energetika

Šią savaitę energiją į Lietuvos elektros tinklus jau pradėjo tiekti dvi didžiausios saulės energijos elektrinės Baltijos šalyse. Kaišiadorių ir Kauno rajonuose įsikūrusios elektrinių galingumas atitinkamai siekia 940 kW ir 995 kW – per metus jų bendrai pagaminamos energijos užtektų aprūpinti 750 privačių namų. Alternatyviąją energiją plėtojančios „Modus energijos“ bendros investicijos į abi saulės elektrines siekia 14 mln. litų.

„Amerikietišku stebuklu“ vadinamos skalūninės dujos gali tapti tikra alternatyva tradicinėms dujoms. Ar tai reikštų „Gazprom“ monopolijos pabaigą? „Vedomosti“ siūlo pasigilinti į skalūninių dujų istoriją, revoliuciją ir problemas. Amerikietiškas stebuklas Skalūninėmis dujomis Jungtinėse Valstijose domėjosi seniai: pirmasis komercinis dujų gręžinys suakmenėjusiame molyje buvo išgręžtas Niujorko valstijoje dar 1821 metais, bet toks gręžinys duodavo per mažai dujų, kad darbai atsipirktų.

Liberalizuojama elektros energijos rinka juridiniams asmenims sudaro galimybę tikėtis finansinės naudos iš elektros energijos kainų svyravimų biržoje, tačiau net 71 proc. verslo įmonių ir 73 proc. viešojo sektoriaus įstaigų už nepriklausomo tiekėjo tiekiamą elektros energiją norėtų mokėti pagal fiksuotą elektros energijos tarifą. Tai paaiškėjo bendrovei „Energijos tiekimas“ š. m. liepos–rugpjūčio mėn. atlikus tyrimą, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 500 juridinių asmenų.

Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas pateikė „receptą“, kaip sustiprinti tiek Lietuvos, tiek ir visos Europos Sąjungos (ES) energetikos rinką. Pirmiausia, jis išskyrė energetikos rinkos liberalizavimą, nes, jo manymu, vartotojas privalo turėti teisę pasirinkti energijos išteklių tiekėjus. Svarbu užtikrinti ir ES vidaus rinkos funkcionalumą. „Visos ES šalys-narės turi būti sujungtos ir elektros, ir dujų jungtimis.

Nuo į gamybą orientuotos ekonomikos sistemos reikia pereiti prie paremtos gerove, o gamybos procesas turi atitikti uždarą ciklą, kaip gamtoje: atliekos turi tapti žaliavomis, – įsitikinusi Indrė Kleinaitė, ekonomistė ir darnaus vystymosi ekspertė.

Kaip manote, kas yra bendro tarp žodžio „agravacija“ [lotynų kalboje „aggravo“ reiškia sunkinu, bloginu] ir premjero Andriaus Kubiliaus? Medikai, kurie paprastai naudoja šį terminą, pasakytų, jog medicininiu požiūriu premjeras neserga ir net nesimuliuoja ligos.

Paskutinę vasaros dieną Didžiosios Britanijos komercinis teismas paskelbė nuosprendį byloje, kurioje pateiktas didžiausias tos šalies istorijoje civilinis ieškinys – apie 5 mlrd. dolerių. Šią sumą bandęs prisiteisti bėglys iš Rusijos Borisas Berezovskis pralaimėjo kitam Rusijos oligarchui Romanui Abramovičiui. Ledi Elizabeth Gloster, patyrusi ekonominių bylų teisėja, paskelbė tik esmines išvadas.

„Manau, kad nei vienas, nei kitas nelaimėjo. Abejoju, ar daug žmonių pakeitė nuomonę dėl to, kad pasiklausė kurios nors pusės argumentų“, – portalui Balsas.lt teigė viešųjų ryšių bendrovės „Brandscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas, išklausęs Darbo partijos atstovo Kęstučio Daukšio ir nepriklausomo kandidato į Seimą debatų dėl atominės energetikos.

