Emmanuelis Macronas

Rusijos užpultos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad šią savaitę galima tikėtis dar intensyvesnių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą, mat šią savaitę Europos Vadovų Taryba priims sprendimą dėl šalies kandidatės statuso suteikimo Kyjivui.  Savo kasvakariniame vaizdo įraše V. Zelenskis perspėjo ir Europos valstybes, kad Rusijos veiksmai bus nukreipti ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Europos šalis.  „Rytoj prasideda istorinė savaitė.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makron) sąjungininkai po sekmadienį vykusių rinkimų veikiausiai praras daugumą parlamente, o tai būtų didelis smūgis centristų lyderiui ir jo antrosios kadencijos programai, prognozuoja penkios rinkėjų apklausas organizavusios bendrovės. Apklausų duomenimis, E. Macrono centro ir centro kairiųjų partijų koalicija „Kartu“ (Ensemble) turbūt gaus 200-260 mandatų – mažiau nei reikia daugumai Nacionalinėje asamblėjoje, tai yra 289 vietų.

Prancūzijos rinkėjai sekmadienį balsuos antrajame parlamento rinkimų ture, kuris labai svarbus centristo prezidento Emmanuelio Macrono  antrosios kadencijos rinkiminių pažadų įgyvendinimui. E. Macrono centro ir centro kairiųjų partijų koalicijai „Kartu“ iššūkį rinkimuose metė naujas kairiųjų partijų aljansas NUPES. Praėjusį sekmadienį vykusiame pirmajame balsavimo etape abu aljansai surinko atitinkamai 25,75 ir 25,66 proc. rinkėjų balsų.

Penktadienį mirė vienas garsiausių prancūzų kino aktorių Jeanas-Louis Trintignantas, žavėjęs žiūrovus per šešis dešimtmečius trukusią karjerą, per kurią suvaidino apie 130 filmų, naujienų agentūrai AFP pranešė jo šeima. Jam buvo 91 metai. Kino legendos žmona patvirtino jo mirties faktą, remiantis AFP atsiųstu velionio agento pareiškimu. Jame nurodoma, kad J.-L. Trintignantas mirė „apsuptas artimųjų“ anksti penktadienį savo namuose Prancūzijos pietiniame Garo regione.

Istorinė diena Ukrainai. Laukusi aštuonerius metus, Ukraina žingsniu arčiau narystės Europos Sąjungoje. Europos Komisija pasiūlė suteikti Ukrainai, taip pat ir Moldovai, oficialų kandidatės statusą. Tiesa, tai dar turės palaiminti visos Bendrijos šalys. Ir tai – ne vienintelė geria žinia Ukrainai. Vis tik ir Putinas nesnaudžia ir pasinaudojo proga įgelti Vokietijai.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono susitikimo metu birželio 16 dieną užfiksuota nuotrauka tapo memų kūrėjų taikiniu. Internautai pašėlo ir sukūrė daugybę juokelių. Nuotraukoje E. Macronas užfiksuotas apsikabinęs V. Zelenskį, tačiau kol Ukrainos lyderio akys nukreiptos į kameros objektyvą, Prancūzijos vadovas, kaip gali pasirodyti, kažką šnabžda jam į ausį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos premjeras Mario Draghi po savo pirmojo vizito Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios penktadienio naktį traukiniu sugrįžo į Lenkiją, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris. Valanda prieš jų traukinio atvykimą į Lenkijos Peremislio miestą M. Draghi su E. Macronu jo vagone surengė dvišalį susitikimą.

Po susitikimo ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atrodė ne itin sužavėtas maloniais Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono gestais, po pastarųjų jo komentarų apie Rusijos sukeltą karą. Ketvirtadienį Kyjive susitikęs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Ukrainos prezidentas V. Zelenskis atrodė toli gražu nelikęs sužavėtas. V. Zelenskis atrodė nepatogiai pasijutęs po to, kai šį apsikabino E. Macronas.

