estija

Estija antrąjį šių metų ketvirtį užfiksavo 946,5 tūkst. turistų iš užsienio apsilankymų – 6,4 karto daugiau nei tuo pat metu pernai, o jų išlaidos išaugo 3,5 karto iki 350 mln. eurų, pranešė Estijos centrinis bankas. Kita vertus, palyginti su atitinkamu ikipandeminių 2019-ųjų laikotarpiu, šios išlaidos buvo 26 proc. kuklesnės. 40 proc. šiemet balandį-birželį Estiją aplankiusių turistų buvo iš Suomijos, penktadalis – iš Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių.

Estijos ir Suomijos vyriausybių vadovės pasiūlė kitoms Europos šalims nebeišduotų turistinių vizų Rusijos piliečiams, nes jie esą neturėtų atostogauti Europoje, kol Maskva kariauja prieš Ukrainą.

Estijos premjerė Kaja Kallas griežtai pasisakė už draudimą rusams turistiniams tikslais vykti į ES šalis. Jos teigimu, tai yra privilegija, kurios šalies-agresorės gyventojai nėra verti, o ne žmogaus teisės. Politikės teigimu, jau seniai buvo laikas uždaryti turizmo kelius iš Rusijos Federacijos, kuri jau beveik pusmetį kariauja prieš suverenią Ukrainos valstybę. „Stabdykite vizų išdavimą rusams. Lankymasis Europoje yra privilegija, o ne žmogaus teisė. Skrydžiai iš Rusijos yra sustabdytu.

Per septynis šių metų mėnesius Estijoje nupirkta 12,64 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 17,1 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Estijos įgaliotųjų prekybos automobiliais atstovų asociacija (AMTEL). Praėjusį mėnesį šalyje įregistruota 1,57 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 32,1 proc. mažiau nei praėjusių metų liepą ir 18,6 proc.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pirmadienį pažadėjo, kad sovietinių paminklų perkėlimas šalyje vyks su pagarba visiems ir kad niekas nebus sunaikinta. „Džiaugiuosi, kad Narvos miesto tarybos nariai taip pat supranta tokių sprendimų būtinybę, nes situacija iš esmės pasikeitė“, – sakė premjerė per vizitą šiame šiaurės rytiniame pasienio mieste, kur sprendžiamas viešai eksponuojamo SSRS laikų tanko likimas.

Metų (12-os mėnesių) infliacija visose trijose Baltijos valstybėse viršijo 20 procentų. Liepą  didžiausia ji užfiksuota Estijoje, mažiausia – Latvijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 21,6 proc. brangesnės nei pernai liepą. Estijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 22,8 proc., Latvijos – 21,5 procento.

Estijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos pirmąjį vasaros mėnesį sulaukė apytikriai 337 tūkst. klientų, neskaičiuojant Ukrainos karo pabėgėlių – 56 proc. daugiau nei per pernai birželį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (birželį, palyginti su geguže) jų padaugėjo 35 procentais. Vietinių klientų sulaukta 187 tūkst., užsieniečių – 150 tūkstančių. „Užsienio turistų daugėja, tačiau birželį jų buvo 41 proc. mažiau nei ikipandeminiais 2019-aisiais.

Vyriausybė teikia naujus Lietuvos ambasadorius Norvegijoje, Estijoje, Moldovoje ir Nyderlanduose. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė keturių diplomatų skyrimui vadovauti šioms atstovybėms, kandidatūros pateiktos prezidentui Gitanui Nausėdai. Į ambasadorius Norvegijoje teikiamas diplomatas Jonas Mažeika, ambasadore Estijoje – Raimonda Murmokaitė.  Siūloma, kad J. Mažeika naujas pareigas pradėtų rugsėjo 5-ąją, jis pakeis birželį kadenciją baigusį Joną Paslauską.