Kremliaus kritikas Garis Kasparovas antradienį sakė, kad Europos Sąjungos (ES) tyrimas dėl energetikos milžinės „Gazprom“ yra didelis smūgis šalies prezidento Vladimiro Putino valdžiai, informuoja AFP. „ES tyrimas dėl „Gazprom“, kuris gali susilpninti „Gazprom“, gali susilpninti ir V. Putino režimą“, – per konferenciją Taline sakė G. Kasparovas. „Tiek Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, tiek naftos milžinė „Rosneft“ Rusijos valstybėje yra kaip taryba, kurią valdo V. Putino oligarchai.

Nikosijoje (Kipras) vykusiame neformaliame energetikos ministrų susitikime energetikos ministras Arvydas Sekmokas kvietė Europos Sąjungos valstybes nares skirti ES finansavimą nekomerciniams, bet didžiulę pridėtinę naudą vidaus rinkai kuriantiems projektams. „Infrastruktūros projektai, kurie naikina energetines salas ir kuria vidaus energijos rinką, turi būti pirmi, kuriems bus skiriama ES finansinė parama.

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas uždraudė strateginėms šalies bendrovėms be vyriausybės leidimo teikti informaciją trečiosioms šalims, keisti sutartis ir kainodarą. Prieš tai jis įspėjo Europos Sąjungą,  kad „nuostolių patirs abi šalys“, jei nesutarimai dėl Europos Komisijos pradėto „Gazprom“ veiklos tyrimo nebus išspręsti.

Rugpjūčio mėnesį Viduriniuose Rytuose buvo įtempta – virusai užpuolė didžiausias čia veikiančias energetikos sektoriaus bendroves, nuo jų nukentėjo ir Libano finansų sektorius. Iš kur toks aktyvumas ir kas už to yra? Rugpjūtį dviejų Persijos įlankos energetikos bendrovių kompiuteriuose pradėjo masiškai dingti informacija. Didžiausias pasaulyje naftos gamintojas „Saudi Aramco“ ir dujų gamintojas „RasGas“ buvo užpultas kompiuterinių virusų.

Penktadienį lapkričio pristatymo termino ateities sandorių JAV lengvos naftos barelio kaina preliminarinėje NYMEX prekyboje išaugo 1,63 dolerio, iki 100,26 dolerio. Naftos barelio kaina perkopė šimto dolerių ribą pirmą kartą nuo šių metų gegužės. Energijos išteklių kainos auga, be kitų priežasčių, ir dėl naujo JAV ekonomikos skatinimo plano, kurį parengė JAV federalinis atsargų bankas.

Japonija penktadienį paskelbė per artimiausius tris dešimtmečius ketinanti laipsniškai atsisakyti atominės energijos. Fukušimos atominės elektrinės avarijos sukrėsta šalis stengsis iki 2040 metų atominės energijos sunaudojimą sumažinti iki nulio ir galiausiai uždaryti visus savo reaktorius, kurie kadaise nedaug gamtinių išteklių turinčią Japoniją aprūpindavo trečdaliu energijos.

Vilniuje viešintis Europos Sąjungos (ES)  energetikos komisaras Güntheris Oettingeris penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė, kad Rusija yra svarbus Europos partneris, bet jai nuolaidų teikiama nebus – ji turės rinkoje žaisti pagal vienodas  ES rinkos taisykles. „Rusija yra mūsų vienas svarbiausių partnerių, dėl to, kad importuoja naftą, anglis, dujas. Ji yra vienas svarbiausių žaidėjų. Tačiau, tai ko mums reikia, –  sąžiningų taisyklių.

Išsikelti tikslai energetikos srityje gali būti pasiekti tik Baltijos šalių regionui glaudžiai bendradarbiaujant, teigia Lietuvoje besilankantis už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Giuntheris Oettingeris. „Europos tikslas – užtikrinti saugų energetikos išteklių tiekimą. Išsikelti tikslai gali būti pasiekti tik per glaudžią regiono kooperaciją. Taigi mes turime mobilizuotis. Džiaugiuosi, kad šiandien turime galimybę toliau tęsti diskusijas šia tema.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienio rytą susitikusi su ES energetikos komisaru Guntheriu Oettingeriu, padėkojo Europos Komisijai išdrįsus pradėti tyrimą dėl „Gazpromo" monopolinio dominavimo. Pasak šalies vadovės, ES parama yra labai svarbi Lietuvai įgyvendinant Trečiajį energetikos paketą. Jį įvykdžius, bus visiškai atskirta dujų gavybos, tiekimo ir perdavimo veiklų nuosavybė.

