es

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris antradienį piktai užsipuolė Europos Parlamentą, kai į posėdį susirinko tik saujelė įstatymų leidėjų, ir įsitraukė į žodžių mūšį su vienintelės tiesiogiai renkamos Europos Sąjungos institucijos vadovu. Kandžiais pasisakymais garsėjantis J.-C.Junckeris supyko pamatęs, kad tik nedaugelis europarlamentarų atėjo į posėdį Strasbūre išklausyti ataskaitos apie ką tik pasibaigusį Maltos pirmininkavimą ES Tarybai.

„Brexit“ Jungtinė Karalystė taps namais 3 milijonams antros klasės Europos Sąjungos „įsikūrusiųjų piliečių“, kurie turės pateikti savo pirštų antspaudus ir registruotis, turės įsikūrusiojo dokumentą, tačiau nedalyvaus rinkimuose, rašo theguardian.com.

Naujuoju Lietuvos ambasadoriumi iš Europos Sąjungos (ES) besitraukiančioje Jungtinėje Karalystėje turėtų tapti diplomatas Renatas Norkus. Užsienio reikalų ministerijos Vyriausybei pateiktame svarstyti projekte numatyta, kad jis ambasadoriumi bus skiriamas nuo rugpjūčio 18 dienos. R.Norkus šiose pareigose pakeis Astą Skaisgirytę. Ambasadorius Lietuvoje skiria prezidentas, pritarus Vyriausybei ir Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Europos Sąjunga šeštadienį surengs precedento neturinčias ceremonijas, per kurias bus reiškiama pagarba velioniui buvusiam Vokietijos kancleriui Helmutui Kohliui, vienam iš šiuolaikinės Europos architektų. Šiuose renginiuose dalyvaus virtinė lyderių. H.Kohlis, vadovavęs Vokietijos pakartotiniam suvienijimui ir tapęs svarbiu Europos integracijos varikliu, mirė birželio 16-ąją, būdamas 87 metų. Ceremonija Europos Parlamente pradės virtinę šeštadienio atminimo ir gedulo renginių.

Estija šeštadienį pradeda pirmininkavimą Europos Sąjungai – pusmečiu anksčiau nei planuota dėl Didžiosios Britanijos sprendimo pasitraukti iš Bendrijos. Estija pirmininkaus ES Tarybai ateinančius šešis mėnesius iki gruodžio pabaigos. „Pirmininkavimas, kurį ką tik pradėjote, yra ne vien organizacinis uždavinys pareigūnams. Pirmininkavimas – tai jūsų kolektyvinė lyderystė šiais sunkiais, bet ir vilties teikiančiais laikais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl maisto produktų iš Vakarų embargo pratęsimą iki ateinančių metų gruodžio 31 d., reaguodamas į Europos Sąjungos įvestų sankcijų pratęsimą. Įsakas buvo pasirašytas birželio 30 d., apie jį paskelbta oficialiame teisinės informacijos portale. Apie tai, kad Rusijos valdžia teiks prezidentui siūlymą pratęsti embargą premjeras Dmitrijus Medvedevas pranešė ketvirtadienį.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį citavo dainininko Johno Lennono dainą „Imagine“ („Įsivaizduok“) reikšdamas lūkestį, kad Jungtinė Karalystė nepaisant „Brexit“ referendumo išliks Europos Sąjungoje (ES). Kalbėdamas prieš ES viršūnių susitikimą Briuselyje, kur britų premjerė Theresa May informuoja ES lyderius apie pasitraukimo planus, D.Tuskas tvirtino, kad jeigu Britanija norėtų persigalvoti, ją gali pavykti išsaugoti Bendrijoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija dirbs kartu, jog Europos Sąjungos projektas būtų paleistas iš naujo, nors esama skirtingų nuomonių apie tai, kaip spręsti pabėgėlių problemą, Didžiajai Britanijai rengiantis pasitraukti.

