es

Rusijos dujų koncernas "Gazprom", kuriam gresia milijardinė bauda, tikisi abiem pusėms naudingą susitarimą su Europos Komisija (EK) dėl antimonopolinio tyrimo pasiekti per 3-4 mėnesius, leidiniui "Financial Times" pareiškė "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas.

Žemės ūkio ministerija baigia kurti tiesioginių išmokų skirstymo tvarką - planuoja, kad nuo 2015 metų didžiausia parama bus mokama už pirmus 30 hektarų valdomos žemės, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“. „Tokia parama efektyvesnė mažiesiems ir didesnę pridėtinę vertę, bet ne didžiulius plotus valdantiems žemdirbiams, pavyzdžiui, uogų ir daržovių augintojams", - teigia žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas.

Europos Sąjungos (ES) paramos negavusi bendrovė "Kauno autobusai" nutraukė naujų ekologiškų autobusų pirkimo konkursą. Įmonė ketino įsigyti 5 mažus autobusus, naudojančius suspaustas gamtines dujas. Bendrovė teigia gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) leidimą nutraukti konkurso procedūras, paskelbė įmonė centriniame viešųjų pirkimų portale. "Kauno autobusų" direktorius Mindaugas Grigelis BNS sakė, jog konkursas nutrauktas, nes įmonė negavo 1,2 mln.

(papildyta 12.52) Jungtinės Valstijos palaiko ukrainiečius, dalyvaujančius protestuose už ateitį Europoje, ir Ukrainos vyriausybė turėtų įsiklausyti į savo žmonių siekius, ketvirtadienį Kijeve sakė JAV aukšto rango diplomatė.   „Palaikome Ukrainos žmones, kurie savo ateitį mato Europoje“, - sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland (Viktorija Njuland), pradėdama Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) susitikimą Kijeve.

Žmonės nori skaidrių žaidimo taisyklių, o ne nuolatinės korumpuotos sistemos prižiūrėtojų kaitos Dabartiniai įvykiai Ukrainoje turi istorinę reikšmę. Jeigu šiuos įvykius lygintume su geologiniais procesais, galima būtų teigti, kad šimtmečiais ramiai gulėjusios tektoninės plokštės pajudėjo iš savo vietos.

Nuo 2014 m. lapkričio Europos Sąjungoje visi nauji standartinės komplektacijos automobiliai privalės turėti po elektroninę stabilumo palaikymo sistemą (ESP), kuri užtikrina automobilio apsaugą nuo slydimo.

Pasak specialistų, Vakarų Europoje sparčiai auga maisto produktų, kurių gamybai naudojami natūralūs aromatizatoriai, antioksidantai, konservantai bei maisto dažai, poreikis. Būtent tokie produktai bus kuriami Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institute baigiamoje įrengti Vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorijoje.

Lietuva, kaip pirmininkaujanti Europos Sąjungos (ES) Tarybai šalis, turėtų dėti pastangas, kad Ukraina grįžtų prie derybų stalo dėl asocijuotos sutarties pasirašymo, teigia Lietuvos premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. „Lietuva, kaip pirmininkaujanti šalis ES Tarybai, turėtų išreikšti savo poziciją, kad Ukraina vis dėlto sugrįžtų prie derybų stalo su ES dėl asocijuotos sutarties pasirašymo.

ES šalys galiausiai sutarė dėl naujų automobilių efektyvumo ir CO2 taršos reikalavimų, taikytinų nuo 2020 m. Patvirtintas 95 g CO2/ km tikslas reiškia, kad ateinančiame dešimtmetyje parduodami nauji automobiliai vidutiniškai 100 kilometrų suvartos apie 4,1 litro benzino arba 3,6 litro dyzelio.

Vida Tavorienė Pirkėjai nori kuo išsamesnės informacijos apie produktą, o gamintojai linkę kai ką nutylėti. Jiems palankios ES taisyklės, leidžiančios klaidinti vartotojus. Parduotuvių lentynos lūžta nuo produktų įvairovės, tad renkantis, ką dėti į pirkinių krepšelį, prireikia vis daugiau pastangų. Jei prie kiaulienos kilmės šalis nurodoma Lietuva, tai nereiškia, kad kiaulės užaugintos mūsų šalyje, o užrašas „Pagaminta Lietuvoje“ nebūtinai nurodo, kad produktas pagamintas iš vietinių žaliavų.

