Emmanuelis Macronas

Prancūzijoje sekmadienį bus renkamas naujas parlamentas, kur prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai siekia išsaugoti daugumą, nors jų planams vis didesnį pavojų kelia naujas kairiųjų aljansas. Rinkimai į 577 vietų Nacionalinį Susirinkimą – žemuosius pralamento rūmus – vyksta dviem etapais. Naujojo parlamento sudėtis paaiškės tik po antrojo turo, įvyksiančio dar po savaitės, birželio 19 dieną.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmussenas pripažino, kad aljansas padarė klaidą 2008 m. nesuteikdamas Ukrainai ir Gruzijai narystės aljanse veiksmų plano, rašo UNIAN. Jis taip pat sureagavo į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimą „nežeminti“ Rusijos. Jis teigia, kad valstybės narės nesugebėjo susitarti šiuo klausimu, o toks NATO susiskaldymas siunčia neteisingą signalą V. Putinui.

Sjevjerodonecką ir apylinkes atakuojanti Rusija telkia kariuomenės pajėgas dar dviem kryptimis. Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, papildomos pajėgos metamos Zaporižės ir Charkivo rajonuose. Trečiadienis yra 105-oji karo Ukrainoje diena. Svarbiausios šios dienos naujienos: 21:57 | „Begalinis mirties karavanas“: Mariupolyje iš griuvėsių traukiami šimtai žuvusiųjų Rusijos kariuomenės pajėgų sunaikintame Mariupolyje žuvo dešimtys tūkstančių civilių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimą nežeminti Rusijos, rašo UNIAN. Ukrainos prezidentas E. Macrono raginimą įvertino interviu „Financial Times“ metu. „Nelabai suprantu Rusijos pažeminimo. Kokia Rusija? Apie ką mes kalbame? Apie tai, kad visus šiuos metus, daugiau nei 8 metus, jie žudė mūsų žmones.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo raginimais vengti pažeminti Rusiją Ukrainoje vėl išprovokavo kritikos ir nesupratimo bangą, ir pademonstravo nesutarimus Vakarų aljanse. Praėjusį penktadienį prancūzų žiniasklaidai E. Macronas pakartojo esąs įsitikinęs, kad Vladimirui Putinui turi būti atvertas išėjimas iš padėties, kurioje Rusijos lyderis atsidūrė padarydamas „istorinę ir fundamentalią klaidą“ – įsiverždamas į Ukrainą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas „pametė skaičių“, bandydamas prisiminti, kiek laiko pokalbiuose telefonu su Vladimiru Putinu jis praleido nuo 2021-ųjų gruodžio. E. Macronas pažymėjo, kad su Rusijos prezidentu jis bendravo Volodymyro Zelenskio paprašytas. Pasakodamas apie bendravimą su V. Putinu E. Macronas teigė, kad kalbėjo su juo telefonu nuo 2021-ųjų gruodžio apie 100 valandų ir žadėjo, kad palaikys kontaktą tiek, kiek reikės taikos deryboms pradėti.

Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sureagavo į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono mintį, kad Rusija neturėtų būti pažeminta. Pasak D. Kulebos, tokiais pareiškimais Prancūzija tik pažemina save pati. „Prašymai išvengti Rusijos pažeminimo gali pažeminti tik Prancūziją ir kiekvieną to prašančią šalį. Rusija pati save pažemino. Geriau savo dėmesį kreipkime į tai, kaip pastatyti Rusiją į savo vietą. Tai atneš taiką ir išsaugos gyvybes“, – tviteryje rašė D. Kuleba.

Atjaunėjusios Prancūzijos kairiųjų partijos atrodo stiprinančios pozicijas prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkų centristų atžvilgiu prieš vėliau šį mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus, todėl valdantieji nuogąstauja nesugebėsiantys užsitikrinti daugumos.

