euro įvedimas

Tokį palinkėjimą mane paskatino parašyti karikatūra „Lietuvos ryte“, kurioje premjeras negali apsispręsti, ką jis turėtų aukščiau kabinti ant kalėdinės eglutės — Suskystintų gamtinių dujų terminalą ar Eurą? Tikrai galima pasveikinti visus Lietuvos žmones su dar vienu žingsniu į priekį, kuris pagal savo svarbą nuo nepriklausomybės paskelbimo jau būtų trečias —prilyginamas stojimui į ES ir NATO.

Didžiausią prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Maxima LT“ parduotuvės pirmąją euro įvedimo dieną dirbo be trikdžių, sako bendrovės komunikacijos vadovė. Renata Saulytė teigia, kad atsiskaitymai nesutriko, nes euro įvedimui buvo ruošiamasi iš anksto, o daugiausia sumaišties buvo tarp pirkėjų. „Dvi valiutos piniginėje (...), prie kasų žmonės stovėjo ilgiau, ilgiau žiūrėjo į čekius, ilgiau skaičiavo.

 Žinių radijas Naujųjų metų naktis ne visiems buvo nerūpestinga šventė. Nemažai žmonių, ypač bankininkų pasiraitoję rankoves plušėjo, kad Lietuvoje euras būtų sėkmingai įvestas ir pradėtų funkcionuoti. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė taip pat Naujųjų naktį sutiko ne kur kitur, o banke. Nepaisant to, ji džiaugėsi, jog viskas pavyko sėkmingai ir dar su kaupu.

  Šalies bankuose ketvirtadienį į eurus pakeista 10 mln. litų, Lietuvos radijui pranešė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.   „Galime konstatuoti, kad per vakar dieną (ketvirtadienį - BNS) visuose bankuose, o taip pat ir Lietuvos banke buvo atlikta keitimų maždaug už 10 mln. litų“, - interviu radijui teigė centrinio banko vadovas. Pasak V.Vasiliausko, daugiausia litų į eurus iškeista SEB banke.

Lietuvos įstojimas į euro zoną padidins Baltijos šalių pasaulinį konkurencingumą, teigia Latvijos finansų ministras Janis Reiras. „Baltijos šalys yra vienas regionas, todėl šis įvykis reikšmingas ne vien Lietuvai, bet ir Latvijai bei Estijai.

Virginijus Savukynas, LRT Radijo laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt 2015 metai Lietuvos politiniame gyvenime turėtų būti ramesni, nors Vyriausybei – kiekvieni metai sunkūs, mano premjeras Algirdas Butkevičius. Anot jo, valdančiųjų laukia daug iššūkių, visų pirma – dėl geopolitinės situacijos. Po švenčių valdančiajai koalicijai teks aiškintis ir tarpusavio santykius. A. Butkevičius neslepia, kad „darbiečių“ elgesį svarstant 2015-ųjų biudžetą laiko išdavyste.

Sausio 1-osios naktį tūkstančiai Vilniaus gyventojų ir miesto svečių ne tik triukšmingai atšventė Naujuosius metus, bet ir pasitiko naują valiutą – eurą. Katedros aikštėje apsilankę šalies gyventojai aktyviai dalyvavo interaktyviame žaidime, grožėjosi euro pasitikimui sukurtomis specialiomis vaizdo instaliacijomis, o artėjant vidurnakčiui – kartu audringai skaičiavo laiką iki euro įvedimo.

 Euras Lietuvoje įvestas sklandžiai ir sėkmingai, nepaisant sutrikimų išvakarėse, ketvirtadienį pranešė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Perėjimas prie naujos valiutos įvyko skandžiai ir sėkmingai, nepaisant tam tikrų sutrikimų išvakarėse“, - žurnalistams vidurdienį Vilniuje sakė V.Vasiliauskas. Pasak jo, mokėjimo kortelės ir bankomatai veikia gerai, o visos internetinės bankininkystės paslaugos pilnai veiks penktadienį. „Internetinė bankininkystė pilnai funkcionali bus rytoj.