Kas yra mokestinė rezidencija? Viešojoje erdvėje labai paplitusios diskusijos, kuriomis bandoma išsiaiškinti įmonių, kurios veiklą vykdo vienoje valstybėje, tačiau faktiškai yra kontroliuojamos iš kitų valstybių, tokiu būdu optimizuojant mokesčius, sąžiningumą arba išsiaiškinti, kaip ir kur fiziniams asmenims reikia mokėti mokesčius, jeigu jie yra vienos šalies piliečiai, tačiau dirba arba faktiškai gyvena kitoje valstybėje.

Straipsnio autorė – Aglaja Karauskytė Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) investicines priemones išmokama paramos gavėjams pateikus nustatytos formos mokėjimo prašymus, kuriuose jie deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas. Artėjant finansinio laikotarpio pabaigai, svarbu mokėjimo prašymus pateikti laiku ir nepamiršti svarbių su jais kartu teikiamų išlaidas pagrindžiančių ir apmokėjimą įrodančių dokumentų.

Pagaliau išvydome atvirą kovą Europos ir Rusijos santykių aiškinimosi kontekste. Rusija iš visų jėgų nori išlaikyti Ukrainą, kad jos imituojama galia nesumenktų, Ukrainos žmonės trokšta geriau gyventi, būti Europos piliečiais, laisvai keliauti, kitaip sakant, jie nori būti šiuolaikiškais žmonėmis. Štai kodėl Ukrainos opozicija mūšius Kijevo gatvėse vadina SSRS mirtimi. Taip ir yra – ukrainiečiai kaunasi už teisę būti moderniais, pasiturinčiais, laimingais.

Joana Lapėnienė, LRT laida „Savaitė“, LRT.lt Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai, o kaimyninė Rusija nepaliauja atakuoti jos vis naujomis informacinėmis provokacijomis ir šmeižtu. LLRA narys Rusijoje išleistoje knygoje teigia, kad 1993 m. Vilniaus krašte konfliktą dėl žemės slopino kariuomenė Tačiau atsiranda didžiosios kaimynės talkininkų ir tarp vietinių.

(papildyta 09.56 val.) Gruzija ir Moldova penktadienį parafavo asociacijos ir laisvos prekybos sutartis su Europos Sąjunga (ES). Tačiau Ukraina atsisakė pasirašyti Asociacijos sutartį. Ukrainos vadovas Viktoras Janukovyčius savo nuomonės penktadienį nepakeitė. Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį prieš antrą ES viršūnių susitikimo dieną išreiškė savo nusivylimą Ukrainos vadovybe. Pasak jos, Ukrainos vadovų sprendimas nepasirašyti su ES Asociacijos sutarties stabdo progresą šalyje.

Rytų partnerystės viršūnių susitikime lapkričio 29 dieną Vilniuje pasirašomos ir parafuojamos sutartys tarp Europos Sąjungos ir Azerbaidžano, Gruzijos ir Moldovos. Sutarties pasirašymo ceremonija buvo pradėta ES ir Azerbaidžano palengvintos vizų išdavimo tvarkos susitarimo pasirašymu.

Lapkričio 28 vakarą Valdovų rūmuose oficialiai prasideda Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuris laikomas pagrindiniu Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetu. Su žiniasklaida trumpai pasisveikinusi prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo paslaptinga ir kalbėjo tik užuominomis. "ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų ir atstovų pokalbiai gali užtrukti iki nakties.

Į Lietuvą atvykęs vienas iš Ukrainos opozicijos lyderių, Aukščiausiosios Rados narys Vitalijus Kličko tvirtina, jog vis dar nepraranda vilties, kad Ukraina ir Europos Sąjunga (ES) vis dėlto pasirašys Asociacijos sutartį. Partijos „UDAR“ lyderis patikino, kad Ukraina nori eiti eurointegracijos keliu. „Laba diena, Vilnius, laba diena, Litva. Džiaugiuosi, kad esu Vilniuje. Šiandien čia labai svarbus momentas Ukrainos istorijoje“, – tokiais žodžiais savo kalbą Seime ketvirtadienį pradėjo V. Kličko.

Lietuvoje viešintis Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas ir opozicijos atstovas Mustafa Džemiliovas įsitikinęs, kad Ukrainos ateitis yra tik Europoje. Politikas nusivylęs, kad dėl Rusijos spaudimo, Ukraina veikiausiai nepasirašys susitarimo su Europos Sąjunga (ES). Ukrainos parlamentaras M. Džemiliovas ketvirtadienį patikino, kad Ukrainos ateitis privalo būti susieta su Europa. „Tačiau gavosi, kas gavosi, nors viltys dar neprarastos“, – Vilniuje kalbėjo ukrainiečių opozicijos atstovas.

