es

Premjerė Ingrida Šimonytė Miuncheno saugumo konferencijoje  susitikusi su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu pabrėžė ilgalaikio ir tvaraus Armėnijos-Azerbaidžano konflikto sprendimo ir Europos Sąjungos (ES) kaip tarpininkės vaidmens taikos procese svarbą, sekmadienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Norint Europoje ir toliau išlaikyti demokratiją bei taiką, dabartinio karo prieš Ukrainą kontekste Europos Sąjungos (ES) plėtra yra būtina, sako europarlamentaras Liudas Mažylis. Pasak jo, Sakartvelas taip pat galėtų artėti prie narystės.  „Moldovai kartu su Ukraina pernai birželį buvo suteiktas kandidatės į ES statusas. Dabartinio karo prieš Ukrainą kontekste ES plėtra yra būtina, jei Europoje ir toliau norime išlaikyti demokratiją bei taiką.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pagyrė apčiuopiamą Ukrainos pažangą siekiant narystės derybų su bloku, nepaisant brutalios Rusijos invazijos. Kyjivas nori kuo greičiau įstoti į 27 šalių bloką ir paragino oficialias stojimo derybas pradėti jau šiais metais – daug greičiau, nei tai pavyko padaryti bet kuriai kitai kandidatei.

  Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sausio mėnesį buvo 19,3 procento. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 1 punktu mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Suderinta metinė – sausį, palyginti su 2022 metų sausiu – infliacija siekė 18,5 proc., pagal VKI – 20 procentų.

Likus mažiau nei metams iki Europos Sąjungos (ES) direktyvos, įpareigojančios rūšiuoti maisto atliekas, įsigaliojimo, Lietuvoje tai kol kas daro tik vienas – Alytaus regioninis atliekų tvarkymo centras. Tam aktyviai ruošiasi Klaipėda ir Šiauliai, kur maisto atliekos gali būti naudojamos ir energijos gamybai.

Siekiant suderinti pozicijas Europos Sąjungos (ES) institucijose svarstomais klausimais, už inovacijas atsakingi Lietuvos ir Vokietijos ministrai sutarė prieš oficialius susitikimus tartis neformaliai, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pasak jos, į tokį ministrų „klubą“ bus kviečiami jungtis ir kiti ES šalių ministrai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų susitikimuose, kur aptars Bendrijos makroekonomines perspektyvas karo Ukrainoje akivaizdoje ir ES fiskalinių taisyklių peržiūrą. ECOFIN posėdyje bus tęsiamos diskusijos dėl ES fiskalinių taisyklių peržiūros, daugiausia dėmesio skiriant taisyklių įgyvendinimui, skolos mažinimo reikalavimų ir makroekonominių disbalansų klausimams, pranešė ministerija.

Palankios Europos Komisijos išvados dėl Ukrainos įgyvendinamų reformų leistų pradėti narystės Europos Sąjungoje derybas, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Tikiuosi, kad jau spalio mėnesį Europos Komisija pateiks savo išvadas: aš tikrai nenoriu užbėgti į priekį ir pasakyti, kokios jos bus, bet jeigu jos bus teigiamos, tai iš tikrųjų labai logiškas žingsnis bus Europos Vadovų Taryboje spręsti klausimą dėl derybų narystės pradžios“, – kalbėjo šalies vadovas.

Didesnio konkurencingumo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) siekianti Europos Sąjunga (ES) turėtų pasinaudoti vieningos rinkos teikiamais pranašumais, o ne konkuruoti susiskaldžius, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.  „Taip, mes galime kalbėti apie laikinas ir tikslines valstybės pagalbos priemones, tačiau nesinorėtų, kad turtingosios valstybės gali sau leisti daugiau tokių priemonių, kad visi eitų savo keliu ir ta vieninga rinka pradėtų fragmentuotis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sustabdė Europos Sąjungos (ES) Bendrojo Teismo teisėjo Virgilijaus Valančiaus skundą dėl Vyriausybės sprendimo teikti ne jį antrai kadencijai į tas pačias pareigas, o mažiau balų atrankoje surinkusį kandidatą, ir kreipėsi į ES Teisingumo Teismą.

