emigrantai

Didžioji Britanija imasi griežčiausių priemonių, bandydama sustabdyti naujojo koronaviruso varianto plitimą, tačiau Lietuvoje kasdien tupia lėktuvai su keleiviais iš Britanijos, o vežėjai siūlo į tėvynę grįžti ir mikroautobusais. Ekspertų manymu – Britanijoje sparčiai plintant naujai koronaviruso atmainai protinga būtų nutraukti tokias keliones, bet Vyriausybė to daryti neplanuoja. Beveik 59 tūkst.

Šią naktį į Lietuvą specialiu humanitariniu reisu parvyko daugiau nei pusšimtis Didžiojoje Britanijoje savaitę užstrigusių lietuvių. Dažnas Lietuvą pasiekęs tautietis sako grįžęs ne dėl džiugių priežasčių – palaidoti artimąjį. Kiti Britanijoje buvo užstrigę su mažais vaikais. Ir visi be išimties paplonino kišenes, mat skrydis žmogui kainavo per 200 eurų. Tiesa, žadama, kad jau netrukus bus atnaujinti įprasti skrydžiai tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos.

Šie metai sunkūs ne tik Lietuvai, bet ir mūsų migrantams. Anksčiau dosniai siuntę užsieniuose uždirbtus pinigus į tėvynę artimiesiems, šiemet išeiviai pinigų perlaidas sumažino beveik perpus. Ekonomistai tai sieja su pandemijos sukelta recesija ir mano, kad lietuviams išeivių paramos reikia vis mažiau – ir patys esą vis geriau gyvename. „Sunkus laikotarpis dabar, kai virusas užpuolė. Kas nori dirbti, netingi, randa darbus. Mūsų klinika buvo uždaryta 4 mėnesius vasarą.

Beveik perpus šiemet sumažėjusias emigrantų perlaidas iš užsienio į Lietuvą lėmė koronaviruso pandemija ir gyventojų judėjimo suvaržymai, teigia ekonomistai. Anot jų, tai yra globalus reiškinys, nes sumažėjo ir iš Lietuvos į užsienį siunčiamų pinigų sumos. „Įtakos turėjo pandemija, kai žiūrime į mėnesinę statistiką, tas labai aiškiai matosi – perlaidose lūžis įvyko kovo mėnesį. Iki tol perlaidos kokius penkerius metus buvo labai stabilios ir sudarydavo apie 90 mln.

Paaiškėjo, kad Jungtinėje Karalystėje įstrigę lietuviai, latviai ir estai bus parskraidinti vieninteliu humanitariniu reisu į Rygą pirmadienį. Tačiau į jį pateks toli gražu ne visi. Į ambasadą su oficialiais prašymais kreipėsi jau daugiau nei 300 žmonių, o lėktuve Lietuvai skirtos vos 48 vietos. Beje, skrydis bus mokamas. Londone gyvenanti Edita su širdies draugu Jonu pirmadienį ketino automobiliu kirsti Eurotunelį ir skubėti į Lietuvą. Plaučiuose aptikus trombą labai pablogėjo Jono tėvo būklė.

Prie Vilniaus vilkikas rėžėsi į stovinčių automobilių koloną prie patikros punkto.  Avarija įvyko ties Užubalių kaimu, Avižienių seniūnijoje. Po smūgio užsidegė vilkiko kabina, vairuotojas buvo prispaustas viduje, dar būdamas sąmoningas užsiliepsnojo ir žuvo. Nukentėjo ir kartu važiavęs keleivis, jis perduotas medikams. Paaiškėjo, kad Jungtinėje Karalystėje įstrigę lietuviai, latviai ir estai bus parskraidinti vieninteliu humanitariniu reisu į Rygą pirmadienį.

Trečiadienį Užsienio reikalų ministerija patvirtino gruodžio 28-ąją organizuojanti vieną humanitarinį skrydį 48 lietuviams iš Jungtinės Karalystės pargabenti. Skrydžio detalės dar bus patikslintos, praneša ministerija. Visgi, dalis Didžioje Britanijoje įstrigusių tautiečių valstybės užsakyto skrydžio nelaukia ir savarankiškai ieško būdų grįžti.  Nuo gruodžio 21 dienos, 4 val. ryto, iki gruodžio 31 d. 24 val.

