emigrantai

Grožio salonus ir stomatologus užplūdo šventėms į Lietuvą sugrįžę emigrantai. Specialistai sako, kad iš svetur parvykę tautiečiai šias procedūras tėvynėje renkasi dėl mažesnių kainų ir bendro mentaliteto. O štai pas odontologus emigrantai ateina taisyti užsienyje atlikto broko – ne tų išrautų dantų ar kreivai uždėtų plombų. Iš Norvegijos į Lietuvą parvykusiai klaipėdietei Irmai visažistė atlieka antakių korekciją. Irma pasakoja, kad grožio paslaugos Lietuvoje dvigubai pigesnės.

O ką apie neišvengiamai gresiantį „Brexitą“ galvoja į Jungtinę Karalystę emigravę lietuviai? Grįžti ar pasilikti? Dauguma kalbintų ten gyvenančių tautiečių sako, kad išstojimas iš Europos Sąjungos jų nebegąsdina ir tik nedidelė dalis žada parvykti į Lietuvą. Lietuvių bendruomenės pirmininkė spėja, kad dabar tautiečiai masiškai ims tvarkytis savo teisinį statusą, kad nebūtų išspirti iš Jungtinės Karalystės.

Lietuvių migrantai užsienyje prieškariu užsiėmė įvairia veikla, neišskiriant ir banditizmo. Leidinys „Times Leader“ paviešino prieš daugiau nei šimtą metų JAV įvykusią istoriją, kurios pagrindinis veikėjas – lietuvių kilmės Michaelis Petrikonis, bandęs susprogdinti Čikagos kunigą J.V. Kudirką. 1915-ųjų balandžio 12-ąją Liucernos apygardos detektyvai paspendė spąstus žmogui, kuris anksčiau susprogdino Kingstono bažnyčios kleboniją.

Panašu, kad dabartinė Lietuvoje veikianti sveikatos draudimo sistema palieka landų apmokamas medicinos paslaugas gauti ir ne vienus metus PSD įmokų nemokantiems asmenims. Socialiniuose tinkluose žmonės dalinasi istorijomis, kaip prireikus gydymo paslaugų emigrantai grįžę tėvynėn skuba tiesiai į Užimtumo tarnybą, ten užsiregistravę pasigydo, o vėliau, net neketindami dirbti, papusto padus.

Privalomojo sveikatos mokesčio PSD amnestijos emigrantams nebus. Tai pripažįsta pats šio projekto autorius valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Tačiau dabar jis jau žada keisti įstatymus, kad emigrantai gydytis Lietuvoje galėtų ir negrąžinę skolos, o ją atidavinėtų dalimis. 28-erių metų elektros inžinierius Mindaugas didžiąją laiko dalį praleidžia Šiaurės šalyse. Pagal kontraktus užsienyje įrenginėja elektros instaliacijas.

Anksčiau „valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio siūlyta privalomojo socialinio draudimo (PSD) įmokų amnestija atšaukiama, bet ieškoma būdų, kaip skolininkams teikti paslaugas dar negrąžinus skolos. Tai paaiškėjo po trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio surengto pasitarimo su sveikatos apsaugos viceministre Kristina Garuoliene, „Sodros“ vadove Julita Varanauskiene bei Valstybinės ligonių kasos vadovu Gintaru Kacevičiumi.

Krizės krečiamoje Venesueloje, kur milijonai dažnai gyvena be elektros ir neturi nei maisto, nei vandens, gyvena apie 200 lietuvių. Panašus skaičius asmenų yra lietuvių kilmės. Tad mūsų šalies Vyriausybė sumanė jiems padėti persikraustyti į Lietuvą. Žadama, kad pirmieji 10 asmenų pagalbos sulauks jau šiais metais. Tam būtų skirta per šimtą tūkstančių eurų. Venesueloje vyrauja skurdas, badas ir politiniai nesutarimai.

Panašu, kad emigrantai dar ilgai negalės jaustis ramūs – tinkamai nedeklaravę savo išvykimo ir panorėję grįžti tėvynėn gali būti itin nemaloniai nustebinti. Už nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas jų laukia įspūdingos skolos, galinčios siekti net ir 1400 eurų. „Sodra“ yra suskaičiavusi, kad Lietuvoje iš viso yra 615 tūkstančių gyventojų, kurie patys privalo mokėti PSD įmokas. Tačiau metų pradžioje 252 tūkst. iš jų buvo skolingi daugiau nei 3 eurus.