Rytų partnerėms gali atsiverti 500 mln. Europos Sąjungos gyventų rinka, jeigu jos įvykdys ekonomines ir politines reformas, teigia Europos investicijų banko viceprezidentas Wilhelmas Moltereras (Vilhelmas Moltereras). "Pagrindinis ES pasiūlymas toms partnerėms, kurios atitinka reikalavimus, yra visiškas priėjimas prie 500 mln. vartotojų rinkos. Ši artima ekonominė integracija turėtų eiti petys į petį kartu su padidintu politiniu bendradarbiavimu.

Vytautas Landsbergis pastebi, kad visa jaunoji ukrainiečių karta yra už savo šalies europinę integraciją, o jų angažuotumo šiuo klausimu galėtų pavydėti ir jau esamos Europos Sąjungos (ES) narės. Dabartinę situaciją Ukrainoje būtų galima palyginti su situacija, kai nuotakos siekia kelia jaunikiai. „Jaunikių, kurie artinasi prie jaunosios yra ne vienas, tačiau labai svarbus pačios nuotakos pasirinkimas“, – teigia V. Landsbergis.

Dažnai nepastebime, kad reikšmingiausi pokyčiai vyksta tiesiog panosėje. Jums skaitant šį straipsnį, Senajame žemyne vyksta svarbiausi amžiaus procesai – Europos Sąjunga (ES) tampa galinga kaip niekada, o pažadus mėgstantys politikai gali pamažu ieškotis kitos veiklos. Menantieji praėjusių metų Seimo rinkimus, ko gero, nepamiršo vienos, dabar valdančiajai koalicijai priklausančios partijos pažado minimalų atlyginimą padidinti iki 1 509 litų.

 Lietuvos užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas lapkričio 27 dieną Etiopijos sostinėje Adis Abeboje pristatė Europos Sąjungos paramą sprendžiant saugumo Afrikoje problemas, atsakė į Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno regiono šalių ir Europos Sąjungos (AKR ir ES) jungtinės parlamentinės asamblėjos delegatų klausimus ES Tarybai.

Ukrainos ekonomikai reikia mažiausiai 20 mlrd. eurų per metus, kad ji būtų pertvarkyta ir atitiktų europinius standartus, pareiškė prezidentas Viktoras Janukovyčius. "Bendrai laikotarpiui iki 2017 metų reikia maždaug 160 mlrd. eurų", - sakė V.Janukovyčius antradienį vakare Ukrainos televizijos kanalams. "Tai (asociacijos sutartis) nereiškia Ukrainos priėmimo į Europos Sąjungą, ir Ukraina neturės priėjimo prie europinių fondų.

 Pasikeitus Ukrainos pozicijai, Europos Sąjunga (ES) būtų pasirengusi Vilniaus viršūnių susitikime svarstyti asociacijos sutarties pasirašymą, trečiadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Lnas Linkevičius. "Jeigu pasikeis situacija ir Ukraina pasakys "taip, mes norime", tada operatyviai susirinksime, kalbėsime, ką galime daryti.

Viena iš dviejų didžiausių salyklo gamintojų Lietuvoje – įmonė „Maltosa“, gavusi daugiau nei 4 mln. litų paramą iš Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) įsigijo naują gamybos įrangą. Tai nebe pirmas kartas, kai Europos Sąjungos parama padeda šiai įmonei pasiekti naujas gamybos aukštumas. Nuo bankroto iki rekordo Įspūdinga sėkmės istorija, prasidėjusi sename Švenčionėlių pašarų fabrike, šiandien žybčioja rekordais.

Praėjus dešimčiai metų po Oranžinės revoliucijos, panašėja, kad Ukraina apleidžia kelią demokratijos link ir grįžta į sovietinę praeitį. Ar gali šis kursas būti pakeistas? Šį klausimą nagrinėja „Deutsche Welle“. Kai daugiau nei 100 tūkstančių ukrainiečių sujungė jėgas 2004 metais ir paprašė didesnės demokratijos, jų Oranžinė revoliucija, kaip vėliau tapo žinoma, ne tik atkreipė pasaulio žiniasklaidos dėmesį, bet tapo modeliu, pavyzdžiu žmonių judėjimams Tunise, Egipte ir Libijoje.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Už Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos politiką atsakingi užsienio šalių ministrai neformaliame susitikime aptarė kaip gerinti Bendrijos struktūrinių fondų lėšų panaudojimą per ateinančius septynerius metus. Pasak Lietuvos finansų ministro, bus siekiama, kad pinigus šalys ne tik įsisavintų, bet ir investuotų, taip pritraukdamos privačia lėšas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį pareiškė, kad ją suglumino Europos Sąjungos (ES) kaltinimai, esą Maskva daro spaudimą Ukrainai, kad ši atsisakytų prekybos ir partnerystės sutarties su 28 šalių Bendrija. „Maskva atkreipė dėmesį į bendrą Europos Sąjungos prezidento Hermano Van Rompuy (Hermano Van Rompėjaus) ir Europos Komisijos vadovo Jose Manuelio Barroso (Žozė Manuelio Barozu) pareiškimą dėl Ukrainos, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Neseniai ekonomistė Aušra Maldeikienė atviru tekstu pripažino: jei ne ES, Lietuva jau seniai būtų bankrutavusi ir negrįžtamai žlugusi. Galima pridėti: jei ne ES, Lietuva seniai priklausytų Rusijai ir visi patriotai dabar sėdėtų kalėjimuose, užuot kliedėję apie ES žalą ir jų intelekto nesužalotuose veiduose matytume ne pasipiktinimą, o pyktį. Ukraina šiomis dienomis laiko paskutinį savo, kaip laisvos nacijos, egzaminą.