Naująją valiutą eurą ketvirtadienį pradėję vartoti lietuviai sako, kad metų pradžioje jiems teks prisiminti matematikos žinias, norint įvertinti prekių kainą. Iki sausio vidurio parduotuvėse dar galima atsiskaityti litais, tačiau grąža jau duodama bendra Europos Sąjungos (ES) valiuta. „Atrodo, kad viskas centais kainuoja, skaičiai maži. Teks prisiminti matematikos žinias“, - sakė ketvirtadienio rytą apsipirkęs sakė 32 metų Kastytis Bačkis.

 Lietuvoje ketvirtadienį įvedus bendrą Europos Sąjungos valiutą - eurą - ir šaliai tapus 19-aja euro zonos nare, ekonomistai bei verslininkai tikisi daugiau stabilumo ir pigesnio skolinimosi, tačiau politologai perspėja, kad tai gali paskatinti nepagrįstą valdžios išlaidavimą. Banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, didžiausia nauda susijusi su mažesne valstybės skolinimosi kaina.

 Lietuvos Vyriausybė tikisi, kad ketvirtadienį įvestas euras garantuos Lietuvai ekonominį ir politinį saugumą, o kaimyninių šalių ir Europos Sąjungos (ES) institucijų pareigūnai Lietuvos prisijungimą vadina visos euro zonos laimėjimu. Netrukus po vidurnakčio pirmąjį euro banknotą Vilniaus centre iš bankomato ištraukęs premjeras Algirdas Butkevičius sakė tvirtai tikintis, kad Lietuva sustiprins euro šeimą.

Giedrė Baltrušytė, LRT Naujienų tarnyba, LRT.lt Nors kainos dviem valiutomis parduotuvėse rašomos jau beveik pusmetį, ekspertai įspėja, kad po kiek daugiau nei savaitės mūsų laukiantis euro įvedimas vis tiek gali sukelti psichologinių problemų.

Žinių radijas Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Gediminas Rainys „Žinių radijo“laidoje „Verslo pozicija“, paklaustas apie svarbiausius 2014 metų įvykius, teigė, jog tai neabejotinai buvęs Ukrainos ir Rusijos konfliktas: „Atrodė, kad besibaigiančių metų pagrindinis, kertinis įvykis bus euro įvedimas. Tikėkimės, kad jis daugeliui dešimtmečių suponuos mūsų ekonomikos reguliavimą.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki vietinių pervedimų lygio pinga tarptautiniai pervedimai eurais ir eurų įskaitymas į sąskaitas. Tai rodo visų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pateikiama informacija apie mokėjimo paslaugų įkainius įvedus eurą. Be to, vadinamųjų neskubių pervedimų bankų tarpuskaitos Lietuvoje vyks kas valandą. „Visų bankų tarptautiniai pervedimai eurais nuo Naujųjų metų pinga iki vietinių pervedimų litais lygio.

Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad, įvedus eurą, jų pajamos nesikeis ar net padidės, o trečdalis tikisi pajamų sumažėjimo. Gaunamų lėšų stabilumo ir didėjimo tikisi vidutinio amžiaus aukštesnių pajamų gyventojai, o vyresnioji karta į savo finansinę situaciją po naujos valiutos įvedimo žiūri pesimistiškiau. Tokias žmonių finansines nuotaikas atskleidė lapkričio mėnesį draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

2015 m. sausio 1-15 d. Lietuvoje už prekes bei paslaugas atsiskaityti bus galima ir litais, ir eurais. O grąža, išskyrus išimtinius atvejus, bus atiduodama tik eurais. Šie pokyčiai labiausiai atsilieps daugiausia klientų kasdien sulaukiančiam verslui – apie 15 tūkst. mažmeninės prekybos parduotuvių, taip pat beveik 7 tūkst. viešojo maitinimo įmonių.

