es

Europos Sąjunga jau kitą savaitę planuoja priimti sprendimą dėl naujų sankcijų Baltarusijai dėl nelegalių migrantų padėties prie išorinių bloko sienų, antradienį pranešė leidinys „Politico“. Remiantis leidinio šaltiniais, naujos sankcijos gali būti patvirtintos jau kitą pirmadienį per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Europos Sąjunga antradienį sakė spaudžianti 13 valstybių, kad jos nebeleistų savo piliečiams vykti į Baltarusiją, iš kur migrantai mėgina nelegaliai patekti į bloką. Šis spaudimas yra dalis Briuselio reakcijos į tai, ką jis vadina Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režisuojama kampanija blokui destabilizuoti, skatinant migrantus vykti prie ES – ypač Lenkijos ir Lietuvos – sienų ir taip keršijant už sankcijas Minsko režimui.

Europos Sąjungos Taryba antradienį priėmė sprendimą iš dalies sustabdyti Europos Sąjungos ir Baltarusijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo taikymą, pranešė Bendrijai šiuo metu atstovaujančios Slovėnijos vidaus reikalų ministras Alešas Hojsas.  Sprendimas priimtas reaguojant į Baltarusijos režimo vykdomą hibridinę ataką, sakoma Tarybos pranešime.

Dėl rimto padėties paaštrėjimo Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos pasienyje šiandien telefonu su ES vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio ir saugumo politikai Josepu Borrelliu kalbėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kvietė stiprinti ES sankcijas Baltarusijos režimui ir į sankcionuojamų objektų sąrašą įtraukti Baltarusijos oro uostus, kurie režimo toliau naudojami neteisėtai migracijai organizuoti. „Europa nebegali daugiau delsti.

Kelios dešimtys Lietuvos parlamentarų parengė rezoliucijos projektą, kuriuo būtų pareikštas solidarumas su Lenkija, šiai nesutariant su Europos Sąjunga (ES) dėl teisės viršenybės ir teismų sistemos pertvarkos. Projekte skelbiamas palaikymas „Lenkijos valstybei, ginančiai savo konstitucinį suverenumą ir tautinį tapatumą“.  Rezoliucija ES būtų paraginta atšaukti priimtus sprendimus dėl Lenkijos.

Mažmeninės prekybos metinis augimas rugsėjį Lietuvoje buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2020 metų rugsėju – mažmeninė prekyba Lietuvoje augo 11,3 proc., visoje ES prekyba vidutiniškai augo 3,2 proc., skelbia Eurostatas. Latvijoje prekyba per metus augo 4 proc., o Estijoje – 16,8 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – prekyba Lietuvoje augo 0,8 proc., Latvijoje – 0,4 proc., Estijoje – 7,1 procento.

Europos Parlamento delegacijos, atvykusios pirmojo oficialaus vizito į Taivaną, vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungai „atėjo laikas“ stiprinti bendradarbiavimą su šia demokratiškai valdoma sala, į kurią pretenzijas reiškia Kinija. Antrąją vizito dieną 13 europarlamentarų, tarp kurių yra du Lietuvos atstovai – Andrius Kubilius ir Petras Auštrevičius, susitiko su Taivano prezidente Tsai Ing-wen.

Daugiau nei 100 tūkstančių lenkų visai neseniai išėjo į gatves ginti narystės Europos Sąjungoje. Šie neramumai prasidėjo po to, kai Lenkijos Konstitucinis Tribunolas priėmė sprendimą dėl jo teisės viršenybės.

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Sąjungos Taryba (EST) siūlo palengvinti sunkvežimių bei furgonų nuomos Bendrijos viduje sąlygas. Pagal susitarimą ES šalių transporto įmonės bent du mėnesius per metus galėtų naudotis iš kitos ES šalies bendrovės išsinuomotomis transporto priemonėmis. Įmonės turės apie tai pranešti nacionalinėms institucijoms bei užtikrinti, kad nuomojami sunkvežimiai nesudarytų daugiau nei 25 proc. jų automobilių parko.

Europos Sąjunga (ES) privalo finansuoti fizinių užtvarų statybą ties išorine bendrijos siena, sako Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) pirmininkas.  „Mūsų Europos liaudies partija, kuri yra didžiausia (Europos) Parlamente, niekaip negali suprasti, kodėl Europa negali finansuoti ir fizinio barjero statybų pasienyje su Baltarusija“, – LRT sakė Manfredas Weberis. „Mes žinome apie grėsmes – tai hibridinis karas.

