es parama
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „es parama“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „es parama“.
Škvalo nuniokotų miškų vietoje auga nauji medeliai
200 hektarų siekiantis Aleksandro Zigmantavičiaus miškas stipriai nukentėjo dukart. Viename miško plotų buvo kilęs gaisras, kitą prieš kelerius metus išguldė stiprus viesulas. Tačiau kreipęsis Europos Sąjungos paramos, jos lėšomis miško savininkas jau atsodino pažeistus plotus.
Pradėjęs tvarkytis kreipėsi paramos
„Didžiuliame plote viskas buvo išvartyta ir sudarkyta, miškas atrodė baisiai“,- prisimena A. Zigmantavičius dar 2007-aisiais jį ištikusią nelaimę.
Atidaryta pirmoji lietuviška saulės modulių surinkimo linija
Ketvirtadienį Žirmūnuose atidaryta pirmoji lietuviška industrinė saulės modulių surinkimo linija. Daugiau nei 20 mln. litų kainavusi linija buvo sumontuota mokslinės gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ bazėje, panaudojant ES finansinę paramą, kuri siekė 10,068 mln. litų.
Atidaryta pirmoji lietuviška pramoninė saulės modulių surinkimo linija
Šiandien premjeras Andrius Kubilius atidarė pirmąją lietuvišką industrinę saulės modulių surinkimo liniją, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Ji įrengta mokslinės gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ bazėje, panaudojant ES finansinę paramą.
Lietuviški fotoelektriniai moduliai bus gaminami šveicarišku tikslumu surinktoje europinius standartus atitinkančioje pusiau automatinėje gamybos linijoje.
FNTT nustatė sukčiavimą gaunant milijoninę ES paramą
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame organizuota grupė įtariama sukčiavimu gaunant daugiau nei 1,2 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų, skirtų kaimo turizmo sodybos statybai.
Senelio žemėje – trys šiuolaikiniai vaikaičių ūkiai
Kelmės rajono ūkininkai Brazai įgyvendino daugiau kaip dešimtį Europos Sąjungos paramos projektų ir sukūrė modernų pienininkystės ūkį. Neabejotinai prie to prisidėjo ir parama, gauta dalyvaujant įvairiose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonėse.
Pradėjo nuo palapinės ir dviejų karvių
Žinią, kad Lietuva paskelbė nepriklausomybę, Zenonas Brazas išgirdo Vokietijoje, kur tarnavo sovietinės kariuomenės dalinyje.
Ekologišką sodą puoselėja visa šeima
Penkerius metus ekologine sodininkyste užsiimantiems jonaviškiams Rasai ir Rimantui Bartusevičiams veiklos netrūksta. 40 hektarų šeimos ūkyje augančios obelys, juodieji serbentai ir riešutai reikalauja nemažai priežiūros, tačiau sodininkai tvirtina, kad tikrai neiškeistų sveiką gyvenimo būdą skatinančio užsiėmimo į jokį kitą.
Stengiasi sveikai gyventi
Rasa ir Rimantas savo ūkį pradėjo kurti prieš aštuonerius metus šalia Utenos. Per šį laiką sodai išaugo ir išsiplėtė visoje Lietuvoje.
Natūralus produktas – su kokybės ženklu
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos paramos priemonė „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ suteikia galimybę gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus, puoselėti maisto gamybos tradicijas bei pateikti vartotojams įvairų, kokybišką maistą.
Tyroje aplinkoje
Jonas Rabačius šiomis dienomis nespėja sukti medaus. Pirmasis medus visada laukiamiausias, perkamiausias. O Jono medus – ypatingas, pažymėtas Kokybės ženklu.
Utenos regionas sėkmingai įsisavina ES lėšas
Utenos kraštas garsėja įdomia istorija ir unikalia gamta, tačiau lėšų regiono aplinkai tvarkyti nuolatos trūksta. Gausybė turizmui plėtoti tinkamų objektų – parkų, ežerų ir piliakalnių – daug metų stovėjo neprižiūrimi ir apleisti. Tačiau, pasitelkiant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, nuo 2007 m. iki šių metų birželio mėnesio Utenos regione įgyvendinti 33 regioniniai socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo projektai. Bendra jų vertė beveik 30 mln. litų, daugiau kaip 27 mln.