Įvairių socialinių išmokų dydį lemiančios draudžiamosios pajamos 2015 metais turėtų siekti 431 eurą (1488,16 lito) - tokį jų dydį antradienį planuoja patvirtinti Vyriausybė. Šiemet draudžiamosios pajamos yra 1488 litai, kitąmet jų dydis nežymiai didinamas siekiant suapvalinti išmokas eurais. Dėl dydžio perskaičiavimo į eurus ir apvalinimo iš „Sodros“ biudžeto 2015 metais papildomai prireiks 100 tūkst. eurų.

Per didžiąsias metų šventes bei artėjant Lietuvos prisijungimo prie euro zonos istoriniam įvykiui, sostinės gyventojai ir miesto svečiai kviečiami prisiminti didingą lietuviškų pinigų istoriją, atpasakotą modernioje trijų dimensijų (3D) projekcijoje. Tai – vienas iš įspūdingiausių šventinių reginių sostinėje ir pirma tokia pinigų istorija apskritai. 3D projekcija gruodžio 25 – sausio 4 dienomis bus rodoma ant Vilniaus Rotušės aikštėje esančio „Nordea“ pastato fasado sienų.

Lietuvos statistikos departamentas nuo liepos mėnesio stebi 100 populiariausių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų kainas. Per 4 mėnesius pastebėta aiški takoskyra tarp prekių ir paslaugų kainų judėjimo: pabrango 14 iš 15 paslaugų, atpigo 55 iš 85 prekių. Finansų ekspertų teigimu, vienkartinis paslaugų pabrangimas euro įvedimo periodu buvo užfiksuotos ir kitose euro zonos šalyse.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Naujųjų sutikimui daugelis šalies gyventojų renkasi pajūrį. Kai kurie viešbučiai ir restoranai jau nebeturi laisvų vietų. O šventinį vakarą šimtai gyventojų plūsta pasižiūrėti įspūdingo fejerverko ant Palangos jūros tilto. Kai kurie poilsiautojai į pajūrio kurortus atvyks jau Kūčių vakarą. Aktyviai rezervuoti vietas žmonės pradėjo prieš porą mėnesių.

Taip, tai yra dar vienas straipsnis apie eurą nuomonių skiltyje. Tik dalykas tas, mielas skaitytojau, kad laiko nuomonėms, o tuo labiau – prognozėms, nėra. Pats metas kalbėti apie praktinius dalykus. Kalbos, kad verslas neva pelnysis iš šios valiutų kaitos, jau tikrai pasenusios. Jie nenorite, kad žmonės į jus kreivai žiūrėtų, tai susimildami nepradėkite apie tai kalbėti bent jau prie Kalėdų stalo.

 Lietuviai rankose jau gniaužia pirmuosius lietuviškus eurus. Kiti pinigus laiko banke ir perdėm nesijaudina dėl valiutos pokyčių. Tačiau ar gyventojai pasiruošę atsiskaityti, kai dangus maišysis su žeme? Šios eilutės galėtų tapti pigaus veiksmo filmo scenarijumi. Arba skeptitizmo persmelktu straipsniu. Visgi savaitraštis „Ekonomika.lt“ spalio pabaigoje rašė, kad lietuviai pradeda kainas skaičiuoti eurais ir naujosios valiutos palaikymas didėja.

Lapkričio viduryje atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa atskleidė, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų euro įvedimą vertina teigiamai. Tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. naujoji Lietuvos valiuta bus euras, palankiai ir labiau palankiai įvertino 53 proc. gyventojų, 39 proc. būsimosios valiutos atžvilgiu buvo nusiteikę skeptiškai, 8 proc. neturėjo nuomonės. „Kitų eurą įsivedusių šalių patirtis rodo, kad bendrosios Europos valiutos palaikymas smarkiai paauga po valiutos įvedimo.

 Viso gero litui ir labas eurui lietuviai tars jau mažiau nei po mėnesio. Vyriausybės, savivaldybių ir verslo atstovai sukirtę rankomis pasižadėjo nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu branginti prekes ir paslaugas. Vis dėlto ir patys verslininkai, ir ekonomikos ekspertai pripažįsta, kad memorandume sudėti saugikliai – nerealistiški.   Sulaužė susitarimą Viso gero litui ir labas eurui lietuviai tars jau mažiau nei po mėnesio.

