es

Graikijos parlamentas ketvirtadienį anksti ryte patvirtino įstatymo projektą dėl griežtų reformų, kurias reikalauja vykdyti euro zonos skolintojai mainais į naują didžiulį finansinės pagalbos paketą, rodo oficialūs rezultatai. Kaip parodė galutinis skaičiavimas, už kreditorių reikalaujamas priemones parlamente, prie kuriuo susirinkę protestuotojai susirėmė su riaušių policijos pajėgomis, balsavo 229 įstatymų leidėjai, joms nepritarė 64, o dar šeši susilaikė.

Jeigu Graikija su savo partnerėmis Europoje sutars dėl trečiosios pagalbos programos, šiam susitarimui dar turės pritarti mažiausi aštuonių šalių parlamentai. Vokietijos Bundestagas tai darys net du kartus. Daugumoje šalių neabejotinai toks susitarimas būtų patvirtintas, tačiau problemų kyla kai kuriose – pavyzdžiui, Slovakijoje ir Latvijoje. Be to priešiškumas tam susitarimui dar stiprės, jeigu jame bus numatytas dalies skolos nurašymas.

Lietuva priims 85 pabėgėlius iš trečiųjų šalių, o dėl nelegalių migrantų priėmimo iš Graikijos ir Italijos Europos Sąjungos (ES) valstybių vidaus reikalų ministrai tarsis liepos 20 dieną, BNS informavo vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius. Jis ketvirtadienį dalyvavo neformaliame ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime Liuksemburge, kuriame aptarti asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimo, kovos su terorizmu ir kibernetinio saugumo klausimai.

Iš krizės neišbrendančius graikus kausto nerimas. Kadangi bankai šalyje bus uždaryti mažiausiai iki pirmadienio, spėjama, kad šalyje gali pradėti trūkti būtiniausių produktų. Nuostolius skaičiuoja ir kurortuose gyvenantys graikai, mat gerokai sumažėjo turistų srautai. Tuo metu Europa nekantriai laukia, ar Graikijos vyriausybė iki vidurnakčio pateiks rimtus reformų pasiūlymus paskolai gelbėjimo paketui gauti.

(papildyta 17.39) Naujasis Graikijos finansų ministras Euclidas Tsakalotos diskusijoms tarp Graikijos ir jos kreditorių iš 19 šalių euro zonos nepateikė raštiškų pasiūlymų kaip pelnyti finansinę paramą, sakė trys apie šias diskusijas gerai informuoti asmenys. Kalbėję su sąlyga, kad jų pavardės nebus minimus dėl šių derybų delikatumo, jie nurodė, kad E. Tsakalotas padarė pranešimą apie finansų padėtį Graikijoje žodžiu. Daugelis ragino jį pateikti reformų pasiūlymus raštu.

 Nors tu dar su mumis, Europa, vietoje užuominų jau tiesiogiai pasakė, kad balius baigtas – dyzelis namo. Taip, kalbu apie prieš mėnesį paskelbtą, Europos parlamento sprendimą iki 2017-tųjų, pradėti papildomai testuoti naujų dyzelinių automobilių taršos rezultatus ne laboratorijose, o gyvenime. Jau matau džiaugsmo ašaras žaliųjų nacių akyse, bet turiu pripažinti, šį kartą aš džiaugiuosi labiau už juos.

 Liepos 1 dieną pusmečio budėjimą baigė Europos Sąjungos Šiaurės šalių kovinė grupė, į kurią 44 karius buvo skyrusi ir Lietuva. Švedijos vadovaujamas tarptautinis junginys, suformuotas iš Airijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos karių, buvo pasirengęs reaguoti į kilusią grėsmę, jei būtų priimtas sprendimas aktyvuoti šias pajėgas.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ kol kas negaus europinės paramos 75,3 mln. eurų vertės signalizacijos įrengimui geležinkelio „Rail Baltica“ trasoje nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Laukdama šio sprendimo, bendrovė delsė skelbti rangovo konkursą. „Tai labai svarbus projektas - ERTMS sistema (signalizacija) diegiama visoje Europoje.

