es

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį sakė, kad 27 Europos Sąjungos narės nesutaria dėl bloko plėtros, Rusijos užpultai Ukrainai paprašius narystės. „Europos Sąjungoje yra įvairių nuomonių ir opių klausimų dėl plėtros“, – sakė Ch. Michelis. Pasak jo, Kijevas turėtų pateikti oficialų prašymą dėl stojimo, o tada šalys narės turėtų prieiti prie vieningos pozicijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Europos Sąjungą nedelsiant suteikti jo šaliai narystę bloke, Maskvos puolimui prieš Ukrainą tęsiantis jau penktą dieną. „Mes kreipiamės į Europos Sąjungą dėl skubaus Ukrainos priėmimo pagal naują specialią procedūrą“, – naujame vaizdo kreipimesi sakė 44 metų lyderis. „Mūsų tikslas yra būti kartu su visais europiečiais ir, svarbiausia, būti lygiomis teisėmis. Esu tikras, kad tai sąžininga.

Europos Sąjunga sekmadienį ėmėsi koordinuoti šimtų tūkstančių ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos invazijos, priėmimą – visų pirma, svarstydama galimybę suteikti jiems laikinosios apsaugos statusą. Naujienų agentūros AFP duomenimis, ketvirtadienį prasidėjus įsiveržimui, į ES lig šiol atvyko apie 400 tūkst. ukrainiečių. Pusė jų pateko į Lenkiją, pranešė Varšuva.

Europos Sąjungai sekmadienį paskelbus naujų plačių sankcijų Rusijai dėl pastarosios įsiveržimo į Ukrainą, BNS kalbinti ekonomistai sako, jog per kelias savaites tai gali sukelti Rusijos finansų krachą, be to, jie pastebi, kad sankcijų poveikį lems ir tai, kokie Rusijos bankai bus atjungti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

Europos Sąjungos (ES) ministrai sekmadienį tariasi dėl būdų, kaip suderinti šimtų tūkstančių ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos invazijos, priėmimą bloke, ir ypač kaip taikyti laikinosios apsaugos statusą. „Turime apsvarstyti, kokį statusą galime suteikti žmonėms, kurie šiomis sudėtingomis sąlygomis bėga iš Ukrainos teritorijos,“ – sekmadienį atvykęs į derybas kalbėjo Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai sekmadienį tarsis dėl būdų padėti Ukrainai atremti Rusijos puolimą ir svarstys „mirtinos įrangos“ ir atsargų, tokių kaip degalai, finansavimą, pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Skubiai sušauktame susitikime, kuris vyks vaizdo konferencijos formatu, taip pat bus nagrinėjamos papildomos ES sankcijos Rusijai, apie kurias praėjusią naktį paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sekmadienį išvyksta į neeilinį Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų tarybos posėdį, kuriame ministrai tarsis dėl pagalbos Ukrainai teikimo, pabėgėlių priėmimo ir tolesnių sankcijų Rusijai, šią savaitę užpuolusiai Ukrainą. Kaip nurodo Vidaus reikalų ministerija, A. Bilotaitė siūlys plėsti ES sankcijas ir Baltarusijai, nes ji tiesiogiai dalyvauja kariniuose veiksmuose prieš Ukrainą.

Europos Sąjungos (ES) šalys sutaria dėl sankcijų Rusijai griežtinimo, sprendimai galimi kitą savaitę, BNS sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Pritarimas trečiajam sankcijų paketui tikrai yra. Dabar jis jau rengiamas ir tikėtina, kad būtų priimtas per kitą savaitę. Galimai SWIFT klausimas taip pat bus išspręstas“, – po neeilinio ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio komentare BNS sakė G. Landsbergis. Ministrai penktadienį sutarė dėl vadinamojo antrojo sankcijų paketo.

Ambasadoriumi prie Europos Sąjungos (ES) siūloma skirti užsienio reikalų viceministrą Arnoldą Pranckevičių. Užsienio reikalų ministerijos penktadienį registruotame prezidento dekreto projekte numatoma, kad A. Pranckevičius į pareigas būtų skirtas nuo kovo 1-osios. A. Pranckevičius užsienio reikalų viceministru dirba nuo šios Vyriausybės darbo pradžios 2020-ųjų gruodį, iki tol jis ketverius metus vadovavo Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje.

