energijos ištekliai

Itin drąsus G-7 narių siūlymas nustatyti viršutinę kainos ribą rusiškai naftai iš žiniasklaidos komentatorių bei ekspertų sulaukė skeptiškų vertinimų ir netgi tapo pajuokos objektu, rašo „Foreign Policy“. Kainų viršutinės ribos nustatymas naftai leistų užkirsti kelią Kremliaus turtėjimui iš vienos svarbiausių eksportuojamų žaliavų bei nukirstų finansus, naudojamus Ukrainos karui.

Europa susiduria su energijos krize. Nežinomybė dėl gamtinių dujų tiekimo, atsiradusi Rusijai užpuolus Ukrainą, išprovokavo staigų kainų šuolį. Išaugusi gamtinių dujų kaina kelia baimę, kad žiemą trūks dujų, o namai bus šalti, rašo „Foreign Policy“. Tai jau spėjo paveikti svarbiausių prekių tiekimą. Trąšų gamyba, kuriai reikia daug gamtinių dujų, yra stabdoma dėl aukštų kainų. Gamintojai kaupia stiklą, laukdami trūkumo ateityje.

Vidinio Europos Sąjungos dokumento juodraštis, kurį kiek anksčiau gavo „Bloomberg News“, atskleidžia, kad Europos Komisija svarstė galimybę įvesti viršutinę dujų kainos ribą. Taip būtų siekiama išvengti „nepakeliamai aukštų“ išlaidų, jeigu Rusija smarkiai sumažintų arba iš viso nutrauktų dujų tiekimą. Kritiniu atveju įvesta aukščiausia kainos riba galiotų ribotą laiko tarpą, o rinkos kainą būtų bandoma išlaikyti kuo ilgiau. Viena galimų priemonių būtų kainų Europos dujų biržose apribojimas.

Europos Sąjunga pasižadėjo kuo greičiau atsisakyti Rusijos gamtinių dujų, tačiau Europos Komisija smarkiai atsilieka nuo užsibrėžtų tikslų, o tai jau šią žiemą gali turėti rimtų pasekmių, rašo „Spiegel International“.  Klausui Mulleriui patinka pranešinėti geras naujienas. Vokietijos Federalinės tinklų agentūros vadovas apie situaciją dujų rinkoje savo „Twitter“ paskyroje rašo kasdien, o pastaruoju metu jo pranešami skaičiai apie kuro saugyklų užpildymo lygmenį auga.

Ramūnas Karbauskis jį regėjo kaip galimą konkurentą, todėl inicijavo partijos įstatų pakeitimą, kad į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkus kandidatuojantis narys privalo turėti nepertraukiamą ketverių metų stažą. Sauliui Skverneliui su komanda atsiskyrus nuo valstiečių žaliųjų ir paskelbus apie naujos partijos kūrimą, Virginijus Sinkevičius daugelio regimas jau kaip galimas šios komandos veidas.

Energijos išteklių kainos Europos Sąjungoje artėjančią žiemą išliks aukštos, o pavasarį sumažės, pareiškė ES energetikos komisarė Kadri Simson. „Per pastarąjį dešimtmetį kainos sumažėjo. Dabar kainos kyla. Jos išliks aukštos visą žiemą ir sumažės pavasarį“, – K. Simson cituoja Italijos televizija „TGcom24“. „Toks šokas kenkia ekonomikai ir gali sulėtinti ES ekonomikos atsigavimą“, – pridūrė komisarė, trečiadienį kalbėdama Europos Parlamente.

Politikai dažnai apie savo darbus kalba pagražintai, tačiau stengiasi išlaikyti vieningą komunikacijos liniją: bent jau neprieštarauti tam, ką pasakė anksčiau. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė kalbėdama apie Vyriausybės galimybes daryti įtaką energijos išteklių kainoms vartotojams tokios taisyklės nepritaikė.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) Lenkijoje pažadėjo saugoti šios šalies ir jos kaimynių prieigą prie alternatyvių šaltinių energijos išteklių tiekimui. „Šio didingo regiono piliečiams, Amerika nekantrauja plėsti mūsų partnerystę su jumis.

Siekiant neskatinti Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, statomos Astravo atominės elektrinės (AE) veiklos, valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) siūlo investuoti į vietos energijos išteklių plėtrą ir bendromis Baltijos šalių pastangomis riboti Astravo AE jėgainėje pagamintos elektros patekimą į biržą.

Edvardas Špokas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europos Komisija trečiadienį priims Energetikos sąjungos strategiją. Kurdama Energetikos sąjunga, bendrija siekia mažinti priklausomybę nuo naftos ir dujų importo iš Rusijos. Dabar daugiau nei pusę energijos išteklių Europos Sąjunga importuoja iš trečiųjų šalių. Rusija Europai tiekia iki trečdalio suvartojamų dujų. Būtent Rusijos agresija Ukrainoje paspartino iniciatyvą kurti Energetikos sąjunga.

