euras

Euro zonos valstybių laukia nelengvi metai. Sunkiai begalinčios atgauti kvapą po ekonomikos krizės jos turės gelbėti savo nacionalinius biudžetus ir finansus. Po dvejų metų ekonomikos nuosmukio ir masinio bankų žlugimo euro zona Naujuosius pasitiko paskendusi skolose.

Euras kitų valiutų atžvilgiu šiuo metu pervertintas ir tolesnis jo stiprėjimas gali tapti rimta problema atviresnėms euro zonos ekonomikoms. Tai sakoma pirmadienį paskelbtoje ketvirtinėje Europos Komisijos ataskaitoje, skirtoje dabartinei euro zonos šalių ekonomikai. Ataskaitoje pastebima, kad pastaruosius ketvirčius finansinės rinkos buvo ypač nestabilios ir, augant rinkos rizikoms, kilo euro kursas kitų šalių valiutų atžvilgiu.

Pirmadienį pasaulinėje valiutų rinkoje JAV doleris brango pagrindinių valiutų atžvilgiu, nepaisant sąlygiškai nelikvidžios rinkos bei naujienų iš JAV stokos. Šiandien tiek iš Europos, tiek iš JAV bus sulaukta keleto svarbių ekonominių rodiklių. Europos ir JAV akcijų rinkos indeksai vakar palypėjo aukštyn (FTSE +1.87%, Dow Jones  +0.83%, S&P500 +1.05%). Nors dar iki švenčių liko kelios dienos, tačiau ko gero tai yra preliudija į taip vadinamą „Santa Claus“ ralį.

Nevykusia savo ūkio politika Graikija visą Europos Sąjungą (ES) pavertė savo įkaite. Šalies biudžeto deficitas sudaro beveik 13 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir ES neturi jokių priemonių Graikijai paveikti, todėl pasigirsta siūlymų išmesti ją iš euro zonos. Iki šiol europiečiai besąlygiškai pasitikėjo euru, nors ir ne visada juo džiaugėsi. Kiekviena euro zonos valstybė stengėsi užtikrinti jo stabilumą vadovaudamasi savo pačios interesais.

Savo svarstymus šia tema pateikia laikraštis "The New York Times". Leidinio nuomone, Europos Sąjunga (ES) turėtų drąsiai priimti į euro zoną visas tris Baltijos valstybes. Jei euro zonos šalių vyriausybės rimtai nori išplėsti finansinį stabilumą ir gerovę į Rytų Europą, jos jau kitąmet turėtų sutikti, kad 2011-aisiais į jų būrį įsilietų Estija.

Visos trys Baltijos šalys į savo ekonominę perspektyvą žvelgia optimistiškai. Net tarp Baltijos šalių skaudžiausias ekonominio sunkmečio pasekmes pajutusi Latvija, pasak šios šalies Prezidento Valdžio Zatlero, atsigauna iš ekonominės krizės. "Latvija atsigauna iš ekonominės krizės. Tarptautinio valiutos fondo misija pripažino aiškiai, kad mūsų planas veikia, kad įvykdėme jų reikalavimus šiais metais, ir jie patenkinti šiais rezultatais.

Penktadienį pasaulinėje valiutų rinkoje dominavo JAV dolerio pirkėjai. Sulaukti geri makroekonominiai duomenys iš JAV teigiamai veikė šios šalies valiutą, kuri brango pagrindinių porininkių atžvilgiu. Tai buvo jau antrasis penktadienis paeiliui, kuomet geros naujienos teigiamai veikė JAV dolerį. JAV mažmeninės prekybos apimtys lapkričio mėn. išaugo 1.3% - ženkliai daugiau nei prognozuota (0.6%). Grynieji pardavimai taip pat augo spartesniu (1.2%) nei tikėtasi (0.5%) tempu.