Europos Sąjungos (ES) valstybių įšaldyti apie 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko rezervai turi būti panaudoti Ukrainos atstatymui – tai padaryti ragina Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Baltijos šalių ir Lenkijos premjerais.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį sakė, jog praėjus beveik metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios yra aišku, kad Maskvai nepavyks pasiekti savo tikslų. Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas nepasieks savo tikslų nei mūšio lauke, nei diktuojama taika“, sakė O. Scholzas. „Bent tiek praėjus vieniems karo metams yra tikra“, – pridūrė kancleris, sakydamas kalbą parlamentui. „Ukraina priklauso Europai, jos ateitis yra Europos Sąjungoje.

Europos Sąjunga rengiasi galimam Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitui Briuselyje, kur jis ketvirtadienį susitiktų su bloko lyderiais ir kreiptųsi į Europos Parlamentą, pirmadienį sakė pareigūnai. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pakvietė V. Zelenskį dalyvauti 27 ES šalių narių „ateities viršūnių susitikime“, sakė jo atstovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį surengęs viršūnių susitikimą su Europos Sąjunga, pareiškė, kad „įmanoma“ pradėti oficialias stojimo į bloką derybas dar šiais metais. Ukrainos prezidentas kalbėjo penktadienį Kyjive priėmęs ES vadovą Charles'į Michelį ir Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen. „Dėl ko konkrečiai šiandien susitarėme?“ – V.Zelenskis sakė savo tradiciniame vakariniame kreipimesi į tautą.

Ukrainiečiai neketina pasiduoti Ukrainos rytuose esančiame Bachmute, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Ukrinform“. Anot jo, kuo greičiau Ukraina gaus ilgojo nuotolio ginklų, tuo greičiau gali prasidėti rusų okupuotų teritorijų išlaisvinimas. „Niekas nepasiduos Bachmute. Kovosime tol, kol galėsime. Bachmutą laikome savo tvirtove.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad jo šalis nusipelno jau šiais metais pradėti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą. „Manau, kad Ukraina nusipelno šiemet pradėti derybas dėl narystės ES“, – sakė jis po derybų su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Pasak V. Zelenskio, tolesnė integracija į Europos bloką įkvėptų ukrainiečius ir suteiktų jiems motyvacijos kovoti su Rusijos kariuomene.

Europos Sąjunga planuoja iki Maskvos invazijos į Ukrainą metinių paskelbti Rusijai naujų sankcijų, ketvirtadienį lankydamasi Kyjive sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį Vilniuje su Europos vyriausiąja prokurore Laura Kovesi aptarė galimą Europos prokuratūros vaidmenį užtikrinant Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įgyvendinimą. Kaip pranešė Vyriausybė, susitikimo metu taip pat aptartas Lietuvos ir Europos prokuratūros bendradarbiavimas, administracinė parama institucijos veiklai.

Europos Komisija vizito Kyjive metu praneš apie naują pagalbos paketą Ukrainai, aptars šalies siekiamos narystės Europos Sąjungoje perspektyvas, sako Ukrainos sostinėje su Komisijos delegacija viešintis komisaras Virginijus Sinkevičius. „Prezidentė paskelbs apie dar papildomą 50 mln. (eurų) paketą, jis nėra kažkoks didelis, lyginant su visa pagalba, kuri siekia 50 mlrd. (eurų) bet tai bus dar vienas naujas papildomas paketas“, – BNS telefonu iš Kyjivo ketvirtadienį sakė eurokomisaras.

Į Kyjivą ketvirtadienį atvyko Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Leyen. Šia žinia ir nuotraukomis iš traukinių stoties jie patys pasidalino savo paskyrose socialiniame tinkle „Twitter“. „Gera sugrįžti į Kyjivą, jau ketvirtą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios. Šį kartą su savo Komisijos narių komanda. Esame čia kartu, kad parodytume, jog ES kaip niekada tvirtai palaiko Ukrainą.

Euro zonoje metų infliacija sausį smuko trečią mėnesį iš eilės, susitraukdama iki 8,5 proc., o susitraukimo dydis pranoko analitikų lūkesčius, trečiadienį pranešė ES statistikos agentūra. Gruodį 9,2 proc. siekusią metų infliaciją sumažinti padėjo toliau lėtėjantis energijos sąnaudų augimas. Sausio mėnesio rodiklis yra mažesnis nei 9 proc.

Nedarbas gruodį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,8 punkto, o per mėnesį – 0,1 punkto ir gruodį siekė 5,8 procento. Gruodį darbo neturėjo 89 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 0,3 punkto iki 10,9 procento. Latvijoje nedarbas siekė 7,3 proc. – 0,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 5,7 proc.