Rūpintis gyvulių mityba – atsižvelgiant į reikalavimus
Kiekvienam ūkininkui svarbu, kad jo ūkis ne tik neštų naudą, bet ir būtų sveikas bei prižiūrėtas. Tokį ūkį apibrėžia ir šiemet pradėta įgyvendinti augalų apsaugos produktų naudojimo, maisto ir pašarų saugos bei ūkinių gyvūnų sveikatingumo reikalavimų kontrolė . Šie reikalavimai nėra nauji – nauja tik tai, kad nuo 2009 m. išmokų gavimas pradėtas sieti su valdymo reikalavimų laikymusi.
ES parama skatina šeimos ūkius
Nuo šių metų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ pradėta remti ir visai smulkius šeimų ūkius, kurių žemės ūkio valdos dydis – vos nuo 1 EDV (ekonominio dydžio vienetų).
Nuleista paramos kartelė
Anksčiau parama pagal programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ buvo skiriama ūkininkams, turintiems valdas nuo 2 iki 3,99 EDV.
REKLAMA
REKLAMA
D. Grybauskaitė: nereikia puoselėti iliuzijų dėl ES paramos AE statyboms (papildyta 17:51)
(Papildyta 17:51 val.) Slovakija palaiko Lietuvos energetinės nepriklausomybės politiką
Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, pirmadienį susitikęs su Lietuvoje viešinčiu Slovakijos Respublikos Prezidentu Ivanu Gašparovičiumi, buvo patikintas, kad Slovakija pritaria Lietuvos siekiams atsikratyti energetinės priklausomybės ir pasisako už saugios branduolinės energetikos plėtojimą.
Santaros slėnyje iškils „Biotechpharma“ mokslinių tyrimų centras
Integruotame mokslo, studijų ir verslo slėnyje „Santara“ netrukus iškils naujas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras.
Centrą kurianti biotechnologinės farmacijos bendrovė „Biotechpharma“ ir Vyriausybės atstovai šiandien įkasė simbolinę statybų pradžios kapsulę. Į per metus planuojamą užbaigti projektą iš viso bus investuota 56 mln. litų, iš jų apie 38 mln. – Europos Sąjungos Struktūrinių fondų parama, sakoma bendrovės pranešime.
Elektroninio verslo diegimui – 20 sutarčių
Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) pasirašė 20 finansavimo ir administravimo sutarčių su įmonėmis, siekiančiomis įgyvendinti elektroninio verslo diegimo projektus pagal priemonę „E-verslas LT“. Įmonėms, pasirašiusioms sutartis, yra skirtas daugiau nei pusantro milijono litų ES struktūrinių fondų finansavimas.
ES parama pagal priemonę „E-verslas LT“ naudinga toms įmonėms, kurios jau turi įsidiegusios informacinių technologijų sistemas arba ketina tai padaryti.
Baltijos vienybė – tik mitas?
Baltijos valstybės, tampydamos antklodę kiekviena sau, greičiausiai sužlugdys visoms naudingą projektą, perspėjama verslo portale dv.ee.
Per artimiausius 1,5 mėnesio bus nuspręsta, ar Baltijos valstybės turės regioninį suskystintų gamtinių dujų terminalą, kuriam ES gali sukirti 25–50 proc. finansavimą.
Skolininkė savivaldybė stabdžių neatleis
Šalies valdžios nurodymai per metus skolų kuprą sumažinti kone trečdaliu Panevėžio savivaldybei kelia juoką. Išklausiusi Vyriausybės atstovo apskrityje Leono Alesionkos perspėjimo kreditorinį įsiskolinimą sumažinti 30 proc., miesto Taryba įklimpo dar giliau – nusprendė imti banko paskolą renovuoti K.Paltaroko gimnaziją.
„Savivaldybė turi teisę imti kreditus, bet iš surenkamų į biudžetą pajamų privalo mažinti skolą.