Į Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimą Briuselyje atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino Europą ryžtingiau priimti sprendimus po Rusijos invazijos prieš Kijevą, taip pat siūlo svarstyti galimybes suteikti Ukrainai kandidatės į bendriją statusą. „Negalime sau leisti prabangos būti diskusijų klubu. Vis dar tikiu ES vaidmens užkirsti kelią tokiems veiksmams Europos viduryje potencialu“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda, turėdamas omenyje prasidėjusią Rusijos invaziją.

Rusijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas susitikime su Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT)  generaliniu sekretoriumi Stefano Sannino pareiškė, kad naujos Europos Sąjungos sankcijos yra neteisėtos, ir perspėjo, jog tokie Bendrijos veiksmai neliks be atsako.  „Rusija pabrėžė tokių vienašalių priemonių, galinčių tik dar labiau pabloginti ir taip sudėtingą Rusijos ir ES santykių padėtį, neteisėtą ir neapibrėžtą pobūdį.

Europos Sąjungos lyderiai ruošiasi sankcijas dėl agresijos prieš Ukrainą. Nutekinti dokumentai rodo, kad lyderių susitikime bus bandoma įvesti sankcijas Baltarusijai. Nutekintame sankcijų projekte, kuris bus aptartas ketvirtadienio vakarą, smerkiamas Baltarusijos vaidmuo kare prieš Ukrainą, rašo naujienų portalas „The Guardian“. Nutekintame dokumente rašoma: „Europos Vadovų Taryba ragina skubiai parengti sankcijų paketą, kuris paliestų ir Baltarusiją.

Europos Sąjunga dėl Ukrainos užpuolimo Rusiją „patrauks atsakomybėn“ ir rengia naujas sankcijas, turėsiančias „didžiulių ir sunkių pasekmių“ Maskvai, ketvirtadienį paskelbė bloko lyderiai. „Griežtai smerkiame nepateisinamą Rusijos ataką prieš Ukrainą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, jog Europos Sąjungos tikslas yra atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų gamtinių dujų. „Mėnesiais, jei ne metais, stebėjome, kaip Rusija naudojo energijos išteklius spausti ne tik Ukrainą, bet ir ES. Ir dabar tikrai esame pasiryžę atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų“, – EK vadovė kalbėjo trečiadienį Briuselyje per susitikimą su atvykusiu Norvegijos premjeru Jonu Gahru Store.

Ketvirtadienį skubiai sušauktame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje turėtų būti išplėstas Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketas, jis palies tiek bankus, tiek atskirus asmenis, sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.  „Galiu pasakyti, kad yra sankcionuojami dar eilė Rusijos bankų, įšaldant jų turimas lėšas Europoje, drastiškai išplečiamas žmonių sąrašas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Sinkevičius.

Europos Sąjunga ketina paskelbti sankcijas virtinei aukšto rango Rusijos pareigūnų, įskaitant gynybos ministrą Sergejų Šoigu, prezidento administracijos vadovą Antoną Vaino, Užsienio reikalų ministerijos atstovę Mariją Zacharovą ir investicinio banko VEB pirmininką Igorį Šuvalovą, pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis neįvardytais ES diplomatais.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje sausį buvo didžiausia Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 12,3 proc., Estijoje ji siekė 11 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Latvijoje – 7,5 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 5,6 proc., o vien euro zonoje – 5,1 procento.

Europos turi būti vieninga ir aktyvi, sako su solidarumo vizitu į Lietuvą atvykusios Europos Parlamento (EP) Europos liaudies partijos frakcijos vadovas Manfredas Weberis. Jis kartu su delegacija Vilniuje jau porą dienų. Pasak politiko, šis vizitas yra palaikymo parodymas, nes Lietuva išgyvena unikalius laikus.  „Mes kaip EPP grupė atvykome su solidarumo vizitu, demonstruodami vienybę šią istorijos akimirką.

Vengrija Europos Sąjungos valstybių Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdyje nepritarė sankcijų Rusijai paketui, kurį Briuselis ruošiasi priimti reaguodamas į Maskvos sprendimą pripažinti separatistinių darinių nepriklausomybę, antradienį pranešė televizija CNBC. „Visos šalys atvirai palaiko naujas sankcijas Rusijai, išskyrus vieną – Vengriją. Jie pabrėžia dialogo svarbą“, – sakė vienas  Europos Sąjungos diplomatas, kurį cituoja CNBC.