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas sako, kad Europos Sąjunga (ES) yra pasirengusi pasirašyti asociacijos sutartį su Ukraina, kurioje pastarosiomis dienomis rengiami tūkstantiniai protestai prieš valdžios Kijeve sprendimą stabdyti derybas su ES.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Europos Sąjungos (ES) geopolitinė įtaka niekada nebuvo didelė, bet pastaruoju metu ji tapo dar silpnesnė, o žaisti geopolitinius žaidimus su Rusija, kaip parodė Ukrainos atvejis, ES nėra pajėgi, tik nedrįsta to pripažinti, sako LRT.lt kalbinti ekspertai.

Saulius Masalskas, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Už mokesčius atsakingas Europos komisijos narys Algirdas Šemeta pristatė įstatymų pataisas, kurios turėtų užkirsti kelią machinacijoms su mokesčiais, kuriomis didelės tarptautinės kompanijos sugeba minimizuoti savo indėlį į nacionalinius biudžetus, o kartais išvis mokesčių nemoka.

 Lietuvoje jaunimo nedarbas nuo recesijos metu pasiektų 35 proc. gerokai sumažėjo, tačiau vis dar išlieka nemaloniai aukštas – siekia 23,1 proc. Tačiau susirūpinimas šiuo rodikliu nukreipia dėmesį nuo esminės problemos, kuri slypi visai ne šiame skaičiuje. Analizuojant tokio amžiaus gyventojus būtina atsižvelgti, kokia jų dalis mokosi arba studijuoja.

Justė Navickaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kalbėdamas apie Rytų Europos valstybių ateitį buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka sako, Europos Bendrijos ir Ukrainos dialogo pauzė pastaruosius kelerius metus esą lėmė, kad šalis pasuko suartėjimo su Rusija kryptimi.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Politologai atkreipia dėmesį, kad siekiant Baltijos jūros regiono ekonominio, politinio, energetinio saugumo, svarbu į regioninio bendradarbiavimo projektus įtraukti visas Baltijos jūros valstybių tarybos atstoves, tačiau Varšuvoje surengtame forume daugelis pripažino, kad Rusija vis dar labiau linkusi į dvišalį, o ne regioninį bendradarbiavimą.

Tūkstančiai provakarietiškų ukrainiečių sekmadienį dalyvauja demonstracijoje sostinėje Kijeve ir protestuoja prieš vyriausybės sprendimą atsisakyti prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES). Maždaug 10 tūkst. žmonių, kurie mojavo ES ir opozicijos vėliavomis, pradėjo eiti Kijevo centro gatvėmis. Dalyvių turėtų daugėti, nes ateina daugiau demonstrantų grupių, atsiliepusių į opozicijos raginimą surengti masinį protestą. Saugumui užtikrinti buvo atsiųstos nedidelės policijos pajėgos.

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis nemano, kad jei Ukraina kitą savaitę nepasirašys asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES), ji jungsis į Rusijos vadovaujamą Muitų sąjungą. Sekmadienį konferencijoje Vilniuje V.Landsbergis taip pat pažymėjo, jog Ukrainai labai svarbi kitų Rytų partnerystės šalių, pirmiausia Moldovos ir Gruzijos, kurios tikisi parafuoti asociacijos susitarimus Vilniaus viršūnių susitikime, laikysena.