Estija birželį pagamino 691 gigavatvalandę (GWh) elektros energijos – 36,6 proc. daugiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį, bet 13,6 proc. mažiau nei šiemet gegužę, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Elektros importas per mėnesį padidėjo 14,3 proc., per metus sumenko 6 proc. iki 568 GWh, o eksportas išaugo atitinkamai 8,9 proc. ir 25,3 proc. iki 565 GWh. Šiemet birželį šalies įmonėms parduota elektra sudarė 78 proc., namų ūkiams – 22 proc. viso galutinio suvartojimo.

Butai Taline pinga antrą mėnesį iš eilės, o liepą jų vidutinė kainą, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, buvo 2 proc. mažesnė nei birželį – 2907 eurai už kvadratinį metrą, rodo Estijos žemės departamento išankstiniai duomenys. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai liepa) butai Estijos sostinėje pabrango vidutiniškai 24,5 procento. Kainų mediana per mėnesį nukrito 3,8 proc., per metus – pakilo 28,6 proc. iki 2801 euro už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 9 proc.

Estijos geležinkeliais birželio mėnesį gabenta apytikriai 1,3 mln. tonų krovinių – 31,1 proc. mažiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Tuo tarpu per mėnesį (birželį, palyginti su geguže) krovinių srautai padidėjo beveik 5 procentais. Krovinių apyvarta per mėnesį sunyko 14,5 proc., per metus – 41,9 proc. iki 94,9 mln. tonų kilometrų. Per pirmus šešis šių metų mėnesius Estijos geležinkeliais pervežta beveik 9,3 mln.

Užsienio reikalų ministerija teikia naujų Lietuvos ambasadorių Norvegijoje, Estijoje, Moldovoje, Nyderlanduose kandidatūras. Diplomatai pakeis pareigas baigiančius kolegas. Į ambasadorius Norvegijoje siūlomas diplomatas Jonas Mažeika, ambasadore Estijoje teikiama Raimonda Murmokaitė.  Siūloma, kad J. Mažeika naujas pareigas pradėtų rugsėjo 5-ąją, jis pakeis birželį kadenciją baigusį Joną Paslauską.

Benzino ir dyzelino kainos per savaitę kiek sumažėjo visose Baltijos valstybėse, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pigiausiai 95-tas benzinas ir dyzelinas kainavo Estijoje. Per savaitę 95 benzino litras degalinėse Lietuvoje atpigo vidutiniškai 4 centais iki 1,867 euro, Latvijoje – 4 centais iki 1,902 euro, Estijoje – 25 centais iki 1,758. Dyzelino litras Lietuvoje pigo vidutiniškai 3 centais iki 1,861 euro, Latvijoje – 4 centais iki 1,939 euro, Estijoje – 26 centais iki 1,684 euro.

Estija ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos piliečiai nebegalės gauti laikino leidimo gyventi šalyje ar studento vizos.   „Tolesnis sankcijų Rusijai taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti nepaliaujamą spaudimą šiai šaliai“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu. „Jei sankcijos padės sustabdyti Rusijos agresiją, tai turės teigiamą poveikį mūsų pačių saugumui“, – pridūrė jis.

Estijos valdžia nusprendė apriboti Rusijos piliečių galimybę prašyti leidimo laikinai gyventi ir gauti vizą studijoms Estijoje, rašoma „Jevropeiskaja pravda“. Užsienio reikalų ministro Urmo Reinsalu teigimu, nepagrįstas Rusijos karas prieš Ukrainą, šiurkščiai pažeidžiantis Ukrainos teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę, neigiamai veikia Estijos ir Europos Sąjungos šalių saugumą. „Būtina tęsti nuolatinį spaudimą Rusijai taikant sankcijas.

Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, reikia rasti sprendimą, ką daryti su 69 tūkst. tonų trąšų, kurios dėl Rusijai ir Baltarusijai įvestų sankcijų susikaupė Estijos uostuose nuo pavasario, rašoma Estijos žemės ūkio ir maisto gamintojų informaciniame biuletenyje. Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų valdybos pirmininkas Roometas Sormusas pažymėjo ir tai, kad verta pagirti greitą ir efektyvų Estijos atliekamą sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įgyvendinimą.