Norvegija antradienį pranešė prisidėsianti prie Europos Sąjungos naujų sankcijų Rusijai dėl Ukrainos, taip pat kovo mėnesį organizuosianti anksčiau suplanuotas dideles NATO pratybas. „Padėties Ukrainoje lygis... dramatiška“, – žurnalistams Osle sakė premjeras Jonas Gahras Store. „Vakar buvo posūkio taškas“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti dviejų Rytų Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę.

Europos Sąjunga antradienį pranešė sieksianti įvesti sankcijų bankams, finansuojantiems Rusijos operacijas Ukrainos separatistinėse teritorijose, taip pat suvaržyti Maskvos prieigą prie Europos finansų rinkų, atsakydama į Kremliaus sprendimą pripažinti Donbaso separatistų „liaudies respublikas“. Siūlomos sankcijos, kurias taip pat siekiama taikyti individualiems pareigūnams ir suvaržyti prekybą su separatistinėmis teritorijomis, bus oficialiai pateiktos vėliau antradienį, sakoma pranešime.

Europos Sąjungoje (ES) infliacijai pasiekus istorines aukštumas geopolitinės rizikos ją gali dar padidinti, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Gediminas Šimkus mano, kad infliaciją augins konfliktas Ukrainoje, pasiūlos trikdžiai, nemažėsiančios gamtinių dujų kainos.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu Su Europos Sąjungos, Šengeno ir Vakarų Balkanų šalių ministrais vasario 21-22 d. Austrijoje dalyvauja konferencijoje neteisėtų migrantų grąžinimo klausimais. Į darbotvarkę taip pat įtrauktas Ukrainos klausimas – diskutuojama, kokią įtaką migracijos procesams turėtų galimas karinis konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos, rašoma pranešime spaudai.

Reaguojant į Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti Rytų Ukrainoje įsitvirtinusių prokremliškų separatistų įkurtas „liaudies respublikas“, Europos Sąjunga netrukus turėtų įvesti papildomų sankcijų Kremliui, sako Lietuvos prezidento patarėja.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai pirmadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti Maskvos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę ir perspėjo, kad bendrija ir jos sąjungininkės į tai sureaguos tvirtai.

Europos Sąjunga pasiruošusi reaguoti, jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažins Ukrainos separatistų įkurtus darinius nepriklausomomis valstybėmis, pirmadienį sakė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Raginame prezidentą Putiną gerbti tarptautinę teisę ir Minsko susitarimus, taip pat tikimės, kad jis nepripažins Luhansko ir Donecko sričių nepriklausomybės“, – po susitikimo Briuselyje su ES užsienio reikalų ministrais sakė J. Borrellis.

Vilniuje Už 7 mln. eurų bus kuriama nauja viešojo transporto bilietų sistema. Kaip pirmadienį informavo Vilniaus savivaldybė, vasario 11-ąją įsigaliojo sutartis su konkursą laimėjusia Estijos įmone „Ridango“, jau įdiegusia e.bilieto sistemas, įskaitant techninę ir programinę įrangą, Klaipėdos, Kijevo ir Tartu viešajame transporte.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen šeštadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos energetinis saugumas likusią šio žiemos sezono dalį būtų užtikrintas, net jeigu visiškai nutrūktų energijos išteklių tiekimas iš Rusijos. „Net jeigu visiškai nutrūktų energijos išteklių tiekimas iš Rusijos, esame tiksi, kad šią žiemą energijos tiekimą užtikrinsime“, – kalbėdama Miuncheno saugumo konferencijoje sakė ji.

Lietuva pasirengusi plėsti prekių ir paslaugų eksportą į Afrikos šalis, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ketvirtadienį Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos (ES) ir Afrikos Sąjungos lyderių susitikime, jame aptartas bendradarbiavimas ekonomikos, tvarumo ir inovacijų srityse, prieigos prie finansų bei ekonomikos integracijos klausimai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako esąs pasirengęs kalbėtis su Užsienio reikalų ministerija dėl Lietuvos ambasadoriaus prie Europos Sąjungos kandidatūrų, tačiau pabrėžia, kad diplomatas turėtų būti paskirtas sutariant abiem pusėms.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjunga šiuo metu turi puikią progą pademonstruoti vienybę ir kalbėti apie Ukrainos spartesnę Ukrainos integraciją į ES. Taip jis kalbėjo po neformalaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo.