 Pirmieji Aplinkos ministerijos administruojami pirkimai pagal naująją 2014-2020 metų ES finansavimo programą bus vykdomi jau šių metų pabaigoje. Projektų vykdytojai jau dabar gali tvarkytis reikiamus dokumentus ir iš anksto ruoštis būsimiems konkursams – kas bus susitvarkę kvalifikacinius reikalavimus, galės startuoti. Tuo verslo atstovus patikino Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius, šiems nerimaujant dėl vangios ES finansuojamų projektų eigos.

 Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pirmadienį pareiškė, kad dabar tik nuo Europos vadovybės priklauso, ar bus pasiektas susitarimas dėl pagalbos skolų slegiamiems Atėnams, kuri išgelbėtų šalį nuo nemokumo. Tai A.Cipras pareiškė po to, kai jo vadovaujama vyriausybė pateikė Briuseliui naują reformų planą. „Kamuolys yra Europos vadovybės pusėje“, - sakė ultrakairiųjų premjeras žurnalistams po pirmadienį skubiai sušaukto euro zonos valstybių viršūnių susitikimo.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) trečiadienį perspėjo šalies skolintojus europiečius, kad jų primygtini reikalavimai apkarpyti graikų pensijas sužlugdys visas viltis pasiekti susitarimą, kuris galėtų apsaugoti Atėnus nuo bankroto, ir kad jiems teks susitaikyti su galimais padariniais.

 Šiandien vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis išvyksta į Liuksemburgą, kur birželio 15–16 dienomis vyks Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdis. Viena iš pagrindinių temų – migracijos klausimai. Bus aptariama Europos Komisijos pasiūlyta Europos migracijos darbotvarkė ir vyks politiniai debatai apie Europos Sąjungos migracijos politikos tolesnį vystymą.

Viena didžiausių Latvijos kelių statybos bendrovių „Latvijas tilti“, Lietuvos teismuose besibylinėjanti dėl 90 mln. eurų vertės Vilniaus vakarinio aplinkkelio konkurso teisėtumo, nori Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo išaiškinimo. Bendrovė Lietuvos Apeliacinio teismo prašo kreiptis išaiškinimo į ES Teisingumo Teismą, nes, anot jos, ginčas dėl aplinkkelio iškėlė iki šiol nenagrinėtų klausimų dėl ES direktyvų taikymo viešųjų pirkimų procedūrose Lietuvoje.

Kol Lietuvoje svarstoma ir aršiai diskutuojama dėl partnerystės įstatymo, kuris suteiktų galimybę tiek heteroseksualiems, tiek homoseksualiems žmonėms sudaryti registruotą partnerystę, – 18-oje ES šalių šis įstatymas jau priimtas, o 16-oje iš jų vienos lyties poroms leidžiama įsivaikinti.

Šiuo metu vienas iš opiausių klausimų įvairius infrastruktūros objektų rangos darbus atliekančioms įmonėms – vangus iš ES fondų finansuojamų projektų vykdymas. Šią problemą susitikime su Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija iškėlė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus. Pasak jo, projektų rangos konkursai nėra skelbiami, o tai reiškia, kad kitąmet įmonės neturės darbo.

Lietuvoje aršiai diskutuojama ir svarstoma dėl partnerystės įstatymo, kuris suteiktų galimybę tiek heteroseksualiems, tiek homoseksualiems žmonėms sudaryti registruotą partnerystę. Dalis politikų teigia esą Lietuva dar nėra pasiruošusi tokiam sprendimui, tačiau kita dalis parlamentarų tikina, kad didžioji dalis ES šalių jau priėmė tokius įstatymus, todėl partnerystės įstatymas būtų dar vienas Lietuvos žingsnis link Vakarų valstybių.