Liepą į Lietuvą atvyko gyventi daugiau žmonių nei bet kurį ankstesnį mėnesį, tęsiantis teigiamoms migracijos tendencijoms. Statistikos departamento BNS pateiktais duomenimis, liepą į Lietuvą atvyko 5211 žmonės, o emigravo 3507 asmenys. Anot ekspertų, didesnį atvykstančiųjų skaičių daugiausiai lemia augančios gyventojų pajamos, tačiau didėjanti imigracija iš trečiųjų šalių gali kelti socialinių iššūkių. Beveik 64 proc.

Per liepos mėnesį į Lietuvą atvyko daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų. Be to, per liepą registruota lygiai 3 tūkst. gyventojų. Tai didžiausi šios srities rodikliai per pastaruosius kelerius metus. Išankstiniai statistikos departamento duomenys rodo, kad rugpjūčio 1 d. mūsų šalyje gyveno 2 793 397 nuolatiniai gyventojai. Tai yra 2 877 gyventojais daugiau nei balandį, kai fiksuotas mažiausias Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičius.

Kai prieš kelerius metų jauna sutuoktinių pora Greta ir Algirdas Šaumanai sumanė grįžti į Lietuvą, jie jau žinojo įsikursiantys kaime ir gyvensiantys gamtos prieglobstyje. Šiandien jie džiaugiasi kokybišku gyvenimu, puikia vasara, greta kaimo turizmo sodybos įkurdintu australų aviganių veislynu, šaudymu lankais ir suvenyrų dirbtuvėmis.

Nuo rugsėjo sugrįžtančių emigrantų vaikus priims 22 šalies mokyklos, ketvirtadienį praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tai – mokyklos, esančios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje, taip pat Kauno, Mažeikių ir Tauragės rajonuose. Skelbiama, kad kol kas emigrantų vaikus priims mokyklos, turinčios patirties priimti grįžtančius ar atvykusius vaikus.

Atostogų sezonu, ypač liepą ir rugpjūtį, padaugėja svetur apdraustiems pacientams Lietuvoje suteikiamų kompensuojamųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Didžioji šių pacientų dalis – Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK) turėtojai, kuriems suteikiamos būtinosios medicinos pagalbos paslaugos. Noriai gydytis į gimtinę atvyksta ir svetur gyvenantys lietuviai. Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kaip užsienyje draustas asmuo galėtų gydytis Lietuvoje.

Lietuvoje ketvirtą mėnesį iš eilės užfiksuoti teigiami migracijos rodikliai, kai į šalį atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta iš jos. Ekonomistai sako, kad daugiausia tai lemia augančios algos ir lengvesnės imigracijos procedūros. Statistikos departamentas BNS informavo, kad gegužę į Lietuvą imigravo 4472 žmonės, o emigravo 3177 asmenys. Beveik 58 proc. atvykusiųjų yra Lietuvos piliečiai, tarp išvykusiųjų Lietuvos pilietybę turi daugiau nei 83 procentai.

Dėl „Brexito“ smukęs svaro kursas euro atžvilgiu mažina realias lietuvių emigrantų pajamas, ir tai gali paskatinti dalį iš jų grįžti į Lietuvą arba persikelti iš Londono į pigesnius Britanijos miestus, teigia bendruomenės atstovai. Ekonomistai sako, kad svaras turėtų sustiprėti, jei pasitraukimas iš ES įvyks sklandžiai. „Su svaro kritimu išaugo infliacija, tai labai jaučiasi žmonių išlaidoms. Brangsta produktai, prekės.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo ministerijos pateiktam planui, kuriuo žadama stiprinti mokyklų pasirengimą priimti į Lietuvą grįžtančių emigrantų vaikus.

Daugelis lietuvių mano, kad Angliją lengvai būtų galima vadinti pinigų šalimi. Deja, realybė kartais gali pasirodyti visai kitokia. Tuo savo paties kailiu įsitikino ir kaunietis Darius Nėnius (45). „Anglijoje praradau viską“, – liūdnai atsidūsta vyras. Šiuo metu Darius Nėnius gyvena Kaune su savo 88-erių metų sulaukusia motina. Šiuo metu vyras yra bedarbis ir serga cukriniu diabetu, o jo mama kenčia senatvinę demenciją.