Europos Parlamentas pritarė siūlymui skirti skubią 1,2 mlrd. eurų paramą Ukrainai, siekdamas sustiprinti šalies atsparumą didelės krizės atveju, rašoma šios Europos Sąjungos teisėkūros institucijos pranešime žiniasklaidai. Makrofinansinė parama užsienio šalims yra išimtinė skubi ES priemonė, skirta spręsti dideliems mokėjimų balanso sunkumams. Anot pranešimo, nuo 2014 metų Ukrainai jau skirta 5 mlrd. eurų ES paramos, o tai yra šeštasis ES paramos paketas.

Tvyrant įtampai dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vasario 24-25 dienomis lankysis šioje šalyje. Jis trečiadienį kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių kolegas, kviesdamas juos organizuoti aukšto lygio vizitų seriją. „Ukraina yra baudžiama, nes pasuko europietišku keliu.

Nuo sausio 1 dienos pirmininkavimą ES Tarybai perėmusi Prancūzija pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) tvirtai rems bloko narę Lietuvą jos prekybos konflikte su Kinija. Prancūzijos prekybos ministras Franckas Riesteris naujienų agentūrai AFP teigė, kad jo kolegos, susitikę Prancūzijos uostamiestyje Marselyje, yra įsitikinę, jog Lietuva tapo Pekino prievartos auka ir ketina paspartinti planus, kurie galėtų suteikti Europai naujų galių kovoti.

Vokietijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako teigiamai vertinantis Vokietijoje kylančią diskusiją dėl paramos Ukrainai ir besitikintis „daugiau supratimo tarpusavyje“ šiuo klausimu. Apie tai prezidentas ketvirtadienį kalbėjosi su Vokietijos kolega Franku Walteriu Steinmeieriu. Pasak šalies vadovo, jeigu Vokietijoje ši diskusija būtų vykusi anksčiau, dabar, regione tvyrant įtampai dėl Rusijos veiksmų prie Ukrainos, Vokietijos politikams būtų lengviau priimti sprendimus.

Melburne antradienį viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva Australiją vertina kaip bendramintę laisvos prekybos partnerę ir ragina siekti kuo greitesnio šios šalies laisvosios prekybos susitarimo su Europos Sąjunga (ES). „Vertiname Australiją kaip bendramintę laisvos prekybos partnerę, didelę perkamąją galią turinčią rinką, suteikiančią didžiulį potencialą ir galimybes Lietuvos verslui“, − teigė ministras Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime...

Europos Komisija antradienį pranešė, kad šį mėnesį imsis beprecedentės priemonės – sumažins Lenkijai skirtą Europos Sąjungai skirtą finansavimą beveik 15 mln. eurų, tokiu būdu išieškodama baudas, skirtas Varšuvai už atsisakymą uždaryti vieną anglių kasyklą. ES vykdomosios valdžios institucija informavo Lenkiją apie šį žingsnį, kuris bus įgyvendintas ateinančią savaitę, naujienų agentūrai AFP sakė EK atstovas Balazsas Ujvari.

Europos Sąjunga kartu su Amerika spręs transatlantinio energetinio saugumo klausimus ir padės apsisaugoti nuo grėsmių Ukrainai, sekmadienį pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

Europos Sąjungos energetikos komisarė penktadienį apsilankė Azerbaidžane, ieškodama galimybių diversifikuoti Bendrijos energijos išteklių šaltinius ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų, tvyrant įtampai su Maskva dėl Ukrainos. Už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson susitiko su Azerbaidžano autoritariniu lyderiu Ilhamu Aliyevu (Ilchamu Alijevu) aptarti galimybę padidinti dujų tiekimą iš šios Kaukazo šalies.