Nepaisant prognozių, kad po gegužės pradžioje įvykusių rinkimų Anglijos politika imigrantų atžvilgiu gali keistis, politologas sako manantis, kad šioje šalyje įsikūrę lietuvaičiai gali būti ramūs.

Europos Sąjungos (ES) ištakos prasidėjo nuo bendros prekių ir pinigų rinkos kūrimo. Šiandien šie dalykai yra akivaizdūs, tačiau ryškėja labai eklektiška rinka. Europos Komisija (EK) pradėjo kurti bendros skaitmeninės rinkos strategiją, tačiau tai patiks ne visiems.

Europos Sąjungos (ES) valstybės turi solidariai pasidalinti pabėgėlių našta, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Europo Sąjungos valstybės turi būti solidarios ir prisidėti prie bendrų Europos Sąjungos operacijų, teikti humanitarinę ir vystomojo bendradarbiavimo pagalbą.

Gegužės 23-ąją, nuo 12 iki 15 val., jaunos šeimos su vaikais, jaunimas ir visi Alytaus miesto gyventojai kviečiami dalyvauti aplinkosauginėje šventėje, kuri vyks naujus įrenginius pristatančiame Alytaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje. Svečiai ekskursijų metu galės pamatyti kaip veikia mechaninė atliekų rūšiavimo linija, mažųjų renginio dalyvių lauks viktorina, eksperimentai su vandeniu ir cheminėmis medžiagomis bei puikūs prizai.

Europos Komisijos (EK) siūlymas sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje pagal vadinamąją „perkėlimo programą“ iki 2020 metų paskirstyti iš trečiųjų šalių perkeliamus asmenis Europos Sąjungos (ES) šalyse sulaukė prieštaringų vertinimų. Kaip prie to gali ar kodėl negali prisidėti Lietuva, ir kiek pabėgėlių mes galime priimti? Mintimis apie tai dalijasi ISM Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas, politologas Vincentas Vobolevičius.

Augant šalies ekonomikai ir siekiant per kitą ES finansinę perspektyvą neprarasti 2,7 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, siūloma perskirstyti šalies regionus. Vidaus reikalų ministerija siūlo inicijuoti Vilniaus, Utenos ir Alytaus apskričių ribų keitimą: Švenčionių, Širvintų ir Ukmergės rajonus priskirti Utenos apskričiai, o Šalčininkų rajoną - Alytaus apskričiai. Vyriausybė tokį nutarimo projektą svarstys pirmadienį.

Konservatoriams laimėjus britų parlamento rinkimus, partijos vadovui premjerui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) teks laikytis pažado rengti referendumą dėl šalies tolesnės narystės Europos Sąjungoje (ES), tikėtina, kad bus griežtinama imigracijos politika, teigia Lietuvos politologai. „Neabejotinai iškils klausimas dėl Britanijos narystės sąlygų ES persiderėjimo ir D.Camerono referendumo šiuo klausimo 2017 metais.

 Nėra abejonių, kad nedarbas daro didžiulę įtaką pasaulio ekonomikai. Situacijos darbo rinkoje gerinimas ir įsidarbinimo galimybių didinimas yra rimtas iššūkis daugeliui šalių. Per 250 priimančių sprendimus asmenų, ekspertų ir vadovų iš visų pasaulio regionų renkasi Stambule gegužės 6-8 dienomis aptarti šių problemų. Itin svarbus dienotvarkės punktas – jaunimo nedarbas.

 Šių metų vasario 20 d., susitarus paskutinę minutę, Graikijos vyriausybei buvo suteiktas 4 mėnesių atokvėpis. Tačiau abi barikadų pusės nesugebėjo surasti bendro sprendimo dėl tam tikrų reformų, kurių šalis privalo imtis, kad jai būtų išmokėta sutarta finansinė parama. Ši parama yra būtina, siekiant išvengti galimo bankroto. Nesusitarus artimiausiu metu, Graikijos vyriausybei tektų rinktis tarp dviejų alternatyvų: ar mokėti atlyginimus valstybės tarnautojams, ar grąžinti savo skolas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius balandžio 20 dieną Liuksemburge dalyvavo ES ir Rytų partnerystės valstybių užsienio reikalų ministrų susitikime. Likus mėnesiui iki Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Rygoje gegužės 21-22 d. susitikę Liuksemburge ES ir Rytų partnerių užsienio reikalų ministrai aptarė Rytų partnerystės politikos aktualijas, pasirengimą susitikimui ir jo tikslus.