Tai, kad jau dabar keičiami litai į eurus, o grynaisiais pinigais laikytos santaupos nešamos į finansų institucijas, rodo, jog Lietuvos gyventojai jau nuo metų pradžios pradėjo ruoštis euro įvedimui. Visgi yra dar keletas dalykų, kurie gali užtikrinti sklandesnį naujos valiutos sutikimą atsiskaitant kavinėje ar taksi Naujųjų metų vakarą ar pirmomis 2015 metų dienomis lūkuriuojant prekybos centrų eilėse.

Naujausi vartotojų apklausų duomenys rodo, kad lūkesčiai dėl ateities liovėsi blogėti: artėjant euro įvedimo datai ir šiek tiek atslūgus geopolitinei įtampai, mažėja pesimizmas dėl namų ūkio finansinės padėties ir nerimas dėl didesnių kainų. Trečią šių metų ketvirtį namų ūkių padėtis gerėjo: didėjo vidutinis darbo užmokestis į rankas, mažėjo bedarbių skaičius.

Nuo kitų metų Lietuvai įsivedus eurą 330-yje paštų 60 kalendorinių dienų nemokamai bus keičiami litai į eurus. Kad valiutos keitimas vyktų sklandžiai, Lietuvos paštas imasi papildomų saugumo priemonių. Viena jų – pinigams transportuoti ir keisti skirti specialūs saugūs lagaminai. „Nuo sausio 2 dienos 330-yje paštų neatlygintinai keisime litus į eurus. Dalyje paštų dirbs mobiliosios komandos, kurios ir keis valiutą.

Naujuosius – 2015-uosius – metus Lietuva pasitiks atsisveikinusi su nacionaline valiuta. Valstybės įmonė „Regitra“ atkreipia dėmesį į aptarnavimo pasikeitimus. Pereinant prie naujosios valiutos paskutinę šių metų dieną (gruodžio 31 d.) nuo 12 val. „Regitros“ elektroninių paslaugų portalai neveiks.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Įprotį apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas vėluojant arba mokant į priekį paskutinį šių metų mėnesį vertėtų pamiršti – kai kuriais atvejais galite kuriam laikui įšaldyti tris su puse karto didesnę sumą, negu numatėte mokesčiams.

Į daugiau kaip 1,3 milijono namų ūkių pradėti siųsti Europos Centrinio Banko (ECB) ir Lietuvos banko parengti informaciniai eurų paketai, kurių kiekviename – praktiška informacija apie grynuosius eurus bei dvi specialiai euro įvedimui pagamintos trimatės valiutos skaičiuoklės.

Vienas svarbiausių uždavinių įvedant eurą – informuoti visuomenę. Natūralu, kad, ruošiantis priimti bendrąją Europos valiutą, Lietuvos gyventojams kyla įvairių klausimų, abejonių ir baimių. Todėl Finansų ministerija dar liepą ėmėsi koordinuoti informacinę kampaniją, kuri turėjo aprėpti visus Lietuvos gyventojus. Euro informacinė kampanija – jau matyti rezultatai Šiuo tikslu buvo rengiami seminarai ir mokymai gyventojams, verslo atstovams, pažeidžiamoms grupėms, jaunimui.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šaliai rengiantis pereiti nuo lito prie euro, pasigirsta nuogąstavimų, kad apvalindami kainas, verslininkai jas kilstelės į aukštesnę pusę.

Nors Taline ir Rygoje įvedant eurą NT kainos žymiai kilo, taip atsitiko dėl suomių arba rusų, kazachų ir turkmėnų suformuotos paklausos, teigia nekilnojamojo turto analitikas Mindaugas Kulbokas. Pasak jo, Lietuvoje nėra pakankamai išorės veiksnių, kurie galėtų lemti tokį kainų pūtimąsi. Kita vertus, jis pastebi, kad paklausa Vilniuje susitelkė į miesto centrą arba aplink jį. NT ekspertą džiugina, kad apleistos pramoninės teritorijos verčiamos gyvenamosiomis.

