etiketas

Jei Jūs dar ne ten – tai dar nereiškia, kad ten niekada nebūsite. Jei Jūs jau ten – tai dar nereiškia, kad iš ten nebūsite išmestas. Jei Jūs norite patekti ten – tai įmanoma. Kas yra sėkmė aukštuomenėje? Nėra „sėkmės aukštuomenėje“ taisyklių, yra tik „sėkmės gyvenime“ taisyklės. Siekti prasimušimo aukštuomenėje beprasmiška, reikia siekti prasimušimo savo gyvenime. Nes pagrindinė sėkmės aukštuomenėje taisyklė – nesiekti prasimušti aukštuomenėje. Sėkmė aukštuomenėje – tik iliuzija.

Tinkamai apsirengęs žmogus pasitiki savimi, yra patrauklus kitiems ir gali negriaudamas visuomeninių ryšių be agresijos gerinti savo padėtį. Kitaip tariant gerai įpakuota prekė pati save pagiria. Tačiau ar visuomet šį posakį galime pritaikti ir žmonėms? Požiūris į aprangą Pirmykštis žmogus menkai rūpinosi, kad drabužiai pabrėžtų jo seksualumą ir lytį. Toks požiūris į aprangą išliko ilgai.

Šis vaizdo siužetas siūlo susipažinti su japoniška valgomųjų lazdelių naudojimo tradicija, kad svečiuodamiesi Tekančios saulės šalyje neatrodytumėte kaip koks netašytas mužikas ir negadintumėte kitiems apetito. Beje, japoniškas valgomųjų lazdelių naudojimo etiketas skiriasi nuo kiniško ar vietnamietiško.

Papročiai, vertybės bei etiketo principai, įprasti vieniems, kitos kultūros žmonėms dažnai likea nesuprantamais ar šypseną keliančiais dalykais. O kas smagiausio etiketo sferoje buvo sumanyta žvelgiant į praeitį? 1. XIX amžiaus Didžiosios Britanijos karinio jūrų laivyno jūreiviams buvo draudžiama valgyti šakutėmis, nes jos buvo laikomos „bobišku įrankiu“. 2. Sovietiniai ir Rusijos kosmonautai prieš kiekvieną skrydį privalo nusišlapinti ant autobuso, vežančio juos į pakilimo aikštelę, rato.

Mirkčiojimas, nykščio kėlimas į viršų, neteisingas vyno pylimas į taurę – visi šie dalykai gali gerokai apkartinti kelionę į svečią šalį, - tikina kelionių ekspertai. Todėl „Visit Britain“ redaktorių komanda nutarė išleisti etiketo patarimų rinkinį Londono taksistams. Taip bus siekiama išvengti „kultūrų sandūrų“ 2012 m. mieste vyksiančiose Olimpinėse žaidynėse. „Užsienio šalių lankytojai Didžiojoje Britanijoje kasmet palieka 16 mlrd. svarų sterlingų.

Ar tai būtų arbūzo riekė, patiekiama desertui, ar virto kukurūzo burbuolė, patiekta proamerikietiškai nusiteikusio draugo rengiamame piknike, džentelmenas niekada negali žinoti, su kokiais valgymo iššūkiais jam teks netrukus susidurti. Ir jei valgant, kai jis yra vienas, nesukelia sunkumų bet kaip mesti maistą sau į burną kad ir kanopomis, vis dėlto valgant kitų žmonių akivaizdoje, džentelmenas žino, kad privalu laikytis tam tikrų taisyklių.

Mes bučiuojamės siekdami pademonstruoti savo draugiškumą, pradedant rimtą sekso sesiją, tačiau bučiuojame ir išduodami ar pasmerkdami – tai darė ir Judas, tai daro ir italų mafijozai. Tačiau bučinio esmė – tai signalai tarp Jūsų lūpų ir smegenų. Visiškai skirtingi, kai bučiuojasi draugai, meilužiai, tėvai ir vaikai, priešai ir draugai, netgi komandos draugai, įmušus įvartį (tai reta išimtis Vakaruose, kur vyrai praktiškai nebučiuoja kitų vyrų) – tačiau jis ne visada suprantamas teisingai.