Valstybės kontrolė (VK) pirmadienį pranešė tirsianti galiojančią valstybės tarnautojų darbo Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamuose projektuose apmokėjimo tvarką. Poziciją šiuo klausimu VK žada pateikti per savaitę. Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys sako, jog bus pateikti pasiūlymai, kurie padėtų Valstybės tarnybos įstatymo pataisų rengėjams suformuluoti optimalias apmokėjimo už darbą nuostatas.

Lietuvių politikai tiki, kad visos Europos Sąjungos šalys po poros mėnesių sugebės pademonstruoti vienybę ir pratęs sankcijas Rusijai, jeigu ši taip ir nežengs konkrečių bei nedviprasmiškų žingsnių deeskalacijos Ukrainoje linkme.

Graikijai bus nelengva surasti kreditorių už Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ribų, pareiškė Vokietijos finansų ministras Wolfgang Schaeuble. Apie tai informuoja BBC. Pasak W. Schaeuble, pastangos surasti investicijų iš Pekino ar Maskvos būtų sveikintinos, tačiau tam gali kilti sunkumų. Toks W. Schaeuble perspėjimas nuskambėjo po to, kai, išaugus susirūpinimui dėl Graikijos nemokumo, šalies vyriausybės skolinimosi kaina šoktelėjo 3,5 proc., iki 27 proc.

 Socialiniame tinkle „Facebook“ per dieną apsilanko apie 848 tūkst. lietuvių, o tinklalapis „jonvabaliai.lt“, kuriame gyventojams pateikiama informacija apie tai, kaip panaudojamos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos, 6 tūkst. lankytojų sulaukia per mėnesį. „Žmonės vis dar dažnai nesijaučia šalies šeimininkais. Mano, kad sprendimus už juos gali ir turi priiminėti kiti“, – apie gyventojų abejingumą kalba „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Aktyvi elektroninių lojalumo ir asmens identifikavimo kortelių plėtra, e. sąskaitų tvarkymas ir atsiskaitymai internetu, viešojo susisiekimo sistemų skaitmenizavimas ir pažangių technologijų diegimas transporto ir logistikos sektoriuose – visa tai pozicionuoja Lietuvą kaip stiprią vidutiniokę, o kai kuriuose segmentuose – ir vieną iį lyderių tarp 28 ES valstybių, rodo ES mastu atliekamas vertinimas.

Balandžio 3 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje apdovanoti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo nugalėtojai, pranešė Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Baigiamajame ture, vakar vykusiame Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre, buvo pristatyta 19 darbų, iš kurių mokslininkų komisija atrinko keturis geriausius.

Nuo balandžio 1 d. jau galima teikti idėjas kasmetiniam Europos palydovinės navigacijos konkursui, pranešė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. Šis konkursas yra skirtas visiems norintiems dalyvauti iš verslo, viešojo sektoriaus, mokslo institucijų, o taip ir jauniems išradėjams, kurie turi idėjų palydovinės navigacijos srityje.

Balandžio 3 d. 10 val. Švietimo ir mokslo ministerijoje bus apdovanoti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo nugalėtojai, kurie atstovaus Lietuvai Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse, rugsėjį vyksiančiame Milane (Italija). Nacionalinio etapo nugalėtojai paaiškės balandžio 2–3 dienomis, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre vyksiančiame konkurso baigiamajame ture. Į baigiamąjį turą ekspertų komisija yra atrinkusi 20 darbų.