Jungtinėje Karalystėje įstrigusių lietuvių košmaras tęsiasi. Jie vis dar neturi, kaip pasiekti Lietuvą. Tačiau Vyriausybė jau svarsto kaip parsigabenti tuos, kas į tėvynę keliauja ne švenčių su gimine švęsti, o dėl rimtų priežasčių – kartu su Latvija ir Estija parskraidinti žmones specialiais reisais. Visgi į Lietuvą sugrįžti galės tik tie, kuriems reikia humanitarinės pagalbos, o už skrydį žmonėms gali tekti susimokėti.

Didžiojoje Britanijoje, Linkolnšyro grafystėje, netoli Bostono miesto, praėjusį savaitgalį buvo nužudytas 12-metis berniukas iš Latvijos. Kartu su tėvu berniukas gyveno mieste, kuriame apie 10 proc. gyventojų sudaro atvykėliai iš Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos. Britų policija įvardijo nužudytąjį kaip Robertą Buncisą, anksčiau gyvenusį Liepojoje. Gruodžio 14-ąją jam būtų suėję 13 metų.

Liūdnos šventės ir ašarų pakalnės į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės planavusiems, bet nespėjusiems grįžti emigrantams. Dėl sparčiai plintančio mutavusio koronaviruso Lietuvos vyriausybė naktį mažiausiai dešimčiai dienų uždraudė skrydžius iš Jungtinės Karalystės, o ryte oro bendrovės ėmė masiškai atšaukinėti skrydžius ir į ją. Oro uostų atstovai sako, kad tai paveikė mažiausiai dešimt tūkstančių lietuvių.

Valdžia vis stipriau grūmoja – švęstume Kalėdas tik savo aplinkoje, nelankykime artimųjų ar draugų, tačiau kai kuriems į Lietuvą sugrįžtantiems emigrantams tai nė motais. Iš užsienio grįžę tautiečiai puola į glėbį artimiesiems ir šventes ketina švęsti artimųjų būryje. Valdžia atvira – emigrantams galioja tos pačios taisyklės kaip ir visiems gyvenantiems Lietuvoje, tačiau prisipažįsta, sustabdyti pas tėvus į Lietuvą atvykusių vaikų būdų neranda.

Artėjantis švenčių laikotarpis ir nuo gruodžio 16-sios prasidedantys ribojimai daug nerimo kelia į Lietuvą grįžti susiplanavusiems emigrantams. Aiškėja, kada jie galės vykti pas artimuosius ir kokiu atveju tokia kelionė bus sustabdyta. Apie tai antradienį surengtoje spaudos konferencijoje prabilo Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Siautėjantis koronavirusas keičia kalėdinius emigrantų planus. Vieni su ašaromis akyse kelionių ir susitikimų su šeima atsisako, kiti – perka bilietus, tačiau už juos moka dvigubai daugiau nei pernai. Ir nors laikinasis ministras Aurelijus Veryga prašo emigrantus šventines keliones atidėti, skrydžių bendrovės gruodį žada ir daugiau krypčių, ir kone dvigubai daugiau skrydžių. Dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje gyvenantis Aleksandras ruošia kelioninius krepšius.

Nors ne vienas Jungtines Amerikos Valstijas laiko svajonių ir galimybių šalimi, Šimonėlių šeima visiškai nesigaili jas iškeitę į gyvenimą ir ūkininkavimą Utenos rajone. „Toks jausmas, kad visą laiką čia ir turėjai gyventi“, – šypsodamasi sako Asta. Šiandien ji su vyru ir dviem vaikais ne tik džiaugiasi kaimo ramybe, bet ir visai šalia namų lakstančiais tauriaisiais elniais. Į JAV Šimonėlių šeima išvyko 2007 metais.

Artėjant lapkričio 1-ajai vieni tautiečiai patys skuba šluoti lapus nuo artimųjų kapų, kiti už tokias paslaugas mielai moka kapų tvarkytojams. Pastarieji trina rankomis ir sako, kad dar nei vienais metais neturėjo tokio gero biznio. Kiek kainuoja tvarkytojo paslaugos ir kokios kapų tvarkymo mados? Edvinas Genutis, 25-erių metų verslininkas, jau porą metų tvarko ir prižiūri savo klientų artimųjų kapus.

Naujausia statistika rodo, jog į Lietuvą kasmet grįžta vis daugiau tautiečių, o išvažiuojančių svetur skaičius taip pat stabiliai traukiasi. Lietuva eina itin geru keliu, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas ir prognozuoja, jog ekonominei situacijai ir toliau gerėjant, šalies didieji miestai greitai savo patrauklumu pralenks netgi tokius megapolius kaip Londonas ar Paryžius.