Fizinių barjerų pasienyje finansavimui iš Europos Sąjungos (ES) lėšų nepritaria didžioji dalis Bendrijos šalių, sako eurokomisarė Ylva Johansson. Taip už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė kalbėjo Lietuvai siekiant užsitikrinti Bendrijos finansinę paramą jos statomai tvorai pasienyje su Baltarusija. Pasak jos, fizinių barjerų finansavimo klausimą praėjusią savaitę Briuselyje išsamiai aptarė ES šalių vadovai.

Lietuvos pasiekimus derantis dėl Europos Sąjungos (ES) migracijos politikos keitimo bei finansavimo valdant krizę, palyginti su užsibrėžtomis ambicijomis, politologai vertina kukliai. Tuo metu vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius sako, kad net ir Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai von der Lajen) pareiškus, jog Briuselis neskirs lėšų migrantams sulaikyti skirtiems užtvarams prie bloko sienų, Lietuva nepraranda vilties pasiekti šio tikslo.

Lenkijos ministras pirmininkas pareiškė, kad Europos Sąjunga „įrėmė mums į galvą ginklą“, reikalaudama atsisakyti teismų sistemos reformų ir grasindama priešingu atveju imtis prieš šalį sankcijų. Šį kaltinimą vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis išsakė duodamas interviu britų laikraščiui „Financial Times“ (FT). Lenkija yra įsivėlusi į rimtą priešpriešą su ES dėl virtinės prieštaringų teismų sistemos reformų. Briuselis mano, kad šios reformos kenkia demokratinėms laisvėms.

Neseniai paskelbta, kad Suomijoje nuo COVID-19 bus skiepijamos audinės. Tiesa, vakcina eksperimentinė, tačiau Lietuvos ūkininkai jau sako laukiantys, kada nuo koronaviruso galės paskiepyti ir savo žvėrelius. Taip, pasak ūkininkų, būtų ramiau ir saugiau. JAV taip pat jau pradėti eksperimentine vakcina skiepyti zoologijos sodo gyvūnai. Ar tai gali būti žingsnis link naminių gyvūnų vakcinacijos? Dar pernai rudenį Lietuvoje esančiose audinių fermose kilo COVID-19 protrūkių.

Už narkotikų laikymą su tikslu juos platinti Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) iki gyvos galvos nuteista lietuvė Emilija Sedleckaitė už grotų skaičiuoja jau penkerius metus. Mergina JAE pateikė dar vieną malonės prašymą, tačiau ir šis nebuvo patenkintas. Lietuva derasi su JAE institucijomis dėl nuteistųjų asmenų perdavimo sutarties, tačiau kol kas nėra prognozuojama, kada E. Sedleckaitei galėtų būti leista grįžti į Lietuvą.

Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiai penktadienį sutarė plėsti sankcijas su neteisėtos migracijos organizavimu susijusiems asmenims ir įmonėms. „Europos Vadovų Tarybos posėdyje buvo pasiektas susitarimas migracijos klausimu.

Europos Sąjungos (ES) migracijos ir prieglobsčio taisykles būtina keisti, nes Bendrija turi būti pasirengusi galimam dar didesniam neteisėtų migrantų antplūdžiui ties išorine siena su Baltarusija, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Europos Vadovų Tarybai penktadienį pradedant diskusijas dėl Lietuvos pasiūlytų migracijos politikos pakeitimų, G. Nausėda pabrėžė, kad jų imtis būtina norint atremti neslopstančią Baltarusijos hibridinę ataką.

Rusija yra pasirengusi padėti Europos Sąjungai, kuri susiduria su trąšų stygiumi dėl žaliavos jų gamybai – gamtinių dujų – kainų šuolio, pareiškė Vladimiras Putinas per „Valdajaus“ diskusijų klubo posėdį ketvirtadienį. „Jau sakiau, kad [ES] trąšų gamybos įmonės uždaromos, o nuo trąšų priklauso būsimo derliaus kokybė ir apimtys. Tačiau mes tiekiame tarptautinei rinkai reikiamas trąšų apimtis, ir mes esame pasirengę [tiekimą] toliau didinti“, – sakė Rusijos prezidentas.

Lenkija yra „pasirengusi dialogui“ savo ginče su Briuseliu dėl Europos Sąjungos teisės, bet atmeta „šantažą“, ketvirtadienį pareiškė lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis), atvykęs į ES viršūnių susitikimą, kuriame dominuos šis klausimas.