Sekmadienį Lietuvoje vykstantys rinkimai sulaukia atgarsio ir užsienyje. Visuose Lietuvos kampeliuose šiandien rinkimų apylinkes užplūdo būriai žmonių. Kita dalis lietuvių savo pilietinę pareigą atlieka būdami užsienyje. Sekmadienį vakare užsienyje balsuojantys Lietuviai socialiniame tinkle pradėjo dalintis nuotraukomis bei vaizdo įrašais, kuriuose fiksuojamos didžiulės eilės prie Lietuvos ambasadų, kur susirinkę lietuvaičiai laukia savo eilės atiduoti balsą.

Nuo kitų mokslo metų turėtų pradėti veikti registras, kuriame bus skaičiuojami į šalį sugrįžusių emigrantų vaikai, teigia švietimo ministras Algirdas Monkevičius. „Neturime tikslių skaičių. Reikėtų tikslaus registro, kad galėtume matyti. Tai yra svarbu Lietuvai, kad ji visame pasaulyje jaustųsi vieninga“, – šią savaitę žurnalistams per spaudos konferenciją sakė ministras. „Šitas registras nuo rugsėjo pradės veikti ir bus viena iš priemonių“, – pridūrė jis.

Tarp Jungtinės Karalystės lietuvių plinta liūdna istorija apie tautietę, kuri atsidūrė Londono gatvėje. Socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį vakare išplatinta žinutė apie tai, kaip centrinėje Londono dalyje, netoli Victoria stoties, viena anglė sutiko pasimetusią jauną merginą, kuri, kaip paaiškėjo yra lietuvė. Anot pranešimo, mergina yra praradusi dokumentus, kelias naktis glaudėsi nakvynės namuose, angliškai nekalba.

Sunku patikėti, bet metai iš metų fiksuotas lietuvių mažėjimas, panašu, pasibaigė. Statistikos departamentas užfiksavo, kad gegužės pradžioje nuolatinių gyventojų Lietuvoje buvo daugiau nei prieš mėnesį. Išankstiniais duomenimis per balandį gyventojų skaičius padidėjo 150 – nuo 2 790 322 iki 2 790 472. Daugelį mėnesių ir metų iš eilės šis oficialus skaičius vien tik mažėjo. Bene daugiausia prie tokių tendencijų prisidėjo migracija.

Metines pajamas deklaruoti privalantys gyventojai Lietuvoje tai turėjo padaryti iki gegužės 2 d. Tuo tarpu sugrįžę emigrantai, kurie per paskutinius penkis metus dirbo užsienyje dar gali pildyti pajamų deklaracijas ir susigrąžinti užsienyje permokėtus pajamų mokesčius. Šiuo procesu rūpinasi užsienio mokesčių institucijos. „Dirbusieji svetur dar gali pateikti pajamų deklaracijas užsienio šalių mokesčių institucijoms.

Apie perdėtą kanadiečių mandagumą turbūt esame girdėję kiekvienas. Tačiau gyvenant uostamiestyje, kurį supa tokia nuostabi gamta, kur netrūksta architektūros, istorijos bei modernaus miesčioniško gyvenimo būdo, galimybės priartėti prie vandens ir kalnų, kuriuose jautiesi būdamas arčiau dangaus, belieka tik džiaugtis ir šypsotis. Pirmą kartą Jungtinėse Amerikos Valstijose kėdainietė Augustė EIDRIGEVIČIŪTĖ apsilankė prieš penkerius metus su „Work and Travel“ programa studentams.

„Lietuvoje esi šiukšlė, nes valdžia iš tavęs paskutines kelnes bando numauti“, tokia ir dar spalvingesnėmis mintimis lietuviai aiškina savo sprendimą laimės ieškoti svetur. Ir nors dažniausiai manoma, kad tautiečiai Lietuvą palieka bandydami daugiau užsidirbti ar apskritai rasti darbą užsienyje, Lietuvos mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad lietuviai masiškai emigruoja ir dėl nepasitenkinimo valdžia bei kitais tautiečiais.