Vokietijos leidinys „Die Welt“ skelbia, Ukrainoje ketvirtadienį apsilankę Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vadovai „už uždarų durų“ ragino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį „nusileisti Maskvai“. „Užkulisiuose trys ES politikai Scholzas, Macronas ir Draghi ragina Ukrainą padaryti nuolaidų Maskvai. Jie nori taikos sprendimo, kuris būtų kuo ekonomiškesnis, ir nesupranta, dėl ko iš tikrųjų kilo šis konfliktas“, – rašo „Die Welt“ autorius Christophas B. Schiltzas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pripažino, kad jo derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nedavė norimų rezultatų, tačiau mano, kad šias derybas būtina tęsti.

Paryžius perduos Ukrainai dar šešias ilgojo nuotolio savaeiges haubicas CAESAR, kad padėtų šaliai atremti Rusijos invaziją, ketvirtadienį lankydamasis Kyjive pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Ukraina sulaukė galingų svečių – į karo siaubiamą Ukrainą traukiniu atvažiavo Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiai. Tiesa, rusų karo nusikaltimų simbolyje – Irpinėje – apsilankiusius Macroną, Šolcą ir Dragį vienija ne tik parama Ukrainai, bet ir noras kalbėtis su agresoriumi Vladimiru Putinu. Dėl to Macronui net teko teisintis. Savo ruožtu Rusijos elitas iš jų tyčiojasi.

Vokietija teiks karinę paramą Ukrainai tiek ilgai, kiek reikės, ketvirtadienį pareiškė Kyjive viešintis kancleris Olafas Scholzas, kritikuojamas dėl palyginti lėtos Berlyno reakcijos siunčiant ginkluotę. „Mes remiame Ukrainą tiekdami ginklus. Tai darysime tol, kol to reikės“, – sakė jis spaudos konferencijoje, kurioje be jo dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Italijos, Prancūzijos bei Rumunijos lyderiai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Prancūzija, Vokietija, Italija ir Rumunija pritaria tam, kad Ukrainai nedelsiant būtų suteiktas ES kandidatės statusas, rašo „The Guardian“. Apie tai E. Macronas kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su kitais lyderiais, ketvirtadienį apsilankiusiais Ukrainoje. „Mes visi keturi pritariame tam, kad ES kandidatės statusas būtų suteiktas nedelsiant“, – teigė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį lankydamasis Irpinėje netoli Kyjivo sakė, kad Ukraina privalo laimėti karą su Rusija. „Prancūzija kartu su Ukraina yra nuo pirmosios dienos. Nedviprasmiškai palaikome ukrainiečius. Ukraina privalo priešintis ir laimėti“, – Irpinėje žurnalistams sakė E. Macronas, atsakydamas į klausimą dėl savo ankstesnių pastabų, kad Rusija neturėtų būti pažeminta.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį užsiminė, kad netrukus gali vykti į Kyjivą susitikti su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, tačiau sakė, kad viešai neaptarinės tokios kelionės detalių.

Vizito į Kyjivą išvakarėse Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad anksčiau ar vėliau Volodymyrui Zelenskiui teks sėsti prie derybų stalo su Vladimiru Putinu. Tačiau kokių sąlygų tam reiktų, įvaryti jis nesiryžo. Tuo metu NATO generalinis sekretorius žada didinti sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, tačiau į detales taip pat nesileidžia.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino surengti „naujas išsamias diskusijas“ su Ukraina, tačiau nepatvirtino, ar vyks į Kyjivą, kaip pranešė kelios žiniasklaidos priemonės. „Prie mūsų Europos Sąjungos vartų klostosi precedento neturinti geopolitinė situacija“, – sakė prezidentas po susitikimo su Rumunijoje dislokuotais Prancūzijos kariais.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį kreipėsi į rinkėjus, prašydamas suformuoti jam „tvirtą daugumą“ sekmadienio parlamento rinkimuose, perspėdamas nepapildyti „prancūziškais neramumais pasaulinių neramumų“. Išvykdamas iš Paryžiaus aplankyti karių, pasiųstų į Rumuniją reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą, E. Macronas sakė, kad „ateinantys mėnesiai bus sunkūs“, tačiau paragino žmones paremti jį vardan „aukštesnio nacionalinio intereso“ ir „sveiko proto“. E. Macrono vizitas ...