Europos Parlamentas pasmerkė Kinijos ekonomines spaudimo priemones prieš Lietuvą, Vilniuje planuojant atidaryti Taivano atstovybę. Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos ir Taivano santykių palankiai įvertino planus Lietuvoje steigti Taivano atstovybę ir pasmerkė Pekino „reakciją dėl ekonominių sankcijų taikymo Lietuvai“. Parlamento nariai paragino Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovą Josepą Borrellį, Europos Komisiją ir Europos Sąjungos Tarybą „imtis atitinkamų v...

Galimos Europos Sąjungos bausmės Lenkijai ginče dėl teisės viršenybės paskatintų jos atitolimą nuo Bendrijos, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Nominaliai lengvas sprendimas yra nubausti Lenkiją už jos teismo priimtą sprendimą.

Europos Sąjungai išgyvenant gamtinių dujų trūkumą ir jų kainų šuolį, ES šalys narės turėtų pačios gaminti daugiau energijos iš atsinaujinančių išteklių, teigia Lietuvos prezidento patarėja.  „Ilgesniuoju periodu atsakymas būtų kuo daugiau energijos gaminti Europos Sąjungos viduje ir tas irgi įmanoma, nuo iškastinio kuro pereinant prie žaliosios energijos. Žalioji energija gaminama vietoje, pačios šalys gali ją pasigaminti ir nebūti tiek priklausomos nuo užsienio tiekėjų.

Baltarusijos teritorijoje šalia išorinės Europos Sąjungos (ES) sienos gali būti apie 6–7 tūkst. migrantų, bet šie skaičiai kinta, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Skaičiai yra labai skirtingi, Lenkijos tarnybos pateikia vienokius, mūsų tarnybos pateikia kitokius. Gali būti apie 6–7 tūkst.

Lietuvai ir Lenkijai susiduriant su hibridine Baltarusijos ataka, sukėlusia nelegalios migracijos krizę, šalims būtina vykdyti įsipareigojimą Europos Sąjungai saugoti jos išorinę sieną, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Lietuva siekia, kad Europos Sąjunga (ES) neįsileistų avialinijų, kurios skraido į Minską ir ten veža migrantus, vėliau bandančius neteisėtai pereiti Lietuvos, Latvijos ar Lenkijos sieną. Tokį siūlymą Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako pateikęs pirmadienį per ES Užsienio reikalų tarybos posėdį Liuksemburge. „Yra politinės priemonės, kurių galima imtis, viena jų – skrydžių stabdymas.

Europos Komisija imsis veiksmų, kad neleistų Lenkijai sukelti pavojaus Europos Sąjungos vertybėms ir sanglaudai, šios šalies teismui paskelbus išvadą, atmetančią dalies Bendrijos įstatymų viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu, antradienį pranešė EK vadovė Ursula von der Leyen. „Negalime ir neleisime, kad būtų sukeltas pavojus mūsų bendroms vertybėms“, – U. von der Leyen sakė Europos Parlamento nariams Prancūzijos mieste Strasbūre.

Į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai patekę ir į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes išvykę migrantai į Lietuvą grąžinami kasdien, sako vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas. „ES procedūros veikia, kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę tam tikras kiekis jų grįžta, grąžinami mums, į Lietuvą. Mes vykdome mūsų įsipareigojimus, jie yra priimami ir apgyvendinami tose pačiose apgyvendinimo vietose“, – lrt antradienį teigė K. Lančinskas.

Gavusi Konkurencijos tarnybos patvirtinimą Estijos vyriausybė, beveik neabejojama, padengs dalį visų elektros energijos vartotojų mokamo mokesčio už naudojimąsi tinklais bei suteiks papildomą paramą nedideles pajamas gaunantiems asmenims, šiam tikslui skirdama iš viso maždaug 100 mln. eurų, pranešė Estijos finansų ministrė. Šiomis priemonėmis bus siekiama trumpuoju laikotarpiu sušvelninti aukštų energijos kainų smūgį.  Be trumpalaikių priemonių, valstybė ketina investuoti beveik 700 mln.

Europos Komisija trečiadienį rekomendavo 27-ioms Europos Sąjungos narėms sumažinti mokesčius, skirti valstybės pagalbą ir imtis kitų priemonių padėti namų ūkiams ir verslui atlaikyti aukštų energijos kainų, vėl pakursčiusių debatus apie branduolinės energijos naudojimą, poveikį.