Rusija, kurios oficiali propaganda dažnai gąsdina savo gyventojus Europą užplūdusiais migrantais, ėmėsi ambicingos užduoties: vos per penkerius metus gyventojų skaičių padidinti 5-10 mln. žmonių.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai kritiškai vertina kaip alternatyvą dvigubai pilietybei siūlomą kai kurių politikų ir visuomenininkų siūlomą „lietuvio pasą“ – jis neatstotų tikro dokumento. Šią savaitę parlamente posėdžiavusi Seimo ir PLB komisija priėmė „lietuvio paso“ iniciatyvą įvertinančią rezoliuciją.

Socialiniuose tinkluose Anglijos lietuvių grupėse galima rasti gausybę skelbimų, kurie tautiečiams ne kartą jau pagelbėjo įvairiose gyvenimo situacijose. Nuo parduodamų ne visada legaliai atvežtų smulkių prekių iki automobilių ar, vieni populiariausių skelbimų – būsto nuomos. Vienoje grupėje neseniai pasklido šmaikštus, tačiau nemažai atgarsio ir apkalbų susilaukęs nuomos skelbimas.

Besitęsiant nežinomybei dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) sąlygų nerimauja ne tik politikai ar šioje šalyje gyvenantys imigrantai – nežinia sklando ir tarp akademinės bendruomenės narių. Štai „The Guardian“ skelbia, kad net 17 tūkst. britų studentų, ketinusių nuo rugsėjo dalyvauti „Erasmus+“ mainų programoje, susiduria su nežinomybe dėl finansavimo, o jau išvykusiems kyla neaiškumų dėl sveikatos draudimo.

Jei Jungtinės Karalystės politinė sistema nesugebės rasti išeities iš aklavietės dėl „Brexit“, šaliai teks balandžio 12 dieną palikti Europos Sąjungą nesudarius susitarimo. Kaip tai paveiktų Britaniją? ES piliečių teisės Britanijoje gyvena maždaug 3,5 mln. ES piliečių ir maždaug milijonas britų yra įsikūrę kitose Bendrijos narėse.

Pastaraisiais metais itin šoktelėjus pramogų ir paslaugų kainoms, tai itin pasijautė ir mados mylėtojoms. Drabužių kainos kilo didžiausiuose prekybos centruose, jų pardavimo kainą kėlė ir „seconhand“ parduotuvės.

Vyriausybė skelbia, kad Lietuva pasiruošusi priimti visus emigrantus, kurie po „Brexit“ nuspręstų grįžti į gimtinę. Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė tv3.lt sakė, kad dauguma svarsto tokią galimybę, tačiau ekonomisto teigimu, Lietuva priimti visų norinčių grįžti negali. „Visi, kurie nuspręs, 100 tūkstančių, 200 tūkstančių, grįžti į Lietuvą, jie visi yra laukiami ir mes tikrai esame pasirengę“, – taip dar sausio viduryje kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.

Vasario 14 dieną pradėjo veikti elektroninė užsienyje gyvenančių rinkėjų registracija į gegužės 12 dieną vyksiančius Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus ir gegužės 26 dieną vyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą.

Lietuvių bendruomenėms pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugus turtingesnėse ES šalyse, dalį pensijų tautiečiai gaus taip pat iš ten. Tiesa, mokant socialinio draudimo įmokas per kelias valstybes, ne iš visų jų pensija emigrantus pasieks vienu metu. Kaip tv3.lt sakė „Sodros“ komunikacijos skyriaus vadovas Saulius Jarmalis, vos tik žmogus pasiekia lietuviško pensinio amžiaus ribą, jis senatvės pensiją pagal sumokėtas įmokas ir įgytą stažą iš mūsų šalies pradeda gauti nesvarbu, kur begyventų.

Rusiška propaganda ir Lietuvą žeminanti informacija veši emigrantus iš Lietuvos buriančiose „Facebook“ grupėse. Pavergusi emigrantų protus ir įtikinusi, kad Lietuva, o kartu ir visos kitos Rytų Europos valstybės – nevykėlės, Rusija kuria antrąją, virtualią Sovietų Sąjungą. „Facebook“ grupėse, vienijančiose nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių emigracijoje gyvenančių žmonių, apstu Lietuvą ar šalies vadovus niekinančios informacijos, „minkštosios propagandos“ žinučių ir net klėjonių.