Estijos bendrovės „Loginpost“ valdoma nekilnojamojo turto bendrovė „Credit Index Lietuva“ keičia Vilniuje bendrovei „Venipak“ planuojamo siuntų terminalo projekto vietą. Anksčiau terminalą planuota statyti sklype Žirnių gatvėje, dabar jis projektuojamas sklype Servečės gatvėje, netoli Vilniaus oro uosto, skelbia sostinės savivaldybė. Pasak „Credit Index Lietuvos“ vadovo Mindaugo Baranausko, nuo 2019 metų planuojamo projekto lokacija pakeista siekiant įsikurti šalia kitų logistikos bendrovių.

Nuomonę apie tai, kokia yra paprasto ruso pasaulėžiūra nepriklausomo projekto tinklalapyje, skirtame tekstų sklaidai apie karą Ukrainoje anglų kalba pasakoja autorius Dmitrijus. Štai, ką jis sako pastebėjęs, rašo wartranslated.com. Toliau pateikiame jo asmeninius pastebėjimus.

Metinė infliacija Estijoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), birželį pasiekė 22 proc., parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti oficialūs duomenys. Per metus labiausiai padidėjo išlaidos būstui (66 proc.), transportui (39,1 proc.), maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams (19,1 proc.). Sveikatos priežiūros paslaugos pabrango 6,5 proc., alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai – 6,1 proc.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ padalinys Estijoje pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, padidino grynąjį pelną 1 proc. iki 90,9 mln. eurų ir nurodė, kad augimą visų pirma lėmė mažesni negu prognozuota galimi nuostoliai iš paskolų. Skolinimo privatiems klientams apimtys padidėjo 6 proc., o verslo klientams – 9 procentais. Indėlių suma išaugo 6 procentais. Per pirmąjį pusmetį privatiems klientams buvo išduota paskolų už 575 mln. eurų, o verslui – už 625 mln. eurų.

Estijos parlamente pirmadienį buvo prisaikdinta nauja Kajos Kallas vyriausybė. Prieš prisaikdinimą prezidentas Alaras Karis oficialiai paskyrė naują vyriausybę, sudarytą iš centristinės Reformų partijos, dešiniosios partijos „Isamaa“ („Tėvynė“) ir Socialdemokratų partijos (SDE). „Saugumo krizė. Energetikos krizė. Infliacijos krizė. COVID-19 krizė. Pabėgėlių krizė. Tai Estijos rūpesčiai – visos Europos rūpesčiai“, – naujam ministrų kabinetui sakė prezidentas.

Estijos parlamentas pirmadienį popiet susirinks į neeilinį posėdį, kuriame bus prisaikdinta nauja Kajos Kallas vyriausybė.   Apie tai BNS informavo Rygikogo spaudos tarnyba, nurodžiusi, kad posėdis prasidės 15 valandą. Prieš parlamento posėdį, 14 valandą, prezidentas Alaras Karis oficialiai paskirs naują vyriausybę.

JAV parduos HIMARS MLRS ir kitus ginklus Estijai už 500 mln. dolerių. JAV valstybės departamentas penktadienį pritarė HIMARS raketų paleidimo įrenginių ir susijusios įrangos pardavimui Estijos vyriausybei, rašo UNIAN.ua.  Pažymima, kad Estija kreipėsi į JAV su prašymu leisti įsigyti šešias HIMARS sistemas, 36 GMLRS valdomų raketų salvines sistemas, 36 ER GMLRS sistemas ir 36 ATACMS taktines sistemas.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, centristinės Reformų partijos lyderė, ketvirtadienį informavo vyriausybę apie sprendimą atsistatydinti savo iniciatyva, tad visas kabinetas privalės pasekti jos pavyzdžiu.