Rizikos kapitalo fondai, investuojantys ES lėšas, įsigyja įmonių akcijų ir aktyviai dalyvauja jų valdyme. Dalindamiesi savo sukauptomis žiniomis ir patirtimi jie „augina“ įmones, tikėdami, kad investicijų vertė augs. Apie vieną iš tokių, sėkmingai investicijų vertę didinančių įmonių žiūrėkite video reportažą.

Balandžio 2–3 dienomis vyks Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo baigiamasis turas. Į baigiamąjį turą ekspertų komisija atrinko 20 darbų, pranešė Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Balandžio 2 d. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre baigiamojo etapo dalyviai savo darbus pristatys žodiniais pranešimais. Renginio pradžia 12 val. Renginys atviras – organizatoriai kviečia apsilankyti visus besidominčius mokslu.

 Eurostato duomenimis, 2014 m. vidutinis darbo valandos užmokestis visoje ekonomikoje (išskyrus žemės ūkį ir viešąjį administravimą) sudarė 24,6 EUR Europos Sąjungoje ir 29,2 EUR euro zonoje (18-je euro zonos narių). Vis dėlto darbo valandos užmokestis ES valstybėse narėse labai skiriasi: žemiausias užfiksuotas Bulgarijoje (3,8 EUR), Rumunijoje (4,6 EUR), Lietuvoje (6,5 EUR) ir Latvijoje (6,6 EUR), o didžiausias – Danijoje (40,3 EUR), Belgijoje (39,1 EUR), Švedijoje (37,4 EUR) ir Liuksembur...

 Lietuva 2013 metais buvo viena daugiausiai atliekų į sąvartynus vežančių Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Į sąvartynus vežamų atliekų dalis Lietuvoje užpernai, palyginti su 2012 metais, sumažėjo 15 punktų iki 64 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Daugiau atliekų į sąvartynus vežė Rumunija (97 proc.), Malta (88 proc.), Kroatija (85 proc.), Latvija (83 proc.), Graikija (81 proc.), Kipras (79 proc.), Slovėnija (77 proc.

Diana Garmašaitė, geopolitika.lt Neramumai Ukrainoje tapo pagrindiniu katalizatoriumi, sąlygojusiu besitęsiančią Rusijos ir Vakarų pasaulio krizę. Dėl to ir pasaulio politinėje darbotvarkėje tikėtis stagnacijos neverta: kai Europos Sąjunga ir JAV, reaguodamos į neteisėtą Krymo aneksiją, paskelbė sankcijas Rusijai, Maskva garsiai eskalavo persiorientuojanti į bene svarbiausią Rytų Azijos regiono žaidėją – Kiniją.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vienas Europos Sąjungos (ES) politiką apžvelgiantis tinklaraštininkas suskaičiavo, kad Lietuvos europarlamentarai – tarp daugiausia asistentų turinčių Europos Parlamento (EP) narių. Pirmieji trys šio sąrašo rekordininkai tarp 751 EP nario – iš Lietuvos.

Kovo 13 dieną 10 val. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre prasidės Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo antrasis turas. Pirmajam konkurso turui darbus pateikė 100 mokinių. Iš pateiktų darbų komisija atrinko 45, kuriuos jų autoriai antrajame ture pristatys stendiniais pranešimais. Renginys atviras, visus norinčiuosius organizatoriai kviečia apsilankyti ir susipažinti su mokinių atliekamais moksliniais tyrimais, sakoma organizatorių pranešime.

2013-aisiais atliktas ES šalių demokratijų tyrimas* atskleidė, kad Lietuva yra sąrašo apačioje. Valstybės buvo surikiuotos pagal piliečių atsakymus, o lietuviai labiausiai suklupo dėl nepakantumo mažumoms. Tad įvertinus toleranciją kitoms socialinėms grupėms ir susumavus rezultatus – Lietuva liko paskutinė. „Įvairios apklausos rodo, kad dėl netolerancijos netradicinės seksualinės orientacijos asmenims Lietuva yra dugne.