Pasikeitė reikalavimas dėl miškotvarkos projektų
Dzūkijos nacionaliniame parke turintis apie 200 ha žemės miškininkas Andrius Bajorūnas paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Natura 2000 išmokos“ gauna dar tik vienerius metus, tačiau jau džiaugiasi, kad miškininkams suteikiama galimybė ir saugoti gamtą, ir atgauti už tai prarastas lėšas.
TS-LDK aklavietė
Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „TS-LDK aklavietė“. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ne tik prarado didesnių šalies miestų kontrolę, bet ir neteko „kovotojų su marginalais“ aureolės.
Modernizuotame ūkyje atsiveria naujos perspektyvos
Bėga paskutinės dienos, kai galima teikti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Diduma jos lėšų šiemet bus skirta gyvulių augintojams.
Pritrūkome kokybiškos mėsos
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ šalies ūkininkai paraiškas pradėjo teikti nuo kovo 1-osios.
Kalbantys internetiniai portalai – reali perspektyva
Balso atpažinimo technologijos – tai tik vienas iš daugybės inovatyvių produktų, kurie galimai atsiras Lietuvos rinkoje. Pagal mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) priemonę „Idėja LT“ iš 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų yra skirtas finansavimas vienai didžiausių interneto portalų grupei UAB „Epasas.lt“. Šiandien Lietuvos verslo paramos agentūroje (LVPA) pasirašyta finansavimo ir administravimo sutartis dėl šios įmonės dviejų projektų įgyvendinimo.
Vietos veiklos grupėms – galimybės mokytis
Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir bendrojo finansavimo parama, kuri skirta kompetencijos ugdymui, žinių gilinimui ir aktyvumo skatinimui, jau naudojasi 48 Lietuvoje veikiančios vietos veiklos grupės (VVG).
Šiuo metu galima teikti paraiškas ES paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ trečiąją veiklos sritį „Parama vietos plėtros strategiją įgyvendinantiems asmenims mokyti,...
Mažmeninei prekybai kaime – ES parama
Europos Sąjunga remia mažmeninę prekyba kaimo vietovėse savo bei kitų Lietuvos augintojų produkcija. Tuo jau naudojasi ankstesniame paraiškų laikotarpyje suskubę paraiškas paramai verslui kaime kurti bei plėsti pateikę smulkieji verslininkai.
Praeitų metų pabaigoje patvirtinus naująsias įgyvendinimo taisykles pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ parama tapo dar patrauklesnė.
Papildytos taisyklės svarbios teikiant paraišką
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ dalyviams šį mėnesį įsigaliojo naujos taisyklės. Daugiausia pakeitimų jose tenka dalyvaujantiems programoje „Ekologinis ūkininkavimas“: panaikintas produkcijos realizavimo vertės mažinimo koeficientas, o užaugintą produkciją galima atiduoti labdarai.
Milijonus litų direkcija užasfaltavo
Didžioji dalis iš Valstybės kontrolės aptiktų netinkamai panaudotų 19,3 mln. litų ES paramos lėšų, tikėtina, buvo įlieta į Lietuvos kelių asfaltą. Auditorių tikrinti dokumentai tai įrodo, bet pinigų iš po asfalto neiškrapštysi. Juos ES teks kompensuoti valstybei.
Gelžbetonį keitė metalu
Valstybės kontrolės duomenimis, daugiausia ES paramos lėšų, pažeisdama teisės aktus, yra išmokėjusi Transporto investicijų direkcija (TID). Jas rekomenduota susigrąžinti iš projektų vykdytojų.
Betvarkė E. Masiulio vadovaujamoje ministerijoje
Institucijos aiškinasi, kiek Europos Sąjungos (ES) lėšų panaudota netikslingai, o Susisiekimo ministerija pasimetusi tarp savo pačios potvarkių.
Vykdydama valstybinį auditą pagal ES reglamentą, Valstybės kontrolė konstatavo, kad, antai, rekonstruojant Vilniaus ir Kauno oro uostus, dar nuo 2007 metų netinkamai buvo finansuotos terminalų statybos, svarbių asmenų salės įrengimas bei kiti modernizavimo darbai.
„Mes nesakome, kad VIP salės nereikia – dauguma oro uostų tokias turi.