Solidarumo principui, kuriuo grindžiamas Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo po Covid–19 pandemijos planas „NextGenerationEU“, pritaria 72 proc. Lietuvos gyventojų, rodo naujausia „Eurobarometro“ apklausa.  66 proc. respondentų Lietuvoje ir ES mano, kad planas turės teigiamą poveikį ateities kartoms, o 64 proc. sutinka, kad jis  paskatins ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Pernai beveik 9 kartus išaugus suskystintų naftos dujų (SND) importui iš Rusijos į Lietuvą, Energetikos ministerija tai vertina kaip šį kurą importuojančių privačių įmonių „moralinį aspektą“.  Tuo metu BNS kalbinti degalinių tinklų atstovai bei naftos produktų tiekėjai teigė, kad SND jie dažniausiai įsigyja iš naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ ar kitų ES šalių, o Rusijoje tikino šio kuro neperkantys.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas paragino Vakarų sąjungininkus teikti daugiau karinės paramos Ukrainai, rašo „The Guardian“. Kyjivo pareigūnai ragina partnerius siųsti Ukrainai naikintuvus. Anot M. Podoliako, kai kurie ES lyderiai „mano, kad Ukrainai nereikėtų duoti ginklų, nes karas išplis į Europą“. Tačiau jis pateikė dvi priežastis, kodėl ginklai Ukrainai turėtų būti tiekiami.

Euro zonos ekonomika išvengs nuosmukio šią žiemą, 2022 metų ketvirtąjį ketvirtį fiksavusi silpną, bet vis tiek 0,1 proc. siekusį augimą, parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Skaičius yra mažesnis nei 0,3 proc. augimas, užfiksuotas 2022 metų trečiąjį ketvirtį, bet geresnis nei skelbta ekonomistų prognozėse, kuriose kalbėta apie nuosmukį.

Europos Sąjungos sankcijų Rusijos naftos produktams įsigaliojimas vasario 5-ąją nesukels pasiūlos stygiaus Latvijos degalų rinkoje, tikina pagrindiniai degalų mažmenininkai Latvijoje. Kita vertus, jei pripažįsta, jog tai sukels papildomą spaudimą degalų kainoms, kuris jau stebimas pastarosiomis savaitėmis.

Netoli Europos Sąjungos būstinės Briuselyje esančioje metropoliteno stotyje pirmadienį per išpuolį peiliu buvo sužeisti trys žmonės, vienas jų – sunkiai, pranešė pareigūnai. Briuselio meras Philippe'as Close'as sakė, kad įtariamasis buvo greitai sulaikytas dėl koordinuotų policijos veiksmų metropoliteno stotyje „Schuman“. Policija pranešė, kad vieno sužeistojo būklė yra kritinė. Įtariamas užpuolikas policijai buvo žinomas dėl „psichikos problemų“, sakė tyrimui artimas šaltinis.

Europos Komisijos skelbiamas bendras euro zonos verslo ir vartotojų pasitikėjimo indeksas sausį pakilo iki 99,9 punkto nuo 97,1 punkto gruodį, pasiekdamas aukščiausią lygį nuo praėjusių metų birželio. Nuotaikos gerėjo trečią mėnesį iš eilės, lėtėjant infliacijai bei gerėjant perspektyvoms, nepaisant nuogąstavimų, kad dėl didėjančių palūkanų normų regione gali prasidėti negili recesija.

Europos Sąjunga šeštadienį išreiškė nerimą dėl intensyvėjančio smurto Izraelyje ir okupuotose teritorijose, pasmerkė šios savaitės išpuolius Jeruzalėje ir paragino Izraelį letalią jėgą naudoti kaip paskutinę priemonę. „Europos Sąjunga visiškai pripažįsta Izraelio teisėtą susirūpinimą saugumu... bet reikia pabrėžti, kad letali jėga turi būti naudojama tik kaip paskutinė priemonė, kai ji niekaip neišvengiama siekiant apsaugoti gyvybes“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai ketvirtadienį pasiekė konsensusą įspėti išorės šalis, atsisakančias priimti atgal neteisėtus migrantus, kad joms gresia vizų į Europą sąlygų sugriežtinimas, sakė Švedijos migracijos ministrė. Ministrai sutarė, jog ši nuo 2020 metų taikoma priemonė „turėtų būti visapusiškai naudojama“, kad į savo kilmės šalis sugrįžtų daugiau migrantų, kurių prieglobsčio prašymai atmetami, žurnalistams teigė Maria Malmer Stenergard.