Estijos valstybinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir pervežimų operatorė „Eesti Raudtee“ pranešė per šešis šių metų mėnesius pergabenusi apytikriai 4,5 mln. tonų krovinių – 38 proc. mažiau nei pernai pirmąjį pusmetį. Trąšos, mineralinis kuras ir skalūnai buvo pagrindinės gabentos prekės, tačiau dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai trąšų srautai jau yra nutrūkę, sakė įmonės atstovė spaudai. Bene labiausiai išaugo TEU konteinerių srautai – 46 proc. iki 31,8 tūkstančio.

Estijos prekių eksportas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, padidėjo 31 proc., importas – 33 proc., o aktyviau prekiauta su dauguma pagrindinių šalies prekybos partnerių, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Eksportas galiojusiomis kainomis įvertintas 1,9 mlrd. eurų, importas – beveik 2,2 mlrd. eurų. Prekybos deficitas ūgtelėjo 1,5 karto iki 265 mln. eurų.

Registruoto nedarbo lygis Estijoje per praėjusį mėnesį padidėjo 0,1 procentinio punkto iki 7,1 proc. ekonomiškai aktyvių nuo 16 metų iki pensinio amžiaus gyventojų, pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Oficialiai registruotų bedarbių padaugėjo 0,7 proc. iki 46,12 tūkstančio. 21,5 proc. jų sudarė riboto darbingumo žmonės. Birželį užregistruota 7,39 tūkst. naujų bedarbių – 1,2 proc. daugiau nei gegužę. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 16,13 tūkst. laisvų darbo vietų – 10 proc.

Atsistatydina Estijos premjerė Kaja Kallas. Tai ji patvirtino delfi. Visgi Estijos prezidentas ją turėtų vėl paskirti į postą. „Šį pasiūlymą pateikiau pati, nes jei tiesiog paskirčiau naujus ministrus, kiltų daug triukšmo“, – teigė ji. Pranešama, kad po ilgų derybų Reformatų, Tėvynės ir Socialdemokratų partijos nusprendė kurti naują koaliciją. Apie naują koaliciją savo „Facebook“ parašė ir pati K. Kallas.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje birželį išaugo iki 21,9 proc. nuo 20,0 proc. gegužę, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Prekės praėjusį mėnesį buvo 17,9 proc. brangesnės nei pernai birželį, o paslaugos per metus pabrango 29,7 procento. Anot pranešimo, didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso šuoliui per metus turėjo smarkiai išaugusios išlaidos būstui, kurios suformavo daugiau kaip 40 proc. vartotojų kainų indekso prieaugio.

Butų Estijos sostinėje kvadratinio metro vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 29,7 proc. didesnė nei pernai birželį – 2961 euras. Per mėnesį butai Taline atpigo vidutiniškai 0,7 proc., pranešė Estijos žemės departamentas. Kainų mediana per mėnesį pakilo 2,2 proc., per metus – 33,3 proc. iki 2899 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 9,5 proc., per metus padaugėjo 18 proc. iki 929, o bendra sandorių vertė atitinkamai sumenko 7,8 proc.

„Bolt“ prekės ženklą naudojantis Estijos startuolis „Bolt Technology“ 2021-aisiais patyrė 547,2 mln. eurų grynąjį nuostolį, palyginti su 44,9 mln. eurų grynuoju nuostoliu 2020 metais. Įplaukos išaugo 2,26 karto – nuo 228,9 mln. iki 512 mln. eurų, teigiama bendrovės metinėje ataskaitoje. Pasak jos įkūrėjo ir akcininko Markuso Villigo, „Bolt“ padėtis yra stipri, o didelis nuostolis atspindi investicijas, kurių apskaita, kalbant apie technologijų bendroves, neparodo gero vaizdo.

Estijos Sveikatos departamento infekcinių ligų laboratorijoje antradienį nustatytas pirmasis šalyje susirgimo beždžionių raupais atvejis. Vidutinio amžiaus vyras užsikrėtė būdamas užsienyje. Sveikatos departamento žiniomis, užsikrėtęs asmuo Estijoje artimų kontaktų neturėjo.