Europos Sąjunga antradienį nesureikšmino britų premjerės Theresos May pažado pateikti „dosnų pasiūlymą“, siekiant apsaugoti Europos piliečius po „Brexit“, pareikšdama, kad užtektų tik užtikrinti jų teises. „Mums tai nėra dosnumo klausimas, tai tęstinumo ir teisingumo klausimas“, – sakė Stefaanas De Rynckas, vyriausiojo ES derybininko Michelio Barnier patarėjas, viename seminare Briuselyje.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį pareiškė, kad apgailestauja dėl prezidento Donaldo Trumpo sprendimo išvesti Jungtines Valstijas iš Paryžiaus klimato susitarimo ir kad planuoja šį susitarimą vykdyti.

Europos Komisija trečiadienį ėmėsi teisinių veiksmų prieš Čekiją, Vengriją ir Lenkiją, nes šios nevykdo savo įsipareigojimų priimti pabėgėlius. Europos Sąjungos sutarčių vykdymą kontroliuojanti Europos Komisija oficialiais raštais perspėjo šias tris valstybes, kad jos per vieną mėnesį atsakytų į šį Briuselio susirūpinimą. Jeigu problema nebus sprendžiama, šios trys šalys bus perduotos svarstyti aukščiausio rango Europos teismui – Europos Teisingumo Teismui.

Nuo sekmadienio įsigaliojantis bevizis ES režimas Ukrainai įrodo, kad šalies piliečiai yra laukiami Europoje, jie grįžta į savo tėvynę, sako Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Volodymyras Jacenkivskis. Tai jis pabrėžė Vilniaus oro uoste leidžiantis iš Kijevo atskridusiam lėktuvui su 180 ukrainiečių, kurie pirmąkart turi teisę keliauti Lietuvoje ir Europoje be vizų.

Nors Lietuvoje už mobilųjį ryšį mokame vieną mažiausių kainų visoje Europos Sąjungoje, išvykę į užsienį tautiečiai priversti taupyti - ieško nemokamo bevielio ryšio arba labai mažai kalba ir naršo, perka vietines SIM korteles. Europos Komisija nusprendė, kad keliaudami ir dirbdami visose ES šalyse turime jaustis kaip namie ir už pokalbius mobiliuoju telefonu bei internetą mokėti tiek pat, kaip skambindami savo namo kaimynui.

Europos Sąjunga ketvirtadienį išplėtė sankcijas Šiaurės Korėjai, kurios šiai izoliuotai komunistinei valstybei taikomos dėl jos branduolinės ir raketų programų. ES pranešė, kad bus įšaldytas dar 14-os fizinių asmenų turtas, be to, jiems bus uždrausta atvykti į Europą. ES į „juodąjį sąrašą“ taip pat įtrauks dar keturis juridinius asmenis – įmones at valstybės institucijas. Iš viso sankcijos paskelbtos jau 94 Šiaurės Korėjos piliečiams ir 53 Šiaurės Korėjos juridiniams asmenims.

Šešiose iš septynių Lietuvos maudyklų vandens kokybė atitinka griežčiausius Europos Sąjungos (ES) standartus - pagal šį rodiklį Lietuva siekia Europos Sąjungos (ES) vidurkį, rodo Europos aplinkos agentūros tyrimas. 97-iose, arba 85 procentuose Lietuvos maudyklų 2016-aisiais vandens kokybė įvertinta puikiai, dar 13 - pakankamai. Pagal vandens kokybės rodiklius Lietuvą lenkia 10 ES valstybių. Iš viso tyrime 2016-aisiais buvo vertina daugiau nei 21 tūkst.

Lietuva prašo užsienio šalių diplomatų palaikymo, šaliai bandant sustabdyti Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) projektą bei keliant klausimus dėl jėgainės saugumo Espo konvencijos šalių susitikime. Penktadienį Vilniaus rajone, Buivydžiuose, netoli sienos su Baltarusija, surengtame išvažiuojamajame posėdyje Lietuvos atstovai daugiau nei 20 valstybių diplomatų prašė palaikymo birželį vyksiančiame Espo susitikime Minske.