Vaidotas Šernius, www.geopolitika.lt   Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjęs vadinamasis skalūnų dujų ir naftos perversmas keičia situaciją visoje energijos išteklių gavyboje. Dar visai neseniai JAV importuodavo dujas, naftą ir jos produktus vos ne iš viso pasaulio. Gamtinės dujos būdavo importuojamos iš Kanados, nafta – iš Venesuelos ar Persijos įlankos valstybių, o benzinas – net iš Europos. Tačiau per pastaruosius dešimt metų situacija pasikeitė kardinaliai.

Rusija pateikė Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) pirmąjį skundą prieš Europos Sąjungą (ES) - dėl energijos išteklių kainų faktoriaus taikymo. Rusijos įsitikinimu, ES antidempingo tyrimus kai kuriais atvejais atlieka neatsižvelgdama į tai, kad energijos ištekliai Rusijoje yra gerokai pigesni nei ES.

Brangstanti energija artimiausiais metais labiausiai įtakos Baltijos šalių transporto sektoriaus įmonių pelningumą. Tokie duomenys gauti tarptautinės audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovės KPMG analitikams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atlikus tyrimus ir įvertinus energijos resursų kainų įtaką įmonių pelningumui.

Jungtinės Tautos (JT) perspėjo, kad pasaulis turi suskubti imtis priemonių, nes, smarkiai didėjant žmonių skaičiui, gali pritrūkti maisto, vandens ir energijos. Išteklių paklausa rekordiškai išaugs, nes prognozuojama, kad iki 2040-ųjų planetos gyventojų skaičius nuo 7 milijardų išaugs iki 9 milijardų. Be to, per ateinančius 20 metų vidurinioji klasė padidės 3 milijardais gyventojų. JT teigia, kad jau 2030 metais pasauliui reikės bent 50 proc. daugiau maisto, 45 proc.

Brangstantys energijos ištekliai didžiausią grėsmę kelia pramonės, statybos ir transporto įmonių pelningumui. Žymesnis energijos kainų resursų šuolis reikštų, kad šie sektoriai gali patirti nuostolių. „Tyrimo rezultatai parodė, kad brangstant energijos ištekliams, pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai – pramonė, statyba, transportas yra ypač pažeidžiami, nes kainai augant, gerokai išauga energijos išteklių sąnaudos, kurios gali žymiai paveikti įmonės pelningumą.

Atsinaujinančios energetikos plėtrą siūloma paskelbti nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu, o šilumos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių iki 2015 metų padidinti iki 70 procentų, 2020 metais – iki 85 procentų suvartojamo šilumos poreikio. Tai savo pareiškime „Už tikrą energetinę nepriklausomybę!“ ragina trylika atsinaujinančios energetikos, šilumos bei vandens tiekėjų asociacijų, energetikos ekspertų.

Vyriausybė atsiėmė pakoreguoti Seimui pateiktą Nacionalinę energetikos strategiją. Tai trečiadienį patvirtino Premjeras Andrius Kubilius. Pasak Vyriausybės vadovo, dokumentas atsiimtas siekiant jį patobulinti ir grąžinti aktualesnį bei išsamesnį. „Mes neatsiėmėme. Bet Ekonomikos komitetas pasiūlė dar kai kuriuos dalykus papildomai taisyti ir tame yra logikos. Nes iš tiesų derybos dėl atominės elektrinės, aš tikiuosi, sėkmingai eina į pabaigą.

Lietuvos noras apie energetikos problemas Europos Sąjungoje kalbėti vienu balsu pildosi. Europos Komisija (EK) patvirtino išorinės energetikos politikos strategiją, kurioje žadama sukurti mechanizmą, kad visos Bendrijos šalys galėtų kartu derėtis su energijos ir jos išteklių tiekėjais, praneša LTV „Panorama“. Lietuvos ir jos kaimynių raginimai kurti bendrą Europos Sąjungos energetikos politiką nenuėjo veltui.

Verslas dar kartą aiškiai sako, ko reikia, kad Lietuva susigrąžintų Baltijos tigro titulą – padoresnių energijos išteklių kainų, pakeliamų paskolų ir dar pažaboti valstybės tikrintojų apetitą, rašo „Verslo žinios“. Seimo nariai susirinko į sesiją, partijos lipdo sąrašus savivaldos rinkimams, Laisvosios rinkos institutas dar sykį pakartojo, kad šalį alina šešėlis, nedarbas ir emigracija. Valstybės kontrolieriai užsiminė, kad akcizų didinimo pasekmės nebuvo pakankamai numatytos.