Kadenciją baigęs provakarietiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka sako, jog Europos Sąjungos keliamos sąlygos Ukrainai neadekvačios dabartinei situacijai, ir nuošalyje paliktas pagrindinis - geopolitinis - Europos ateities klausimas. Pasak V.Juščenkos, Europos Sąjungos (ES) reikalavimai asociacijos sutarčiai yra pernelyg techninio pobūdžio, o Bendrijos ir Ukrainos dialogo pauzė pastaruosius kelerius metus lėmė, kad šalis pasuko suartėjimo su Rusija kryptimi.

Rytų partnerystė yra neginčijamas Lietuvos užsienio politikos prioritetas, kurį, pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, stengiamasi paversti ir europiniu prioritetu. Tarp daugelio dviejų šalių grupių bendradarbiavimo plotmių – ir jaunųjų ES piliečių bei jaunimo iš rytinių kaimynių ryšiai.

Vyriausybės strateginiame komitete penktadienį sutarta tęsti Nacionalinio stadiono statybas Vilniuje, tam bus prašoma paramos iš Europos Sąjungos (ES). "Priimtas sprendimas tęsti Nacionalinio stadiono statybą Vilniuje", - po posėdžio žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak jo, stadiono statybai tikimasi ES paramos iš naujos finansinės perspektyvos. "Kreipimasis (dėl paramos - BNS) jau būtų šių metų gruodžio mėnesį", - sakė premjeras.

Europos Sąjungos pasiuntinys Aleksandras Kwasniewski (Aleksandras Kvasnevskis) ketvirtadienį pareiškė, kad ilgai laukta ES ir Ukrainos sutartis, kuri būtų tapusi pirmuoju Kijevo žingsniu siekiant narystės Bendrijoje, nebus pasirašyta kitą savaitę įvyksiančiame viršūnių susitikime.

Vakar Vilniuje priimta vadinamoji „Vilniaus deklaracija“, kurioje Europos Sąjungos šalių vyriausybės raginamos nedelsiant imtis veiksmų, garantuojančių subalansuotą sveikatos sektoriaus plėtrą. Taip baigėsi Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginys - Sveikatos forumo konferencija „Tvarios sveikatos sistemos darniam Europos vystymuisi“. Lapkričio 19 d. Vilniuje prasidėjusi konferencija vakar tęsė darbą.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Keičiantis Europos Sąjungos (ES) bendrajai žemės ūkio politikai, nuo kitų metų valstybės narės galės laisviau savo nuožiūra skirstyti europinę paramą ūkininkams. Viena iš naujovių – nuo kitų metų iki 2020-ųjų valstybės narės gali iki trečdalio tiesioginėms išmokoms numatytų lėšų papildomai skirti vadinamiesiems pirmiesiems hektarams.

 Žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna sako, kad, remiantis 2014 metais galiosiančiomis Pereinamosiomis nuostatomis, dėl kurių ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva spalio 28 d. pasiekė politinį susitarimą trišalėse derybose su Europos Parlamentu ir Europos Komisija, mūsų šalis ketina dar labiau paremti gyvulininkystę. „Numatyta, kad pagal Tarybos reglamento Nr. 73/2009 68 str. Lietuva 2014 m. gali skirti iki 6,5 proc. specialiosios paramos nuo tiesioginių išmokų finansinio voko.

Kelios Europos Sąjungos (ES) šalys, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, antradienį susitarė bendromis jėgomis kurti naujos kartos bepiločius lėktuvus, siekiant užpildyti spragą Bendrijos gynybos pramonėje. Briuselyje susitinkantys ES gynybos ministrai pritarė virtinei projektų, kurių tikslas nuo 2020 metų pradėti bepiločių lėktuvų „Medium Altitude Long Endurance“ (MALE) kūrimą.

Lietuvos kiaulių augintojai siekia, kad ženklinant kiaulieną būtų nurodoma gyvulių auginimo šalis, nes dabar pirkėjai, manantys, kad perka Lietuvos ūkiuose užaugintų kiaulių mėsą, paremia kitų šalių augintojus, antradienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. „Mums svarbu, kad kuo greičiau etiketėse būtų nurodoma kiaulių auginimo šalis.

Pirmą kartą nuo 2004 m. ES bendrovė – Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ – yra didžiausia pasaulyje privačiojo sektoriaus investuotoja į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

 Tarptautinę verslumo savaitę Lietuva mini jau šeštą kartą. Tradiciškai jos metu žinomiausi verslininkai dalijasi savo patirtimi su jaunosios kartos atstovais. Renginiai prasidės šiandien organizuojamoje konferencijoje, kurioje jaunimas susitiks su verslo profesionalais. VŠĮ „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktoriaus Dovydo Varkulevičiaus nuomone, tokie ir panašūs renginiai neabejotinai prisideda prie jaunimo kūrybiškumo ir verslumo skatinimo.