Honkonge vykusioje energetikos konferencijoje „Advanced Resources International“ atstovas Scottas Stevensas kalbėjo apie skalūninių dujų ateitį ir tvirtino, kad nei Europoje nei Azijoje skalūnų dujų dėka neįvyks energetinė revoliucija, rašo „Business Insider“. Primename, kad skalūnų dujos pastaraisiais metais sukėlė perversmą JAV energetikoje ir leido kelis kartus sumažinti dujų kainas.

Vilniuje viešintis Europos Sąjungos energetikos komisaras Giuneris Otingeris (Günther Oettinger) dar kartą patvirtino Europos Komisijos paramą Visagino AE projektui. Komisaras ketvirtadienį susitiko su Visagino atominės elektrinės projekto regioninių investuotojų - Lietuvos bendrovės „Visagino atominė elektrinė“, Latvijos bendrovės „Latvenergo“ , Estijos bendrovės „Eesti Energia“ - ir strateginio investuotojo bei technologijos tiekėjo - japonų kompanijos „Hitachi“ vadovais.

Nusilenkti branduoliniam milžinui prie Baltijos rusai Lietuvą įtikinėja ir gražiuoju, ir pareikšdami, kad mūsų šalies energetinė nepriklausomybė tėra mitas. Tai užvakar išgirdo „Lietuvos rytas“. Apsilankę Baltijos atominės elektrinės (AE) statybvietėje įsitikinome, kad Rusija nesėdi sudėjusi rankų ir yra užsimojusi aplenkti Lietuvą. Kaliningrado srityje, maždaug 10 kilometrų nuo Lietuvos valstybės sienos, verda darbas. Pirmąjį Baltijos AE bloką ketinama paleisti 2017 metais.

Vidurio Azijos šalys yra „potencialiai svarbus regionas“, galintis palengvinti energijos išteklių tiekimo Europai diversifikavimą. Apie tai teigiama Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje, kuri buvo priimta trečiadienį per Europos Komisijos plenarinę sesiją. Dokumente, kurio autorius - Vokietijos parlamentaras, Užsienio reikalų komiteto narys Elmaras Brokas (Elmar Brok), nurodyti ES užsienio politikos prioritetai vidutinės trukmės perspektyvoje.

Vakarų Lietuvoje ir aplink Vilkaviškį prieš milijonus metų susiformavo geoterminė anomalija. Čia 1–2 kilometrų gylyje yra karšto vandens prisisunkusios uolienos. Būtent šiuose kraštuose palankiausia plėtoti geoterminę energetiką, kuri ne tik neteršia aplinkos, bet ir yra daug pigesnė už, pavyzdžiui, dujų energetiką. Kol kas šalyje pastatyta viena geoterminė jėgainė Klaipėdoje.

Visus tris vasaros mėnesius elektros energijos kaina augo, tačiau vidutinė jos kaina buvo mažiausia nuo laisvosios elektros rinkos atidarymo 2010 metais. Nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ duomenimis, Lietuvoje rugpjūtį elektros kaina dar ūgtelėjo 18,1 proc. iki 18,68 ct/kWh. Brangimas užfiksuotas ir Estijoje bei Suomijoje, tačiau šiose šalyse vidutinė elektros kaina vis tiek buvo iki 30 proc. mažesnė nei Lietuvoje. Estijos laisvojoje elektros rinkoje kainos augo 12,5 proc.

Rusijos kompanija „Atomstrojeksport“ padidino ieškininių reikalavimų, keliamų Bulgarijos valstybinei elektros energetikos bendrovei NEK už atominės jėgainės „Belene“ atsisakymą, sumą iki milijardo eurų. Praėjusiais metais Rusijos pretenzijų suma siekė 58 mln. eurų.