Yra trys žingsniai, kuriuos turėtų žengti Europos Sąjunga (ES), norėdama padėti Ukrainai: gilinti sankcijas Rusijai, tiekti ginklus Ukrainai ir imtis vadinamojo Maršalo plano nr. 2 – ekonominės pagalbos. Tuo įsitikinęs Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Laurynas Kasčiūnas. Tačiau, anot jo, tuomet Ukrainos prezidentui tektų vykdyti reformas, kurios galėtų susilpninti jo pozicijas šalyje. O to esą tik ir laukia Vladimiras Putinas, šiandien esantis visu žingsniu priekyje.

Europos Parlamentas svarsto direktyvą, pagal kurią trečiųjų šalių gyventojai, pabaigę studijas, mokslinius tyrimus ar stažuotę, galėtų ilgesnį laiką likti gyventi ES, kad galėtų ieškoti darbo ar kurti verslą. Šią savaitę Europos Parlamento Informacijos biuro surengtoje diskusijoje valstybės ir ES institucijų, aukštųjų mokyklų bei kitų organizacijų atstovai dalijosi mintimis apie svarstomą direktyvą ir Lietuvos padėtį.

Saulius Liauksminas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Europos Sąjunga (ES) turės reaguoti į susiklosčiusią padėtį Ukrainoje, jei ir toliau Minsko susitarimai nebus vykdomi, interviu LRT Radijui sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Turiu galvoje ir sankcijų sugriežtinimą, ir atitinkamus Europos ir tarptautinės bendrijos veiksmus“, – patikslina ji. Šalies vadovės manymu, esama akivaizdžių ženklų, kad tiek Rusija, tiek jos remiami separatistai net nesiruošia laikytis paliaubų.

 Išklausę Minsko derybų dalyvius, Europos Sąjungos lyderiai nusprendė palaukti, kol viltis virs tikromis paliaubomis. Europos Vadovų Taryboje nekalbėta nei apie sankcijų Rusijai švelninimą, nei apie jų griežtinimą. Europiečių abejonę, ar iš tiesų Rusija nori taikos Ukrainos rytuose, parodo tai, kad nuo pirmadienio turėtų įsigalioti šios savaitės pradžioje išplėstas asmenų, kuriems draudžiama įvažiuoti į Bendriją, sąrašas.

 Vakarų ir Rusijos konfrontacija gali atvesti iki „didesnio ir gilesnio karinio susipriešinimo“, – apie tai penktadienį paskelbtame interviu perspėjo Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Maskvoje Vygaudas Ušackas. „Konfrontacija labai rimta, galinti atvesti iki pat didesnio ir gilesnio karinio susipriešinimo“, – interviu savaitraščiui „Veidas“ sakė diplomatas.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį sutarė į „juodąjį sąrašą“ įtraukti tris Rusijos vykdomosios valdžios pareigūnus, dirbančius gynybos srityje, ir du Valstybės Dūmos atstovus, taip pat 14 Rusijos remiamų separatistų, patvirtino Lietuvos diplomatas. „Įtraukta 19 fizinių asmenų. Iš jų 14 yra Luhansko ir Donecko separatistų atstovai, pradedant politiniu lygiu ir baigiant tiesiogiai vadovaujančiais mūšiams.

Europos Sąjunga (ES) privalo nutraukti „spazmiškus“ veiksmus prieš Rusiją, sekmadienį pareiškė naujasis Graikijos užsienio reikalų ministras, kuris pridūrė, kad sprendžiant ES klausimus Graikijos negalima ignoruoti vien dėl to, kad ji skolinga pinigų. „ES privalo pagaliau svarstyti, ką ji nori daryti dėl Rusijos ilgalaikiu pagrindu, ... o ne reaguoti moraliai tiesioginiu, teisingu, bet spazmišku būdu“, – sakė Nikas Kocijas (Nikos Kotzias) pusiau valstybinei Atėnų naujienų agentūrai.