energija

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė taisyklių projektui, kuriuo daug energijos naudojančios šalies perdirbimo pramonės įmonės, nukentėjusios nuo Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą padarinių – smarkiai išaugusių energijos kainų, galės pretenduoti į valstybės negrąžintiną paramą.

Viltys, kad infliacijai pasiekus 20 procentų, ji jau rudenį ims slūgti, dužo į šipulius. Bendras kainų augimas šalyje rugsėjį perkopė 24 procentus. Energijos išteklių – dujų, elektros – kaina per metus augo kone 70 procentų, o maisto produktų kainos padidėjo trečdaliu. Kai kurie ekonomistai tokį kainų kilimą vadina nekontroliuojamu ir tvirtina – artimiausiai mėnesiais kainos tik augs.

Dvi vėjo jėgaines pasistatę Aukštaitijos verslininkai atėjus elektros brangymečiui liko nusivylę. Tam išleidusi du milijonus eurų, bendrovė skundžiasi, kad dėl biurokratinių kliūčių dabar nebegali pati naudoti savo pagamintos pigios elektros. Įmonė savo pagamintą elektrą priversta parduoti į rinką pigiai, o pirkti iš elektros tiekėjo sau jau keturis kartus brangiau.

 Įsipareigojimų klientams nesugebėjusiai įvykdyti ir veiklą sustabdžiusiai nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas Energija“ Vartotojų teisių apsaugos tarnyba skyrė 90 tūkst. eurų baudą už vartotojų klaidinimą. Atlikusi tyrimą tarnyba nusprendė, kad „Perlas Energija“ pateikė klaidinančią informaciją apie siūlomas fiksuotas elektros kainas, tokiu būdu klaidindama vartotoją, kuris pagrįstai tikėjosi gauti sutartą fiksuotą kainą visą sutartyje numatytą laiką.

Išaugusių energijos kainų kompensavimui kitų metų biudžete numatytas milijardas eurų, bus siekiama neviršyti 5 proc. biudžeto deficito, BNS ketvirtadienį sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. „Turime energetinį karą ir milžinišką infliaciją. Todėl biudžeto pagrindinis dėmesys skiriamas energetiniam saugumui ir pajamų didinimui.

Siekdama taupyti energiją ir pinigus, Talino miesto valdžia nusprendė šiemet atsisakyti naujametinių fejerverkų ir sutrumpinti Kalėdų ir šventinio apšvietimo sezoną, ketvirtadienį pranešė „Postimees“. „Nusprendėme, kad būtų teisinga šiais metais atsisakyti fejerverkų“, – žurnalistams sakė meras Michailas Kolvartas ir pridūrė, kad jų nebebus nei miesto centre, nei atskiruose gyvenamuosiuose rajonuose.

Pirmadienio popietę Vilniuje įvyko elektros gedimas, kurio metu sostinės centre be elektros buvo likę keli šimtai klientų. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) teigia, kad gedimas pašalintas. ESO atstovas Paulius Kalmantas BNS patvirtino, kad po žeme esančio aukštos įtampos kabelio gedimas buvo pašalintas mažiau nei per valandą, o elektros tiekimas atstatytas.  Apie pirmadienio popietę Vilniaus centre sutrikusį elektros tiekimą pirmasis pranešė portalas lrt.lt.

Europos Sąjungos (ES) šalims reikėtų sumažinti dujų vartojimą 9–13 proc., kad per šildymo sezoną nebūtų išnaudotos visos saugyklose laikomos atsargos, jei tiekimas iš Rusijos nuo lapkričio 1 dienos visiškai nutrūktų, rašoma pirmadienį paskelbtoje Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) dujų rinkų ketvirčio ataskaitoje, kurią cituoja „Deutsche Welle“. TEA skaičiavimais, jeigu ES šalys per šildymo sezoną sumažins dujų vartojimą 9 proc.