Moderniau ūkininkauti padeda ES parama
Europos Sąjungos (ES) parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pasinaudoję ūkininkai džiaugiasi padidinę ūkių konkurencingumą ir ūkininkaujantys pažangiau.
Pagal tris KPP priemonės veiklos sritis parama teikiama mėšlo bei srutų apdirbimo modernizavimui, investicijoms į žemės ūkio produkcijos gamybą ir paslaugas, taip pat energetinių augalų veisimui.
Žemių savininkams – galimybės laukus sausinti už ES pinigus
Susidėvėjusių melioracijos statinių rekonstrukcija – brangiai kainuojanti investicija. Dauguma šalies savivaldybių ir žemės savininkų tam neturi pakankamai lėšų. Tačiau išeitis yra – sausinimo sistemoms atnaujinti jie gali kreiptis Europos Sąjungos (ES) paramos.
Susiriejo ES pinigų melžėjai
Šiaulių miesto tarybos narys Edvardas Peleckas, Savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus teigimu, daugelį metų žinojo apie sutarties peripetijas, tačiau tylėjo iki šiol.
Iš didelio debesies – mažai lietaus. Maždaug taip galima apibūdinti triukšmą, kilusį dėl „Šiaulių arenos“ koncesijos sutarties. „Šiaulių arenos“ statyboms tekančių milijonų „kranelius“ sukiojęs Šiaulių miesto tarybos narys Edvardas Peleckas iškasė karo kirvį.
ES parama pasieks ir dar smulkesnį ūkininką
Pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos (KPP) priemonės „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės pretenduoti į parama leis dar smulkesnių nei iki šiol ūkių valdytojams.
Ispanijai niekada neprireiks finansinės pagalbos?
Ispanijos finansų viceministras Chosė Manuelis Kampa (Jose Manuel Campa) pareiškė, kad šaliai niekada neprireiks finansinės Europos Sąjungos pagalbos, ir ji sugebės pati sumažinti trečią pagal dydį biudžeto deficitą euro regione bei sustiprinti šalies taupomuosius bankus.
„Mes visiškai įsitikinę, kad mums niekada neprireiks ES finansinės pagalbos“, - duodamas interviu „Bloomberg“ naujienų agentūrai sakė Ch. M. Kampa.
3 milijonai – naujų produktų ir technologijų kūrimui
Daugiau kaip 3 milijonai litų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų skatins Lietuvos įmones investuoti į naujų produktų ir technologijų kūrimą. Parama pagal priemonę „Intelektas LT“ ūkio ministro įsakymu skirta 5 bendrovėms, teigiama Ūkio ministerijos pranešime.
Didžiausia parama – 1,8 mln. Lt – skirta bendrovei „Baltijos polistirenas“, kursiančiai naujos kartos putplasčio medžiagą ir gamybai reikalingą įrangą, kuri galėtų konkuruoti su pažangiausiomis plastiko technologijomis.
Vėluojantiems pateikti ataskaitas gresia sankcijos
Pasinaudojusieji parama pagal investicines Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones iki sausio 20 dienos turėjo pateikti ataskaitas už projektų įgyvendinimą.
Pagal tam tikrą formą užpildyta ataskaita projekto įgyvendinimo laikotarpiu teikiama pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams per 20 kalendorinių dienų. Specializuotoje svetainėje www.paramakaimui.
ES parama – šuniui ant uodegos
Šiaulių miesto valdžiai vis sunkiau sekasi įgyvendinti ES lėšomis remiamus projektus. Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius prabilo, kad miestas gali netekti beveik pusės milijono litų, skirtų centrinės miesto dalies detaliajam planui rengti.
Šiauliams kyla dviguba grėsmė – netekti ES paramos ir dar prarasti miesto biudžeto lėšas. Miesto valdžiai vis sunkiau sekasi įgyvendinti ES projektus.
Lietuva tampa problemine teritorija?
Anksčiau skurdžios teritorijos etiketė patrauklumo neteikė ir net slėgė savivaldybes. Dabar dėl šio statuso rungtis norėtų ir galėtų kone visi šalies rajonai. Didelis nedarbo lygis ir rekordiškai daug socialinės paramos gavėjų rodo, kad beveik visą šalį galima vadinti problemine teritorija.