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį paragino prancūzų prezidentą Emmanuelį Macroną apsilankyti karo draskomoje Ukrainoje, kol nesibaigė Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungai pusmetis. „Būtų gerai, kad Macronas atvyktų Prancūzijai pirmininkaujanti ES, o geriausia būtų, kad jis atvyktų su tolesnėmis ginklų siuntomis Ukrainai. Tai vertingiausia pagalba, kokią tik galime gauti iš Prancūzijos“, – sakė D. Kuleba prancūzų naujienų televizijai LCI.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad jis ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti Maskvos vykdomą Ukrainos Odesos uosto blokadą pagal JT rezoliucijos sąlygas.

Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas aštriai sukritikavo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono šeštadieninį pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sekmadienį pranešė estų visuomeninis transliuotojas ERR. „Neįtikėtina, kaip dabartiniai Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai nevalingai kloja kelią tolesniam Rusijos smurtui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį lankėsi Rusijos pajėgų suniokotame Charkivo mieste, aplankė ir Ukrainos kariuomenę. Jis pripažįsta, kad padėtis Donbaso ir Charkivo srityse yra „labai sunki“. Sekmadienį rusų okupantai, tęsdami invaziją Ukrainos teritorijoje, žudo niekuo dėtus civilius. Pranešama, kad sekmadienį rusų kariai apšaudė Mykolajivo miestą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas  ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną paleisti 2,5 tūkst. ukrainiečių kovotojų, kurie daug savaičių praleido metalurgijos gamykloje „Azovstal“, įnirtingai atakuojami rusų karių ir galiausiai pateko į Rusijos nelaisvę. „Respublikos prezidentas ir Vokietijos kancleris paprašė išlaisvinti apie 2,5 tūkst.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad Prancūzija supranta amerikiečių pyktį dėl šaudynių Teksaso pradinėje mokykloje, per kurias žuvo mažiausiai 19 vaikų ir du mokytojai.

Britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss penktadienį paskelbtame interviu sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėją apie „Europos politinę bendruomenę“, kuri apimtų ne tik Europos Sąjungą, bet ir Jungtinę Karalystę. Buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand'as 1989 metais, kai griuvo Berlyno siena, pirmą kartą pasiūlė įsteigti Europos tautų konfederaciją, ir nors ši idėja sulaukė susidomėjimo, ji taip ir nebuvo įgyvendinta.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį gynė savo idėją kurti „Europos politinę bendruomenę“, kuriai priklausytų į Europos Sąjungą siekiančios įstoti valstybės, teigdamas, kad tokia struktūra nebūtų alternatyva narystei bloke. Gegužės 9 dieną E. Macronas sukėlė ažiotažą Ukrainoje savo pareiškimu, kad karo draskomai šaliai gali prireikti „dešimtmečių“, kad įstotų į ES.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį per pokalbį su kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu pasakė, kad ginklų tiekimas iš Paryžiaus „suintensyvės“, teigiama Eliziejaus rūmų pareiškime. „Jis patvirtino, kad Prancūzijos ginklų tiekimas bus tęsiamas ir artimiausiomis dienomis bei savaitėmis bus intensyvesnis, kaip ir humanitarinės įrangos tiekimas“, – sakoma pareiškime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paskyrė darbo ministrę Elisabeth Borne naująja šalies ministre pirmininke, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime. Naujajai Prancūzijos vyriausybei pirmą kartą po daugiau kaip trijų dešimtmečių vadovaus moteris. Eliziejaus rūmai pranešė, kad E. Borne dabar bus turės suformuoti vyriausybę. E. Borne premjero poste keičia Jeaną Castexą, kuris anksčiau pirmadienį įteikė atsistatydinimo raštą prezidentui E. Macronui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palaiko Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO, ketvirtadienį pranešė prezidento kanceliarija. „Prezidentas pareiškė, kad Prancūzija visokeriopai remia Suomijos suverenų pasirinkimą greitai prisijungti prie NATO“, –  Eliziejaus rūmai pranešė po E. Macrono ir Suomijos prezidento Sauli Niinisto (Saulio Nynistės) pokalbio telefonu.