Europos Sąjungos (ES) pajėgumų prieš hibridines grėsmes stiprinimas turi būti vienas bendrijos prioritetų, per ES gynybos ministrų susitikimą Briuselyje teigė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. „Nuolatinės kibernetinės atakos, įskaitant praėjusios savaitės atvejį, taip pat prieš sąjungininkų karius nukreiptos „fake news“ tik patvirtina, jog tikslingas ES pajėgumų stiprinimas prieš hibridines grėsmes turi būti tarp svarbiausių ES gynybos politikos prioritetų“, – pabrėžė ministras.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas sparčiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2016 metais, augo 4,1 proc., rodo antradienį paskelbti išankstiniai ES statistikos tarnybos duomenys. Spartesnis augimas fiksuotas tik Rumunijoje (5,6 proc.). Latvijoje metinis BVP augimas šiemet siekė 3,9 proc., Estija duomenų Eurostatui dar nėra pateikusi.

NATO oficiali atstovė Oana Lungescu sekmadienį pareiškė, jog pastarasis Šiaurės Korėjos balistinės raketos paleidimas yra dar vienas ciniškas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų nepaisymas, keliantis grėsmę taikai ir saugumui pasaulyje. „Dabar yra metas deaskalavimui, o ne provokacijoms“, – teigiama NATO atstovės spaudai komunikate.

Europos Sąjungos gynybos ir saugumo politika toliau sėkmingai stiprinama, greitai Bendrijos lyderiams bus pristatytas pluoštas iniciatyvų, susijusių su gynybos sritimi, penktadienį interviu naujienų agentūrai BNS sakė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini. „Pradėjome šį procesą birželio pabaigoje priimdami ES užsienio ir saugumo politikos globalią strategiją.

  Kalbėdamas Airijos parlamente M.Barnier perspėjo, kad Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos turės „pasekmių“, ypač Airijai, kuriai gresia muito kontrolės įvedimas pasienyje su Šiaurės Airija. „Jeigu viską sustatysime tinkama tvarka, jeigu derėsimės gerbdami vieni kitus ir be jokio agresyvumo... ir jeigu norėsime ieškoti sprendimų, nėra nė vienos priežasties, dėl kurios mūsų stipri Europa negalėtų išsaugoti stiprių santykių su Jungtine Karalyste“, – kalbėjo M.Barnier.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) antradienį perspėjo Europos Sąjungą, kad Ankara trauksis iš jau seniai vykstančio narystės proceso, jeigu nebus atverti nauji stojimo į ES derybų skyriai.  „Nėra kito varianto, tik atidaryti skyrius, kurių jūs dar neatidarėte; jeigu atidarysite, tuomet puiku; jeigu neatidarysite, tuomet – viso gero“, – sakė R.T.Erdoganas, sugrįžęs į valdančiąją partiją. „Turkija nėra jų (ES) durininkė“, – pridūrė jis.

Europos Sąjungos lyderiai šeštadienį vienbalsiai pritarė griežtoms gairėms, kaip turi būti vedamos dvejus metus truksiančios derybos dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Bendrijos. Tokiu būdu 27 Bendrijoje pasiliekančios šalys pademonstravo neįprastą vienybę artėjant daug prieštaravimų kurstančiam „Brexit“. „Gairės priimtos vienbalsiai.

Daug žmonių buvo sužeisti prasiveržus smurtui prie Makedonijos parlamento, kai nacionalistai protestuotojai šturmavo pastatą, įtūžę dėl naujo jo pirmininko rinkimų, penktadienį pranešė vidaus reikalų ministras. Ketvirtadienio vakarą sostinės Skopjės centre kilo didelė sumaištis: dešimtys demonstrantų, tarp kurių buvo grupė kaukėtų vyrų, prasiveržė per parlamentą apsupusius policininkus ir įžengė į pastatą, kur mojavo Makedonijos vėliavomis, šūkavo ir giedojo nacionalinį himną.