Infliacija vėl ryja prognozes ir muša rekordus. Rugsėjį ji pasiekė naujas beveik 23 proc. aukštumas. Ekonomistai žadėjo, kad jau praėjusį mėnesį kainos nustos augti, tačiau brangstanti energija ir maistas į šipulius daužo visas ankstesnes prognozes. Dabar ekonomistai ragina infliacijos mažėjimo palaukti spalį. Prezidentas Gitanas Nausėda žeria priekaištus vyriausybei – esą ji nieko nepadarė, kad šiuo sunkiu metu palengvintų žmonėms gyvenimą.

Saulės baterijos sparčiai populiarėja ir Latvijoje. Tiesa, gyventojai jas dažnai kaip papuola patys montuoja tiesiog ant daugiabučių namų fasadų ar balkonų ir taip bjauroja pastatus. Aiškėja, kad tokios saulės baterijos ant daugiabučių „dygsta“ neteisėtai. Specialistai įspėja, kad mėgėjiškai sumontuoti nežinia kokie įrenginiai gali būti pavojingi. Devynių aukštų daugiabutis Lubānas gatvėje Rygoje. Saulės kolektoriai yra rankų darbo, o kabelis kabo tiesiog ant lango ir balkono.

Statistikams paskelbus, kad išankstinė metinė infliacija rugsėjį siekė 22,5 proc. ir buvo didžiausia per 26-erius metus, ekonomistai sako, kad ją lėmė trečdaliu išaugusi centralizuotos šilumos kaina, taip pat kietojo kuro ir maisto produktų brangimas. Anot jų, tikėtina, kad kainos ir toliau augs, didėjančias sąnaudas dėl elektros ir dujų brangimo verslui toliau perkeliant ant vartotojų pečių.

Aiškėja, kiek netrukus gali brangti elektra ir dujos – elektros kaina gyventojams gali pakilti beveik tris kartus, o dujos dar daugiau – 4 kartus. Toks drastiškas kainų šuolis lauktų, jei vyriausybė bent dalies brangimo nekompensuotų. O ji tai daryti ketina, tačiau konkrečių skaičių, kokią dalį kainos padengs, dar nesako. O štai Seimo nariai jau skaičiuoja, kad visai realu kitąmet įgyvendinti prezidento Nausėdos siūlymą elektros tarifų kitąmet nedidinti.

Energetikos ministras Dainius Kreivys kartu su dar 14 Europos Sąjungos (ES) valstybių už energetiką atsakingais ministrais pasirašė bendrą kreipimąsi į ES energetikos komisarę Kadri Simson dėl gamtinių dujų kainų viršutinės ribos nustatymo. Laišką pasirašiusios valstybės laikosi pozicijos, jog tai būtų veiksmingiausias būdas sumažinti elektros energijos kainas, tuo pačiu išvengiant dujų vartojimo didėjimo.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovui paskelbus naujausias prognozes, kad reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams 2023 metais gali didėti beveik du kartus, o  dujų kaina –  2,6-2,8 karto, energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad tokių kainų gyventojams mokėti nereikės.

Kylant energetinių išteklių kainoms Lietuvos muziejai užsidaryti neketina, tačiau dabartinis j jų finansavimas nėra pakankamas, sako Lietuvos muziejų asociacijos primininkas. Pasak Mariaus Pečiulio, didžiausių iššūkių patiria Jūrų muziejus Klaipėdoje ir Valdovų rūmai Vilniuje. Šių muziejų vadovų teigimu, išaugus kainoms jų išlaidos elektrai padidėjo 14-15 kartų. Klaipėdos muziejuje jau trumpinamas darbo laikas, svarstoma keisti veiklos modelį.

Atvėsus orams jau daugėja peršalimo susirgimų. Gyventojai skundžiasi, kad namuose šalta. Tačiau dauguma šildymo sezono bijo kaip velnias kryžiaus, mat baiminasi didžiulių sąskaitų. Higienistai perspėja, kad 16 laipsnių namuose yra pavojinga riba, kuri gali grėsti ligomis. Žmonėms taupant šiliumai sveikatos sąskaita, prezidentas savo laiške Seimo nariams jau atskleidžia, kiek brangs elektra ir dujos nuo sausio ir liepos. Esą kainos veikiausiai kils du kartus, ir solidžiai – po 40 procentų.