Siūlymais prie Europos Sąjungos (ES) kurti platesnę politinę demokratinių valstybių bendruomenę mėginama pridengti politinės valios trūkumą suteikti kandidatės į ES statusą Ukrainai, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad Rusija ir Ukraina turėtų derybomis pasiekti paliaubas ir kad Maskvos „pažeminimas“ taikos pastangoms nepasitarnautų. „Rytoj turėsime kurti taiką – niekada to neužmirškime, – jis sakė žurnalistams. – Turime tai padaryti Ukrainai ir Rusijai esant prie stalo.“ „Diskusijų ir derybų sąlygas nustatys Ukraina ir Rusija, bet tai nebus padaryta... neįtraukiant vienai kitos, o juolab jas pažeminant“, – pridūrė Prancūzijos lyderis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES, ir pasiūlė prie bloko sukurti platesnę politinę demokratinių valstybių bendruomenę. „Net jeigu suteiktume jiems kandidatės statusą rytoj, – sakė jis, kalbėdamas apie Ukrainą, – visi puikiai žinome, kad leidimo jiems įstoti (į Bendriją) procesas užtruks kelerius metus, tiesą sakant, neabejotinai kelis dešimtmečius.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį vakare Paryžiuje priima Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi deryboms ir „darbo vakarienei“, tikėdamasis atitraukti Naująjį Delį nuo Rusijos dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. N. Modi Eliziejaus rūmų kieme pasitiko E. Macronas su žmona Brigitte, ir prezidentai pozavo nuotraukoms žiniasklaidai.

Su Vladimiru Putinu pasikalbėjęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragina Rusiją vykdyti savo, kaip Saugumo Tarybos narės pareigas ir nutraukti agresiją Ukrainoje. Rusijos ir Prancūzijos prezidentai telefonu kalbėjosi antradienį. Pranešama, kad pokalbis truko dvi valandas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Prancūzijos lyderiui Emmanueliui Macronui antradienį pareiškė, kad Vakarai turi nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai, ir apkaltino Kyjivą, kad šis nerimtai žiūri į derybas dėl karo užbaigimo, pranešė Kremlius.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen  pralaimėjimą prezidento rinkimuose vadina „pergale“, šeštadienį pranešė vietos žiniasklaida. Komentuodamas rinkimų rezultatus, Turkijos vadovas sakė, jog pasaulis dėl ekstremizmo ir taip nukentėjo. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusį sekmadienį buvo perrinktas antrai kadencijai, tačiau M. Le Pen surinko istoriškai aukštą balsų skaičių – 41,5 procento.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį, po pokalbio su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, sakė, kad jo šalis suintensyvins karinės ir humanitarinės pagalbos teikimą Rusijos užpultai šaliai.

JAV prezidentas Joe Bidenas pranešė, kad pirmadienį pasikalbės su perrinktu Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, nors pirmasis bandymas susisiekti nepavyko, nes prancūzų lyderis buvo išvykęs švęsti rinkimų pergalės. „Mėginau su juo pasikalbėti praeitą naktį. Kalbėjausi su jo darbuotojais; jis buvo prie Eiffelio (Eifelio) bokšto ir gerai leido laiką, – žurnalistams sakė J. Bidenas. – Pasikalbėsiu su juo šiandien.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, įveikęs Marine Le Pen, sekmadienį užsitikrino antrą kadenciją šiame poste. Tačiau, anot politologo Lino Kojalos, Prancūzijos politinę ateitį lems parlamento rinkimai, kuriuose gali triumfuoti Macronui nepalankios politinės jėgos.

Prancūzijai vėl perrinkus Emmanuelį Macroną į prezidentus, vis daugiau žmonių domisi, kas slypi jo asmeniniame gyvenime. Dažna diskusijų tema būna ir pirmoji Prancūzijos ponia, prezidento žmona Brigitte Macron. Pasirodo, kad pirmoji Prancūzijos ponia yra 24 metais vyresnė už savo vyrą, su kuriuo susipažino būdama vidurinės mokyklos mokytoja.