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį Taline dalyvaus trijų Baltijos šalių ministrų, atsakingų už energetikos politiką, susitikime. Susitikimo metu ministrai aptars energetinio saugumo aktualijas regione ir Europos Sąjungoje, taip pat strateginių energetinio saugumo projektų įgyvendinimą bei potencialias bendradarbiavimo galimybes šalims įgyvendinant atsinaujinančios energetikos projektus, pranešė Energetikos ministerija.

Sankcijų Rusijai sąrašą galėtų papildyti Rusijos valstybinės energetikos korporacija „Rosatom“, sako Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje pirmadienį dalyvavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „ES priimtos sankcijos veikia, tačiau yra dar daug įmonių ir sektorių, kuriais galime ir turime papildyti sankcijų sąrašus. „Rosatom“ – viena iš jų.

Europos Sąjunga pirmadienį susitarė į Armėniją nusiųsti civilinę misiją, kad padėtų padidinti saugumą prie jos sienos ir pagerinti santykius su kaimyniniu Azerbaidžanu, tvyrant įtampai dėl transporto koridoriaus į separatistinį Kalnų Karabacho regioną. Armėnijos paprašyta misija, kuriai suteikti dvejų metų įgaliojimai, „vykdys įprastinį patruliavimą“ pasienio teritorijose, kad „ES geriau suprastų padėtį vietoje“, sakoma Bendrijos pareiškime.

Europos Sąjunga pirmadienį dar 37 Irano pareigūnams ir subjektams įšaldė turtą ir paskelbė vizų draudimą dėl Teherano kruvino susidorojimo su protestuotojais. Briuselyje susirinkę bloko užsienio reikalų ministrai priėmė ketvirtąjį sankcijų Teheranui dėl represijų prieš protestuotojus paketą. Visas pavardžių sąrašas turi būti paskelbtas ES oficialiajame leidinyje vėliau pirmadienį.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė, kad, Kyjivui prašant sunkesnės ginkluotės, ginklams Ukrainai iš bendro iždo papildomai skirs 500 mln. eurų, pranešė diplomatai. Pridėjus šį susitarimą, bendra suma, ES skirta Ukrainos kariuomenei aprūpinti, padidės iki 3,6 mlrd. eurų. Ši suma yra atskira nuo ES valstybių narių nacionalinių išlaidų. Pasak bloko pareigūnų, iš viso Europos valstybės ukrainiečiams skirtai ginkluotei pažadėjo išleisti daugiau kaip 11 mlrd.

Europos Sąjunga (ES) šeštadienį pasmerkė Peru plačiai paplitusį smurtą ir „neproporcingą“ policijos jėgos panaudojimą bei paragino šalies valdžią skubiai rasti taikų krizės sprendimą. Per pilietinių neramumų bangą, kuri kilo po prezidento Pedro Castillo (Pedro Kastiljo) nušalinimo gruodžio pradžioje, jau žuvo 46 žmonės, o vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį regionuose, kuriuose būta smurto proveržių.

Europos Sąjunga (ES) 37 Irano pareigūnams ir organizacijoms paskelbs naujų sankcijų dėl brutalaus protestų malšinimo, tačiau vis dar svarsto, ar įtraukti Irano revoliucinę gvardiją į „teroristinių grupuočių“ sąrašą, penktadienį pareiškė diplomatai. Bloko užsienio reikalų ministrai pirmadienį Briuselyje įvyksiančiame susitikime turėtų susitarti patvirtinti ketvirtąjį sankcijų Teheranui paketą, kuris buvo parengtas reaguojant į Irano režimo vykdomas represijas prieš protestuotojus.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad šį šildymo sezoną Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) deginamas pigesnis, bet taršesnis mažasieris mazutas yra pagamintas ir rusiškos naftos, įmonė tikina, kad jis yra atgabentas iš Norvegijos, Jungtinės Karalystės bei Europos Sąjungos (ES) šalių.  „Iki šiol įmonė yra gavusi tris mažasierio mazuto siuntas. Nurodyta pirmosios siuntos kilmė – Norvegija ir ES.

Airija ketvirtadienį socialinės žiniasklaidos milžinei „Meta“ skyrė papildomą 5,5 mln. eurų (5,9 mln. JAV dolerių) baudą už tai, kad bendrovė pažeidė ES asmens duomenų apsaugos reglamentus savo susirašinėjimo platformoje „WhatsApp“. O vos prieš dvi savaites „Meta“ valdomoms platformoms „Instagram“ ir „Facebook“ buvo skirta 390 mln. eurų baudų, nustačius, kad jos pažeidė minėtas ES taisykles.