„Laukiau ir žinojau, kad taip bus. Vagys grįžta“, – tokiais žodžiais į visą Lietuvą kreipėsi populiarios TV3 televizijos laidos „TV pagalba“ vedėjas Paulius Morkūnas. Paulius buvo apvogtas vidury dienos. Žinomas vyras įsitikinęs, kad tokių nusikaltimų Lietuvoje daugėja dėl į šalį grįžusių emigrantų. Jam pritaria ir laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistų kalbintas ir nusikalstamas situacijas iš arti stebintis apsaugos tarnybos vadovas.

Ekonomistai pastebi, kad metų metus trukusi kova su emigracija baigėsi. Šią problemą išsprendė koronaviruso pandemija. Karantino metu sugrįžę emigrantai vėl uždarbiauti į užsienį taip ir nebeišvyko. Tačiau dirbantys užsienyje tikina, kad darbuotojų svetur trūksta, tad jiems siūlomas didesnis atlygis. Norvegijoje, statybų įmonėje dirbantis Mantas pasakoja, kad jam prastovose neteko būti. „Norvegijoje nebuvo viskas uždaryta.

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad beveik visus šiuos metus nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius ne tik nemažėjo, bet ėmė stabiliai augti. Šiuos duomenis stebintis banko „Lumonor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas asmeninėje „Facebook“ paskyroje netruko tuo pasidžiaugti: „Nematytos“ emigracijos bangos belaukiantiems – prastos žinios.

Kiekviena pasaulio valstybė su koronaviruso pandemija kovoja skirtingais būdais, todėl ir kiekvienas svetur išvykęs lietuvis Covid-19 pandemiją mato kitaip. Laidos „Karštai su tv3.lt“ komanda pakalbino svetur gyvenančius lietuvius ir pasiaiškino, kokia yra jų nuomonė apie pasaulinę koronaviruso pandemiją. Paaiškėjo, kad labiausiai atsipūtę – Norvegijos lietuviai. Šie netiki, kad koronavirusas išvis egzistuoja, o iš jų pasigirdo net versijos, kad Lietuvoje yra perkama Covid-19 statistika.

Netoli KalvarIjos daugiau nei pusšimtis lietuviškų šaknų turintys vaikai tobulino lietuvių kalbos žinias. Į kitas šalis išvežti ar svetur jau gimę vaikai laiką leido specializuotoje stovykloje. Ji rengiama, kad lietuviai nepamirštų savo gimtosios kalbos. Stovyklautojai atskleidžia, kodėl nori kalbėti lietuviškai, kad laisvai susišnekėtų su seneliais. Didelis būrys vaikų, o tarp jų ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė trypia suvalkietišką senovišką šokį.

Po ilgų, beveik 5 metus trukusių paieškų, Anglijos policija Visbeche surado dingusį lietuvį, kuris visą tą laiką buvo laikomas mirusiu. Staiga prapuolęs vyras galimai buvo tapęs prekybos žmonėmis auka. Detektyvas Robas Hallas „Cambridge“ portalui teigė, kad netikėtas vyro dingimas buvo visiška paslaptimi pareigūnams. „Ričardo dingimas beveik 5-erius metus buvo labai mįslingas. Tik birželį mes sulaukėme informacijos, kuri leido jį aptikti“, – cituojamas jis.

Šių metų birželio mėnesį į Lietuvą atvyko 2153 žmonių daugiau nei išvyko iš šalies. Tai tapo rekordu nuo pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, tačiau jis, tikėtina, ilgai nesilaikys ir bus pagerintas dar ne kartą. Jau tris mėnesius iš eilės gyventojų skaičius šalyje auga, ir istorijos apie paskutinį Lietuvos pilietį, kuris oro uoste turėtų užgesinti šviesą, grimzta į užmarštį.

Pirmą kartą per 30 metų Lietuvos piliečių tarptautinis migracijos balansas teigiamas. Tai rodo pusmečio rezultatai, teigiamas balansas prognozuojamas ir visiems 2020 metams, nes į Lietuvą sugrįžta vis daugiau tautiečių. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvoje gyventojų skaičius dėl tarptautinės migracijos vos per pusmetį padidėjo Anykščių miesto gyventojų skaičiaus dydžiu.