Tinklalapis oilprice.com išrinko kelis oligarchus, kurie prisideda formuojant pasaulio energetikos politiką. Daugelis jų nėra nei patys turtingiausi, nei patys galingiausi, tačiau jų įtaka yra neginčijama. Be to, ne visi jie yra iš Rusijos. Turkijos oligarchai nusipelnė vietos šiame sąraše, nes jie veikia itin geopolitiškai jautrioje pasaulio dalyje. Turbūt daugeliui iš jūsų net neteko girdėti apie turkų oligarchus.

Vos tik cunamio banga 2011 metų gegužę nuplovė Japonijos pakrantę ir pažeidė Fukušimos reaktorius, netruko pasigirsti balsų, teigiančių, kad pusę amžiaus trukęs atomo pažabojimo eksperimentas baigėsi, rašo „Foreign Policy“. Atominės elektrinės pagamina 15 proc. viso pasaulio sunaudojamos elektros energijos ir neišmeta į aplinką nė gramo šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Rusija planuoja sunaikinti tūkstančius branduolinių galvučių, o juose esantį plutonį perkelti į naujai statomas branduolines jėgaines. Kaip rašo „Der Spiegel“, po metų naujasis reaktorius jau turėtų veikti, tačiau politikų noras viską padaryti kuo greičiau bei jautrios aušinimo sistemos projektą daro rizikingą. Plutonį iš buvusių branduolinių jėgainių ruošiamasi „įdarbinti“ naujo tipo Belojarsko greitųjų neutronų reaktoriuje.

Elektrą Lietuvoje galima gaminti ir pakinkius jūros bangas, rašo „Lietuvos rytas“. Grupė verslininkų kartu su Neringos savivaldybe kurpia idėją po vandeniu statyti bangų energijos parką. Panašios gaudyklės jau statomos Skandinavijoje, šalia Škotijos, Portugalijos krantų. Neringos valdžia taip pat norėtų, kad panašus parkas stovėtų Baltijos šalyse. Valdininkai jau ieško lėšų galimybių studijai.

Kubos sostinė Havana sekmadienio vakarą liko be šviesos, praneša „The Associated Press“. Elektros tiekimas nutrūko apie 20 valandą vietos laiku. Kaip pažymi agentūra, šviesa Havanoje buvo tik keliuose viešbučiuose ir brangiuose gyvenamuosiuose namuose, kur sumontuoti generatoriai. Apie energetinės avarijos priežastis nepranešama. Agentūra primena, kad prieš dešimtmetį Havanoje ne taip jau retai nebūdavo šviesos – tada šalis išgyveno energetikos krizę.

Penktadienį „Lietuvos dujos“ ir  Suomijos dujų kompanija „Gasum Oy“  pristatė bendrai kuriamą gamtinių dujų biržą. Šiuo metu jau yra patvirtinti bendrovės įstatai bei išrinkti valdymo organai, taip pat paskirtas įmonės vadovas (Haroldas Nausėda). Naujai įsteigta dujų birža savo veiklą turėtų pradėti nuo 2013 m. pradžios. „Tikimės, kad prekyba galės prasidėti iš karto po Naujųjų metų.

Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) pirkėjas sutiko įvykdyti miesto mero Andriaus Kupčinsko užgaidas, bet jau dabar aišku, kad gyventojų sąskaitoms už šildymą tai neturės įtakos, rašo „Lietuvos rytas“. „Jie numovė mums paskutines kelnes“, – apie derybas su Kauno savivaldybės valdomos įmonės „Kauno energija“ valdyba kalbėjo JAV bendrovės „Clement Power Venture“ savininkas Rimandas Stonys.

Rusijos vyriausybės atstovas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) tyrimas dėl „Gazprom“ gali būti bandymas išstumti Rusijos energetikos milžinę iš pelningos Europos rinkos, ir pridūrė, kad korporacija vis tiek išliks pagrindiniu Europos dujų šaltiniu. „Negaliu atmesti, kad tyrimas yra konkurencijos forma ir, kas svarbiausia, nederama ir nesąžininga forma“, – ketvirtadienį sakė nuolatinis Rusijos atstovas ES Vladimiras Čižovas.