Europos Sąjungos (ES) transporto ministrams penktadienį Prancūzijoje pasirašius bendrą deklaraciją dėl tvaresnio aviacijos vystymo, Lietuvos susisiekimo ministras teigia, kad mažinant jos poveikį aplinkai, svarbu užtikrinti ir tvarų visų ES šalių pasiekiamumą. „Aviacijos sektoriaus žalioji transformacija yra šių dienų aktualija ir ES prioritetinė kryptis, vis dėlto kuriant tvarų Europos susisiekimo oru tinklą, svarbu užtikrinti visų ES šalių pasiekiamumą oru“, – pranešime sakė Marius Skuodis.

Nenuspėjama kaimynystė reiškia užkoduotas ekstremalias situacijas Lietuvai ir Europos Sąjungai, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, dalyvaujanti neformaliame Bendrijos vidaus ministrų susitikime Prancūzijoje. „Nenuspėjama kaimynystė – užkoduotos ekstremalios situacijos ne tik Lietuvai, bet visai Europos Sąjungai. Stipriname pasirengimą jų valdymui nacionaliniu lygmeniu, tačiau turime koordinuotai veikti ir visos Europos mastu“, – ministerijos pranešime cituojama A. Bilotaitė.

Europos Komisija, nepaisydama aplinkosaugininkų protestų ir nesutarimų tarp savo pačios narių, trečiadienį palaikė sprendimą įvardyti investicijas tiek į gamtinių dujų, tiek į branduolinės energijos projektus tvariu finansavimu.

Austrija užginčys Europos Komisijos sprendimą suteikti aplinkai palankaus finansavimo žymą investicijoms į branduolinę energiją, trečiadienį pranešė jos aplinkos ministrė. Europos Komisija trečiadienį, nepaisydama žaliųjų aktyvistų protestų ir nesutarimų pačioje institucijoje, pritarė siūlymui laikytis pozicijos, kad kai kurios investicijos į dujų ir branduolinę energetiką atitinka ES klimato ir aplinkos apsaugos tikslus.

Už Europos Sąjungos vidaus rinkas atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas) artimiausiu metu ketina atvykti į Vilnių ir domėtis situacija dėl Kinijos spaudimo šalies verslui. Eurokomisaras tai pareiškė antradienį po neformalaus ES Konkurencingumo tarybos posėdžio Paryžiuje. Apie tai antradienį pirmas pranešė nacionalinis transliuotojas LRT. „Mes palaikome Lietuvos Vyriausybę ir verslą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad Europos Sąjunga nenori konfrontacijos su Rusija, ir pasiūlė Briuseliui Vengrijos santykių su Rusija modelį. „Europos Sąjunga yra vieninga, o tai reiškia, kad Europos Sąjungoje nėra nė vieno lyderio, kuris norėtų pradėti konfliktą su Rusijos Federacija“, – antradienį sakė V. Orbanas po derybų Maskvoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Užsienio reikalų ministerijos surinko informaciją apie galimybių paso taikymą ES valstybėse. Pateikiame visą lentelę: ...

Europos Komisija paskelbė, kad pirmadienį Europos Sąjungoje įsigaliojo naujos taisyklės dėl sistemingo keitimosi informacija apie neišduotus leidimus piliečiams laikyti šaunamuosius ginklus. „Atitinkamos nacionalinės institucijos nuo šiol ES vidaus rinkos informacinėje sistemoje galės patikrinti, ar žmogus, prašantis leidimo laikyti šaunamąjį ginklą, nėra gavęs neigiamo atsakymo į analogišką prašymą kitoje Sąjungos valstybėje“, – sakoma EK pranešime.

Europos Sąjungos sankcijų sulaukusi Baltarusija naudojasi Estija, kad apeitų suvaržymus ir galėtų toliau eksportuoti naftos produktus, pirmadienį rašo estų laikraštis „Eesti Paevaleht“. „Nepaisant ES sankcijų sugriežtinimo, naftos produktų eksportas iš diktatoriškos Baltarusijos į Estiją pernai išaugo iki rekordinio lygio“, – rašoma straipsnyje.

Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Estiją, pasibaigus terminui, kada Talinas į nacionalinę teisę turėjo perkelti Informatorių apsaugos direktyvą. Ši direktyva numato apsaugą asmenims, pranešantiems apie Europos Sąjungos teisės pažeidimus. Estijos Teisingumo ministerija yra parengusi Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą, kuriuo saugomas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pranešęs apie pažeidimą, kuris jam tapo žinomas vykdant profesinę veiklą.