Draudimas iš šalies išvykti panaikinamas – nuo pirmadienio kirsti Lietuvos sieną bus galima be jokių apribojimų. Bet norinčius paturistauti valdžia įspėja, kad grįžus į Lietuvą teks saviizoliuotis dviem savaitėms. Užsieniečiai į šalį nebus įleidžiami, tačiau su latviais ir estais tariamasi, kad Baltijos šalių gyventojai galėtų laisvai judėti per valstybių sienas ir atostogauti.

Kol stabtelėjusi žmonija laukia, kuo pasibaigs kova su koronavirusu, gamta nesnaudžia. Didžiosios šalys karštligiškai ieško, kas apsės, nuravės jų laukus ir surinks derlių. Ir jei britai jau skraidinasi rumunus, tai skandinavai dairosi į Lietuvą. Norvegai tautiečius kviečia darbuotis gėlynuose, sandėliuose, o štai švedams reikia ne tik braškių rinkėjų, bet ir medikų. Visgi, bent kol kas mūsų tautiečiai svetur nesiveržia. Laukia karantino pabaigos.

Jauna mergina skundžiasi Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje darbuotojų neprofesionalumu.  Jungtinėje Karalystėje gyvenanti lietuvė laišku kreipėsi į portalą Anglija.lt teigdama, kad su sunkumais ambasadoje susidūrė jos draugas. Vaikinas balandžio 22 d. kreipėsi į instituciją dėl pasibaigusio asmens dokumento galiojimo.

Užsieniečiai ir sveikatos draudimo neturintys į Lietuvą grįžę emigrantai nuo koronaviruso bus gydomi valstybės lėšomis, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Jos teigimu, gydymo įstaigos šiuos asmenis privalės priimti ir gydyti, tokį sprendimą priėmus sveikatos apsaugos ministrui ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovui Aurelijui Verygai.

Koronavirusas paralyžiavo darbuotojų judėjimą, todėl baiminamasi, kad Europa gali likti be šparagų, braškių ir kitų daržovių, uogų ar vaisių. Esą masiškai trūkstant darbuotojų šių metų derlius gali supūti laukuose. Kai kurios šalys bando mobilizuoti bedarbius ir studentus, o kai kurios britų įmonės spjovė į koronaviruso apribojimus ir jau pradėjo į šalį skraidinti darbuotojus iš Rumunijos ar kitų Rytų Europos šalių.

Lietuvoje galiojant griežtam karantinui, kai kurios Europos valstybės jau svarsto apie karantino pabaigą, mokyklų atidarymą ir izoliacijos naštos sumažinimą savo piliečiams. Tautiečiai, gyvenantys užsienyje, aktyviai dalijasi informacija, kaip jiems sekasi Norvegijoje, Danijoje ar Ispanijoje.  Štai Norvegija yra viena pirmųjų Europos šalių, svarstanti nutraukti karantiną, manoma, kad mokyklas ir darželius šalyje, kur gyvena daugybė lietuvių, pradės atidarinėti jau kitą savaitę.

Lietuviai emigrantai dėl koronaviruso situacijos masiškai grįžo į tėvynę. Kai kurie jų parvyko trumpam ar sugrįžo po atostogų, bet dalis svetur dirbusių lietuvių darbdavių buvo tiesiog išvyti namo. Sugrįžę lietuviai tapo rimtu iššūkiu valstybei. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius tv3.lt teigė, kad pirmoji tautiečių banga jau atvyko, sunkumai dar laukia prieš akis.

Kaip uždaryti audrą stiklinėje, kai ji siaučia visoje Lietuvoje, visoje Europoje ir visame pasaulyje? Gelbėdama savo žmonių gyvybes Lietuva suskubo uždaryti valstybės sienas. Kovo 14-ąją, lygiai dvyliktą nakties, mums visiems buvo uždrausta išvykti iš Lietuvos – ir sausumos, ir jūrų, ir oro keliais. Išvykti uždraudė visiems, išskyrus tuos, kurie gyvena ir dirba užsienyje. Todėl labai svarbu tokiu metu, kai uždaromos valstybės sienos, turėti tvarkingus dokumentus.

Girtavimas, triukšmas, muštynės ir net užpuolimas peiliu. Štai tokia pirmoji priverstinio izoliavimo Lietuvoje diena. Priverstinis karantinavimas šalį padalino į dvi dalis. Iš užsienio grįžę tautiečiai piktinasi, jog kartu su vaikais, moterimis sostinės viešbučiuose uždaryti ir chuliganiškai besielgiantys asmenys, esą prievarta pažeidžiamos jų teisės ir laisvės.