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį vyksta į Rumuniją, kur turi surengti dvišales derybas su pareigūnais ir susitikti su prancūzų kariais. E. Macrono atvykimu į Rumuniją, nuo 2007-ųjų priklausančią Europos Sąjungai, o nuo 2004-ųjų – NATO, prasidės kelionė po regioną, taip pat apimsianti trečiadienio apsilankymą NATO nepriklausančioje Moldovoje. Abi šios šalys turi ilgas sienas su Ukraina.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansui iškilo pavojus neužsitikrinti daugumos po sekmadienį vykusio parlamento rinkimų pirmojo turo, per kurį išaugo elektorato parama naujai kairiųjų koalicijai. E. Macrono aljansas „Ensemble“ („Kartu“) surinko 25,75 proc. balsų, o kairiųjų blokas NUPES – 25,66 procento.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono centristų koalicija po pirmojo rinkimų turo gavo daugiausiai vietų parlamente, rodo rinkėjų apklausų rezultatai, tačiau, pasak analitikų, kol kas neaišku, ar ji užsitikrins daugumą. Keturios tyrimų kompanijos prognozuoja, kad jo aljansas "Ensemble" ("Kartu") po birželio 19-ąją vyksiančio antrojo  rinkimų turo laimės 225-310 mandatų, o naujoji kairiųjų koalicija liks antra - 150-220 vietų parlamente.

Prancūzijos parlamento rinkimuose sekmadienį dalyvavo rekordiškai mažai rinkėjų – nuo 47 iki 47,5 proc., rodo rinkėjų apklausų rezultatai, o ši tendencija, analitikų nuomone, yra palanki prezidento  Emmanuelio Macrono centristų koalicijai, kovojančiai su nauju kairiųjų aljansu. „Kai kurie žmonės sako, kad parlamento rinkimai nėra svarbūs, bet tai netiesa. Jei prezidentas negaus daugumos, jis negalės nieko nuveikti“, – AFP sakė 40-metis inžinierius Arnaudas, atidavęs savo balsą Paryžiuje.

Rusų politologas Andrejus Piontkovskis kritikuoja Prancūzijos prezidentą dėl jo derybų su Putinu ir pasiūlymo „išsaugoti jam veidą“. Prancūzijos ir Vokietijos valdžia baiminasi Ukrainos pergalės ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pralaimėjimo, rašo Unian.ua „Prancūzija ir Vokietija bijo Ukrainos pergalės ir Putino pralaimėjimo, nes Ukrainos pergalė pakeis visą tarptautinių santykių, saugumo struktūrą Europoje.

Prancūzija nori, kad Ukraina laimėtų karą, kurį sukėlė Maskva, penktadienį pareiškė prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas. Šie komentarai pasirodė po to, kai Prancūzijos prezidentas sukėlė diskusijų savo pastaba, kad Rusija neturėtų būti pažeminta. „Kaip sakė prezidentas, mes norime Ukrainos pergalės. Norime, kad būtų atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas.

Prancūzijoje sekmadienį bus renkamas naujas parlamentas, kur prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai siekia išsaugoti daugumą, nors jų planams vis didesnį pavojų kelia naujas kairiųjų aljansas. Rinkimai į 577 vietų Nacionalinį Susirinkimą – žemuosius pralamento rūmus – vyksta dviem etapais. Naujojo parlamento sudėtis paaiškės tik po antrojo turo, įvyksiančio dar po savaitės, birželio 19 dieną.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmussenas pripažino, kad aljansas padarė klaidą 2008 m. nesuteikdamas Ukrainai ir Gruzijai narystės aljanse veiksmų plano, rašo UNIAN. Jis taip pat sureagavo į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimą „nežeminti“ Rusijos. Jis teigia, kad valstybės narės nesugebėjo susitarti šiuo klausimu, o toks NATO susiskaldymas siunčia neteisingą signalą V. Putinui.