„Clement Power Venture“ savininkas, Rimantas Stonys, tvirtina, kad jo valdoma bendrovė iš „Gazprom“ nupirko 99,5 proc. UAB Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) akcijų ir iki šio mėnesio pabaigos sandoris bus įregistruotas Registrų centre, rašo „Verslo žinios“. R. Stonys tvirtina, kad savivaldybės valdoma Kauno energija sutarė iš KTE pirkti 50 proc. miestui reikalingo šilumos kiekio. Iki šiol Kaunas iš KTE pirko 80 proc. reikiamo šilumos kiekio.

Jau trečią mėnesį jokių atsakymų iš energetikos ministro A. Sekmoko nesulaukianti Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pakartotinai prašo informacijos apie ministerijos esą planuojamą šilumos ūkio reformą. „Tiesiog nesuprantama, kodėl ministras, žiniasklaidoje noriai kalbėjęs apie šilumos ūkio esą laukiančią reformą, su Energetikos ministerijos ruošiamu įstatymo projektu atsisako supažindinti šilumos ūkio rinkos dalyvius.

Baltijos šalims gali būti rekomenduojama statyti regioninį suskystintų gamtinių dujų terminalą Estijoje, jeigu į projektą pavyks įtraukti Suomiją. Priešingu atveju labiausiai tinkama vieta terminalui būtų pripažinta Latvija, rašo TVNET. Tokias išvadas skelbia darbo grupė, atsakinga už Baltijos šalių energetikos rinkų sujungimo planą, savo ataskaitoje, kuri bus publikuota kitą mėnesį. Ataskaitoje nurodomos rekomendacijos dar gali būti keičiamos.

Pasauliui reikiant vis daugiau energijos, energetikos projektams yra skiriama ir vis daugiau pinigų. „CNN Money“ sudarė pačių brangiausių pasaulio energetikos projektų dešimtuką. 10. Trijų tarpeklių užtvanka - 28 mlrd. JAV dolerių Vieta: Kinija Nors pateikiami skirtingi duomenys apie užtvankos kainą, manoma, kad tai pats brangiausias kada nors pastatytas hidroelektrinės projektas. Idėja užtvenkti Jangdzę gimė prieš daugiau nei 70 metų, tačiau Kinijos vyriausybė projektui pritarė tik 1992 metais.

Europos Komisija teigia, kad jos tyrimas dėl galimų „Gazprom“ pažeidimų neturi nieko bendra su ES ir Rusijos santykiais, tačiau „Gazprom“ mano kitaip, rašo „EUobserver“. Europos Komisijos atstovas spaudai Antuanas Kolombanis (Antoine Colombani) trečiadienį Briuselyje stengėsi įtikinti, kad Europos Komisijos tyrimas yra grynai komercinis klausimas.

Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ atstovai trečiadienį neigė, kad koncernas pažeidė kokias nors taisykles Europos dujų rinkoje. Kompanija tikisi, kad Europos Komisija, vykdydama tyrimą dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimų, gerbs kompanijos teises ir interesus, informuoja AFP. „Tai, kad pradėtas oficialus tyrimas, nereiškia, kad kompaniją „Gazprom“ pripažino kalta pažeidus kokias nors Europos Sąjungos antimonopolines taisykles“, - teigiama Rusijos dujų koncerno pranešime spaudai.

Jeigu akylai pažiūrėtume, žaliųjų technologijų ateitis gali būti ne tokia jau ir giedra, kaip mums to norėtųsi, o kai kurios iš jų gali padaryti ir visiškai netikėtų staigmenų. 1. Saulės baterijų plokštės akina pilotus Saulės baterijos šiandien jau beveik įprastas reiškinys. Jos montuojamos ant namų, biurų pastatų stogų ir netgi vidury dykumos.

Energetika – bene svarbiausia tema XXI amžiaus pasaulyje. Nuo to, kaip ir kurios energetikos sritys bus vystomos, priklauso žmonijos likimas. Mes privalome įvertinti visas alternatyvas ir įvairių energijos šaltinių efektą mūsų planetai, jos biosferai bei atmosferai. Žmonės pernelyg stipriai keičia aplinką, todėl pasaulyje, kur viskas tampriai susiję (ypač energetikoje), klaidos arba trumparegiškas požiūris – per didelė prabanga.