Rasa į Kėdainius atvyko iš Airijos: „Airijoje aš jau 14 metų. Feisbuke pamačiau ir apsidžiaugiau, kad organizuojamas toks susitikimas. Jau 10 metų esu Lietuvių bendruomenės pirmininkė Airijoje, kaupiu informaciją, tai ir čia atėjau išgirsti, paklausyti, parvežti informacijos“. Ieva atvyko iš Australijos. Ten mokosi, dirba. Nori grįžti ir imtis verslo.  Audrius Norvegijoje dirba automobilių servise, grįžti neketina.

Daugiau nei 20 valdančiajai daugumai priklausančių Seimo narių pasiūlė įpareigoti Vyriausybę iki kitų metų vidurio parengti įstatymą, kuriame būtų numatytos detalios ir veiksmingos priemonės emigrantams susigrąžinti, šeštadienį rašo „Lietuvos žinios“. Projekte teigiama, kad Lietuvos piliečių išvykimas dirbti ir gyventi į užsienį daro nepataisomą žalą šalies ekonominei, socialinei ir kultūrinei raidai.

Po dešimties metų į Kauną renkasi „Tūkstantmečio odisėjos“ dalyviai. Būtent 2008 m spalio 5-ąją jachta „Ambersail“ paliko Klaipėdos uostą ir leidosi aplink pasaulį, jame išsibarsčiusiems lietuviams gabendama prezidento Valdo Adamkaus laišką ir kvietimą drauge švęsti Lietuvos vardo tūkstantmetį. Nors prabėgo dešimtmetis daugelio vyrų balsai virpa kalbant apie odisėją.

„Čia rojus, palyginti su tuo, ką mums teko ištverti“, – pasakojimą antradienio vakarą pradės devyniolikmetė Gabrielė, rodydama Nyderlandų kvartalus, kuriuose apgyvendinami per agentūras darbą susiradę emigrantai. Beveik per metus, praleistus Nyderlanduose, jai teko ir ištisas dienas valgyti tik obuolius, ir bėgti iš darbo, rašoma pranešime spaudai. Laidoje „(Ne)emigrantai“ jauna mergina pripažins tuo metu labiau už viską norėjusi grįžti į gimtąjį Kauną.

Rugpjūtį iš Lietuvos emigravo tūkstančiu daugiau žmonių, nei atvyko, pirmadienį paskelbė Statistikos departamentas. Tai – pirmas atvejis po trijų mėnesių pertraukos, kai Lietuvoje fiksuojamas neigiamas migracijos balansas. Gegužę, birželį ir liepą į šalį atvyko daugiau žmonių nei išvykdavo, tai yra pirmi tokie atvejai nuo Lietuvos įstojimo į ES 2004 metais. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį vasaros mėnesį iš šalies išvyko 4382 žmonės, o atvyko – 3343 asmenys.

Lietuvoje susiduriant su darbuotojų trūkumu vis dažniau verslininkai dairosi į trečiąsias šalis, bando prisivilioti darbo jėgą iš ten. Tiesa, sunkumų kyla ne tik tvarkant dokumentus. Pasirodo, kad kai kurie imigrantai gavę darbo vizas Lietuvoje, patraukia į Skandinaviją.

 Norvegijoje sulaikyti du lietuviai, praėjusią savaitę paspirtuku Osle žiauriai sužaloję vyrą.  30-metis norvegas patyrė sunkų kaukolės lūžį, po to kai jam buvo suduota paspirtuku per galvą. Per incidentą vyrui skilo kaukolė. Nukentėjusiojo būklė buvo labai sunki, medikai jam sukėlę dirbtinę komą. Abu lietuviai buvo apklausti ir prisipažino dalyvavę šiame nusikaltime.

 Norvegijos policija sulaikė Drammeno miesto kapinėse vandalizmo aktą surengusį lietuvį. Policija spėja, kad vyras pamišo todėl, kad negavo darbo vienoje šio miesto įmonių, skelbia naujienų portalas tv2.no. Pranešama, kad antradienio rytą Drammeno kapinėse rasti 92 raudonais dažai išteplioti antkapiai. Ant dalies kapų buvo užrašytas įmonės, į kurią nebuvo priimtas lietuvis, pavadinimas. Pranešama, jog taip pat buvo nusiaubta kapinėse buvusi koplyčia.

