energetika

Žemės ūkio ministras kalba apie energetinę nepriklausomybę, o pats stabdo „žaliosios“ energijos įgyvendinimo projektus – Žemės ūkio ministerijos sprendimu atmesti visus 179 ūkininkų projektus, susijusius su elektros gamyba vėjo, saulės ir vandens jėgainėse, piktinasi Seimo narys Andrius Šedžius. Savo lėšas projektams, kurių būtinai reikia pretenduojant į ES paramą, skyrusiems ūkininkams ministerijos atstovai paaiškino, kad projektai tiesiog negyvybingi.

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijos metu svarstant pranešimą dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) veiklos, Seimo narė Birutė Vėsaitė kritikavo banko veiksmus įgyvendinant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo projektą. Ji sakė, kad viena iš projekto vėlavimo priežasčių yra blogas valdymas ir Lietuva dėl vėluojančios branduolinių atliekų saugyklų statybos kasmet patiria 600 mln. litų nuostolį.

Kol kas neplanuojama parduoti dalies skirstomųjų tinklų ir elektros gamybos įmonių akcijų, tačiau ateityje tokia galimybė neatmetama, teigia Premjeras. „Tai yra tikrai per ankstyva tema.

Miestuose po truputį įsibėgėja šildymo sezonas. Šilumos jau sulaukė vaikų darželiai, ligoninės, kai kur – ir mokyklos. Tačiau ne visi gyventojai savo butuose laukia šilumos. Kai kam šildymo sezonas primena baubą, ištuštinsiantį pinigines, mat daugelyje savivaldybių šiluma kainuos brangiau nei pernai. Nuo pirmadienio didieji Lietuvos miestai vienas po kito paskelbė pradedantys šildymo sezoną.

Maždaug 500 litų, mokamų už šildymą, sutaupytų kiekvienas namų ūkis, jeigu valstybė sutaupytų 3–4 mlrd. litų, kuriuos kasmet sumoka už energetinių resursų importą iš Rytų, teigia energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Kaip pasiekti šį ir kitus Lietuvai svarbius energetikos tikslus, yra numatyta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje, kuriai trečiadienį pritarė Vyriausybė. Strategija dar bus tvirtinama Seime.

Šaltajame kare tarp Lietuvos Vyriausybės ir privačių „Lietuvos dujų“ akcininkų kol kas mažiausiai aiškūs mūsų valdžios tikslai, nors ji jau perspėta, kad atsidurs tarptautiniame arbitraže. Užsuks čiaupą? Apie tai, kad Vyriausybė rengiasi suskaidyti bendrovę „Lietuvos dujos“ (LD), liaudies masės gal ir girdėjo viena ausimi, tačiau labai dėl to nesijaudino, kol nesusijaudino premjeras Andrius Kubilius.

Prieš 10–15 metų Rusijos radikalai piktinosi, kad Baltijos šalims gamtinės dujos parduodamos pigiau nei Vakarų Europai. Tada Lietuvoje pradėta kalbėti apie būtinumą didinti šalies energetinę nepriklausomybę. Praėjo tie metai, o mes vis tebekalbame, nors padėtis pasikeitė – Lietuvai ir kitoms ES šalims, kurios neturi galimybių dujų įsigyti iš kitų šaltinių, Rusija nuolat didina dujų pardavimo kainą. Tačiau dujų atpiginimo galimybių turime ieškoti ir vidaus rinkoje.

Vyriausybė bus atsakinga už tai, jeigu kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose šalies energetikos saugumo politikos problemos taps viena pagrindinių kampanijos temų ir spekuliacijų objektu. Korektiškiau patikslinus – už tai turės prisiimti atsakomybę ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, nepaisant keliamų ambicingų tikslų bei intensyvių pastangų, apie kurias žinios pasiekia viešąją erdvę. Pamėginsiu paaiškinti, ką turiu galvoje.