Lietuvių pora, užsiėmusi žmonių kontrabanda Didžiojoje Britanijoje, buvo nuteista 28 ir 15 mėnesių kalėjimo bausme. Dvi aukos, taip pat lietuviai, buvo verčiami „vergauti“, jie prievarta laikyti sandėlyje po laiptais.  Rita Jablonskaitė ir Robertas Repšas pažadėjo dviem lietuviams, 51-erių moteriai ir 50-mečiui vyrui, „pinigų ir naują gyvenimą“ Veringtone (Didžioji Britanija), rašoma BBC.  Pora, kuri pripažino savo kaltę, atėmė iš atvykusių lietuvių dokumentus.

Nors emigracijos bumas Lietuvoje neatslūgsta kone du dešimtmečius, mokesčių specialistai pastebi, kad klaidingi įsitikinimai susiję su mokesčių susigrąžinimu daugeliui emigrantų kelią nepagristą baimę bei atgraso nuo noro legaliai atgauti savo sumokėtus mokesčius, rašoma pranešime spaudai.  Užsienyje permokėtus mokesčius susigrąžinti padedanti įmonė „RT Tax“ paneigia mitus apie mokesčių susigrąžinimą.

Vis daugiau emigrantų svarsto galimybę sugrįžti į Lietuvą. Jeigu 2018 metais į projekto „Renkuosi Lietuvą“ organizatorius patarimų, ką būtina žinoti ketinant sugrįžti, kreipėsi vos per du tūkstančius lietuvių, pernai jų buvo jau keturis kartus daugiau. Ar ir šiemet pastebimos tokios tendencijos? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir projekto koordinatore Emilija Oleškevič. Girdime, kad didėja emigrantų susidomėjimas grįžti į Lietuvą.

Lietuviai pasaulyje savaitgalį minėjo pasaulinę cepelinų dieną. O Los Andžele, kur geras oras džiugina ir žiemą, parke surengta cepelinų iškyla. Kiek cepelinų joje suvalgė Amerikos lietuviai ir kokių skanauta daugiausiai, sužinokite reportaže iš Santa Monikos. Los Andželo apskrityje, Santa Monikoje iš puodų vienas po kito dingsta cepelinai ir tuštėja spirgučių atsargos.

Lietuvių Jungtinėje Karalystėje, spėjama, šiuo metu gyvena apie penktadalis milijono. Ir visiems jiems tenka spręsti: likti Britanijoje ar grįžti namo, į Lietuvą. Ir skaičiai rodo, kad emigrantų srautas į gimtinę jau plūstelėjo. Ekspertai neabejoja, kad tai – būtent „Brexito“ pasekmė. Tiesa, kol į Lietuvą nesidairantys emigrantai Britanijoje pluša tvarkydamiesi dokumentus dėl leidimo likti pas britus, grįžusiųjų tėvynėn irgi laukia daug iššūkių.

Pinigų upės iš emigrantų pamažu senka. Nors pernai piniginės perlaidos iš užsienio į Lietuvą, negalutiniais duomenimis, vėl viršijo milijardą eurų, rekordinių sumų, kaip buvo anksčiau, ekonomistai nebefiksuoja. Ekspertai mano, kad tai lemia gerėjantis gyvenimas, esą Lietuvoje likusiems žmonėms nebereikia tiek pagalbos, kiek reikėjo per krizę.

2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – 145 daugiau negu prieš metus, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Pirmą kartą po 28 metų Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo. Paskutinis nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas buvo fiksuotas 1991 m. 2019 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokytį lėmė teigiama neto tarptautinė migracija – 10,8 tūkst.

Ekonominio pakilimo metais palengva mažėjęs nedarbo lygis šiemet turėtų išlikti stabilus arba nežymiai augti, prognozuoja specialistai. Ilgalaikio nedarbo situacija ir vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas tebebus sudėtingi, bet dalį tuščių darbo vietų vis dar galėsime užpildyti imigrantais. Tačiau, jei nesiimsime spręsti, kaip Lietuvoje išlaikyti gyventojus arba nebandysime susigrąžinti emigravusių tautiečių, mūsų laukia rimtos problemos.

