es parama

Vienas iš Lietuvos ekonomikos prioritetų – kurti kuo didesnės pridėtinės vertės produkciją, panaudojant mokslinius tyrimus ir išradimus. Skatinti inovacijų diegimą skirta ES finansuojama priemonė „Intelektas LT+“. Viena įmonių, pasinaudojusi šia priemone ir įsirengusi nuosavą laboratoriją – vartų gamintoja UAB „Ryterna“. Darbas pagreitėjo ir atpigo Įsirengta laboratorija padeda lengviau konkuruoti su kitais vartų gamintojais ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose, kur bendrovė intensyviai pleč...

Daugelis yra naudojęsi bevieliu internetu kavinėse, degalinėse, prekybos centruose. Lietuvos bendrovė „Wilibox“ kuria, gamina ir parduoda bevielio duomenų perdavimo įrenginius, galinčius perduoti informaciją net šimtą kilometrų, o bendrovės gaminiai paplitę visame pasaulyje. Laboratorija paspartino darbą „Žinoma, kad mes anksčiau ar vėliau būtume įsirengę prototipų kūrimo laboratoriją, tačiau be ES paramos tai būtų užtrukę gerokai ilgiau“, - pasakoja UAB „Wilibox“ vadybininkas Vaidas Baronas.

Iš Briuselio milijardų, skirtų transporto koridoriaus „Rytai–Vakarai“ projektams, trokšta pasipelnyti ir tarptautinės kompanijos, ir vos kelis arus turintys valstiečiai Politikus, anksčiau užėmusius aukštus postus, gąsdina valdžių kaita. Jie baiminasi, kad bus į šoną nustumti nuo infrastruktūros projektų dabartiniai rangovai, o jų vietas užims kitos įmonės, artimesnės naujai valdžiai.

Lietuvos žvejų organizacijos skambina pavojaus varpais dėl naikinamo žvejybos laivyno. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) Lietuvos žvejybos laivų sumažėjo perpus. Tuo metu lėšos, skirtos laivams atnaujinti, nėra panaudojamos dėl ES taikomų griežtų reikalavimų. Žemės ūkio ministerijos siūlymu, 11 milijonų litų, numatytų laivams modernizuoti, bus skiriami tvenkinių ir kitų vandens telkinių žuvininkystės projektams.

Viso Panevėžio rajono komunalinį ūkį nuo pirmadienio į savo rankas perima Savivaldybės konkursą laimėjęs, dėl pasikėsinimo apgaule įgyti Europos Sąjungos paramą teistas, bet išteisintas Vidas Balakauskas. Savivaldybės vadovai tvirtina neturintys jokio pagrindo suabejoti jo nepriekaištinga reputacija. Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai prasitaria, kad toks pasirinkimas jiems atrodo keistas.

Kazlų Rūdos Antanavo bendruomenei už ES lėšas užsimojus sutvarkyti Antanavo dvaro istorinį parką ir įrengti šalia vienintelės Lietuvoje šešiakampės medinės koplyčios drenažą, darbus stabdo paveldosaugininkų reikalavimas atlikti papildomus archeologinius tyrimus. Tam reikia papildomų lėšų, o archeologiniai tyrimai pasak savivaldybės ir Antanavo bendruomenės vadovų buvo atlikti, kai prieš pustrečių buvo restauruota koplyčia, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba.

Ventės ragas – tai nedidelis pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje, kuris savo unikalumu stebina ne tik lietuvius, bet ir kitų šalių gyventojus. Čia užsukantys susipažįsta su vienu svarbiausių paukščių migracijos taškų pasaulyje. Ornitologinė stotis Ventės rage buvo įkurta prieš daugiau nei 80 metų, tačiau per tiek metų nebuvo renovuota.

Prieš porą metų Lietuvos kino studijoje patalpų netekusios kino pramonės įmonės netrukus susikurs geresnę filmavimo bazė nei turėjo. Susibūrusios į Vilniaus kino klasterį ir pasinaudojusios ES parama bendrovės ne tik aktyviai mezga ryšius užsienyje, bet ir įsirenginėja itin modernią pasaulinio lugio kino studiją.