Gyventojai, turintys ar suplanavę įsirengti saulės ar vėjo elektrines, taip pat valstybės ar savivaldybių institucijos galės gauti valstybės kompensacijas už energijos kaupiklių įrengimą. Tokie kaupikliai kaups perteklinę elektrą, ją panaudojant vėliau ir taip sumažinant jos pasaugojimo kaštus. Tokia parama suplanuota pirmą kartą. Gyventojų kaupikliams šiemet skirta 1 mln. eurų, o valstybės ar savivaldybių institucijoms – 3 mln. eurų iš Klimato kaitos programos, pranešė Aplinkos ministerija.

Didžioji Britanija trečiadienį pristatė šešių mėnesių planą, įsigaliosiantį nuo spalio, pagal kurį valstybė apmokės maždaug pusę įmonių sąskaitų už energiją, ministrei pirmininkei Liz Truss siekiant stabdyti pragyvenimo išlaidų augimą.  Pranešimas paskelbtas artėjant penktadieniui, kai naujasis Didžiosios Britanijos iždo kancleris Kwasi Kwartengas pristatys mokesčių mažinimo planus, skirtus padėti su dešimtmečių aukštumas pasiekusia infliacija susiduriantiems gyventojams.

Dujos Europos rinkoje dabar kainuoja dvigubai brangiau nei pirmąjį pusmetį, tad ir gyventojai turi pasiruošti, kad ir jiems greitai teks už dujas mokėti brangiau. Nors Vyriausybė žada ir toliau dalį brangimo kompensuoti, prezidentūra Seimą perspėja, kad jau dabar rekordiškai brangios dujos pagal preliminarų Vyriausybės planą kitąmet gali dar brangti – du kartus po 40 proc.

Dalis lietuviško kapitalo prekybos įmonių aljanso „Aibė“ narių, dėl kelis kartus išaugusių energijos kaštų sprendžia ar tęsti ir kaip tęsti parduotuvių veiklą: dirbti iš dalies, užsidaryti šaltajam sezonui ar apskritai nutraukti veiklą.  „Šiandien aljanso parduotuvių energijos kaštai siekia iki 8 proc. nuo pardavimų apyvartos, kai pernai vidutiniškai sudarė 1–1,5 proc. Turint omenyje, kad parduotuvių pardavimų marža vidutiniškai sudaro 20 proc.

Vokietijos komunalinių paslaugų įmonėms pastarosiomis savaitėmis teko susidoroti su didžiuliu klientų skambučių kiekiu, kurie buvo pikti ar beviltiškos būsenos dėl nepaprastai didelių sąskaitų už energiją, praneša „Reuters“. Didžiausia komunalinė įmonė E.ON padidino savo pajėgumus norėdama priimti skambučius iš vartotojų, kurie buvo šokiruoti sužinoję, kiek pastaraisiais mėnesiais išaugo jų sąskaitos už energiją.

Lietuvos energetikos agentūra, reaguodama į išaugusias energijos kainas ir kylantį visuomenės poreikį mažinti išlaidas už ją, pristato Energijos taupymo gaires, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Gyventojams, paslaugų ir pramonės įmonėms skirtame dokumente ne tik vienoje vietoje pateikiami įvairių sričių patarimai, bet ir suteikiama galimybė palyginti taupymo veiksmus pagal teikiamą naudą ir reikalingas pastangas. Šias gaires numatoma nuolat pildyti, atnaujinti ir užtikrinti jų aktualumą.