Grožio salonus ir stomatologus užplūdo šventėms į Lietuvą sugrįžę emigrantai. Specialistai sako, kad iš svetur parvykę tautiečiai šias procedūras tėvynėje renkasi dėl mažesnių kainų ir bendro mentaliteto. O štai pas odontologus emigrantai ateina taisyti užsienyje atlikto broko – ne tų išrautų dantų ar kreivai uždėtų plombų. Iš Norvegijos į Lietuvą parvykusiai klaipėdietei Irmai visažistė atlieka antakių korekciją. Irma pasakoja, kad grožio paslaugos Lietuvoje dvigubai pigesnės.

O ką apie neišvengiamai gresiantį „Brexitą“ galvoja į Jungtinę Karalystę emigravę lietuviai? Grįžti ar pasilikti? Dauguma kalbintų ten gyvenančių tautiečių sako, kad išstojimas iš Europos Sąjungos jų nebegąsdina ir tik nedidelė dalis žada parvykti į Lietuvą. Lietuvių bendruomenės pirmininkė spėja, kad dabar tautiečiai masiškai ims tvarkytis savo teisinį statusą, kad nebūtų išspirti iš Jungtinės Karalystės.

Lietuvių migrantai užsienyje prieškariu užsiėmė įvairia veikla, neišskiriant ir banditizmo. Leidinys „Times Leader“ paviešino prieš daugiau nei šimtą metų JAV įvykusią istoriją, kurios pagrindinis veikėjas – lietuvių kilmės Michaelis Petrikonis, bandęs susprogdinti Čikagos kunigą J.V. Kudirką. 1915-ųjų balandžio 12-ąją Liucernos apygardos detektyvai paspendė spąstus žmogui, kuris anksčiau susprogdino Kingstono bažnyčios kleboniją.

Panašu, kad dabartinė Lietuvoje veikianti sveikatos draudimo sistema palieka landų apmokamas medicinos paslaugas gauti ir ne vienus metus PSD įmokų nemokantiems asmenims. Socialiniuose tinkluose žmonės dalinasi istorijomis, kaip prireikus gydymo paslaugų emigrantai grįžę tėvynėn skuba tiesiai į Užimtumo tarnybą, ten užsiregistravę pasigydo, o vėliau, net neketindami dirbti, papusto padus.

Privalomojo sveikatos mokesčio PSD amnestijos emigrantams nebus. Tai pripažįsta pats šio projekto autorius valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Tačiau dabar jis jau žada keisti įstatymus, kad emigrantai gydytis Lietuvoje galėtų ir negrąžinę skolos, o ją atidavinėtų dalimis. 28-erių metų elektros inžinierius Mindaugas didžiąją laiko dalį praleidžia Šiaurės šalyse. Pagal kontraktus užsienyje įrenginėja elektros instaliacijas.

Anksčiau „valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio siūlyta privalomojo socialinio draudimo (PSD) įmokų amnestija atšaukiama, bet ieškoma būdų, kaip skolininkams teikti paslaugas dar negrąžinus skolos. Tai paaiškėjo po trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio surengto pasitarimo su sveikatos apsaugos viceministre Kristina Garuoliene, „Sodros“ vadove Julita Varanauskiene bei Valstybinės ligonių kasos vadovu Gintaru Kacevičiumi.

Krizės krečiamoje Venesueloje, kur milijonai dažnai gyvena be elektros ir neturi nei maisto, nei vandens, gyvena apie 200 lietuvių. Panašus skaičius asmenų yra lietuvių kilmės. Tad mūsų šalies Vyriausybė sumanė jiems padėti persikraustyti į Lietuvą. Žadama, kad pirmieji 10 asmenų pagalbos sulauks jau šiais metais. Tam būtų skirta per šimtą tūkstančių eurų. Venesueloje vyrauja skurdas, badas ir politiniai nesutarimai.

Panašu, kad emigrantai dar ilgai negalės jaustis ramūs – tinkamai nedeklaravę savo išvykimo ir panorėję grįžti tėvynėn gali būti itin nemaloniai nustebinti. Už nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas jų laukia įspūdingos skolos, galinčios siekti net ir 1400 eurų. „Sodra“ yra suskaičiavusi, kad Lietuvoje iš viso yra 615 tūkstančių gyventojų, kurie patys privalo mokėti PSD įmokas. Tačiau metų pradžioje 252 tūkst. iš jų buvo skolingi daugiau nei 3 eurus.