Artėjant euro įvedimui vieni prekybininkai su nerimu laukia kaip toliau rutuliosis situacija pasikeitus valiutai, kiti – džiaugiasi, nes įžvelgia galimybes tvirčiau žengti į tarptautines rinkas. Lietuvai pagaliau žengiant į euro zoną, prekybininkai kava įžvelgia ir galimybę kainų mažinimui. Kava ir kavos aparatais prekiaujančios įmonės „Kavos draugas“ vadovo Aurimo Vainausko teigimu, Lietuvai įsivedus eurą, prekybai tarptautinėje rinkoje atsiras palankesnė terpė.

2015 m. sausio 1 dieną įvedus naują nacionalinę valiutą prekybininkams teks didesnis nei įprasta krūvis – dvi savaites pirkėjai galės atsiskaityti dviem valiutomis, per jas turės būti pakeistos visos kainų etiketės, užtikrinant operatyvų atsiskaitymo procesą – dirbti maksimalus kasų skaičius. Siekdamas užtikrinti kuo sklandesnį perėjimą prie naujos valiutos savo klientams ir darbuotojams, prekybos tinklas „Maxima“ šiuo periodu papildomai ketina įdarbinti kelis tūkstančius darbuotojų.

Ar įvedus eurą keisis asmeninio biudžeto valdymo įpročiai? „Provident Finansai“ atlikta mažesnes pajamas gaunančių lietuvių apklausa parodė, kad tautiečių elgsena šiuo klausimu priklauso nuo amžiaus. Tyrimo duomenys atskleidė, kad labiausiai elgsenos keisti neketina jaunesni, iki 30 m., tautiečiai. Taip atsakė du trečdaliai šios amžiaus grupės respondentų. Tuo tarpu grupėje nuo 30 iki 45 m. nekeisiantys elgesio mano maždaug pusė respondentų.

Jau daugiau nei 3 tūkstančiai Lietuvos įmonių viešai įsipareigojo nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu didinti kainas ir prisijungė prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo. UAB „Balthana“ direktoriaus Giedriaus Gairionio teigimu, „yra labai daug manančių, jog verslininkai tik ir laukia, kad galėtų pakelti kainas ir ištraukti pinigus iš žmonių kišenių“. Pagrindinė priežastis jungtis prie memorandumo, anot jo, ir yra noras prisidėti prie tokios nuomonės pakeitimo.

Tomas Kavaliauskas, Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Regionų verslas skundžiasi, kad gauti pinigų iš bankų jiems tampa prabanga. Esą inkasavimo įmonės pelnosi iš euro įvedimo, nors viešai deklaruojama, kad euras – ne priežastis kainoms kelti. Inkasatoriai tvirtina, kad inkasavimo paslaugos nebrangsta, tačiau eurų išvežiojimas – papildoma paslauga ir todėl kainuoja ir jiems, ir pinigus gaunančiam verslui.

Saulius Liauksminas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Įvedus eurą, žmonės bus priversti užsiimti proto mankšta ir išjungti autopiloto režimą – šiek tiek paskaičiuoti, pasvarstyti, kiek kas kainuoja, ar visko reikia, negraibstyti prekių iš parduotuvių lentynų automatiškai. Tai yra sveika, ypač – vyresnio amžiaus žmonėms, mano psichologas Marius Daugelavičius. Anot jo, psichologinė adaptacija prie naujos valiutos ilgai netruks, daugiausiai – porą mėnesių.

Šiandien Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys Parlamento posėdžių sekretoriate užregistravo Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pataisas, ribojančias bankų galimybes didinti litais paimtų paskolų palūkanas nuo kitų metų sausio 1 d., kai mūsų šalis prisijungs prie Euro zonos.

Nors nuo kitų metų Lietuva pereina prie euro, pašto ženklais, kurių nominalioji vertė nurodyta litais, už pašto paslaugas bus galima apmokėti dar dvejus metus – iki 2017-ųjų sausio 1 dienos. Tokia pat tvarka galios ir nurodant nominaliąją vertę ant tipografiniu būdu atspausdintų vokų ir atvirlaiškių pašto ženklų atvaizdų. Nominalioji vertė bus perskaičiuojama eurais taikant patvirtintą litų perskaičiavimo į eurus kursą: 3,45280 lito už 1 eurą, praneša Lietuvos paštas.