Užsitikrinęs dar penkerius metus Prancūzijos prezidento poste Emmanuelis Macronas ketina iškart grįžti prie vidaus ir užsienio politikos darbų, bet netrukus jo laukia itin svarbūs parlamento rinkimai, ir juose jam gali būti sunku išsaugoti savo daugumą. Naujienų agentūra AP apžvelgia, kas dabar laukia E. Macrono. Inauguracijos ceremonija Konstitucinė Taryba trečiadienį turi paskelbti oficialius prezidento rinkimų rezultatus. Tą pačią dieną E. Macronas surengs ministrų kabineto posėdį.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną su pergale rinkimuose prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen, pirmadienį pranešė Kremlius. „Nuoširdžiai linkiu Jums sėkmės valstybinėje veikloje, taip pat tvirtos sveikatos ir gerovės“, – sakoma V. Putino sveikinimo telegramoje E. Macronui.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas pirmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną su perrinkimu antrai kadencijai, prisijungdamas prie pasaulio lyderių sveikinimų po jo pergalės prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen. E. Macronas yra pirmasis Prancūzijos prezidentas per du dešimtmečius, užsitikrinęs antrąją kadenciją.

Europos ir pasaulio lyderiai suskubo sveikinti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono su jo perrinkimu ir kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen pralaimėjimu sekmadienio rinkimuose.

Paryžiaus centre policininkai atidengė ugnį į jų link lėkusį automobilį ir nušovė du jame buvusius žmones, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis policijoje, praėjus vos kelioms valandoms po Emmanuelio Macrono pergalės Prancūzijos prezidento rinkimuose. Transporto priemonė kiek po vidurnakčio važiavo Paryžiaus Naujuoju tiltu, bet atsisakė sustoti prie policijos patikros posto. Automobiliui lekiant pareigūnų link, šie pradėjo šaudyti, sakė minėtas šaltinis.

Prancūzams antrai kadencijai perrinkus dabartinį prezidentą Emmanuelį Macroną, Europa gali lengviau atsikvėpti, sako BNS kalbinti politologai. Anot jų, ateinančius penkerius metus galima tikėtis iki šiol buvusios Prancūzijos užsienio politikos tęstinumo: reikšmingą dėmesį vieningai Europos Sąjungos politikai, NATO stiprinimui, jis Ukrainos karo kontekste ypač aktualus Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį pasveikino Prancūzijos vadovą Emmanuelį Macroną su perrinkimu ir pavadino Paryžių „svarbiu partneriu kovojant su pasauliniais iššūkiais“. „Tikiuosi, kad ir toliau glaudžiai bendradarbiausime, įskaitant paramą Ukrainai, demokratijos gynimą ir kovą su klimato kaita“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Bidenas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tapo pirmuoju užsienio lyderiu, paskambinusiu Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, kad pasveikintų jį su perrinkimu antrai kadencijai, pranešė Berlynas. „Federalinis kancleris ir prezidentas patvirtino savo ketinimą tęsti artimus ir pasitikėjimu grindžiamus ryšius tarp Vokietijos ir Prancūzijos, be kita ko, atsižvelgiant į dabartinius iššūkius, tokius kaip Rusijos agresyvus karas Ukrainoje“, – sakoma O. Scholzo kanceliarijos pranešime.

Europos ir pasaulio lyderiai suskubo sveikinti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono su jo prognozuojamu perrinkimu ir kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen pralaimėjimu sekmadienio rinkimuose. Europos Sąjunga „Galime kliautis Prancūzija dar penkerius metus“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pažadėjo ieškoti atsako į pyktį, jaučiamą rinkėjų, per rinkimus parėmusių jo varžovę Marine Le Pen, kraštutinės dešiniosios stovyklos lyderę. Valstybės vadovas, kuriam prognozuojama likti Eliziejaus rūmų šeimininku dar penkerius metus, sakė, kad jo nauja kadencija skirsis nuo ankstesnės. „Privalu rasti atsakymą į pyktį ir nesutarimus, paskatinusius daugelį mūsų tėvynainių balsuoti už kraštutinius dešiniuosius.

