ir ramina, kad duona ir pienas liks įperkami, kiti įspėja: turtinė nelygybė dar labiau padidės.

Tinkamesnio kandidato į premjero postą nėra? Naujausios gyventojų apklausos rodo, kad Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi pasitiki trečdalis lietuvių. Sidabro medalis lenktynėse atitektų aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui, kuriuo pasitiki kiek daugiau negu 5 proc. šalies gyventojų, bronza džiaugtųsi buvusi Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė.

Vyriausybė posėdyje pritarė Finansų ministerijos parengtam Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektui ir teiks jį Seimui. Šiuo įstatymu nustatoma pasirengimo įsivesti eurą, litų keitimo į eurus, nacionalinės valiutos išėmimo iš apyvartos tvarka, reglamentuojami kiti praktiniai euro įvedimo aspektai. Šis įstatymas – svarbiausias dokumentas, būtinas eurui Lietuvoje įsivesti. Priėmus įstatymą ir jį lydinčius poįstatyminius aktus, bus sukurtas teisinis pagrindas eurui įsivesti.

 - Šiandien sutarėme pakalbėti apie politiką. Įspėju, esu – tautininkas, ir iki susitikimo su jumis buvau įsitikinęs, kad liberalizmas kenksmingas nacionalinėms idėjoms. Paimkim, kad ir liberalų pacifistinę poziciją. Jūs prieš karą, o tai reiškia, iš anksto pasirengę parsiduoti priešams ir okupantams.

Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius penktadienį susitiko su Lenkijos ambasadoriumi Lietuvoje Jaroslawu Czubinskiu (Jaroslavu Čubinskiu). Finansų ministerija pranešė, jog svarbiausios pokalbio temos buvo aktualūs dvišaliai bei Europos Sąjungos klausimai. "Palaikome atvirus, dalykiškus ryšius su kolega Lenkijos finansų ministru, esame dėkingi už paramą, Lietuvai siekiant ambicingo tikslo tapti euro zonos nare“, - pranešime sakė R.Šadžius.

Referendumas dėl euro Lietuvoje įvedimo nereikalingas, sako opozicijai priklausančių konservatorių atstovas parlamentinio Ekonomikos komiteto narys Dainius Kreivys. Jis mano, kad valdantieji referendumo nori, nes bijo, kad dėl euro įvedimo išaugę reikalavimai taupyti neleis įgyvendinti duotų pažadų biudžete numatyti daugiau lėšų atlyginimams, suteikti mokestinių lengvatų. „Manome, kad referendumas nereikalingas.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad gyventojų nuogąstavimai, jog įvedus eurą Lietuvoje kils kainos, mažės gyventojų perkamoji galia, o iš mūsų vargano biudžeto teks atseikėti nemenką dalį į bendrą katilą, ir dėl to kai kam Lietuvoje sumažės finansavimas, yra nepagrįstas, o neigiama gyventojų nuomonė rodo , kad mes turime nepakankamai informacijos apie prisijungimo prie euro zonos privalumus ir trūkumus.

Latvijos Seimo biudžeto ir finansų komitetas pritarė įstatymo projektui dėl euro įvedimo Latvijoje. Įstatymas dėl euro įvedimo turėtų būti priimtas sausio 31 dieną, pranešė Latvijos parlamento biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Janis Reiras. Už įstatymo projektą balsavo valdančiosios koalicijos nariai, o prieš pasisakė opozicijos deputatai.

Latvijos parlamentas patvirtino kitų metų biudžetą, kuris turėtų užtikrinti šaliai pakvietimą į euro zoną 2014 metais. Tai pirmas biudžetas, kurį latviai planavo be Tarptautinio Valiutos Fondo, iš kurio prasidėjus finansų krizei prašė paramos. Pagal planą, kitų metų biudžeto deficitas nesieks nė pusantro procento skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto. Vyriausybė prognozuoja, kad šių metų deficitas nesieks dviejų procentų.

Argumentai prieš euro įvedimą Latvijoje – emociniai, o ne ekonomiškai pagrįsti, Rygos konferencijos sesijoje „Kodėl reikia kovoti už eurą?“ pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. Komentuodamas paskutinės apklausos rezultatus, kurie skelbia, kad prisijungimą prie euro zonos palaiko tik 13 proc. Latvijos gyventojų, jis pareiškė, jog tai susiję su krize euro zonoje, apie kurią mes girdime daug ir dažnai.