Europos Sąjungos lyderiai šį savaitgalį vyksiančiame viršūnių susitikime tarsis, ar Šiaurės Airijai galėtų būti automatiškai grąžinta narystė Bendrijoje, jeigu šis regionas kada nors susivienytų su Airijos Respublika, penktadienį nurodė šaltiniai. Bendrijos lyderiai šeštadienį susitiks Briuselyje be Didžiosios Britanijos, kad priimtų „Brexit“ derybų gaires. Prognozuojama, kad Airija prašys 27 ES šalių lyderių pritarti minėtai idėjai dėl Šiaurės Airijos.

Europos Sąjungos ir Turkijos santykiams smarkiai pakenkė veiksmai, kurių ėmėsi prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) vyriausybė, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Pastarųjų savaičių įvykiai smarkiai pakenkė Vokietijos ir Turkijos ryšiams, taip pat Europos ir Turkijos santykiams“, – sakė ji Vokietijos parlamentui.

Teisininkai ragina pasaulio lietuvius nebijoti referendumo dėl dvigubos pilietybės, pabrėždami, kad tai vienintelis įmanomas kelias, bet išeivijos atstovai ir toliau laikosi pozicijos, jog pakaktų Pilietybės įstatyme papildyti dvigubą pilietybę leidžiančių išimčių sąrašą.

Prancūzijos politikas Emmanuelis Macronas, patekęs į antrąjį prezidento rinkimų turą, pirmadienį sukritikavo Turkijos kelią, kuriuo ji pasuko po prieštaringai vertinamo referendumo, kai gyventojai pritarė pasiūlymui smarkiai išplėsti valstybės vadovo Recepo Tayyipo Erdogano galias.

Nors proeuropietiškų pažiūrų centristas Emmanuelis Macronas laimėjo pirmąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą, ultradešiniųjų lyderė Marine Le Pen  iš kovos neiškrito, perspėjo pirmadienį Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici. E.Macronas laikomas gegužės 7 dieną įvyksiančio antrojo rinkimų turo favoritu. Sekmadienį pirmajame rinkimų etape jis surinko 23,75 proc. rinkėjų balsų, aplenkdamas 21,35 proc. rinkėjų palaikymo sulaukusią Nacionalinio fronto (NF) lyderę.

Didžiojoje Britanijoje birželį vyksiantys pirmalaikiai rinkimai Europoje pakurstė viltis, kad derybos dėl „Brexit“ gali būti sklandesnės, jei bus vedamos su lyderiu, turinčiu tvirtą mandatą, sako analitikai ir diplomatai. Briuselyje laikomasi tokios nuomonės: jei Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May birželio 8-osios rinkimuose užsitikrins aiškią daugumą, jai nebereikės taip smarkiai sukti galvos dėl to, kad gali suerzinti griežtojo kurso šalininkus savo Konservatorių partijoje.

Didžiosios Britanijos parlamentas trečiadienį balsų dauguma pritarė ministrės pirmininkės Theresa'os May (Terezos Mei) siūlymui surengti pirmalaikius rinkimus, atverdamas kelią birželio 8 dienos balsavimui, kuris, kaip tikisi premjerė, suteiks jai „mandatą užbaigti „Brexit“ procesą.

Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje šiemet pirmąjį ketvirtį buvo vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). Lietuvoje sausį-kovą, palyginti su 2016-ųjų tuo pat metu, automobilių pardavimai išaugo 20 proc. iki 5524, rodo trečiadienį paskelbti ACEA duomenys. Latvijoje automobilių pardavimai per metus išaugo 4,6 proc. iki 4064, Estijoje - 8,1 proc.

Džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) paskelbė kreipimąsi į amerikiečius, kuriame, be kitų dalykų, sakoma, kad Amerika „nusibaigs nuo pykčio“, pranešė politinių naujienų portalas „The Hill“. „Jūs bankrutavot ir jūsų mirties ženklai matomi visų akims“, – sakoma IS atstovo Abi al Hassan o al Muhajer  pareiškime, kuris buvo išplatintas per džihadistų programėlę „Telegram“. „The Hill“ atkreipia dėmesį, kad IS pirmą kartą po JAV prezidento Donaldo Trumpo išrinkimo jį paminėjo.