Pasėlių deklaravimui jau galima ruoštis
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) dalyviai raginami nelaukti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios ir jau dabar atvykti į seniūnijas atnaujinti 2010-aisiais įbraižytų deklaruotų plotų.
Subsidijuos dėl lėšų trūkumo internetu nesinaudojančius gyventojus
Vyriausybė pritarė siūlymui ES lėšomis subsidijuoti plačiajuosčio ryšio interneto įrengimą ir vienerių metų abonentinį mokestį gyventojams, negalintiems naudotis šiuo interneto ryšiu dėl lėšų trūkumo. Taip pat siūloma ES lėšų skirti gyventojų apmokymui naudotis elektroninėmis paslaugomis ir priemonėmis.
Milijonus skirs probleminiams regionams?
Ūkio ministerija Europos paramos milijonus, kurių bankai neišdalino smulkiam verslui, ketina nukreipti į probleminius Lietuvos rajonus, kuriuose verslui bus siūloma statyti gamybos įmones ir kurti darbo vietas.
Tiek stambiųjų, tiek smulkiųjų verslininkų atstovai pritaria, kad tai geresnis pasirinkimas nei laikyti pinigus įšaldytus, tačiau matoma ir ne visai gerų tokio sprendimo pusių.
91 Lietuvos įmonė pasidalino beveik pusę milijardo litų
91 šalies gamybos įmonei skirta beveik pusės milijardo litų suma įmonių technologijų modernizavimui ir gamybos linijų atnaujinimui. Tokia galimybė buvo sudaryta Ūkio ministerijai paskelbus du kvietimus teikti paraiškas pagal Europos Sąjungos (ES) paramos priemonę „Lyderis LT“.
„Lyderis“ buvo viena aktualiausių ES paramos priemonių ir ją įgyvendinome su kaupu. Verslui paskirstėme netgi daugiau lėšų, nei buvo numatyta pradžioje.
Pažeidimams atskleisti – „Pasitikėjimo linija“
Jau ketvirtus metus veikianti „Pasitikėjimo linija“ – priemonė, siekiant užtikrinti kuo skaidresnį paramos įsisavinimą. Ja paskambinę ūkininkai, kaimo gyventojai ir kiti asmenys gali pranešti apie galimus korupcijos atvejus, nesąžiningą paramos gavėjų elgesį.
„Pasitikėjimo linija“ veikia Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) iniciatyva. Paskambinus ja galima anonimiškai pranešti apie pastebėtus pažeidimus ir kitus neteisėtus paramos įsisavinimo atvejus.
Po trijų metų – mokėjimo prašymai
Pagal investicines Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones parama jos gavėjams išmokama pateikus mokėjimo prašymus.
Teikti mokėjimo prašymus taip pat privalo paramos gavėjai, gaunantys paramą pagal KPP priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“.
Turi pusiau natūrinį ūkį
Latvių kilmės Dzintars Avišans (lietuviškai, kaip sakė jis, jį vadina Gintaru) Gailiškių kaime (Gadūnavo sen., Telšių r.) turi pusiau natūrinį ūkį.
Kaimas vis aktyviau naudojasi ES parama
Iki metų pabaigos dar renkamos paraiškos paramai pagal kai kurias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) I krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės konkurencingumo didinimas“ priemones.
Šalies žemdirbiai bei miško savininkai raginami nelaukti paskutinės dienos ir paraiškas pateikti anksčiau.
Paramą gaunantiems ūkininkams – reikiamas išsilavinimas
Šalies jaunieji ūkininkai, neturintys profesinio arba aukštojo žemės ūkio srities išsilavinimo, kviečiami įgyti tinkamą ūkininko kvalifikaciją.
Įgyti reikiamą kvalifikaciją privalu tiems jauniesiems ūkininkams, kurie teikė paraišką paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.
Ūkininkavimo pradmenų programos nepakanka
Šalies jaunieji ūkininkai turi vienokį ar kitokį išsilavinimą.