Italijos premjeras Mario Draghi pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną , kai prognozės parodė, jog jis sekmadienį užsitikrino antrą kadenciją. „Emmanuelio Macrono pergalė per Prancūzijos prezidento rinkimus yra puiki naujiena visai Europai“, – sakoma italų lyderio pranešime. Prancūzija ir Italija su partnerėmis statys „stipresnę, teisingesnę Europą, galinčią veikti nepriklausomai ir nugalėti didelius mūsų laikų iššūkius, pradedant karu Ukrainoje“, sakė M. Draghi.

Rinkimų prognozėms parodžius, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kad jis per rinkimų antrąjį ratą užsitikrino antrą penkerių metų kadenciją, įveikęs varžovę iš kraštutinės dešiniosios stovyklos Marine Le Pen. „Jūsų rinkėjai šiandien pasiuntė stiprų pasitikėjimo Europa balsą. Džiaugiuosi, kad tęsime mūsų gerą bendradarbiavimą“, – per tviterį parašė O. Scholzas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sekmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną  su perrinkimu, prognozėms parodžius, kad šis užsitikrino dar penkerius metus Eliziejaus rūmuose. „Prancūzija – viena artimiausių ir svarbiausių mūsų sąjungininkių, – per „Twitter“ parašė B. Johnsonas. – Tikiuosi tęsti darbą kartu dėl klausimų, labiausiai rūpinčių mūsų abiem šalims ir pasauliui.

Europos Sąjungos aukščiausio rango pareigūnai sekmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kai prognozės parodė, jog jis užsitikrino antrąją kadenciją. „Galime kliautis Prancūzija dar penkerius metus“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. „Džiaugiuosi, kad galėsime tęsti mūsų puikų bendradarbiavimą“, – savo tviterio žinutėje jam antrino Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Balsavusiųjų apklausoms skelbiant Emannuelio Macrono pergalę Prancūzijos prezidento rinkimuose, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda jį pasveikino laimėjus rinkimus. „Mielas drauge E. Macronai, sveikinu laimėjus prezidentines lenktynes. Linkiu stiprybės ir drąsos vadovauti Prancūzijai šiais visai Europai iššūkių kupinais laikais“, – sekmadienį „Twitter“ paskyroje teigė prezidentas. G. Nausėda pridūrė besitikintis toliau kartu stiprinti Europos Sąjungą, NATO ir ginti demokratines vertybes.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį užsitikrino antrą kadenciją šiame poste, įveikęs kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen. Centristas E. Macronas antrajame ture surinko apie 58,6 proc. balsų, o M. Le Pen – 41,4 proc., rodo oficialūs Vidaus reikalų ministerijos rezultatai. E. Macronas yra pirmasis Prancūzijos prezidentas per du dešimtmečius, išrinktas antrai kadencijai.

Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos prezidento rinkimų antrajame ture 17 val. Paryžiaus laiku (18 val. Lietuvos laiku) siekė 63,2 proc. ir buvo daugiau kaip dviem procentiniais punktais mažesnis nei tuo pat metu per 2017-ųjų prezidento rinkimų antrąjį turą, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Sekmadienio vidurdienį (13 val. Lietuvos laiku) rinkėjų aktyvumas antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture siekė 26,4 proc. – buvo beveik dviem procentiniais punktais mažesnis nei 2017 metų antrajame prezidento rinkimų ture tuo pačiu metu, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Tačiau rinkėjų aktyvumas yra didesnis nei balandžio 10 dieną vidurdienį fiksuoti 25,5 procento.

Prancūzijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimų antras turas, kuriame dėl valstybės vadovo posto varžosi centristas Emmanuelis Macronas ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. Balsavimas vyksta po įnirtingos kampanijos, per kurią Prancūzijos kraštutiniai dešinieji labiausiai priartėjo prie valdžios.