Kauno klinikinės ligoninės lėšomis iš pagrindų renovuotas Diagnostikos ir konsultacijų skyrius šios gydymo įstaigos padalinyje Laisvės alėjoje. Ligoninė prie Įgulos bažnyčios buvo pastatyta 1908 metais. Mūsų dienomis ji po truputį keičiasi, tačiau dar ne vienus metus šios gydymo įstaigos patalpose darbo turės remontininkai ir modernios įrangos montuotojai.

Verslo paslaugų sektorius lėtai atsigauna, o populiarios jau nebe vien konsultacijos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Specialistai sako pastebintys, kad Lietuvos verslas, vis dažniau kreipiasi į profesionalus, o ne pasitiki savo jėgomis. Verslo konsultacijų bendrovės DZL direktorė Gintarė Zacharova sako, kad populiariausi išlieka verslo planai, kuriais įmonė siekia gauti finansavimą naujam projektui vystyti.

Rugsėjo pradžioje asociacijos „Lietuvos keliai“ taryba svarstys galimybę streikuoti dėl stringančių transporto infrastruktūros projektų. Finansų ministerijos skaičiavimais, vėluojant pasirašyti sutartis, Lietuva gali prarasti 0,9 mlrd. litų ES paramos, skirtų geležinkelių modernizavimo ir plėtros bei viešųjų logistikos centrų infrastruktūros projektams. Iki birželio pabaigos projektams buvo nepaskirstyta 1,4 mlrd. litų Susisiekimo ministerijos administruojamų ES lėšų.

Marijampolės savivaldybė baigia miesto centre esančio Poezijos parko rekonstrukciją. Darbai turėtų būti baigti jau kitą savaitę. Įrengti takai pėstiesiems ir dviratininkams, modernus ir ekonomiškas apšvietimas, fontanai, kamerinių renginių vieta. Poezijos parke dar porą dienų šeimininkaus statybininkai. Tačiau tai netrukdo gyventojams čia susitikti su draugais, pasigėrėti gamta. „Manau, kad šis parkas yra modernus, šiuolaikiškas.

Kalvarijos savivaldybei nepagrįstai vilkinant sprendimų priėmimą vykdant ypatingos valstybinės svarbos geležinkelių projektą „Rail Baltica“, Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama ginti viešąjį interesą. Savivaldų atstovams keliant teisės aktais nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus, kyla grėsmė, jog Lietuvai ekonomiškai svarbus projektas liks neįvykdytas, o numatytos skirti Europos Sąjungos fondų lėšos nepanaudotos, teigiama pranešime spaudai.

Dėl Europos Sąjungos (ES)  lėšų naudojimo nusikalstamais tikslais kyla grėsmė ES uždaviniams sukurti darbo vietų, užtikrinti ekonomikos augimą ir pagerinti gyvenimo sąlygas. Visoje ES viešiesiems finansams daromas spaudimas, taigi svarbus kiekvienas euras. Todėl šiandien Europos Komisija pasiūlė naujas kovos su ES biudžetui kenkiančiu sukčiavimu taisykles, kad baudžiamosios teisės priemonėmis geriau apsaugotų mokesčių mokėtojų pinigus.

Baltijos šalių lyderiai penktadienio rytą dėl nelygių Europos Sąjungos (ES) valstybių žemdirbių konkurencijos sąlygų ir ypač tiesioginių išmokų žemdirbiams Briuselyje susitiko su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso. Susitikime dalyvavo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos Premjeras Valdis Dombrovskis ir Estijos Vyriausybės vadovas Andrusas Ansipas.

Savaitgalį pasaulį apskriejo žinia apie 100 mlrd. eurų paskolų paketą, skirtą Ispanijos bankų gelbėjimui, rašo „The Wall Street Journal“. Pirmadienio rytą finansų rinkas apėmė trumpalaikė ekstazė, pasaulio biržose akcijų indeksai džiugiai stiebėsi į viršų, deja, antradienį emocijos drastiškai pasikeitė. Rinka išklausė ekspertų vertinimus ir nutarė, kad parama Ispanijai buvo sumodeliuota netinkamai. Netrukus Ispanijos skolinimosi kaina pakilo iki naujų aukštumų.