Euras – ne stebuklinga lazdelė, ir nereikia tikėtis, kad įvedus bendrąją Europos valiutą iškart situacija pasikeis į gera, sakė interviu portalui Nozare.lv vyriausioji „Swedbank“ ekonomistė Lija Strašunia. Ir vis dėlto euro įvedimas - ir ne bilietas į „Titaniką“. Euras - tai instrumentas, kuriuo reikia mokėti naudotis, pabrėžė ji.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva neketina kuo greičiau įsivesti eurą, ir pabrėžia griežtos ir atsakingos fiskalinės šalies politikos laikymąsi. „Lietuvoje nenustatyta datos, kada įsivesime eurą. Tai gali būti naudinga, kad pasirengtume viduje. Neketiname kuo greičiau įsivesti euro.

Euro kūrimo pradžioje tylėję specialistai dabar pripažįsta, kad Europos valiutos schema yra ydinga. Kintant pasaulio ekonomikai ir finansams prie jų taikosi ir valiutų sistemos. Tačiau euro zona sumeistrauta taip, kad šalims tenka tarnauti eurui ir taikytis prie jo, o ne atvirkščiai. Bendra Europos Sąjungos (ES) valiuta buvo sukurta siekiant įgauti ekonominį stabilumą, išvengti devalvacijos ir kainų šuolių.

Nepaisant euro zoną ištikusios krizės, Lietuvos viešojoje erdvėje šalies įstojimas į euro zoną ir toliau yra laikomas neabejotinai siektinu tikslu. Visuomenėje trūksta diskusijų, ar Lietuvai tikrai verta stengtis įstoti į euro zoną ir kokie to trūkumai, mano ekonomistas prof. Povilas Gylys. Pinigų sąjungą lygino su laivo skendimu „Mes vis stojam (į euro zoną – ELTA) ir niekaip neįstojam.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas klaida vadina bendrosios Europos valiutos euro įvedimą, praneša agentūra „RIA Novosti“. Kartu jis „protingu“ laiko Prahos sprendimą neprisijungti prie ES fiskalinės drausmės pakto. „Mums nepriimtina atsakomybę už šalies biudžetą perduoti technokratams ir biurokratams Briuselyje“, - kalbėjo V. Klausas interviu Prancūzijos televizijos stočiai „France 24“. „Europos valiuta yra katastrofa. Šis projektas buvo klaida“, - pridūrė jis.

Latvijos banko analitinė Dacė Kalsonė paskirta vadovauti euro įvedimui Latvijoje, pranešė Finansų ministerija. Ji Latvijos banke dirba nuo 1997 metų, o naująsias pareigas pradės eiti kovo 12 dieną. D. Kalsonė nugalėjo kitus 12 kandidatų, kuriuos vertino finansų ministerijos komisija. Euro įvedimo projektas apima penkias darbo grupes, o jo vadovė koordinuos visą darbą. Šios pareigos liko laisvos praėjusią vasarą, kai Sanita Bajarė buvo paskirta Finansų ministerijos valstybės sekretore.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad daugiau nei pusė rūmams priklausančių Estijos įmonių mano, jog euro įvedimas turėjo teigiamos įtakos jų veiklai. Įmonės teigia, kad po euro įvedimo kainos tapo skaidresnės, sumažėjo arba nebeliko valiutų keitimo išlaidų, be to, supaprastėjo apskaita. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijos skyriaus prezidentas Michaelis Stenneris teigia, kad lūkesčiai, susiję su euro įvedimu, pasiteisino.

Lenkija vakar pagaliau atskleidė kortas, apie kurias jau seniai privalėjo žinoti Lietuvos energetikos strategijos planuotojai, tačiau mūsų Vyriausybė visa tai tebeslepia nuo savo šalies piliečių. Lenkų energetikos kompanija „Polska Grupa Energetyczna“ (PGE) oficialiai paskelbė, kad Visagino atominis projektas šiai valstybei nėra įdomus. Regioniniu vadintas Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas virsta tik vienos valstybės našta.