Lietuvos žvalgyba užkirto kelią devynių pabėgėlių priėmimui pagal Europos Sąjungos (ES) programą, nes nustatė, kad jų buvimas Lietuvoje keltų grėsmę nacionaliniam saugumui, pranešė Valstybės saugumo departamentas. 2016 metų ataskaitoje departamentas pranešė Graikijoje ir Turkijoje apklausęs 74 Sirijos ir Irako pabėgėlius, kuriuos buvo planuojama perkelti į Lietuvą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagyrė Europos Sąjungą, atlikusią „labai gerą darbą“, kai blokas tapo vieningesnis Didžiajai Britanijai nusprendus palikti Bendriją, sakoma sekmadienį dienraščio „Financial Times“ paskelbtame interviu. „Kai tai nutiko, galvojau, kad daugiau (šalių) paseks šiuo pavyzdžiu, bet iš tikrųjų manau, kad Europos Sąjunga imasi veikti kartu“, – sakė D.Trumpas, kalbėdamas apie Britanijos sprendimą pasitraukti iš ES.

ES struktūrinių fondų paramos kranelis per artimiausius kelerius metus bus pradėtas užsukinėti. Kad ir kaip pripratę prie jo buvome. Kokio dydžio parama Lietuvą pasieks po 2020 metų iki šiol nežinoma, tačiau realu, kad parama tuomet ženkliai sumažės. Bet ar esame pasiruošę šios paramos sumažėjimui? ES parama, Lietuvą pradėjusi pasiekti po įstojimo į sąjunga, 2004 – 2006 metais buvo gauta beveik 1,7 milijardai eurų. 2007 – 2013 metų laikotarpiu daugiau kaip 6,775 mlrd. eurų.

Derybos dėl prekybos susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Bendriją paliekančios Didžiosios Britanijos bus unikalios: tokių derybų tarp artimų sąjungininkių šiuolaikinėje istorijoje dar nėra buvę, sako pareigūnai ir analitikai. Neseniai pasirašytiems ES laisvosios prekybos susitarimams su Kanada ir Pietų Korėja pasiekti prireikė mažiausiai penkerių metų. Derybininkų pastangos strigo ir dėl mažiausių smulkmenų, ir dėl opiausių problemų.

Estijos parlamente ketvirtadienį prasideda trijų dienų konferenciją, per kurią bus aptariami NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo klausimai dabartinėje tarptautinio saugumo aplinkoje. Kaip nurodė Estijos ir NATO draugija (EATA), per šias diskusijas prie apskritojo stalo bus nagrinėjami klausimai, susiję su pasikeitusia saugumo aplinka, taip pat ES ir Aljanso karinio bendradarbiavimo aspektai.

Kaip daugeliu skyrybų atvejų, Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May inicijuotą „Brexit“ procesą netrukus gali komplikuoti derybos dėl pinigų. Briuselis reikalauja, kad Britanija apmokėtų savo sąskaitas prieš pradėdama dėl ko nors tartis, tačiau Londonas sako, kad jis dar turi aptarti savo būsimus santykius su ES.

Jungtinė Karalystė (JK) oficialiai pranešė apie savo sprendimą palikti Europos Sąjungą (ES) ir Lisabonos sutarties 50-ojo straipsnio aktyvavimą. Nors prognozuoti ir tiksliai apskaičiuoti konkretų „Brexit“ poveikį Lietuvos ekonomikai ir atskiroms pramonės šakoms vis dar yra sudėtinga, galimas poveikis priklausys nuo būsimojo santykių tarp ES ir JK modelio, kuris kristalizuosis netrukus prasidėsiančių derybų metu.