Sjevjerodonecką ir apylinkes atakuojanti Rusija telkia kariuomenės pajėgas dar dviem kryptimis. Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, papildomos pajėgos metamos Zaporižės ir Charkivo rajonuose. Trečiadienis yra 105-oji karo Ukrainoje diena. Svarbiausios šios dienos naujienos: 21:57 | „Begalinis mirties karavanas“: Mariupolyje iš griuvėsių traukiami šimtai žuvusiųjų Rusijos kariuomenės pajėgų sunaikintame Mariupolyje žuvo dešimtys tūkstančių civilių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimą nežeminti Rusijos, rašo UNIAN. Ukrainos prezidentas E. Macrono raginimą įvertino interviu „Financial Times“ metu. „Nelabai suprantu Rusijos pažeminimo. Kokia Rusija? Apie ką mes kalbame? Apie tai, kad visus šiuos metus, daugiau nei 8 metus, jie žudė mūsų žmones.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo raginimais vengti pažeminti Rusiją Ukrainoje vėl išprovokavo kritikos ir nesupratimo bangą, ir pademonstravo nesutarimus Vakarų aljanse. Praėjusį penktadienį prancūzų žiniasklaidai E. Macronas pakartojo esąs įsitikinęs, kad Vladimirui Putinui turi būti atvertas išėjimas iš padėties, kurioje Rusijos lyderis atsidūrė padarydamas „istorinę ir fundamentalią klaidą“ – įsiverždamas į Ukrainą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas „pametė skaičių“, bandydamas prisiminti, kiek laiko pokalbiuose telefonu su Vladimiru Putinu jis praleido nuo 2021-ųjų gruodžio. E. Macronas pažymėjo, kad su Rusijos prezidentu jis bendravo Volodymyro Zelenskio paprašytas. Pasakodamas apie bendravimą su V. Putinu E. Macronas teigė, kad kalbėjo su juo telefonu nuo 2021-ųjų gruodžio apie 100 valandų ir žadėjo, kad palaikys kontaktą tiek, kiek reikės taikos deryboms pradėti.

Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sureagavo į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono mintį, kad Rusija neturėtų būti pažeminta. Pasak D. Kulebos, tokiais pareiškimais Prancūzija tik pažemina save pati. „Prašymai išvengti Rusijos pažeminimo gali pažeminti tik Prancūziją ir kiekvieną to prašančią šalį. Rusija pati save pažemino. Geriau savo dėmesį kreipkime į tai, kaip pastatyti Rusiją į savo vietą. Tai atneš taiką ir išsaugos gyvybes“, – tviteryje rašė D. Kuleba.

Atjaunėjusios Prancūzijos kairiųjų partijos atrodo stiprinančios pozicijas prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkų centristų atžvilgiu prieš vėliau šį mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus, todėl valdantieji nuogąstauja nesugebėsiantys užsitikrinti daugumos.

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį paragino prancūzų prezidentą Emmanuelį Macroną apsilankyti karo draskomoje Ukrainoje, kol nesibaigė Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungai pusmetis. „Būtų gerai, kad Macronas atvyktų Prancūzijai pirmininkaujanti ES, o geriausia būtų, kad jis atvyktų su tolesnėmis ginklų siuntomis Ukrainai. Tai vertingiausia pagalba, kokią tik galime gauti iš Prancūzijos“, – sakė D. Kuleba prancūzų naujienų televizijai LCI.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad jis ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti Maskvos vykdomą Ukrainos Odesos uosto blokadą pagal JT rezoliucijos sąlygas.

Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas aštriai sukritikavo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono šeštadieninį pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sekmadienį pranešė estų visuomeninis transliuotojas ERR. „Neįtikėtina, kaip dabartiniai Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai nevalingai kloja kelią tolesniam Rusijos smurtui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį lankėsi Rusijos pajėgų suniokotame Charkivo mieste, aplankė ir Ukrainos kariuomenę. Jis pripažįsta, kad padėtis Donbaso ir Charkivo srityse yra „labai sunki“. Sekmadienį rusų okupantai, tęsdami invaziją Ukrainos teritorijoje, žudo niekuo dėtus civilius. Pranešama, kad sekmadienį rusų kariai apšaudė Mykolajivo miestą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas  ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną paleisti 2,5 tūkst. ukrainiečių kovotojų, kurie daug savaičių praleido metalurgijos gamykloje „Azovstal“, įnirtingai atakuojami rusų karių ir galiausiai pateko į Rusijos nelaisvę. „Respublikos prezidentas ir Vokietijos kancleris paprašė išlaisvinti apie 2,5 tūkst.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad Prancūzija supranta amerikiečių pyktį dėl šaudynių Teksaso pradinėje mokykloje, per kurias žuvo mažiausiai 19 vaikų ir du mokytojai.

Britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss penktadienį paskelbtame interviu sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėją apie „Europos politinę bendruomenę“, kuri apimtų ne tik Europos Sąjungą, bet ir Jungtinę Karalystę. Buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand'as 1989 metais, kai griuvo Berlyno siena, pirmą kartą pasiūlė įsteigti Europos tautų konfederaciją, ir nors ši idėja sulaukė susidomėjimo, ji taip ir nebuvo įgyvendinta.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį gynė savo idėją kurti „Europos politinę bendruomenę“, kuriai priklausytų į Europos Sąjungą siekiančios įstoti valstybės, teigdamas, kad tokia struktūra nebūtų alternatyva narystei bloke. Gegužės 9 dieną E. Macronas sukėlė ažiotažą Ukrainoje savo pareiškimu, kad karo draskomai šaliai gali prireikti „dešimtmečių“, kad įstotų į ES.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį per pokalbį su kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu pasakė, kad ginklų tiekimas iš Paryžiaus „suintensyvės“, teigiama Eliziejaus rūmų pareiškime. „Jis patvirtino, kad Prancūzijos ginklų tiekimas bus tęsiamas ir artimiausiomis dienomis bei savaitėmis bus intensyvesnis, kaip ir humanitarinės įrangos tiekimas“, – sakoma pareiškime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paskyrė darbo ministrę Elisabeth Borne naująja šalies ministre pirmininke, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime. Naujajai Prancūzijos vyriausybei pirmą kartą po daugiau kaip trijų dešimtmečių vadovaus moteris. Eliziejaus rūmai pranešė, kad E. Borne dabar bus turės suformuoti vyriausybę. E. Borne premjero poste keičia Jeaną Castexą, kuris anksčiau pirmadienį įteikė atsistatydinimo raštą prezidentui E. Macronui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palaiko Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO, ketvirtadienį pranešė prezidento kanceliarija. „Prezidentas pareiškė, kad Prancūzija visokeriopai remia Suomijos suverenų pasirinkimą greitai prisijungti prie NATO“, –  Eliziejaus rūmai pranešė po E. Macrono ir Suomijos prezidento Sauli Niinisto (Saulio Nynistės) pokalbio telefonu.

Siūlymais prie Europos Sąjungos (ES) kurti platesnę politinę demokratinių valstybių bendruomenę mėginama pridengti politinės valios trūkumą suteikti kandidatės į ES statusą Ukrainai, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad Rusija ir Ukraina turėtų derybomis pasiekti paliaubas ir kad Maskvos „pažeminimas“ taikos pastangoms nepasitarnautų. „Rytoj turėsime kurti taiką – niekada to neužmirškime, – jis sakė žurnalistams. – Turime tai padaryti Ukrainai ir Rusijai esant prie stalo.“ „Diskusijų ir derybų sąlygas nustatys Ukraina ir Rusija, bet tai nebus padaryta... neįtraukiant vienai kitos, o juolab jas pažeminant“, – pridūrė Prancūzijos lyderis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES, ir pasiūlė prie bloko sukurti platesnę politinę demokratinių valstybių bendruomenę. „Net jeigu suteiktume jiems kandidatės statusą rytoj, – sakė jis, kalbėdamas apie Ukrainą, – visi puikiai žinome, kad leidimo jiems įstoti (į Bendriją) procesas užtruks kelerius metus, tiesą sakant, neabejotinai kelis dešimtmečius.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį vakare Paryžiuje priima Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi deryboms ir „darbo vakarienei“, tikėdamasis atitraukti Naująjį Delį nuo Rusijos dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. N. Modi Eliziejaus rūmų kieme pasitiko E. Macronas su žmona Brigitte, ir prezidentai pozavo nuotraukoms žiniasklaidai.

Su Vladimiru Putinu pasikalbėjęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragina Rusiją vykdyti savo, kaip Saugumo Tarybos narės pareigas ir nutraukti agresiją Ukrainoje. Rusijos ir Prancūzijos prezidentai telefonu kalbėjosi antradienį. Pranešama, kad pokalbis truko dvi valandas.