Kiek dar mokesčių mokėtojų pinigų bus palaidota plačiuose žemės sklypuose? 53 hektarus Industrijos parkas jau „užtūpė“, tačiau išleidus dešimtis milijonų litų, ši teritorija labiau primena ganyklas ir šabakštynus, o ne klestintį pramonės rajoną. Skandalais apaugęs Šiaulių industrijos parkas dirvonuoja, tačiau miesto valdžios galvose jau subrandintas antrasis ir trečiasis jo plėtros etapai. Vienam antrajam plėtos etapui planuojama „užlaidoti“ daugiau nei 32 milijonus litų.

Sekmadienį euro zona nutarė ištiesti pagalbos ranką į nelaimę papuolusiems Ispanijos bankams ir suteikti 100 mlrd. eurų paskolą. Ketvirta pagal dydį euro zonos ekonomika tapo ketvirta monetarinės sąjungos nare, kuriai prireikė tarptautinės paramos. Ispanijos ekonomika yra beveik dukart didesnė nei kitų trijų – Airijos, Graikijos ir Portugalijos kartu sudėjus.

Pastaruoju metu vis dažniau į dienos šviesą traukiamos įvairios galimybių studijos ir keliama abejonių dėl investicijų į jas naudos. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ domėjosi, kodėl tarp „galimybių studijos“ ir „lėšų švaistymo“ dedamas lygybės ženklas. Praėjusią savaitę daugiausia pylos dėl nerezultatyvių išlaidų galimybių studijoms sulaukė Šiaulių miesto savivaldybė. Teigiama, kad įvairioms studijoms savivaldybė išleido apie 2,2 mln.

Lietuvoje baigiama diegti moderni automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema. Ji kainuoja 43 mln. Lt, didžioji dalis lėšų skirta iš ES fondų. Kai kurių Seimo narių teigimu, esą taip neracionaliai naudojamos europinės ir urėdijų lėšos, kurias būtų galima skirti kitiems projektams. Daugiausiai gaisrų kyla Vilniaus urėdijos miškuose. Tad miškininkai įsigijo 6 stebėjimo kameras, daugiausiai iš visų urėdijų.

Europos Komisija pranešė atnaujinanti Lietuvai ES lėšų mokėjimus iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų. Mokėjimai, kurių bendra vertė 163 mln. eurų, buvo laikinai sustabdyti šių metų vasarį atsižvelgus į Valstybės kontrolės išvadas dėl galimų įgyvendinamų projektų neatitikimų. Finansų ministerija Europos Komisijai dar kovo viduryje pateikė prašomą informaciją, o balandžio pradžioje ją papildė, informuodama apie veiksmus, taisant audito metu nustatytus neatitikimus.

Kitąmet Lietuvos biudžeto pajamos be ES ir kitų paramos turėtų sudaryti 21,774 mlrd. Lt, o išlaidos –  21,688 mlrd. Lt, rodo Finansų ministerijos parengtas projektas dėl 2013-2015 m. preliminarių nacionalinio biudžeto pagrindų rodiklių. Kaip praneša vz.lt, jei tokį planą pavyktų įgyvendinti, kitąmet Lietuvos nacionalinis biudžetas galėtų būti pirmą kartą per visą nepriklausomybės istoriją perteklinis. Pirmasis finansų perteklius 2013 metais sudarytų 86 mln. Lt.

Praėjusiais metais pabrangus pasėlių draudimui nuo iššalimo, žemdirbiai svarsto, esą jiems labiau apsimokėtų kurti savišalpos fondą. Vienintelės Lietuvos pasėlius draudžiančios bendrovės vadovas tokio fondo sėkme abejoja, praneša LTV „Panorama“. Laukuose kol kas ramu. Sakoma, juos dirbti galima tik po atvelykio, nes kitaip ledai derlių išmuš.

Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtino dviejų Dzūkijos sostinės kolegijos valdomų sklypų Merkinės gatvėje ribų keitimo detalųjį planą. Kolegija, turėdama šį planą, toliau galės vykdyti europinių fondų remiamą projektą dėl Regioninio technologijų centro kūrimo. Vykdant šį projektą kolegija pasistatys ir vėjo jėgainę.

Lietuvos keliais ir miestų gatvėmis vis dar rieda nedaug elektromobilių, o laiko įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) reikalavimus lieka vis mažiau. Lietuva yra įsipareigojusi, kad iki 2030 metų net pusė miestų automobilių turėtų būti varomi elektra.

Audito komitetas aiškinosi, kodėl Europos Komisija sustabdė pusės milijardo litų pervedimą Lietuvai ir kada šie pinigai pasieks valstybės biudžetą. Paaiškėjo, kad nuo 2007 metų nesugebama tinkamai paskirstyti funkcijų ir atsakomybės tarp institucijų taip, kaip to reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) pranešė antrajam visuotinės dotacijos konkursui gavusi 90 paraiškų. Tinkamų finansuoti projektų vykdymui bus paskirstyta 50 241 383 litai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Netrukus prasidės pateiktų projektų Tarybos specialistų vykdomas administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimas, sakoma LMT pranešime. Vėliau atitinkamų sričių ekspertai iš Lietuvos ir užsienio šalių atliks projektų naudos ir kokybės vertinimą.

Vienas didžiausių Biržų rajono ūkininkų Kęstutis Armonas yra jau antrasis pareiškėjas, pastatęs vėjo jėgainę, ir negaunantis jam priklausančios ES paramos. Ūkininkas, Pagavėnių vėjo jėgainės savininkas, gali būti priverstas ieškoti teisybės teismuose kovodamas su valdininkais, kurie stabdo paramos išmokėjimą. K. Armonui reikia grąžinti 0,7 mln. SEB banko paskolą, kuri buvo suteikta sutarties su NMA pagrindu. Žaliosios energetikos vystytojui NMA paramą turėjo išmokėti dar vasario viduryje.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (toliau – Konfederacija) kartu su pareiškėjais kreipsis į Europos Komisiją dėl ES paramos nemokėjimo mažoms elektros energijos gamybą plėtojančioms įmonėms. Nors Nacionalinė mokėjimo agentūra teigiamai įvertino pareiškėjų paraiškas ir pasirašė paramos sutartis, atėjus laikui,  paramos lėšų neišmokėjo ir po beveik pusės metų vilkinimų – sutartis nutraukė.

Daugiau nei 0,5 mlrd. litų vertės keliems mėnesiams Lietuvai pristabdytas Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos mokėjimas nereiškia, kad parama nebus gaunama, sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Anot jos, tokia situacija susiklostė, nes kai kurie projektų vykdytojai vis dar nemoka pirkti taip, kaip numato įstatymai. „Tikrai taip negali atsitikti.

Europos komisija paskelbė žinią, sukėlusią nerimo bangą verslo, mokslo ir kitų sričių atstovams, rašo „Kauno diena“. Lietuvai laikinai nutraukiamas 562 mln. litų mokėjimas iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų. Nurodoma, kad 26 mln. litų iš 2010 m. deklaruotų 3 mlrd. litų galėjo būti susiję su netinkamai atliktomis projektų vykdytojų procedūromis. Kauno akademinė bendruomenė nenustebo, kad ES tirs pažeidimus dėl skiriamos paramos Lietuvai.