Estijos ir Suomijos elektros perdavimo tinklų operatoriai „Elering“ ir „Fingrid“ antradienį pasirašė supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant trečiosios Estijos ir Suomijos elektros jungties „Estlink 3“ projektą. Dokumentu įtvirtinti tarpusavio susitarimai dėl bendrų veiksmų, apimančių techninius klausimus, būtinas investicijas ir projekto įgyvendinimo tvarkaraštį, teigiama „Elering“ pranešime.

Trys sesutės – Baltijos šalys – kenčia nuo infliacijos pabaisos. Kainos sparčiausiai auga Estijoje ir kol vietiniai gyventojai ieško būdų sutaupyti, valdžios atstovai pliekiasi tarpusavyje. Neseniai Estijoje sugriuvo valdančioji koalicija ir dabar ministrų kabinetas renkamas iš naujo. Tuo tarpu Latvijoje valdžia taiko kitokią taktiką ir kovoja su degalų kainų augimu, mažina akcizus, skirtingai nei to nepadariusios Lietuva ir Estija.

Estija būtų ištrinta iš žemėlapio, o istorinis jos sostinės centras sulygintas su žeme, jei būtų laikomasi dabartinio NATO plano apginti šalį nuo bet kokio Rusijos puolimo, teigia estų ministrė pirmininkė. Tai ji sakė „Financial Time“.  Estijos premjerė Kaja Kallas trečiadienį žurnalistams sakė, kad pagal dabartinius Aljanso gynybos planus trims Baltijos valstybėms yra numatyta leisti jas užimti prieš išlaisvinant po 180 dienų.

Estija trečiadienį apkaltino Rusiją savo veiksmais eskaluojant įtampą prieš kitą savaitę vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, įskaitant imituojamą raketų ataką ir oro erdvės pažeidimus. Ji taip pat priminė šią savaitę Rusijos išsakytus kaltinimus Lietuvai dėl dalies prekių tranzito geležinkeliais į Kaliningrado sritį draudimo, kurį numato Europos Sąjungos sankcijos. „Šiuo metu Estijai tiesioginės karinės grėsmės nėra.

Prancūzijos ginkluotosios pajėgos surengė iš anksto neskelbtas karines pratybas Estijoje, kuriose dalyvavo daugiau kaip 100 desantininkų, trečiadienį pranešė prancūzų gynybos ministerija. Antradienio vakarą surengta oro desanto operacija „Thunder Lynx“ „leido per labai trumpą laikotarpį išmesti apie 100 desantininkų“ iš Prancūzijos 11-osios oro desanto brigados „virš Estijos karių saugomos teritorijos“, sakoma ministerijos pareiškime.

Estija apkaltino Rusiją sraigtasparniu pažeidus jos oro erdvę, rašo „Sky news“. Estija taip pat pareiškė, kad Rusijos karinėse pratybose kasdien yra imituojami raketų smūgiai prieš šalį. „Toks yra grėsmės vaizdas. Kaip mes matome Rusijos grėsmę... Tai dar niekada nebuvo tokia rimta kaip dabar“, – antradienį kalbėdamas su žurnalistais sakė Estijos gynybos ministerijos vyriausiasis tarnautojas Kusti Salmas.

Rusijos sraigtasparnis pažeidė Estijos oro erdvę, antradienį pranešė estų gynybos pajėgų Generalinio štabo spaudos tarnyba. Birželio 18-osios vakarą Rusijos Federacijos pasieniečių sraigtasparnis Mi-8 pažeidė Estijos oro erdvę šalies pietryčiuose, Koidulos rajone. Incidentas truko maždaug dvi minutes. Sraigtasparnis skrido nepateikęs skrydžio plano, išjungtu atsakikliu. Rusų pilotai nepalaikė abipusio ryšio su estų skrydžių kontrolės tarnyba.