Baigiantis metams renkamos paraiškos paramai, teikiami mokėjimo prašymai, projektų įgyvendinimo ataskaitos
Šalies ūkininkai bei kiti Europos Sąjungos (ES) paramos gavėjai raginami nelaukti paskutinės metų dienos, visus su parama susijusius reikalavimus jiems derėtų įvykdyti anksčiau.
Tie, kas šįmet ketina pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos I krypties kai kurias priemones dar teikti paraiškas paramai gauti, gali jas teikti jau dabar.
Tęsiamas paramos už deklaruotą plotą mokėjimas
Daliai pareiškėjų šiemet nuo spalio vidurio iki lapkričio pabaigos buvo mokami tiesioginių išmokų avansai. Jais buvo mokama dalis pagrindinės tiesioginės išmokos – 135 Lt/ha.
Drąsiai investuoja į alternatyvią energiją – visgi nafta tikrai baigsis
Dar vis priimamos paraiškos paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiąją veiklos sritį „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas“. Remiamas energinių želdinių, tinkamų biokuro gamybai, auginimas. Tokių projektų vykdytojai gali tikėtis net iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų kompensacijos.
Teisininko žvilgsnis: kaip tinkamai sugeneruoti projekto idėją
Teisininko žvilgsnis: Kaip tinkamai sugeneruoti projekto įdėją ir sėkmingai pereiti paraiškos vertinimo kliūčių ruožą, kad Europos Sąjungos finansinė parama pasiektų jus?
Dažnas susižavi idėja naujo verslo sukūrimui ar esamo plėtrai pasinaudoti Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų lėšomis. Tačiau ne kiekvienas pareiškėjas, teikdamas paraišką, įsgilina į ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimui iškeltus tikslus.
Lietuvos katilinėms trūksta žaliavų biokurui – ūkininkai suskubo investuoti
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 300 katilinių. Apie 19 proc. šilumos energijos jos pagamina iš biokuro. Tačiau tokioms katilinėms itin trūksta žaliavų, todėl Lietuvos ūkininkai raginami investuoti – nuosavose ar nuomotose žemės ūkio naudmenose (ŽŪN) auginti energetinius želdinius, kuriuos po kelių metų galės pelningai parduoti biokuro gamybai.
Ekologiniai ūkiai raginami informuoti apie realizuotą produkciją
Ekologinių ūkių savininkai, pardavę vaisius ir uogas, raginami nedelsti ir iškart pranešti apie realizuotą produkciją. Tą daryti patariama ir kitiems Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Ekologinis ūkininkavimas“ dalyviams, kurie savo užaugintą produkciją parduoda anksčiau nei 2011 metų gegužės 15 d.
Verta pateikti anksčiau
Ekologinių ūkių savininkams Europos Sąjungos parama mokama dviem etapais: 50 proc.
Šiaulių euroregionas nekuriamas
Šiaulių apskrities viršininko administracija likviduota galutinai — turtas už milijardą litų išdalytas. Po likvidacijos regioninę politiką krašte įgyvendins likę keli specialistai. Šiauliams tapti aukštesnio lygmens regiono centru ir gauti tiesioginę Europos Sąjungos paramą — kol kas jokių šansų.
Ūkininko tikslas – gražesnis miškas ir saugesni darbuotojai
Europos Sąjungos (ES) parama keičia kasdienį Lietuvos kaimo žmonių gyvenimą. Apie tai galėtų papasakoti ūkininkas Vidmantas Doniela, kuris kartu su žmona ir dviem vaikais valdo 80 hektarų mišką bei prižiūri 600 hektarų ūkį, kuriame augina grūdus. ES paramos naudą labiausiai pajuto ūkininko samdomi darbuotojai, dalį darbų nuo šiol atliekantys nauja, modernia technika.
Derlių augina popieriuose
Ekologiniu ūkininkavimu Panevėžio rajono Samanynės kaime besiverčiantys Bronislava ir Antanas Šereliai, žvelgdami į savo laukus, tik gūžčioja pečiais iš nuostabos: Savivaldybei perbraižius seniūnijos ribas ir visą amžių nederlinga laikytą jų žemę staiga priskyrus derlingųjų kategorijai, javai augti geriau nepradėjo.