Lenkija iki 2020 metų pasitrauks iš Europos korpuso pajėgų, antradienį pranešė šio daugiašalio Strasbūre įsikūrusio karinio dalinio atstovas. NATO narės Lenkijos, turinčios asocijuotos narės statusą Europos korpuse, pasitraukimas yra „lenkų vyriausybės sprendimas“, naujienų agentūrai AFP sakė pulkininkas Vincentas Dalmau. Europos korpusas (Eurocorps) buvo įkurtas 1992 metais prancūzų ir vokiečių iniciatyva, siekiant sukurti Europos Sąjungos ginkluotųjų pajėgų sistemą.

Centrinės Europos lyderiai antradienį atmetė Europos Sąjungos planą visoms narėms priimti migrantus, protestuodami užuominoms, kad kiekvienos dalyvavimo lygis gali būti siejamas su jų prieinamumu prie ES fondų. Vadinamosios Višegrado grupės antradienio susitikime dalyvauja Lenkijos premjerė Beata Szydlo ir jos kolegos iš Vengrijos, Slovakijos bei Čekijos. Aptariama ES migrantų problemos sprendimo politika ir planas, kaip ES narės pasidalintų apie 160 tūkst.

Provakarietiškai nusiteikusi Gruzija įsigaliojus susitarimui su Europos Sąjunga antradienį švenčia „istorinę“ pirmąją bevizio režimo su ES dieną. Naujosios taisyklės leidžia gruzinams keliauti po ES ne darbo tikslais iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Vis dėlto norintieji keliauti į Jungtinę Karalystę ar Airiją vis dar turės gauti vizą.

Europos sąjunga, mininti 60 Romos sutarties jubiliejų, stokoja vieningumo, o kur dar išorinės problemos, tikina ekspertai, vertindami paskutinių kelių metų ES plėtrą.

Deklaracija, kurią ketinama paskelbti šeštadienį Romoje vyksiančiame viršūnių susitikime, skirtame paminėti 60-ąsias Europos Sąjungos įkūrimo metines, yra priimtina visoms bloko narėms, penktadienį pareiškė Lenkijos vyriausybės vadovė. Diena anksčiau premjerė Beata Szydlo įspėjo, kad Lenkija gali nepasirašyti susitikimo deklaracijos, „jei nebus konsensuso“ ir jei į dokumentą nebus įtraukti dalykai, kuriuos Varšuva laiko esminiais.

Europos Sąjunga (ES) ras būdus, kaip taikiai ir draugiškai išsiskirti su Jungtine Karalyste, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Surasime būdus, kaip taikiai ir draugiškai, ir naudingai abiem pusėm išsiskirti“, – penktadienį transliuotame interviu LRT televizijai sakė šalies vadovė. Ji tvirtino, kad „Jungtinė Karalystė išliks mūsų partnerė, ji niekada nebus mūsų priešė“. Britai pernai referendume nusprendė, kad šalis turi palikti Europos Sąjungą.

Europos Sąjungai rengiant būsimo Romos viršūnių susitikimo deklaraciją, Lenkija užsiminė, kad gali jai nepritarti, o šalies premjerė Beata Szydlo (Beata Šydlo) ketvirtadienį perspėjo, kad „skirtingų greičių“ Europa atneš chaosą.

 Didžioji Britanija privalo susitarti, ką ji yra skolinga Europos Sąjungai, taip pat koks likimas laukia Bendrijos piliečių po „Brexit“, kad būtų galima pradėti derybas dėl būsimos prekybos sutarties, trečiadienį pareiškė ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė). Šie prancūzo M.Barnier komentarai yra pirmasis svarbus Briuselio pareiškimas dėl „Brexit“ nuo pirmadienio, kai Britanija paskelbė kovo 29 dieną inicijuosianti iki dvejų metų galintį užsitęsti „skyrybų“ procesą...

Europos Sąjunga savo 60-metį mini skirdamasi su Didžiąja Britanija ir išgyvendama kitas amžiaus vidurio krizes, tad dažniau vietoje klausimo, kaip blokas galėtų atsigauti, keliamos abejonės, ar jam apskritai pavyks išlikti. Dabartinę Europos Sąjungą suformavo pastangos po Antrojo pasaulinio karo atnešti žemynui taiką, kurioms vadovavo Prancūzija ir Vokietija.