Estijos saugumo policija (KaPo), bendradarbiaudama su policija ir pasieniečiais, antradienį dėl pavojaus šalies saugumui išvarė prokremlišką provokatorių Ramilį Usmanovą, pranešė dienraštis „Postimees“. Gegužės pradžioje Saugumo policija dėl tos pačios priežasties išvarė iš Estijos vieną Rusijoje populiaraus judėjimo „Nemirtingasis pulkas“ (Bessmertnyj polk) lyderių Aleksejų Jesakovą.

Remiantis praėjusią savaitę Estijos vyriausybės patvirtinta „Rail Baltica“ 2022 metų tarpine ataskaita, egzistuoja labai didelė tikimybė, kad projektui finansuoti reikalingos lėšos nebus gautos laiku, o pagrindinės linijos projektavimas taip pat gali vėluoti.

Gegužės mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 41 proc. didesnė nei balandį ir siekė 164,7 euro už megavatvalandę (MWh). Kainos kitose Baltijos šalyse augo 50 proc.: Latvijoje iki 164,2 euro, Estijoje – iki 151,4 euro. Baltijos šalyse valandinis elektros energijos įkainis svyravo nuo 6,6 500,1 euro, pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, kainų augimą Baltijos šalyse gegužę lėmė nepalankūs orai, 30 proc.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse gegužę užfiksuota Estijoje, o mažiausia – Latvijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 18,9 proc. brangesnės nei pernai gegužę. Estijos  vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 20,0 proc., Latvijos – 16,9 procento. Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) sparčiausiai vartojimas brango Latvijoje.

Estijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos balandį sulaukė apytikriai 236 tūkst. klientų – keturis kartus daugiau nei per tą patį praėjusių metų mėnesį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) jų padaugėjo 23 procentais. Vien tik svečių iš užsienio per mėnesį padaugėjo 36 proc., per metus – daugiau nei 10 kartų iki maždaug 105 tūkstančių. Tačiau palyginti su ikipandeminių 2019-ųjų balandžiu, užsieniečių sulaukta trečdaliu mažiau.

Estijos prezidentas Alaras Karis penktadienį patenkino premjerės Kajos Kallas, centristinės Reformų partijos lyderės, siūlymą atleisti visus Centro partijos ministrus, priklausančius abiejų partijų koalinei vyriausybei.

Estijos vyriausybė leido Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, atvykusiems į Estiją dėl humanitarinių priežasčių, gauti darbo ir verslo vizas bei leidimą gyventi šalyje tam tikrą nustatytą laikotarpį.

Reaguojant į dabartinę saugumo situaciją, Lietuva, Latvija ir Estija rengia Baltijos valstybių gynybos susitarimą, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Dokumentą po tarpinstitucinių derybų dar turės ratifikuoti šalių parlamentai. Anot krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, jis kartu su Baltijos šalių kolegomis sutarė toliau koordinuoti veiksmus, kad šį susitarimą būtų galima pasirašyti artimiausiu metu.

Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, jog suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas, kaip patikino valstybinė perdavimo tinklų operatorė „Elering“ bei į šį projektą įsitraukusios privačios bendrovės, bus parengtas naudoti iki šių metų rudens arba žiemos. „Visi patikino, kad visgi bus pasiektas pasaulinis statybos rekordas, ir kad iki rudens arba žiemos [terminalas] bus paruoštas.

Du Talino restoranai – „NOA Chef's Hall“ ir „180° by Matthias Diether“ – pirmieji Estijoje pelnė prestižines „Michelin“ žvaigždes, o Estija pirmoji iš Baltijos valstybių pateko į šį išskirtinį bene geriausių restoranų pasaulyje gidą. Iš viso „Michelin“ gido „Estija“ pirmajame leidime – 31 restoranas, iš jų du gavo po vieną „Michelin“ žvaigždę, penki restoranai pelnė „Bib Gourmand“ apdovanojimą, o dar du – žaliąją „Michelin“ žvaigždę už atsidavimą tradicinei gastronomijai.