Klausimas: Kaip vis dėlto su tais arbatpinigiais? Atsakymas: Šiuo klausimu akivaizdu viena – kiek žmonių, tiek nuomonių. Tačiau tikrovėje egzistuoja keletas veiksnių, galbūt padėsiančių apsispręsti, ar reikia, ir kiek palikti aptarnaujančiam personalui arbatpinigių.

Ko iškart reikalauja kiekvienas naujas įstaigos darbuotojas ar siekia verslą pradėjusysis? Žinoma, vizitinių kortelių su savo pavarde – mūsų pasąmonėje vizitinė kortelė yra vienas svarbiausių statuso simbolių. Žinoma, kortelė ir yra tiek įmonės/įstaigos, tiek asmeninio marketingo dalis. Todėl Vakaruose, kaip paprastai, jei įmonė keičia savo „veidą“ (logotipo dizainą ar spalvas, veiklos pobūdį, pavadinimą), keičiasi ir jos vizitinės kortelės.

Ne paslaptis, kad japonai tuos pačius dalykus daro savitai. Ar kada nors knietėjo sužinoti, kodėl jie tiek daug lankstosi? Arba, kodėl jie tokie sėkmingi technologijų srityje? Nors šis sąrašas į visus tuos klausimus neatsakys, tačiau leis išmanyti vieną japonams itin svarbią situaciją – populiariojo sušio valgymą. O galbūt šie 10 etiketo patarimų taps puikiu atspirties tašku domėtis tolimosios šalies kultūra.

Ledi gimstama, o dama - tampama. Ką kiekviena garbinga namų židinio puoselėtoja privalo mokėti ir kokiomis savybėmis pasižymėti, lietuviai nuo seno išmanė ne prasčiau už konservatyviuosius britus. Šioje rubrikoje - apie tai, kas rūpėjo dailiajai lyčiai, kai nebuvo televizijos, manekenių kulto, soliariumų ir kremų kiekvienai kūno daliai. Veido gražumui puoselėti dabar turime visą priemonių arsenalą.

Bet kurio vyro gyvenime neišvengiamai ateina laikas, kai jis sėda prie valgiais nukrauto stalo ir pasijunta vienišas. Į jį žvelgia nepažįstamų formų šakutės ir peiliai, įmantria tvarka sudėlioti aplink lėkštes. Patiekalų pavadinimai jam negirdėti. Šalia jo sėdi nepažįstami žmonės, ir staiga jis pasijunta stebimas ir vertinamas. Tai momentas, kurio bijo bene kiekvienas mūsų.

Vienas iš esminių Indijos kultūros bruožų yra svetingumas. Pasak indų, svečiai yra „dievybės formos“. Tačiau net ir jiems visiškai atsipalaidavus į indo namus žengti nevalia. Indijoje į svečius kviečiami visi, su kuriais bent kiek daugiau bendraujame. Net oficialūs verslo pietūs dažniausiai rengiami pas ką nors namuose. Tad gavę kvietimą užsukti, nesutrikite ir priimkite jį visa širdimi.

Japonijos, ko gero, iki galo suvokti neįmanoma, tačiau keletos papročių žinojimas leis labiau priartėti prie vietinių bei matyti ne tik fasadinę „tekančios saulės“ šalies pusę. 1.    Kaip kreiptis į japoną? Lankstymasis yra nekas kita kaip meno forma Japonijoje: jos vaikai mokomi vos įžengę į mokyklos suolą. Turistams, norintiems pasirodyti mandagiems, užtenka linktelėti galvą. Lenkimosi ilgis ir kampas yra proporcingas žmogaus, kuriam jis adresuojamas, svarbai.