Antradienį Ukmergės rajone paskelbus ekstremalią situaciją, trečiadienį pradėti karšto vandens ir šilumos tiekimo atnaujinimo darbai. Vakar beveik visi Ukmergės gyventojai jau turėjo karštą vandenį. Prie pagrindinės katilinės RK-1 susirinkę ukmergiškiai jau trečią parą budi ir saugo ją nuo privatininkų įsiveržimo jėga. Ukmergės rajono savivaldybės meras Algirdas Kopūstas teigia, kad vakar apie pietus pavyko sėkmingai paleisti visas dar neveikusias katilines.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas patvirtino magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialųjį planą. Jį pateikė bendrovė „Lietuvos dujos“ . Šis magistralinis dujotiekis išplės Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos pajėgumus, pagerins perdavimo sistemos patikimumą. Patvirtintas dujotiekio „Tauragė-Klaipėda“  specialusis planas yra magistralinio dujotiekio „Šakiai-Klaipėda“  antrasis etapas.

Lenkijos Vyriausybės bei Europos Komisijos teigimu, artėjant šaltajam metų sezonui Lenkijoje greitai baigsis pagal vis dar galiojančią sutartį gaunamos rusiškos dujos. Tačiau spalio viduryje baigia galioti senasis susitarimas ir Lenkija daugiau nebegaus dujų iš Rusijos. Daugiau nei metus trukusios derybos su Rusija dėl naujo padidinto dujų tiekimo buvo didžiausias Lenkijos vadovų galvos skausmas.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo lėšos nepaliaujamai tirpsta, mat vienintelės pajamos šiuo metu – palūkanos už fondo likutį bei Vyriausybės vertybinius popierius. Todėl Vyriausybė temato vienintelę galimybę – didinti elektros energijos kainas vartotojams. Fondas sausėja Energetikos ministerija parengė Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo programos 2010–2014 metams projektą – paskirstė lėšas projekto sudėtinėms dalims. Iš viso numatyta išleisti 3,46 mlrd.

Specialistai neslepia, kad išklauso nemažai asmenų, ypač gyvenančių atokiau nuo miesto, norinčių statytis vėjo jėgaines, tačiau jų paraiškų nesulaukia. Vieni pabūgsta gaišti laiką vaikštant po atsakingas instancijas ir renkant statyboms reikiamus leidimus, kiti, sužinoję, kad už įrangą teks pakloti apie 100 tūkstančių litų, atsisako šios minties. Aplinkos apsaugos specialistai pastebi, kad vėjo jėgainės naudingos tiek asmeniui, tiek ir gamtai.

Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko Roko Žilinsko įsitikinimu, atominės energetikos plėtrai Lietuvoje nėra alternatyvos. – Lietuvos atominė energetika atsidūrė gana keistoje padėtyje. Vienos elektrinės jau beveik nebėra, o kitos dar nėra, – pradėjo kalbą „Balsas.lt savaitė“. – Turėjome geriausią, saugiausiai visame pasaulyje veikiančią atominę elektrinę su RBMK reaktoriais. Pasižadėti uždaryti elektrinę siekiant įstoti į Europos Sąjungą buvo klaida.

„Lietuvos energijos" valdyba penktadienį paskelbė už elektros jungtis su Švedija ir Lenkija atsakingos įmonės „Litgrid" atskyrimo sąlygas. Iš jų aiškėja, kad nuo energetikės atskiriama „Litgrid" bus didesnė nei "Lietuvos energija" – jai teks 2,159 mlrd. Lt turto, o "Lietuvos energijos" turtas po padalijimo tesudarys 1,539 mlrd. Lt. Įmonių akcijos bus dalijamos proporcingai, skebia vz.lt.

Svarstymai suskystintų gamtinių dujų terminalą statyti Kuršių marių saloje Kiaulės nugaroje sulaukia ne tik palaikymo. Susirūpinimą dėl to Premjerui Andriui Kubiliui trečiadienį pareiškė klaipėdietis Seimo narys Vytautas Grubliauskas. „Labai noriu tikėti, kad tokio svarbaus, bet itin grėsmingo terminalo statyba Kiaulės nugaros saloje „nepakiš didelės kiaulės“ Klaipėdos bei pamario krašto gyventojams ir unikaliai Kuršių nerijos gamtai“, – rašo Premjerui parlamentaras.