 Lietuviai Norvegijoje ir toliau skambiai pakliūna į šios šalies policijos akiratį. Sekmadienio naktį Jessheimo mieste žiauriai sumuštas 30-metis lietuvis. Policijos duomenimis, vaikinas buvo mušamas ir spardomas Trondheimsvegen gatvėje. Pasak liudininkų, kruvinas nukentėjusysis pastebėtas „Circle K“ degalinėje. Jis buvo skubiai pristatytas į Ulleval ligoninę, Osle. Dėl žiauraus vaikino sumušimo policija iškėlė baudžiamąją bylą.

Emigrantas Algirdas Liebus šiandien sveria 130 kilogramų, ir save vadina laimingiausiu pasaulio žmogumi. Gal kas pasakytų, kad šis Nyderlanduose gyvenantis lietuvis – apkūnokas. „Jūs pamatytumėte, kaip atrodžiau prieš tai“, – jiems atsikerta Algirdas. 190 kilogramų – toks emigranto svorio rekordas, kurio pasiekti jis nelinkėtų niekam. Skausmai, patyčios, ašaros drabužių parduotuvėse ir dvi operacijos – štai ką jau spėjo išgyventi 25 metų vyras.

 Į Norvegijos teisėsaugos akiratį pastaraisiai mėnesiais patenka vis daugiau lietuvių. Portalas tv3.lt vakar rašė, kad Norvegijos policija ieško parduotuves Larviko, Astedo ir Honefoso miestuose galimai apiplėšusių vyrų iš Lietuvos. Aiškėja, kad žiauriu elgesiu Larviko mieste yra pasižymėję ir daugiau lietuvaičių. Naujienų portalas tv2.no rašo, kad balandžio 14 dienos naktį du lietuviai žiauriai sumušė 44 metų trijų vaikų tėvą. Suspardę norvegą lietuviai apšvarino jo kišenes.

Norvegijoje siaučia vagišių gauja iš Lietuvos – ilgapirščiai važinėja po parduotuves ir tiesiog prisikrauna krepšius brangių prekių, daugiausia įvairią buitinę techniką, kompiuterius. Kaip jie šeimininkauja Norvegijoje, užfiksavo stebėjimo kameros. Vaizdo įraše, kuris nufilmuotas gegužės 8 dieną matosi, kaip du vyrai atsineša didelius krepšius ir vaikštinėdami tarp lentynų ima į juos krauti įvairias prekes. Laisvai vaikštinėdami atėjūnai kraunasi vis daugiau daiktų.

Nors mados verslas Italijos mados sostinėje Milane skamba labai gražiai – pakliūti į tikrąją grietinėlę pasiseka vienetams. Daugelis lieka drabužių parduotuvių pardavėjais ar stilistais ir vis laukia svajonių paaukštinimo. Klaipėdietė Marija Popadničenko iki šiol pati negali suvokti, kaip jai taip pasisekė, kad be didelių pastangų ji pasiekė svajonę. Vos baigusi mados mokslus, mergina pakliuvo į prestižinius Milano mados namus ir ten tapo viena iš pagrindinių dizainerių.

Artėjančiai mamos dienai, istorija apie neeilinę mamą. Jelena Vardienė ja tapo labai anksti – vos šešiolikos. Tuomet dar gyvendama gimtajame Vilniuje neplanuotai pastojo nuo vyresnio mylimojo. Po to prasidėjo pogimdyminė depresija, kurią ji gydė pačiu keisčiausiu būdu – naktiniame klube buvo nestandartinių dydžių go-go šokėja. J. Vardienė papasakojo, kokį sunkų kelią nuėjo, kaip jai ilgą laiką nesisekė ir kiek daug žmonių ją tuomet pasmerkė.

Aivaras Vaišnoras nuo pat vaikystės mėgo gyvūnus. Dar būdamas penkiolikos vaikinas tapo rimtu ūkininku. Kol bendraamžiai svajojo apie karjeras didmiesčiuose, vaikinas svajojo apie kaimą ir fermą, savas karves ir žąsis. Lietuvoje palikęs nuosavą ūkį, jaunuolis atskrido į Norvegijos miestą Bergeną, kur tapo šou pasirodymams skirtų žirgų prižiūrėtoju. „Toks darbas tikrai ne kiekvienam“, – sako Aivaras. A. Vaišnoro pareigos – žirgyno darbuotojas.