Belgijos teismas ketvirtadienį atsisakė paleisti Graikijos europarlamentarę Eva Kaili – pagrindinį veidą išsiplėtusioje Europos Parlamento kyšininkavimo byloje – iš kardomojo kalinimo, nors jos teisininkai protestuoja prieš elgesį su ja. E. Kaili ir trims kitiems sulaikytiesiems, įskaitant vieną, kuris tapo valstybės liudytoju ir paliudijo paskirstęs iš Kataro ir Maroko gautus kyšius Briuselio sprendimų priėmėjams, pateikti kaltinimai korupcija.

Serbija tradiciškai yra viena artimiausių Rusijos sąjungininkių Europoje, tačiau pastaruoju metu stengiasi atsiriboti nuo Maskvos veiksmų Ukrainoje. Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius interviu „Bloomberg“ pareiškė, kad Serbija visuomet pasisakė už Ukrainos teritorinį vientisumą ir nepritaria Rusijos puolimui.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gruodį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 20 proc. bei buvo trečioje vietoje pagal dydį ES. Latvijoje metinė infliacija siekė 20,7 proc. ir buvo antroje vietoje, o didžiausia infliacija buvo Vengrijoje, kur ji siekė 25 procentus. Estijoje infliacija siekė 17,5 proc. ir buvo ketvirta pagal dydį ES. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10,4 proc., o vien euro zonoje – 9,2 procento.

Sofija aprūpino Kijyvą degalais ir gyvybiškai svarbiais sovietiniais ginklais, tačiau turėjo slėpti tiekimą dėl promaskvietiškų politikų vyriausybėje. Praėjusį pavasarį Ukrainos kariuomenei beviltiškai trūko degalų ir sovietinio kalibro amunicijos, reikalingos kovai su rusais. Išsigelbėjimas atėjo iš netikėtos pusės – Bulgarijos.

Europos Parlamentui priėmus dabartinį direktyvos dėl skaitmeninių platformų darbuotojų teisių Europos Sąjungoje (ES) variantą, Lietuvos rinkoje būtų neišvengiamų pokyčių, sako socialinės apsaugos ir darbo atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje (ES). „Pasiūlymas Lietuvoje keistų teisinę sistemą, kadangi mūsų darbo teisėje nėra numatyta prezumpcija (vienos ar kitos darbinės veiklos statuso taikymas, kol neįrodoma kitaip – BNS), tokio instituto neturime, todėl tai būtų naujas dal...

Lenkijos sostinėje Varšuvoje pirmadienį viešinti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šiuo metu Europos politikos svorio centras persikėlė į rytinę Europos Sąjungos dalį. Pirmadienį Varšuvoje Seimo pirmininkė dalyvauja Baltijos šalių ir Lenkijos parlamentų pirmininkų susitikime. Jį reziumavo pasirašyta bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentų pirmininkų deklaracija dėl parlamentinio bendradarbiavimo stiprinimo reaguojant į geopolitines grėsmes.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėkoja Lietuvai už paramą ir sako pasitikintis lietuviais. Anot jo, Ukraina šiuo metu gina visos Europos vertybes, o būtent sąžininga ir atvira sąjungininkų parama padės nugalėti Rusijos agresiją. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo išskirtiniame interviu TV3 laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Pokalbio metu Ukrainos prezidentas taip pat aptarė ir kitas svarbias temas.

Viena iš priežasčių, kodėl Europos Sąjunga nenubaudė Baltarusijos taip kaip Rusijos pastaraisiais sankcijų paketais, yra pačios Ukrainos prašymas nebausti Minsko. Apie tai skelbia Laisvės radijo korespondentas Rikardas Jozwiakas, remdamasis savo šaltiniais.

NATO ir Europos Sąjunga trečiadienį paskelbė apie „bendrą darbo grupę“, steigiamą siekiant stiprinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą Rusijos grėsmės akivaizdoje. Dėl tokio žingsnio sutarta po pernai įvykdyto sabotažo išpuolio prieš Baltijos jūros dugnu nutiestus „Nord Stream“ dujotiekius, abiem organizacijoms siekiant stiprinti bendradarbiavimą Rusijai užpuolus Ukrainą.