Krikščionių partijos lyderį, ekspremjerą Gediminą Vagnorių džiugina tai, kad energetikos ministras Arvydas Sekmokas pagaliau viešai pripažino savo ir Vyriausybės vadovo neveiklumo pasekmes – Lietuva už privilegijuotos monopolijos tiekiamas dujas jau moka 1,5 karto brangiau nei Vakarų Europos valstybės; tie patys dujininkai smarkiai išpūtė ir centralizuoto šildymo kainas.

Visagino atominės elektrinės statyba atvers plačias galimybes užsidirbti ir Lietuvos verslui. Planuojama, kad beveik trečdalį naujos jėgainės statybos darbų galėtų atlikti vietos įmonės. Tačiau laimėti būsimus konkursus nebus lengva, tam jos turi ruoštis iš anksto, praneša LTV „Šiandien“. Pagal naujos atominės elektrinės projekto grafikus baigiamoje rengti aikštelėje 2013-aisiais turi prasidėti statybos darbai.

Visagino atominė elektrinė (VAE) teiks ekonominę naudą tiek valstybei, tiek Visagino savivaldybei, tiek eiliniam namų ūkiui. SEB banko patarėjas dr. Gitanas Nausėda trečiadienį dienraščio „Verslo žinios“ organizuotoje konferencijoje „Galimybės Lietuvos verslui: naujoji atominė elektrinė“ teigė, jog VAE mokės mokesčius ir valstybei, ir Visagino savivaldybei. Taip pat bus užimta regione esanti darbo jėga bei namų ūkiai bus aprūpinti pajamomis.

Lietuvai atominė elektrinė yra būtina – kitaip per ateinančius dešimt metų nuo energetinio bado neišgelbės nei Rusija, nei Vakarai, trečiadienį paskelbė SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda. Anot jo, tiek Rusijoje, tiek Vakaruose ilgainiui elektros energijos paklausa viršys pasiūlą. „Lietuvoje pastebiu tam tikrą energetikos sektoriaus žmonių susiskirstymą – dalis teikia pirmumą elektros energijai iš gamtinių dujų, tačiau į viską reikia žvelgti realiai.

Buvusių sovietinio bloko šalių ekspertas Vladimiras Socoras, skaitydamas pranešimą Vilniuje vykstančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ekspertų susitikime, teigė, jog energetiniu saugumu turinti rūpintis organizacija per daug pataikauja Rusijai. „ESBO net savo struktūra yra sutverta dirbti taip, kad negali net pasisakyti neatsižvelgdama į Rusijos interesus, ką jau kalbėti apie veiksmus“, - Balsas.lt sakė V.Socoras.

Energetikos ministerija užbaigė kurti naująją Nacionalinę energetikos strategiją, kurios įgyvendinimas atsieis nuo 30 iki 40 mlrd. litų. Anot energetikos ministro Arvydo Sekmoko, daugeliui projektų tikimasi pritraukti privačius investuotojus. „Lietuva elektros importui, gamtinių dujų pirkimui kasmet išleidžia nuo 3 iki 4 mlrd. litų.

Vilniuje prasidėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) renginys, sutraukęs dalyvius iš 56-ių pasaulio šalių. Rugsėjo 13-14 dienomis vyksiančioje konferencijoje bus aptariama energetinio saugumo situacija Lietuvoje ir pasaulyje, ESBO indelis į energetinį saugumą. Renginį atidarė ESBO generalinis sekretorius Marcas Perrinas de Brichambaut'as. Lietuvai šis renginys – pasirengimas kitąmet perimti pirmininkavimą ESBO iš Kazachstano.

Tolesnė Baltijos jūros šalių ekonomikos raida ir saugumas buvo aptarti Latvijos sostinėje penktadienį vykusioje kasmetinėje Rygos saugumo konferencijoje. Joje dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjo apie Baltijos jūros regioną po krizės. Lietuvos vadovė pabrėžė, jog mes visada sugebėjome ir sugebame teigiamai išnaudoti sunkumus siekdami efektyvesnio finansinių prioritetų nustatymo ir lėšų panaudojimo.