Pagrindinė tema, dėl kurios pamišusi didžioji dalis Lietuvos, – euro įvedimas. Taip, nuo sausio mėnesio turėsime bendrą Europos valiutą – tai yra faktas, tačiau Lietuvą ne veltui esu ne sykį vadinusi stebuklų šalimi: vis dar atsiranda tokių nuo realybės atsilupusių veikėjų, kurie sugeba kliedėti, kad prieštarauja euro įvedimui ir žada priešintis. Suprantat, – priešinsis? Rašydama negaliu sulaikyti juoko, tačiau šie egzemplioriai apie tai kalba rimtu veidu.

Kaunas, Ūkio ministerijos inicijuoto konkurso „Sąžiningiausio verslo savivaldybė“ duomenimis, pirmauja tarp didžiųjų Lietuvos miestų pagal atsakingų ir sąžiningų verslininkų, kurie pasirašė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą, rodiklį. 445 Kauno įmonės ir organizacijos viešai įsipareigojo nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kelti kainas.

Taip, aš žinau naują sritį, kur visi euro priešininkai, acto garintojai, žemės saugotojai, violetiniai nuokvaišos, raudantys vargdieniai ir, žinoma, supermamytės dabar gali susitelkti ir net iš jų mažų protelių gali būti tam tikros naudos.

Į naujienų portalą Etaplius.lt kreipėsi suglumusi skaitytoja, kuri papasakojo savo nelinksmą nuotykį prekybos centre. Mergina prieš euro įvedimą norėjo išleisti dovanotas 5 litų monetas. Tai pirkėjai pavyko, tačiau iš parduotuvės pirkėja išėjo su ašaromis akyse. „Gavome dovanų 200 litų taupyklėje, 5 litų monetomis. Pagalvojom, kad reikia išleisti, nes įvedus eurą reikės keisti banke. Suskaičiavau mokesčius ir grįžusi iš darbo nusprendžiau nueiti sumokėti būtent tokiomis monetomis. 160 litų.

Artėjant sausio 1-ąjai pradedama svarstyti, kaip valdyti asmeninius finansus pasikeitus valiutai. Mažesnes pajamas gaunančių lietuvių apklausa parodė, kad kiek daugiau nei pusė jų mano savo įpročių nekeisiantys ir tik mažuma nurodė pradėsiantys taupyti. Apklausą atliko „Provident Finansai“ skambučių centro darbuotojai. Tik kas ketvirtas lietuvis galvoja, kad įvedus eurą jo įpročiai finansų valdymo srityje bus kitokie nei anksčiau.

Nelaimėliai visada save guos, kad iš klaidų mokomasi, tačiau gudrieji pasimoko iš jų klaidų. Lietuva iš Estijos ir juo labiau iš Latvijos ekonominių sprendimų gali imti pavyzdį, taigi, dėl euro įvedimo mes turime privilegiją nebeklysti. Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje „SEB Baltic Household Outlook“ teigiama, kad šiuo metu grynųjų pinigų, palyginti su indėliais, Lietuvoje yra daugiau negu kitose Baltijos šalyse.

„Dalis žmonių bijo euro įvedimo, o prisijungimas prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo galbūt šiek tiek nuramina žmones. Jungiasi tiek mažos, tiek didelės įmonės, čia neturi būti jokių problemų. Labai gerai, kad mes jau pusę metų ruošiamės euro įvedimui ir kainos nurodomos dviem valiutomis“, – sakė Alytuje gyvenantis IĮ „Autokona“ vadovas Arstidas Geryba.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Euro įvedimas buvo neabejotinai naudingas Latvijai ir jos ekonomikai, portalui LRT.lt sako buvęs Latvijos premjeras, būsimos Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis. Politikas mano, kad lygiai tokį patį poveikį euras turės ir Lietuvai.