Kompensacijos už itin aukštas energijos kainas gyventojams šiemet valstybei atsieis 700–800 mln. eurų, arba daugiau nei 1 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiais metais jau įvyko biudžeto tikslinimas, ir reikėtų prisiminti sprendimus, kurie jau buvo padaryti: per biudžeto tikslinimą buvo numatyta kompensacija elektros ir dujų  kainai tam, kad kainos vartotojams augtų ne daugiau kaip 40 proc.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pradėjo pirmųjų Lietuvoje išmaniųjų elektros energijos skaitiklių diegimo darbus. Nuo šiol kas mėnesį tikimąsi iš senųjų ir naujuosius pakeisti apie 40 tūkst. apskaitos prietaisų, rašoma pranešime spaudai. Natūralu, kad vis didesniam skaičiui šalies gyventojų taps aktualu būtent kas ir kada diegs išmaniuosius elektros apskaitos prietaisus.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ iki 2025 metų pabaigos Lietuvoje žada investuoti daugiau nei 1,6 mlrd. eurų.  Įmonė pranešė ketinanti įrengti daugiau nei 1,8 tūkst. megavatų (MW) galios vėjo bei saulės parkų, taip pat statyti gamyklą, kuri atsinaujinančių išteklių energiją paverstų į žaliąjį vandenilį, e-metanolį ar amoniaką. „Tokia mūsų ambicija reiškia kur kas daugiau nei tik elektros gamybą.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pateikė naujų paisūlymų dėl kylančių energijos kainų. Vienas iš jų siūlymų – greičiau koreguoti mažmeninio elektros tiekimo sistemą, įsigyti elektrą ne vien per biržą. „Padėtis Lietuvos elektros ir šilumos energetikoje yra kritiška. Ministrai svarsto tolimus, vos ne penkmečio planus, bet sprendimų reikia šiandien.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia dėmesį, kad nepaisant kylančių energijos kainų ir didėjančio poreikio taupyti, būtina laikytis maisto saugos reikalavimų bei užtikrinti tinkamus temperatūros režimus visoje maisto produktų tiekimo grandinėje. „Kiekvienais metais fiksuojame apie šešis procentus pažeidimų, kuomet maisto tvarkymo subjektai, pavyzdžiui – kavinės – žaliavas laiko netinkamomis, ne gamintojo nurodytomis sąlygomis.

Per pastarąją savaitę mažėjo nepriklausomų elektros tiekėjų „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“ siūlomos kainos, tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Elektrum Lietuvos“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina antradienį, palyginti su praėjusiu antradieniu, mažėjo 15,3 euro iki 82,25 euro, „Igničio“ – 11,85 euro iki 88,5 euro. Tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė ir liko 101,61 euro.

Vokietijos pramonės gamybos apimtys liepos mėnesį sumenko, rodo paskelbti oficialūs duomenys, o staigesnis kritimas fiksuotas daug energijos naudojančiuose sektoriuose, susidūrusiuose su smarkiai išaugusiomis gamybos sąnaudomis.  Gamybos sektorius – Vokietijos ekonomikos ramstis – liepą pagamino 0,3 proc. mažiau, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nors birželį buvo fiksuotas 0,8 proc. prieaugis, sakoma federalinės statistikos agentūros „Destatis“ pranešime.

Italija antradienį nurodė vienu laipsniu sumažinti termostatus, įgyvendindama ES planą sumažinti dujų suvartojimą nepaliaujamai kylančių kainų fone, kurių augimą paskatino Rusijos invazija į Ukrainą. Pramoniniuose pastatuose temperatūra sieks 17 laipsnių pagal Celsijų, o kituose – 19 laipsnių. Tai yra vienu laipsniu mažesnė temperatūra nei reikalaujama pagal dabartines gaires, paskelbė Ekologinio perėjimo ministerija.

Vyriausybė trečiadienį aptars Energetikos ministerijos parengtą energijos taupymo planą. Plane siūloma valstybės institucijoms iki 19 laipsnių mažinti temperatūrą patalpose žiemą , o vasarą – didinti iki 27 laipsnių, išjungti karštą vandenį, mažinti apšvietimą, be to, siūloma dviem mėnesiais ilgiau – nuo spalio iki gegužės – riboti leistiną greitį keliuose iki 110 km per valandą. Skaičiuojama, kad valstybei tai padėtų sutaupyti apie 140-160 GWh energijos, arba apie 50 mln. eurų per metus.

Sparčiai augančios sąskaitos už elektrą ir dujas tampa nebeįkandamos mažai uždirbantiems europiečiams ir per metus atsieina daugiau nei vieno mėnesio atlyginimą, rodo Europos profsąjungų konfederacijos (ETUC) atliktas tyrimas.