Nuo kitų metų gyventojams turėtų keistis mokėjimo už elektrą sistema. Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė LTV laidoje „Šiandien“ sakė, kad turėtų atsirasti galimybė už elektrą atsiskaityti pasirinkus tam tikrą mokėjimo planą. Anot jos, naujoji tvarka dar tik rengiama, tačiau jau aiškėja, kad gali nelikti mažesnės kainos turintiems elektros virykles.

Sveikintinu glaudesnį Baltijos šalių ir Lenkijos bendradarbiavimą pavadino Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį Rygoje susitikusi su Latvijos ir Estijos prezidentais Valdžiu Zatleru ir Tomu Hendriku Ilvesu (Toom Hendrik Ilves). Tradiciniame Baltijos valstybių vadovų susitikime taip pat dalyvavo ir Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski). Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentai aptarė galimybes stiprinti regioninį bendradarbiavi...

Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegija pritarė siūlymui nuo spalio 1 dienos įjungti visus anksčiau dėl taupymo išjungtus gatvių šviestuvus. „Gavome daug miesto gyventojų prašymų prasidėjus mokslo metams, ilgėjant tamsiajam paros laikui bei padidėjus eismo įvykių rizikai nebetaupyti apšvietimui“, – sakė Energetikos skyriaus vedėjas Pranas Urbanavičius.

Baltarusiams atjungus aukštosios įtampos elektros perdavimo linijas, Lietuvai tenka pirkti brangesnę elektrą. Per Baltarusiją nutiesta elektros perdavimo linija (nuo Smolensko (Rusijoje) atominės elektrinės iki Lietuvos) į Lietuvą tekėjo didžioji dalis rusiškos elektros, rašo „Lietuvos rytas“. Sumažėjus tiekimo šaltinių, mūsų šaliai dabar tenka pirkti brangesnę elektrą iš kitur.

2009 metų liepos 12-ąją Lietuva jautėsi, lyg keliautų milžiniškų permainų link: naujai išrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė rinkėjams žadėjo kirsianti oligarchijos slibinams galvas, o džiugindama verslininkus sakė gerinsianti santykius su Rusija ir pačiu trumpiausiu keliu (na tuo, pragmatiniu) išvesianti mus iš krizės ir į lietuvaičiams simboliu tapusius Vakarus.

Ministerijos atstovas spaudai Kęstutis Jauniškis balsui.lt šias gaires apibūdino kaip „techninį, teisinį, įstatyminį paketą, kuriame apibrėžiama kas prekiaus, kaip prekiaus“. „ Principai panašūs į šiemet pradėjusios veikti elektros biržos“, – priminė jis. Elektros birža Lietuvoje veikia nuo šių metų sausio. Dujų birža, anot K. Jauniškio, tikimasi, galėtų pradėti veikti kitais metais. „Sunku pasakyti, ar sausį, ar vasarį, bet kitų metų pradžioje tikimės“, – teigė jis.

Lietuva turi ramiai apskaičiuoti, kuris būdas plėtoti energetiką yra pigiausias ir naudingiausias. Taip siūlo elgtis mūsų šalyje apsilankęs Pasaulio energetikos tarybos vadovas Christophas Frei'us. Praėjusią savaitę į Vilnių susirinkę pasaulio energetikos specialistai ieškojo atsakymų, kaip užtikrinti saugų energijos išteklių tiekimą ir išlikti pasaulinio sąstingio sąlygomis, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Pasak Ch.

Baltarusijos energetinis saugumas, be jokių abejonių, yra svarbi sąlyga šios valstybės suverenumo užtikrinimui bei ekonominei ir socialinei plėtrai. Energetika yra fundamentalus bet kurios šalies ekonomikos sektorius, darantis įtaką ne tik jos efektyvumui ir konkurencingumui, bet ir socialiniam šalies klimatui, jos žmonių gyvenimo standartams. Jis taip pat yra svarbus apibrėžiant valstybės vietą tarptautinėje ekonomikoje ir pasaulio politinėje sistemoje.

Žymiausi ekspertai Lietuvoje diskutuoja apie energetiką globalios krizės sąlygomis. Vilniuje vykstančioje tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos konferencijoje dalyvauja garsiausių pasaulio universitetų mokslininkai. Konferencijos pirmininko Jurgio Vilemo teigimu, šis renginys yra be galo svarbus Lietuvai, kuri šiuo metu susiduria su opiomis energetikos problemomis. Pagrindinė suvažiavimo tema bus Baltijos regionui tenkantys iššūkiai, integruojantis į būsimą Europos energijos rinką.