Vienas pagrindinių valdančiosios daugumos argumentų, jog reikia kuo smarkiau veržtis diržus – euro įvedimas 2014 metais. Tuo buvo aiškinamos mokestinės reformos, pensijų ir socialinių išmokų mažinimas ir kitos žmones skurdinančios priemonės. Šiomis dienomis aiškėja, kad viskas buvo daroma veltui, nes finansų analitikų vertinimu, 2014 metais įsivesti eurą Lietuva greičiausiai neturi jokių šansų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neprognozuoja, kada Lietuva galėtų įsivesti eurą, tačiau pabrėžia tikinti, kad Vyriausybė sugebės suvaldyti viešuosius finansus. Pirmadienį žurnalistų paklausta, ar mano, kad Vyriausybei pavyks taip tvarkyti ekonomiką, kad 2014–aisiais galėtume įsivesti eurą, šalies vadovė sakė datomis nenorinti spekuliuoti. „Pastangos, kurios stiprina mūsų viešuosius finansus, mūsų finansinę discipliną (...) tai skatintina.

Euro grupės Europos Sąjungoje vadovas, Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude'as Junckeris tiki, kad Lietuvai pavyks įgyvendinti sau pačiai keliamus tikslus įsijungti į euro zoną. Lietuva norėtų turėti eurą 2014-aisiais. „Aš tikiu, kad Lietuva pajėgs įgyvendinti sau pačiai keliamus tikslus“, – sakė J. C. Junckeris per bendrą spaudos konferenciją su Premjeru Andriumi Kubiliumi. Liuksemburgo Premjeras taip pat sakė, kad problemos euro zonoje neturėtų būti kliūtis įsivesti eurą Lietuvai.

Anksčiau teigusi, kad Lietuva eurą galėtų įsivesti 2014–2015 metais, prezidentė Dalia Grybauskaitė nuo konkrečios euro įvedimo datos nustatymo susilaiko. Jos teigimu, euras turėtų būti ne tikslas, o priemonė ekonominiam tvarumui užtikrinti. „Noriu labai aiškiai pasakyti, kad euro įvedimas nėra savitikslis.

Estijos prisijungimo prie euro zonos priešininkai Talino centre išklijavo plakatus prieš ES valiutos įvedimą jų šalyje. „Estija! Sveika atvykusi į „Titaniką“!“ – skelbia užrašai. „Euras Estijai – tai didelis rūpestis“, – pareiškė penktadienį žurnalistams nepriklausomo judėjimo „Gelbėkime kroną“ iniciatorius, teisininkas ir istorikas Antis Polametsas (Anti Poolamets). „Situacija paradoksali.

Tik trečdalis estų pritaria planuojamam euro įvedimui, rodo penktadienį paskelbtos apklausos rezultatai.Viešosios nuomonės tyrimo instituto „Saar Poll“ atlikta apklausa parodė, kad 34,3 proc. respondentų pritaria tam, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos estiškas kronas pakeistų eurai. 52,8 proc. teigė tam nepritariantys, 12,8 proc. nuomonės neturėjo, praneša naujienų agentūra AFP. Praėjusį mėnesį Estijos euroskeptikų užsakymu atliktoje apklausoje dalyvavo 1 524 žmonės.

Spalį dėl didėjančių maisto kainų infliacija Estijoje augo daugiau nei buvo tikėtasi ir pasiekė aukščiausią lygį per dvidešimt du mėnesius. Taline įsikūręs statistikos biuras teigė, kad nuo to paties praėjusių metų laikotarpio vartotojų kainos išaugo 4,7 proc., o tai yra aukščiausias padidėjimas nuo 2008 metų. Prieš mėnesį infliacija išaugo 4 proc. Vidutiniškai infliacija padidėjo 4,4 proc.

Euro kursui JAV dolerio atžvilgiu krentant iki rekordinių žemumų, o euro zonos valstybėms kuriant planus, kaip gelbėti su didelėmis problemomis susidūrusias Pietų Europos valstybes, Lietuvoje kyla klausimas, ar mums verta galvotrūkčiais siekti atsisakyti nacionalinės valiutos ir įsivesti eurą. Antradienį, gegužės 18-ąją, ELTA surengtoje konferencijoje diskutuota, ar Lietuvai verta veržtis į euro zoną.