Dėl neleistinų pažeidimų laikinai sustabdyta europinė parama Lietuvai. Kaip praneša „Verslo žinios“, Lietuva Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų lėšas įsisavina piktnaudžiaudama jomis. Lietuvos ataskaitose skaičiuojama, kad pažeidimai sudaro 1,93 proc. visos paramos, bet Europos Komisijos tarnybos nuomone, ne visi potencialūs pažeidimai įskaičiuoti. Juos įtraukus, pažeidimų kiekis viršytų 4,36 proc.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė inicijuojanti kūrybinį gamtos mokslų – biologijos, chemijos, fizikos –  konkursą „Mūsų eksperimentas“, kuriame kviečiami dalyvauti 9-11 klasių mokiniai. Konkurso tikslas – skatinti mokinius gamtos mokslus mokytis kūrybiškiau, domėtis gamtamoksline tiriamąja veikla ir patiems joje dalyvauti.

Ūkininkai nuogąstauja, kad įsigaliojus naujiems Žemės ir Nekilnojamojo turto mokesčių įstatymams, gali tekti mokėti gerokai daugiau nei dabar mokesčių. Tokius nuogastavimus žemdirbių savivaldos vadovai antradienį išsakė Premjerui, praneša LTV „Šiandien“. Ūkininkai sako nuogąstaujantys, kad teks plačiau atverti piniginę naujiems mokesčiams. Nuo kitų metų mokestis už žemę bus skaičiuojamas atsižvelgiant į jos rinkos vertę, o maksimalus tarifas nuo 1,5 proc. didės iki 4 proc.

Be gailesčio, be pasipriešinimo iš Aukštaitijos, Suvalkijos ir Žemaitijos laukų išvaryti linai, mūsų nacionalinis turtas, kultūros paveldas. Linininkystės prisikėlimu betiki nebent naujas linų veisles vis dar išvedinėjantys mokslininkai. Pernai mūsų šalyje linų mėlynavo vos 50 ha. Užtat lietuviškų veislių linai jau parūpo kinams, rašo „Respublika“. Kinai išsivežė Panevėžio rajone, Upytės bandymų stotyje, išvestų veislių pavyzdžius.

Sausį brangs mėsa ir jos produktai — 10 ar net 15 procentų. Tai aiškinama mėsos trūkumu visoje Europoje, nes vis daugiau mėsos suvalgoma Kinijoje. Su mėsos gamintojais aiškinomės, ar tai vienintelė priežastis kainoms kilti. „Tokių Kalėdų dar nebuvo“ Šeduvoje (Radviliškio rajonas) mėsą perdirbančios bendrovės „Ropokalnis“ direktorius Klemensas Račkauskas sakė, kad nuo gruodžio pradžios iki šiol kiaulienos gyvojo svorio kilogramas pabrango nuo 4,25 lito iki 4,6 lito.

„Patalpos dabar baisesnės negu buvo prieš remontą“, – sunerimusi aikčiojo Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos direktorė Stanislava Prazauskienė. Miesto valdžios globojama statybos bendrovė „Rotonda“ jau seniai praleido visus terminus, iki kurių reikėjo baigti remontus. O po remontų už ES ir šalies mokesčių mokėtojų milijonus mokinių tėvai metasi pinigus ir patys remontuoja klases.

Projektas „Pasirengimas novatoriško balso atpažinimo modelio, skirto automatizuotam skelbimų talpinimui telefonu, taip pat balso atpažinimo modelį pritaikant ir kitoms sritims, kūrimas“ yra skirtas parengti techninę galimybių studiją, skirtai balso atpažinimo technologijai sukurti.

Naujame ilgalaikiame ES 2020 biudžeto projekte, lyginant su dabar galiojančia tvarka, atsirado vienas svarbus pokytis, kuris tarsi praslydo pro pagrindinius naujos finansinės perspektyvos akcentus. Šiame dokumente numatoma, kad ES parama valstybei narei bus siejama su jos Bendro nacionalinio produkto (BNP) dydžiu ir negalės viršyti 2,5 proc. Šalies BNP. Zigmanto Balčyčio nuomone, tokia ES paramos valstybėms narėms sistema, prieštarauja finansinio stabilumo principams.

Kasmetinis pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas jau antrus metus iš eilės vyko elektroniniu būdu. Vasarą pasibaigusio deklaracijų teikimo įvertinimas parodė, jog ūkininkai įgudo naudotis naująja sistema ir pateikia paraiškas, kuriose neatitikimų užfiksuojama žymiai mažiau nei anksčiau. Neatitikimai aptikti 5 proc.