Norėdami gauti elektrą iš nepriklausomo tiekėjo ar jį pakeisti nuo kito mėnesio, gyventojai jį pasirinkti galės iki einamojo mėnesio pabaigos, teigia bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas. Pasak Pauliaus Kalmanto, tokia tvarka įsigalios jau šį mėnesį.

Vyriausybė skatins verslo įmones gaminti elektrą – tam jau netrukus bus skirta šimtai milijonų eurų lengvatinių paskolų, žada energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, siekiama, kad jau po kelerių metų didžioji dalis įmonių elektrą pasigamintų pačios.  Pasak jo, lengvatinės paskolos bus teikiamos iš maždaug 1 mlrd. eurų Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) Lietuvai skirtos paskolos lėšų.

Lietuvoje energijos taupymui skiriama per mažai dėmesio, sako prezidento patarėjas.  „Iš tiesų, energetinis efektyvumas, taupymas yra ta tema, kuriai buvo skirta per mažai dėmesio pas mus. Ypač įdomu stabėti, kaip apie energetinį efektyvumą, šilumos taupymą kalba pietinės valstybės, o pas mus tos temos beveik nėra“, – Žinių radijui antradienį teigė prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

Dalis Didžiosios Britanijos barų dėl didžiulio energijos kainų šuolio gali būti priversti užsidaryti, pareiškė pramonės atstovai, paraginę vyriausybę įsikišti.  Šešios iš didžiausių šalies barų ir alaus daryklų teigia, kad kai kurių barų sąskaitos šiemet padidėjo daugiau nei 300 proc., išaugus pragyvenimo išlaidų krizei.

Vyriausybė nusprendė padėti „Perlas energija“ klientams, kurie praleido terminą ir nepasirinko kito tiekėjo. Beveik 40 tūkst. vartotojų gaus trigubai mažesnę elektros kainą nei garantinio tiekimo. Vyriausybė vieno mėnesio kompensacijoms ketina skirti apie 4 milijonus eurų iš valstybės biudžeto. Kai kurie opozicijos atstovai ir energetikos ekspertai priekaištauja, kad nesuvaldanti chaoso energetikoje Vyriausybė klaidoms taisyti naudoja mokesčių mokėtojų pinigus.

Latvijos valstybinė energetikos grupė „Latvenergo“ pranešė pirmąjį pusmetį gavusi 141,905 mln. eurų grynojo pelno – 2,5 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Finansinė apyvarta išaugo 66,2 proc. iki 744,582 mln. eurų. Pagrindinės grupės įmonės pajamos padvigubėjo iki 473,714 mln. eurų, grynasis pelnas ūgtelėjo 2,1 karto iki 151,589 mln. eurų. Finansinių rodiklių augimas pranešime paaiškinamas energijos kainų šuoliu.

Turto bankas ir finansų ministerija taupyti elektrą ir šilumą jau ragina ir visus valdininkus. Taupymo vajų Turto bankas pavadino varžybomis „putinOut“, o laimėtojams žada prizus – atlikti patalpų remontą. Visgi dešimtadaliu susimažinti energijos sąnaudas ne visiems ministrams atrodo įmanoma.  Profsąjungos ragina nepersistengti ir nepažeisti higienos normų, kad darbuotojai neperšaltų ir nesusigadintų regėjimo.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pirmadienį perspėjo šalies įmonių vadovus, kad šią žiemą gali iškilti energijos normavimo poreikis, ir paragino juos imtis priemonių vartojimui sumažinti. „Jei veiksime bendrai, tuomet galime išvengti stygiaus rizikos. Tačiau jei prisidės ne visi, arba vienu metu susiklostys visi blogi scenarijai, galime būti priversti taikyti vartotojams mažinimo priemones“, – darbdavių federacijai MEDEF sakė premjerė.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį paragino Europos Sąjungą imtis skubių veiksmų reformuojant jos elektros energijos rinką, sakydamas, kad pokyčiai labai reikalingi siekiant sumažinti sparčiai kylančias elektros kainas. Kalbėdamas spaudos konferencijoje po derybų su Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES, O. Scholzas sakė, kad „visiškai sutinkame, jog reikia imtis skubių veiksmų“ reformuojant rinką.