Visą elektros ūkį dabar valdanti Visagino atominė elektrinė žada iki metų pabaigos sukurti keturis įmonių blokus. Po pertvarkos turėtų atsirasti elektros gamybos, perdavimo, skirstymo ir aptarnavimo blokai. Tačiau skaičiuojama, kad pertvarkant įmones, darbo elektros sektoriuje gali netekti maždaug kas šeštas darbuotojas, praneša LTV „Panorama“. Energetikos įmonių pertvarkos strategai baigė darbą, visas tas įmones valdanti Visagino atominė elektrinė pradeda   konkrečius darbus.

Vienas iš pagrindinių faktorių, kurie ženkliai daro įtaką Lietuvos ekonomikos efektyvumui bei gyventojų pragyvenimo lygiui – tai energetinių resursų kainos. Dujų, kurios naudojamos tiek pramonėje, tiek komunaliniame ūkyje aukštos kainos labai neigiamai veikia visą mūsų šalies ūkį. Paradoksas, tačiau Lietuva, būdama žymiai arčiau dujų tiekėjos Rusijos, už dujas moka daugiau negu tolimesnės Europos šalys. Politinė konjunktūra bei biznio sąlygos padarė savo ir iš žadėtų lengvatų neliko nieko.

Uostamiestyje pradėta diskutuoti apie suskystintų dujų terminalą, kurio atsiradimas turėtų pakoreguoti dujų kainas. Mokslininkai bei uostininkai ketina raginti Vyriausybę pagaliau imtis konkrečių veiksmų. Anot susisiekimo ministro patarėjo Rolando Bražinsko, Energetikos ministerija rengia net dvi galimybių studijas, tačiau jos esančios įslaptintos.

Keičiasi valdžios, bėga metai, gimsta ir miršta energetiniai „liūtai“, o Lietuvoje vis dar vyksta mūšis, kas pasipelnys iš naujos atominės elektrinės. Lietuvos energetinės nepriklausomybės aušra, kurią, uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE), išdidžiai paskelbė prezidentė Dalia Grybauskaitė, kol kas švyti tik trečdaliu išaugusiomis sąskaitomis vartotojams.

Šiaurinėje Švedijos dalyje pradėta Markbygdeno vėjo jėgainių parko, kuriame veiks daugiau nei 1000 milžiniškų vėjo turbinų, statyba, pranešė „Physorg.com“. Šis vėjo jėgainių parkas bus didžiausias Europoje, jo plotas – beveik 500 kvadratinių kilometrų, tačiau ši statyba, skirtingai nuo kitų Europos šalių, čia nesukėlė pernelyg stiprių protestų. Švedijos šiaurė – menkai gyvenama šalies dalis, pastebi leidinys.

Visuomenė gali ir turi priešintis energetikos monopolininkų diktatui. Sulig kiekviena diena savo teisėmis piliečiai naudojasi vis plačiau ir geriau. Sunkmetis privertė žmones atidžiau pažvelgti už šilumą, elektrą ar dujas gaunamas sąskaitas. Vartotojai pradeda pastebėti tai, ko anksčiau nepastebėdavo arba pažiūrėdavo pro pirštus. Jokio stabilumo Ar tiesa, kad žmonės nebenori būti kvailių vietoje ir mokėti už tai, už ką neturėtų? – „Balsas.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“  - žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Atominiai interesai“. Keičiasi valdžios, bėga metai, gimsta ir miršta energetiniai „liūtai“, o Lietuvoje vis dar vyksta mūšis, kas pasipelnys iš naujos atominės elektrinės. Tačiau viena aišku – tai tikrai nebus paprasti elektros energijos vartotojai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar tautą bandė pradžiuginti: dujos gyventojams pigs, nes Lietuva statysis suskystintų dujų terminalą. Tačiau bent pensininkai tuo tikriausiai nespės pasidžiaugti - terminalo statybos užtruks ne vienus metus, todėl dujos sunkmečiu tik brangs. Ateitis šviesės Vakar po Baltijos plėtros forumo Vilniuje atidarymo D.Grybauskaitė pranešė: Lietuva ketina statyti suskystintų dujų terminalą.

Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos žaliųjų organizacijų nariai kreipėsi į šiomis dienomis Vilniuje vykstančių Baltijos plėtros forumo ir Baltijos jūros šalių viršūnių susitikimo dalyvius ir svečius ragindami stabdyti branduolinės energetikos plėtrą. Anot aplinkosaugininkų, reikia atsisakyti pavojingų ir nepagrįstų planų statyti naujas atomines elektrines bei kasti uraną Baltijos jūros regione, nes tai griauna mūsų regiono darnią plėtrą ir mažina ilgalaikį saugumą.

Lietuvai neišlipant iš ekonominės duobės Rusija parengė planą, kaip perimti mūsų šalies energetikos, logistikos bei transporto bendroves. Tai jau vyksta. Tačiau valdžios atstovai grėsmių nemato ir tvirtina, jog viskas susitvarkys savaime. Profesorius akademikas Antanas Buračas pripažįsta, kad iškelti Rusijos užmojai Lietuvoje jau patyliukais vykdomi. Lietuvos politikai, anot jo, grėsmių negali matyti, nes yra valdomi kaimyninių politikų ne tik per energetiką, bet ir per kitas sritis.

Lietuva ir Baltarusija bendradarbiaus energetikos srityje. Lietuva siūlo Baltarusijai pasinaudoti patirtimi kuriant reguliatorių rūpintis branduolinės energetikos saugumu. Pasak Premjero Andriaus Kubiliaus, yra svarbus Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimas branduolinės energetikos srityje. Anot Ministro Pirmininko, Lietuva turi patirties, naudingos Baltarusijai. "Visų pirma, įkuriant ir turint tokį reguliatorių, kuris atitiktų visus pasaulinius ir europinius standartus.

Žalieji ir visuomenės aktyvistai pirmadienį, Černobylio atominės elektrinės sprogimo dieną, rinkosi į piketus dėl planų statyti atomines elektrines (AE) Visagine, Rusijos Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje. Piketai surengti prie Baltarusijos ir Rusijos ambasadų, prie Lietuvos Vyriausybės. Vakare dar bus rengiamos eitynės Gedimino prospektu nuo Odminių skvero iki V. Kudirkos aikštės.

Notingemo universiteto profesorius Seamus'as Garvey sugalvojo originalų būdą vėjo jėgainių energijos gamybos netolygumo problemai išspręsti. Jo nuomone, jūrose montuojamos plaukiojančios vėjo jėgainės dalį energijos turėtų naudoti orui po vandeniu kaupti, kurio slėgis bus panaudojamas darbo netolygumams kompensuoti. Seamus'o nuomone, tradicinė konstrukcija, kai propeleris tiesiogiai suka elektros generatorių, nėra pakankamai efektyvi.

Galimi naujos atominės elektrinės strateginiai investuotojai būsimo projekto riziką nori dalintis su valstybe ir užduoda Energetikos ministerijai daugybę namų darbų.

LEO LT likvidavimas, VST grąžinimas į valstybės rankas, elektros energijos sektoriaus struktūrinė pertvarka - tokius svarbiausius darbus energetikoje vardija Vyriausybė. Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybės ataskaitos, kuri ketvirtadienį bus pristatyta Seimui, energetikai skirtoje dalyje taip pat nepamirštama pažymėti, kad ankstesnė valdžia vykdė situacijos neatitinkančią energetikos strategiją. "LEO LT - neskaidraus Vyriausybės ir privataus verslo bendradarbiavimo pavyzdys.

Lietuvai ypač aktualus energetinio saugumo klausimas susilaukė atgarsio ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO). Į NATO pratybų scenarijų įtrauktas Lietuvos pasiūlymas dėl energetinio incidento, pažymima Vyriausybės 2009 metų ataskaitoje, kuri ketvirtadienį bus pristatyta Seime. Lietuvai energetinio saugumo užtikrinimo klausimas yra vienas kertinių, tad ir NATO dėmesys šiai sričiai - svarbus.