Šįmet nei žiema, nei vasara nebuvo palanki javų augintojams. Žiemą dalis žieminių iššalo, per vasarą juos merkė lietūs. Liūtys neleidžia javų ir nukulti. Tačiau derliaus gausa ir grūdų kainos žemdirbius džiugina. Derlingumą bei grūdų kokybę lėmė ne metrologinės sąlygos, o žemdirbių turima nauja žemės dirbimo bei derliaus nuėmimo technika.

Palangos oro uoste užbaigtas dar vienas ES paramos lėšomis finansuojamas rekonstrukcijos etapas – keleivių terminalo modernizavimas. Jame vienu metu bus galima aptarnauti tiek Šengeno, tiek šiai erdvei nepriklausančių šalių keleivius, praneša Susisiekimo ministerija. „Lietuvai tapus Šengeno erdvės šalimi, stipriai ūgtelėjo keleivių srautai, kuriuos privalome atskirti.

Paramos gavėjais pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ patvirtintos įmonės ir žemės ūkio kooperatyvai projektus pradeda įgyvendinti savo lėšomis. Paramos lėšos išmokamos pateikus mokėjimo prašymus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiemet atnaujintas taisykles, perdirbėjai gali teikti ne daugiau kaip keturis mokėjimo prašymus.

Mano teisėsauga mane „saugo“ - tai perfrazuotas rusiškas lozungas iš ankstesnių laikų (lòzungas [vok. Losung], šūkis; trumpai, aiškiai išreikšta pagrindinė idėja, uždavinys, reikalavimas, principas) – „Mano milicija mane saugo“. Manau, po šio straipsnio teisėsauga saugos labiau. (žodį – saugos - rašau be kabučių!) O gal mane saugo mano Valstybė? Ar saugo? Perskaičiau žurnalisto p. Tomo Čyvo straipsnį  „Mailiaus byla“ II - sustabdyta afera? portale Balsas.

Diegti mokslo pasiekimus versle trukdo nepakankamas mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimas, jų pastangų koordinavimo stoka, įvairios biurokratinės priežastys. Tai pažymi valstybiniai auditoriai, vertinę, kaip skatinama mokslo ir verslo sąveika. Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Nijolės Mickuvienės, Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programos, nesant patvirtinto slėnių valdymo modelio, gali būti vykdomos neefektyviai.

Remiantis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) 2010 m. pažangos ataskaita, priemonių įgyvendinamas vyksta sėkmingai. Pagal ataskaitoje pateiktus rezultatus, pareiškėjai vis aktyviau naudojasi už aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimą skiriamomis kompensacinėmis išmokomis. Teigiami rezultatai KKP II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonėms įgyvendinti skirta beveik 2 770,93 mln. Lt.  404,4 tūkst.

Šiaulių politikai liūdnai juokauja, kad milžiniškos skolos privers pagalvoti, kokius ES remiamus projektus įgyvendinti. Pagal įgyvendintus projektus Šiaulius jau pralenkė Kelmė, o nebetaškyti pinigų abejotiniems sumanymams miesto valdžią įspėja ir Finansų ministerija. Skolų spaudžiama miesto valdžia netrukus gali nebepajėgti gauti ES paramos.

Rytoj baigiasi jau antrasis šiais metais paraiškų rinkimas žemės ūkio produkcijos perdirbimui bei rinkodarai remti. Projektų įgyvendinimui bus naudojamos kitų metų ES ir nacionalinės paramos lėšos.

Šalies kaimo vietovių bendruomenės vis aktyviau naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lėšomis. Luokės, Nevarėnų, Viešvilės ir Antanavo – vienos aktyviausių. Jos  jau ne pirmus metus organizuoja renginius, keičiasi sumanymais, dalijasi patirtimi, įgyvendina įvairius projektus. Šį kartą bendruomenės drauge minėjo Antanavo kaimo 250 metų įkūrimo jubiliejų.