Ketvirtadienį vakare, apie 20.30 val., kilo gaisras elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ 330 kV skirstyklos teritorijoje Elektrėnuose esančiame srovės transformatoriuje. Dėl srovės transformatoriaus gedimo išsiliejus alyvai ir kilus gaisrui, suveikė šalia esančios Lietuvos elektrinės apsaugos sistema ir buvo sustabdyti tuo metu veikę blokai.

Lietuvos pareigūnai iki šiol miglotai ir prieštaringai kalba apie Latvijos bei Estijos ketinimus dalyvauti Visagino atominės elektrinės (VAE) projekte.

Turkija pasiūlė Ukrainai drauge statyti suskystintų dujų terminalą. Apie tai interviu Ukrainos laikraščiui „Den“ pareiškė pirmasis vicepremjeras Valerijus Choroškovskis. Pasak jo, suskystintų dujų terminalą planuojama statyti Turkijoje, o Ukrainos partneriai būtų valstybinė bendrovė „Botas“ ir privati „Egagas“. Kada bus pastatytas terminalas ir kiek lėšų prireiks jo statybai, neskelbiama. V. Choroškovskis pastebėjo, kad ir Turkija galėtų dalyvauti panašiuose projektuose Ukrainos teritorijoje.

Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį po ilgų diskusijų pritarė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitai. 22 Tarybos nariai balsavo už, 5 – prieš, 2 susilaikė. Tarybos sprendimo projektą, kuriuo siūloma pritarti UAB „Sweco Lietuva“ parengtai PAV ataskaitai, parengė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Statyta šilumai atpiginti ir vos ketverius metus teveikianti 130 mln. litų kainavusi Panevėžio termofikacinė elektrinė tampa nuostolinga, o dar po trejų metų gali būti uždaryta. Tokias niūrias prognozes šilumininkai piešia visoms šalies termofikacinėms jėgainėms, jei Vyriausybė nekeis elektros supirkimo kvotų politikos. Myli tik Vilnių Kitąmet didesnę remtinos elektros supirkimo kvotą Energetikos ministerija siūlo tik „Vilniaus energijos“ elektrinėms.

Per Irano ir Jungtinių Tautų (JT) atominės energijos agentūros (TATENA) diskusijas dėl Teherano branduolinės programos susitarimas nebuvo pasirašytas, skelbia AFP. TATENA vyriausiasis inspektorius Hermanas Nakertas (Herman Nackaerts) po susitikimo Vienoje sakė žurnalistams, kad „liko svarbiausi skirtumai“, kurie sutrukdė susitarti. H. Nakertas pridūrė, kad „šiuo metu“ nenumatyta daugiau jokių diskusijų.

Artėjančio šildymo sezono vilniečiai laukia su nerimu. Žmonės svarsto, kodėl jų būstai vis dar šildomi brangiomis dujomis, o ne pigesniu biokuru, apie kurio naudojimą šildymui nuolat kalbama. Nuo liepos beveik trečdaliu pabrangus gamtinėms dujoms, kils ir centralizuotai tiekiamos šilumos kaina. Dalis vilniečių su baime laukia naujo šildymo sezono. Premjeras kaltina Vilniaus savivaldybę, esą nesugebėjusią pereiti nuo dujų prie biokuro, atpiginančio šilumą.

Nuo liepos 1 d. stulbinamai pabrango dujos. Suvartojantiems iki 500 kubinių metrų per metus vienas kubas brango nuo 2,33 iki 2,79 lito (abonentinis mokestis – 1,95 lito), suvartojantiems nuo 5 iki 20 tūkst. kubų – nuo 1,75 iki 2,17 lito, sunaudojantiems dar daugiau – nuo 1,74 iki 2,16 lito. Pastarosioms dviem kategorijoms abonentinis mėnesio mokestis – 13,81 lito.

Premjeras Andrius Kubilius nesutinka su Seimo vicepirmininkės Virginijos Baltraitienės siūlymu benzino kainą reguliuoti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK), nes tai esą ne monopolinė rinka. „Tikrai nežinau ponios Baltraitienės viso idėjos turinio, bet noriu tik pastebėti, kad šilumos ir energetikos kainas reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija todėl, kad tai yra monopolinių sistemų kainos.