Lenkijos vyriausybė antradienį oficialiame leidinyje paskelbė Konstitucinio Tribunolo nutartį, ginčijančią Europos Sąjungos teisės viršenybę, suteikdama šiam dokumentui teisinę galią.  Teismo priimtas sprendimas byloje, kurią iškėlė Lenkijos dešiniųjų vyriausybė, kelia grėsmę, kad ES gali sustabdyti finansavimą Lenkijai. Be to, kai kurie tai laiko pirmu žingsniu link galimo Lenkijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Ukraina ir Europos Sąjunga paragino Rusiją pripažinti savo atsakomybę už konfliktą Donbase, skatinti paliaubas ir Minsko susitarimų įgyvendinimą, teigiama po 23-ojo Ukrainos ir ES viršūnių susitikimo paskelbtame bendrame pareiškime.

Per šimtą Lenkijos miestų nuvilnijo Europos Sąjungos palaikymo protestai. Dešimtys tūkstančių žmonių su Bendrijos vėliavomis rankose peikė šalies valdžią ir tvirtino remiantys Lenkijos narystę bloke. Į protestus lenkai išėjo po to, kai šalies Konstitucinis Tribunolas atmetė Europos Sąjungos teisės viršenybę. Vien Varšuvoje susirinko keli tūkstančiai žmonių, kurie rodo palaikymą šalies narystei Europos Sąjungoje. Masiniai protestai nuvilnijo net šimte Lenkijos miestų ir miestelių.

Šalis nėra pirmoji, įsivėlusi į nesutarimus su Pekinu, tačiau situacija neįprasta dėl to, kad Vilnius turi mažai ką prarasti. Diplomatinis Lietuvos ir antros pagal dydį pasaulio ekonomikos kivirčas prasidėjo dėl vieno žodžio, rašo politico.eu. Rugpjūtį Vilnius patvirtino Taivano prašymą įsteigti šalyje „Taivano“ atstovybę. Šis pavadinimas įžeidė Pekiną, kuris tvirtina, kad sala yra Kinijos dalis ir nori, kad vietoj jo būtų vartojamas „Taipėjus“. Ginčas greitai įsismarkavo.

Dešimtys tūkstančių lenkų sekmadienį išėjo į savo šalies miestų gatves, kad išreikštų palaikymą narystei Europos Sąjungoje, Konstituciniam Tribunolui praėjusią savaitę priėmus sprendimą, kuriame ginčijama ES teisės viršenybė. Rinktis žmones į demonstracijas paragino buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, dabar vadovaujantis pagrindinei Lenkijos opozicijos partijai „Pilietinė platforma“ (PO), perspėjęs apie „Polexito“ – išstojimo iš ES – perspektyvą.

Kova dėl naujosios ES agentūros vietos gali pakurstyti Briuselį apėmusį mūšį po to, kai „Brexit“ privertė dvi Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusias ES agentūras persikelti. Atsakingi pareigūnai patvirtino „Politico", kad Prancūzija, Vokietija ir Italija yra tarp pustuzinio ES šalių, besiruošiančių įsitraukti į karą dėl naujojo bloko nešvarių pinigų kontrolieriaus įstaigos vietos.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad yra suinteresuotas glaudžių santykių su Europos Sąjunga atkūrimu. „Rusijos bendravimo su Briuseliu principas gana paprastas: mes suinteresuoti atšildyti šiuos santykius. Nebuvome darbo mažinimo iniciatoriai ir esame suinteresuoti atšildymu“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, žurnalistams paklausus, ar Maskva pasirengusi apibrėžti savo santykių su ES principus, kaip anksčiau Rusijos atžvilgiu padarė Briuselis.

Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis penktadienį patikino, kad jo šalis nori likti Europos Sąjungoje. Premjeras tai pareiškė šalies aukščiausios instancijos teismui ketvirtadienį paskelbus svarbią nutartį, kuri, ekspertų nuomone, galėtų išprovokuoti „Polexitą“ – šalies išstojimą iš Bendrijos.    Konstitucinio Tribunolo nutartimi atmetama ES teisės viršenybė nacionalinių įstatymų atžvilgiu.

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ketvirtadienį pareiškė, kad dalis Europos Sąjungos sutarties straipsnių „nesuderinami“ su šalies konstitucija. Šis svarbus sprendimas gali kelti grėsmę ES Lenkijai teikiamam finansavimui ir netgi išprovokuoti klausimų dėl jos narystės bloke. Teismo pirmininkė Julia Przylebska nutartyje išvardijo kelis ES sutarties straipsnius, kurie, pasak jos, prieštarauja konstitucijai.

Vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson ketvirtadienį pareiškė esanti „itin sunerimusi“ dėl pranešimų apie neteisėto migrantų išstūmimo, kartais – smurtinėmis priemonėmis, atvejus Europos Sąjungos pasienyje, ypač Graikijoje ir Kroatijoje, ir paragino imtis dėl to tyrimų. „Kai kurie iš šių pranešimų yra pribloškiantys; esu labai susirūpinusi, – sakė Y. Johansson. – Būtina tai ištirti.

Specialiosios policijos pajėgos prie Europos Sąjungos sienų, ypač Graikijoje ir Kroatijoje, neteisėtai išstumia migrantus, kartais – smurtinėmis priemonėmis, rodo trečiadienį žiniasklaidos paskelbtos žurnalistinio tyrimo išvados.

Mažmeninės prekybos metinis augimas rugpjūtį Lietuvoje buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugpjūtį, palyginti su 2020 metų rugpjūčiu – mažmeninė prekyba Lietuvoje augo 10,4 proc., visoje ES prekyba vidutiniškai augo 1,1 proc., skelbia Eurostatas. Latvijoje prekyba per metus augo 3,7 proc., o Estijoje – 8,7 procento. Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – prekyba Lietuvoje traukėsi 0,6 proc., Latvijoje – augo 0,3 proc.

Jungtinė Karalystė surado mažiau nei 10 proc. sunkvežimių vairuotojų iš Europos Sąjungos, kuriems norėjo skubiai išduoti trumpalaikes vizas, kad jie padėtų spręsti aprūpinimo degalais krizę, antradienį po prieštaringų pranešimų patvirtino vyriausybė. Šalis planavo išduoti vizas 300 sunkvežimių vairuotojų.

Europos Sąjungos lyderiai antradienį per viršūnių susitikimą surengė sunkią diskusiją apie Europos vietą pasaulyje, siekdami vieningos pozicijos dėl ryšių su supervalstybėmis – Kinija ir JAV. Brdo pilyje Slovėnijoje surengtas lyderių susitikimas yra pirmasis nuo birželio. Jo metu tartasi, kaip reaguoti į Talibano sugrįžimo į valdžią Afganistane ir Prancūziją papiktinusios JAV sutarties su Australija netikėtas pasekmes. Vakarienė surengta ES ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimo išvakarėse.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad parama lygiagrečiai vien Europos šalių tarpusavio gynybos organizacijai gali suskaldyti ir susilpninti Atlanto aljansą.

Lenkija stengiasi užsienyje įspėti potencialius migrantus, kad jos siena su Baltarusija yra uždaryta ir per ją negalima patekti į Europos Sąjungą, antradienį sakė užsienio reikalų viceministras. Lenkijos diplomatai Viduriniuose Rytuose ir Afrikos šalyse kalbasi su vietos žiniasklaida ir populiariausiais komunikacijos kanalais ragina žmones nebandyti nelegaliai patekti į ES per Baltarusiją, sakė Marcinas Przydaczas.

Pirmadienį Lietuvoje su oficialiu vizitu lankosi Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Svečias susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Per susitikimą su premjere Ingrida Šimonyte ketinama aptarti Lietuvos ir Armėnijos dvišalių santykių perspektyvas, Europos Sąjungos ir Armėnijos bendradarbiavimą, pasirengimą gruodžio 15-ąją Briuselyje vyksiančiam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, regionines aktualijas, pranešė Vyriausybė.

Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, gautais pagal ES reglamentuotą metodiką išanalizavus VĮ „Regitra“ pateiktus pradinius duomenis, 2021 m. rugsėjį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių (M1 ir N1) registravimas sumažėjo net 53,6 proc. iki 2’263 vnt. 2020 m. rugsėjį šalyje buvo įregistruoti 4’878 automobiliai, rašoma pranešime spaudai.

Lietuva yra pirma Europos Sąjungoje (ES) pagal naujų COVID-19 atvejų rodiklį ir antra pagal mirtis, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys. Remiantis šiais duomenimis, per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 645,7 COVID-19 atvejo ir tai buvo aukščiausias rodiklis tarp ES šalių. Antra yra Slovėnija su 627 užsikrėtimais 100 tūkst. gyventojų.

Santykiuose su Kinija Europos Sąjunga (ES) turi kalbėti vienu balsu, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Tai jis antradienį aptarė Portugalijoje su šios šalies užsienio reikalų ministru Augusto Santos Silva.  „Santykiuose su Kinija ES turi kalbėti vienu balsu. Taip mes galėsime geriau apginti mūsų bendrus interesus, todėl bendras ES 27+1 formatas yra tinkamiausias kelias bendraujant su Kinija”, – pranešime teigė G. Landsbergis.