Energetiniam karui verdant, „Ignitis grupė“ įbrido į milijardą siekiančią skolą, pripažįsta įmonės vadovas Darius Maikštėnas. Nepaisant to, trauktis iš biržos šis elektros tiekėjas neketina. „Ignitis“ vadovas negailėjo kritikos ir politikams – faktą, kad Lietuva taip ilgai buvo priklausoma nuo energijos importo, jis vadina „nusikaltimu šaliai“. Apie elektros rinkos padėtį pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo „Ignitis grupės“ vadovas D. Maikštėnas.

Valstybės turtą valdantis Turto bankas nuo rugsėjo skelbia energijos taupymo konkursą „putinOut“ maždaug 500 jo valdomų patalpų ir tikisi, kad jose įsikūrusios institucijos sutaupys mažiausiai 10 proc. energijos, arba apie 1,5 mln. eurų per metus. „Kodėl „putinOut“? Todėl, kad žinome, kas kaltas dėl visoje Europoje vykstančio energetinio karo. Mes Lietuvoje matydami, kad energetiniai resursai (Rusijos – BNS) naudojami karui, turime galvoti, kaip prisidėti prie Ukrainos pergalės.

Turto bankas kartu su Finansų ministerija skelbia iniciatyvą „putinOut“, kuria planuojama skirti 50 tūkst. eurų trims institucijoms, sutaupysiančioms daugiausiai elektros energijos.  Nacionalinės taupymo varžybos prasidės rugsėjo 2-ąją ir truks iki metų pabaigos, o už gautas lėšas daugiausiai išteklių sutaupiusios institucijos galės atnaujinti patalpas, įsirengti lauko terasą ar laisvalaikio kambarį, pirmadienį pranešė Turto bankas.

Padidėjus sąskaitoms už elektrą, dauguma imasi įvairiausių būdų kaip sutaupyti pinigų. Tačiau retas pagalvoja, kad keli, iš pirmo žvilgsnio nekalti, įpročiai virtuvėje gali tyliai eikvoti elektrą ir kainuoti didelius pinigus. Sužinokite, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad sumažėtų sąnaudos. Energijos taupymo ekspertų teigimu, virtuvė yra svarbiausia vieta, kuri gali padėti sumažinti energijos suvartojimą paprasčiausiai pakeitus viryklės, orkaitės ir kitų elektrą naudojančių prietaisų naudojimą.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę mažėjo 1,4 proc., dujos brango 21 proc., o degalų kainos išliko panašios – mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 19-25 dienomis buvo 503 eurai už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 502 eurai, arba 1,38 proc. mažesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje per savaitę atpigo 22 proc. iki 367 eurų.  Elektros gamyba Lietuvoje padidėjo 9,7 proc.

Europoje gamtinių dujų kainos trečiadienį perkopė 300 eurų už megavatvalandę ribą, o ketvirtadienį jos toliau juda aukštyn ir siekia apie 312 euro už megavatvalandę. Tai yra aukščiausias lygis nuo tada, kai kovo mėnesį, netrukus po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, buvo fiksuotas rekordinis kainų šuolis. Trečiadienį 18.50 Lietuvos laiku Nyderlandų biržoje TTF gamtinių dujų vieno mėnesio trukmės ateities sandorių kaina pasiekė 300,165 euro už megavatvalandę, per dieną padidėjusi 11 procentų.

Europa susiduria su staigiu sąskaitų už elektros energiją augimu, kurį lėmė stulbinančios dujų kainos, nes karas Ukrainoje vyksta paraleliai su energetiniu karu, kurį Rusija pradėjo gerokai anksčiau nei įsiveržė į Ukrainą. Lietuva taip pat patyrė elektros kainų šoką, o artėjantis ruduo verčia itin stipriai nerimauti dėl ateities.

Lenkijos vyriausybė patvirtino du įstatymų projektus energijos išteklių kainų augimui švelninti, skelbia Lenkijos radijas. „Saugumas. Energetinis ir finansinis saugumas – mūsų mąstymo pagrindas. Tai yra pagrindinis „Teisės ir teisingumo“ [valdančiosios partijos] valdybos filosofijos elementas“, – pareiškė vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis.