energija

Europoje gamtinių dujų kainos trečiadienį perkopė 300 eurų už megavatvalandę ribą, o ketvirtadienį jos toliau juda aukštyn ir siekia apie 312 euro už megavatvalandę. Tai yra aukščiausias lygis nuo tada, kai kovo mėnesį, netrukus po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, buvo fiksuotas rekordinis kainų šuolis. Trečiadienį 18.50 Lietuvos laiku Nyderlandų biržoje TTF gamtinių dujų vieno mėnesio trukmės ateities sandorių kaina pasiekė 300,165 euro už megavatvalandę, per dieną padidėjusi 11 procentų.

Europa susiduria su staigiu sąskaitų už elektros energiją augimu, kurį lėmė stulbinančios dujų kainos, nes karas Ukrainoje vyksta paraleliai su energetiniu karu, kurį Rusija pradėjo gerokai anksčiau nei įsiveržė į Ukrainą. Lietuva taip pat patyrė elektros kainų šoką, o artėjantis ruduo verčia itin stipriai nerimauti dėl ateities.

Lenkijos vyriausybė patvirtino du įstatymų projektus energijos išteklių kainų augimui švelninti, skelbia Lenkijos radijas. „Saugumas. Energetinis ir finansinis saugumas – mūsų mąstymo pagrindas. Tai yra pagrindinis „Teisės ir teisingumo“ [valdančiosios partijos] valdybos filosofijos elementas“, – pareiškė vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis.

Premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, kad elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete gali būti skirta  0,5–1 mlrd. eurų, finansų analitikai sutinka, kad tai daryti reikia, tačiau primena, jog tai didins valstybės skolą, gali didėti mokesčiai ar atsiras naujų, o galbūt bus mažinamos valstybės išlaidos.  Tuo metu politologas neatmeta, kad kompensacijos gali būti siejamos ir su artėjančiais rinkimais.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kylant energijos kainoms turi būti apsaugoti pažeidžiamiausi gyventojai.  „Būtina įvertinti siūlomus veiksmus tiek karo, tiek energetikos išteklių kainų kontekste. Turime užtikrinti, kad nedidėtų energetinis skurdas, o priimami sprendimai apsaugotų pažeidžiamiausius gyventojus“, – pranešime teigė šalies vadovas. antradienį susitikęs su už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingu Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad valstybė pasirūpins veiklą stabdančios nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientais, o dėl tokios situacijos ji teigia nematanti energetikos ministro Dainiaus Kreivio atsakomybės. „Perlo Energijos“ klientais iki metų pabaigos bus pasirūpinta, nepaisant to, kaip kam atrodo vieni ar kiti mano pasisakymai, bet Vyriausybė savo atsakomybę jaučia ir savo darbą padarys“, – antradienį interviu LRT radijui sakė premjerė.

Nepriklausomai elektros tiekimo bendrovei „Ignitis“ nutraukiant neterminuotas sutartis su dalimi verslo klientų, kitos dvi didžiausios elektros tiekėjos – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ – pastaruoju metu to nedaro.  „Ignitis“ praėjusią savaitę kai kuriuos klientus informavo, jog sutartys keičiamos fiksuotai dedamajai nebepadengiant su elektros kaina tiesiogiai susijusių elektros balansavimo išlaidų, o jiems nesutinkant dėl keičiamų sąlygų jie sutartis gali  nutraukti.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Vyriausybė aplaidžiai stebi susiklosčiusią situaciją dėl energijos išteklių brangimo ir ragina parengti krizės įveikimo planą žiemai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak V. Blinkevičiūtės, rekordines aukštumas siekia jau ne vien dujų ir elektros kainos, bet ir biokuro, kuris daugelyje savivaldybių naudojamas šilumos gamybai.

Elektros birža „Nord Pool“ ketvirtadienį paragino rinkos dalyvius teikti daugiau kasvalandinių paraiškų vietoje siūlymų tiekti elektrą keletui valandų už tą pačią kainą (vadinamųjų „blokų“). Anot biržos, tai leistų užtikrinti, jog siūlymai nebus paradoksaliai atmesti, ir taip būtų sumažinta biržoje prekiaujamos elektros kaina.

Nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ tikisi iki metų pabaigos parduoti turtą ir atsiskaityti su klientais bei kreditoriais, sako jos vadovas. Vilius Juraitis tikina, kad bendrovė dabar stabdo tik pagrindinę veiklą – elektros tiekimą, tačiau dėl to jai nereikia bankrutuoti.  „Tai nebus bankrotas, įmonė tęsia veiklą iki kitų metų pradžios, kol išparduos turtą, kompensuos visiems vartotojams galimus nuostolius, jeigu jie išeis pas kitus tiekėjus, pas kurį elektra bus brangesnė.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su premjere Ingrida Šimonyte. Šalies ir Vyriausybės vadovai aptarė padėtį elektros rinkoje bei kitus klausimus. Numatė, kad Vyriausybė turėtų parengti priemonių planą, kaip padėti gyventojams. Apie vykusį susitikimą ir trumpas pokalbio detales vėliau pakomentavo ir Prezidentūra. „Prezidentas su ministre pirmininke aptarė padėtį Lietuvos elektros rinkoje, taip pat kitų energetikos išteklių kainų šuolį.

Energetikos ministrui pranešus, kad rugsėjį visuomenei bus pristatytas elektros taupymo planas, energetikos viceministrė Inga Žilienė teigia, kad iš esmės tai bus gyventojų švietimo kampanija. „Mes planuojame rugsėjį paleisti plačią viešinimo, edukacijos, gyventojų informavimo kampaniją, nes yra paprastų patarimų, kaip pakeitus įpročius galima sutaupyti“, – trečiadienį lrt radijui sakė I. Žilienė.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje bei Latvijoje augo 15 proc. ir siekė po 421 eurą už megavatvalandę (MWh), o Estijoje kaina didėjo 26 proc. iki 353,7 euro, antradienį pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė 3 proc. mažesnė elektros gamyba, palyginti su ankstesne savaite, taip pat 13 proc. mažesnis elektros srautas iš Suomijos ir 6 proc.

Augat šildymo ir elektros kainoms, vyriausybinės ir savivaldybių įstaigos žada taupyti: vienos mažins elektros, šilto vandens sunaudojimą, kitos keis šviestuvus. Dalis įstaigų dar svarsto, kokių priemonių imtis. Rugpjūčio 17-ąją Energetikos ministerijoje bus tariamasi, kaip mažinti energijos išteklių kainas bei juos taupyti biudžetinėse įstaigose. Ministerija BNS informavo, kad Energijos efektyvumo politikos grupė rengia rekomendacijas.

Energetikos rinkos reguliuotojui trečiadienį paprašius prokurorų ginti viešąjį interesą dėl nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ vienašališkai keičiamų sutarčių su klientais sąlygų, taip pat laikinai areštuoti įmonės turtą, įmonės vadovas sako, kad bendrovė neturi planų parduoti turtą.  „Mūsų nuomone, turtą reikėtų vertinti tada, jeigu mes jį turėtume planų parduoti. Šiuo metu mes neturime planų parduoti jokio turto“, – BNS trečiadienio vakarą teigė Vilius Juraitis.

Elektros rinkos liberalizacijos procesas Lietuvoje vyksta nesėkmingai, todėl trečiąjį jo etapą reikia atidėti, sako prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius. „Kol teisinė bazė nebus patobulinta, kol nebus praėję pakankamai laiko įsitikinimui, kad liberalizuotas procesas veikia saugiai, apie trečiąjį liberalizacijos etapą galima kalbėti turbūt tik vienu žodžiu: atidėti.

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas paprašė vyriausybės pareigūnų ir privačiojo sektoriaus darbuotojų energiją tausoti atsisakant ir tokių dalykų kaip kaklaraištis. Spaudos konferencijoje pasirodęs su baltais marškiniais prasegta apykakle ir mėlynu švarku, P. Sanchezas paaiškino, kad šiek tiek oficialumo atsisakė ne dėl papročio penktadieniais rengtis kasdieniškiau, o norėdamas mažinti komunalinių paslaugų vartojimą. Jis nesakė, kaip atsisakant kaklaraiščių galima sutaupyti energijos.

Vakarai pateko į keblią padėtį dėl didelių energijos kainų ir menkos pasiūlos. Kadangi gamtinių dujų eksportas sudaro tik 2 proc. Rusijos BVP, Kremliui ši sritis nėra Achilo kulnas. Tačiau dujų importas kritiškai svarbus klientams, pavyzdžiui, Vokietijai. Ten savivaldybės jau imasi taupyti šildomų plaukimo baseinų sąskaita. Ir bus dar blogiau. Žiemą planuojamų tiekti dujų kainos – septyniskart didesnės negu ilgametis vidurkis.

Elektros linijos tarp Lietuvos elektrinės ir Alytaus transformatorių pastotės rekonstrukcijai papildomai skiriama 4,1 mln. eurų (be PVM), ji iš viso kainuos 19,1 mln. eurų (be PVM). Šiam pakeitimui pirmadienį pritarė „Litgrid“ akcininkai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.

Padidėjusi vėjo elektrinių gamyba regione ir sumažėjusi vietinė gamyba elektros kainas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažino 9 proc. – liepos 4–10 dienomis vidutinė jos kaina šalyje siekė 272,6 euro už megavatvalandę (MWh). „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad praėjusią savaitę vėjo gamyba regione augo 4 proc. ir sugeneravo 657 MWh daugiau elektros, o Lietuvoje gamyba sumažėjo 31 proc., ją pakeitė „Nordbalt“ jungtis, kuri buvo išnaudojama 100 proc.

Dujotiekis „Nord Stream“, kuriuo į Vokietiją atkeliauja didžioji dalis rusiškų dujų, nuo pirmadienio bus uždarytas suplanuotai techninei priežiūrai, tuo metu Vokietijoje stiprėja nerimas, kad tiekimas gali nutrūkti visam laikui. Šalis jau jaučia karo Ukrainoje sukeltą energijos trūkumą, verčiantį daugelį namų ūkių ir įmonių išjungti kondicionierius arba sumažinti apšvietimą.

Ne tik žmogus, bet ir vieta turi neigiamos energijos. Sužinokime, ar tai yra jūsų namuose. Žmonės yra įpratę mąstyti materialiai: jie įpratę prie daiktų, kuriuos galima paaiškinti ir paliesti, tačiau frazę „bloga energija" suvokia ne visi. Tačiau kiekvienas žino, kad tai jaučia žmogus, kuris visada yra nelaimingas arba gyvena nepalankioje aplinkoje. Čia energija iš teigiamos virsta neigiama ir pakimba ore kaip audros debesis.

Per praėjusius metus Latvijoje suvartota 192,9 petadžaulio (PJ) energijos – 4,9 proc. daugiau nei 2020-aisiais, praneša nacionalinė statistikos tarnyba. Hidroelektrinės, vėjo jėgainės ir saulės mikrogeneratoriai pernai pagamino 2856 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos – 2,5 proc. daugiau nei užpernai. Hidroelektrinės gamybą padidino 4 proc., saulės energijos elektrinės – 40 proc., tuo tarpu vėjo jėgainės – sumažino 20,3 procento.

Nuo ketvirtadienio gyventojai vėl galės teikti paraiškas valstybės kompensacijoms nuosavoms saulės elektrinėms įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Tam skirta 29,9 mln. eurų.   Tuo metu kvietimą gauti subsidiją nutolusioms saulės elektrinėms planuojama paskelbti artimiausiu metu. Paraiškas subsidijai nuosavoms saulės elektrinėms bus galima teikti iki rugpjūčio 1 dienos per informacinę sistemą APVIS, pranešė Energetikos ministerija.

Vartotojai turėtų nedelsdami pradėti mažinti energijos suvartojimą, sekmadienį paragino trijų didžiųjų Prancūzijos energetikos įmonių vadovai, perspėdami apie socialinę įtampą kitą žiemą, jei atsargos nebus papildytos.  „Pastangos turi būti neatidėliotinos, kolektyvinės ir didžiulės“, – savaitraščio JDD straipsnyje paragino „TotalEnergies“ vadovas Patrickas Pouyanne, EDF vadovas Jeanas-Bernardas Levy ir ENGIE vadovė Catherine MacGregor.

Europos Sąjungos lyderiai, ankstesnę dieną nutarę suteikti kandidačių įstoti į bloką statusą Ukrainai ir Moldovai, penktadienį sutelkė dėmesį į ateinantiems mėnesiams prognozuojamas ekonomikos problemas ir recesijos grėsmę, didžia dalimi susijusias su Rusijos karu Ukrainoje. Briuselyje susirinkę 27 Bendrijos šalių lyderiai ieško būdų, kaip suvaldyti didėjančią infliaciją, energijos kainų šuolius, verslo silpnėjimą, blėstantį vartotojų pasitikėjimą ir didėjantį spaudimą biudžetams.

Energetikos ministerijos sprendimą leisti žmonėms, dar nepasirinkusiems nepriklausomo elektros tiekėjo, apsispręsti iki kitos savaitės pabaigos, verslas giria.  „Perlas energija“ direktorius ir Lietuvos nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos vadovas Vilius Juraitis sako, kad tai ministerijos „dovana“, tiems, kurie dar neapsisprendė.   „Yra daugiau laiko tiems, kurie vis dar dvejoja ir teigė, kad jiems reikia daugiau laiko“, – BNS teigė įmonės vadovas.

Šeštadienis yra paskutinė diena 1–5 tūkst. kilovatvalandžių elektros per metus suvartojantiems buitiniams vartotojams nuo liepos mėnesio sudaryti sutartis su nepriklausomais tiekėjais.   To nepadariusiems, „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) laikinai teiks garantinio tiekimo paslaugą, o jos kaina bus 25 proc. didesnė nei praėjusio mėnesio vidutinė biržos kaina. Be to, teks papildomai mokėti už elektros persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas.

Elektros linijos tarp Lietuvos elektrinės ir Alytaus transformatorių pastotės rekonstrukcijai papildomai skiriama 4,1 mln. eurų, ji iš viso kainuos 19,1 mln. eurų (be PVM), pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Šiam pakeitimui pritarimo bus prašoma liepos 11-ąją šaukiamame neeiliniame „Litgrid“ akcininkų susitarime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl būsimam vėjo parkui Baltijos jūroje reikalingos infrastruktūros sausumoje vystymo plano.   Energetikos ministerija parengė nutarimo projektą, kuriuo numatoma nustatyti teritorijas būsimo parko jungtims sausumoje ir su tuo susijusiai infrastruktūrai, taip pat pradėti rengti šių teritorijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai pritarė papildomų 3 mln. eurų (su PVM) skyrimui elektros tinklų sinchronizavimui su kontinentine Europa svarbios oro linijos Jurbarkas-Bitėnai rekonstrukcijai. Pernai kovą pasirašytos sutarties su bendrovėmis „Empower-Fidelitas“ ir „Empower AS“ vertė siekia 14,9 mln. eurų (su PVM), tačiau valdyba siūlymu, numatyta dar 3 mln.

Kainų šuoliai už elektrą gyventojus privertė apmąstyti galimybę įsirengti saulės elektrines. Nors paraiškas kompensacijai gauti pateikė tūkstančiai žmonių, specialistai perspėja neapsigauti, mat neatsakingai įvertintos sutarties sąlygos gali lemti, kad žadėta parama nebus suteikiama.

Nuo birželio 1-osios keičiasi AB „Smiltynės perkėlos“ perkėlimo per Kuršių marias paslaugų kainos. Šis pokytis daromas atsižvelgiant į įgyvendintas ir planuojamas bendrovės investicijas, energetinių resursų (kuro ir elektros energijos) kainas. Persikelti su automobiliu brangs daugiau nei 5 eurais.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad derybos dėl naujo sankcijų paketo Rusijai stringa dėl Vengrijos pasipriešinimo energijos importo embargui, o situaciją galėtų išspręsti pagalba Ukrainai užsitikrinant energetinę nepriklausomybę.

Kėdainių fosforo trąšų gamyklai „Lifosa“ sustabdžius veiklą, miestas liko be pigesnės šilumos – ją iki balandžio tiekusi bendrovė nutraukė pigesnės energijos tiekimą. Ar jis bus atnaujintas ateityje, kol kas neaišku. Rajono meras sako, kad gyventojai neturėjo pajusti šių pokyčių, nes jie įvyko šildymo sezono pabaigoje, tačiau ar „Lifosa“ tieks šilumą ateityje, Kėdainių vadovas garantijų pripažino neturintis.

Maskvai paskelbus sankcijų Vakarų energetikos bendrovėms ir vėl sumažėjus vienu iš svarbių dujotiekių Europai tiekiamų dujų srautui, Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas ketvirtadienį apkaltino Rusiją naudojant energiją kaip ‚ginklą“. „Reikia pasakyti, kad padėtis pasiekė kritišką tašką, nes energija dabar keliose srityse yra naudojama kaip ginklas“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją.

Lietuvos elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa būtų galima pagreitinti pirmiau įgyvendinus pačius svarbiausius jos projektus, o kitų vykdymą atidedant jau po faktinio susijungimo, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.

Vokietija sekmadienį pareiškė padariusi pažangą smarkiai sumažinanti šalies priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių, o tai yra strateginis pokytis, kurio didžiausia Europos ekonomika ėmėsi nuo tada, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Rusijos tiekiama nafta dabar sudaro 12 proc. viso šalies naftos importo, palyginti su anksčiau buvusiais 35 proc., sakoma šalies Ekonomikos ministerijos pranešime. Anglies importas iš Rusijos taip pat sumažintas nuo 45 iki 8 proc. visų Vokietijos pirkimų.

JAV prezidentas prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį sakė, kad jo šalis neleis Rusijai naudotis „dujų šantažu“ spausti Vašingtono sąjungininkes Europoje ir žlugdyti sankcijas, įvestas Maksvai už invaziją į Ukrainą. „Neleisime Rusijai bauginimu arba šantažu išsisukti nuo šių sankcijų. Neleisime jiems naudotis savo nafta ir dujomis, kad išvengtų padarinių už savo agresiją“, – pabrėžė J. Bidenas.

Vokietijos vyriausybė nemano, kad Rusija, vien tik dėl jos papildomų nepagrįstų reikalavimų nutraukusi gamtinių dujų eksportą į Lenkiją ir Bulgariją, išliko patikima energijos išteklių tiekėja, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama federalinės vyriausybės atstovą Steffeną Hebestreitą.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Mažeikių naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“ savo reikmėms statys 57 megavatų (MW) vėjo jėgainių parką.  „Įmonė pranešė, kad investuos į 57 megavatų parką šalia gamyklos, kuris aprūpins įmonę elektra“, – po susitikimo su „Orlen“ vadovu Danieliu Obajteku pirmadienį spaudos konferencijoje Vilniuje pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys.  D. Obajtekas patikino, kad leidimai objektui yra gauti.

Elektrėnuose netrukus visoms, per 30 savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų – mokykloms, vaikų darželiams, ligoninei – elektrą pradės tiekti už 1,1 mln. eurų įrengta 1,2 MW galios saulės elektrinė. Ją įrengė savivaldybė, o ją finansavo kartu su valstybe.  Kaip BNS teigė Elektrėnų savivaldybės Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė,  APVA saulės elektrinei įrengimui skyrė 80 proc. lėšų (861,8 tūkst. eurų), likusius 20 proc. (apie 200 tūkst.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino diversifikuoti energijos eksportą į Aziją ir apkaltino Europos šalis destabilizuojant rinką savo pastangomis atsisakyti Rusijos energijos išteklių. „Turime diversifikuoti eksportą“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame vyriausybės posėdyje energetikos klausimais.

Seimas ketvirtadienį priėmė kelių įstatymų pataisas, kuriomis patvirtinta vėjo parkų plėtra Baltijos jūroje, taip pat nustatyti didesni energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių tikslai. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, pirmojo jūrinio vėjo parko Lietuvoje statybos yra ypač svarbus energetikos projektas. „Lietuva negali šiandien patenkinti savo energetikos poreikių, didžiąją dalį elektros importuojame, tik 20–35 proc. pasigaminame patys ir apie 70 proc.

Politikams svarstant, kaip sumažinti šalies priklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių ir skatinti atsinaujinančią energetiką bei taip sumažinti elektros, dujų bei šildymo kainas, Seimo frakcijų seniūnai tokias  priemones penktadienį aptarė su premjere Ingrida Šimonyte.  Susitikimo dalyviai sako, kad per aštuonerius metus 80-90 proc. Lietuvoje suvartojamos energijos turėtų būti vietinės gamybos.

Pamiršta karo technologija Žemę galėtų saugiai išmaitinti milijonus metų, tačiau jos nenaudojame. Šiuolaikinės civilizacijos gyvybės eliksyras yra energija už prieinamą kainą.  Energija mums leidžia šildyti namus. Auginti ir šaldyti maistą. Išvalyti vandenį. Gaminti produktus. Atlikti organų persodinimo operacijas. Važiuoti mašinomis. Dirbti. Arba atidėlioti darbą ir vietoj to skaityti tekstą apie ateities energiją. Žmonių skaičius iki 2040-ųjų spėjama, kad išaugs nuo 7,7 mlrd.

Čekija ketvirtadienį paskelbė konkursą dėl naujo reaktoriaus statybos Dukovanų atominėje elektrinėje, šaliai siekiant išplėsti branduolinės energijos gamybą. Trys bendrovės – JAV „Westinghouse“, Prancūzijos EDF ir Korėjos KHNP – praėjo čekų vyriausybės saugumo vertinimą ir turėtų dalyvauti konkurse dėl šio pelningo projekto. Pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela nurodė, kad maždaug 6 mlrd. eurų siekianti projekto vertė yra didžiausia vienkartinė investicija Čekijoje.

Gamtinių dujų ir elektros kainoms toliau augant, elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ gali būti nepajėgi subalansuoti pinigų srautus, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas. Seimo ir Vyriausybės nariai svarsto, kaip sušvelninti elektros ir dujų kainų augimą gyventojams nuo šių metų liepos.  „Jeigu vis tik būtų tokia situacija (elektros – BNS) kainos dar vis tik kiltų į viršų ar nemažėtų yra, matyt, rimta rizika, kad įmonė finansiškai negalės 100 proc.

Išaugus dujų kainoms bei pastaruoju metu sumažėjus vėjo generacijai, Lietuvoje per savaitę vidutinė elektros kaina augo 2 proc. ir siekė 181,7 euro už megavatvalandę (MWh). Elektros kaina Latvijoje praėjusią savaitę buvo 177,6 euro už MWh, o Estijoje – 159,3 euro, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, pagrindine aukštų elektros kainų priežastimi tapo išaugusios dujų kainos, taip pat pastarosiomis savaitėmis vyravusi maža vėjo generacij...