elena leontjeva

Dauguma ekonomistų sutinka, kad reikia didinti gynybos finansavimą, tačiau nesutaria, ar tam reikia atskiro mokesčio. Kai kurie BNS kalbinti ekspertai mano, kad turint dideles ambicijas stiprinti saugumo, gynybos ir atgrasymo pajėgumus, vien skolintomis lėšomis kliautis nepavyks. Kiti atskiro mokesčio idėją sieja su populizmu ir mano, kad tam būtinos lėšos turi būti surenkamos per bendrą mokesčių sistemą.

Už paskolas visi mokės dar daugiau. Europos Centrinis Bankas toliau didina palūkanų normą ir tai – ne riba. Kitąmet lietuviams per metus paskolos gali išbrangti ir keliais tūkstančiais eurų. O pelną iš to kraunasi bankai. Tiesa, dalis ekonomistų tvirtina, kad bankai žmones laiko tiesiog atpirkimo ožiais, esą Centrinis Bankas pats per pandemiją prispausdino daug pinigų, o dabar chaosą bando suvaldyti tuos pinigus gręždamas iš žmonių.

Nepaisant nedidelio gerėjimo, nedarbo situacija Lietuvoje vis dar išlieka sudėtinga, o labiausiai komplikuotas atrodo ilgalaikių bedarbių įdarbinimo klausimas. Nors darbdaviai praneša apie penkis kartus daugiau laisvų darbo vietų nei yra ilgalaikių bedarbių, aiškėja, kad jų įdarbinti nepavyksta dėl žinių ir motyvacijos stokos. Gruodžio 1 d. registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 10,1 proc., arba 0,8 proc. punkto mažiau nei lapkritį ir 5,4 proc. punkto mažiau nei pernai gruodį.

Lietuva pagal mokesčių konkurencingumą užima šeštą vietą, kai tuo metu Estija išlieka pirma, o Latvija  – antra, rodo organizacijos „The Tax Foundation“ sudaromas tarptautinis mokesčių konkurencingumo indeksas.  Vis dėlto Lietuva lenkia Švediją, Norvegiją, Vokietiją. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) teigimu, vis dar sudėtinga Lietuvos mokesčių sistema trukdo didinti šalies gerovę.

Ryški šviesa, laisvo oro gūsis ir vilties spindulys – tokios buvo profesoriaus Kęstučio Glavecko paskaitos mūsų kartai. Tikrovė, kurioje mes visi dūsome, nuo jo žodžių prarasdavo savo niūriuosius kerus. Profesoriaus dėstomas dalykas vadinosi „Ūkinio mechanizmo tobulinimas“ (ko gero, jis pats ir sugalvojo šį naujovišką kursą). Tobulinimą K. Glaveckas vaizduodavo tokiais žodžiais, su tokia galia, kad sovietinė tikrovė suduždavo į šipulius.

Išeinant iš krizės Lietuvai itin svarbu jau šiemet suteikti postūmį investicijoms, sako Lietuvos laisvos rinkos instituto (LLRI) vadovė. Elena Leontjevos teigimu, 2008-2009 metų krizė parodė, kaip svarbu iškart po pirminio smūgio skatinti investicijas, nes tai padeda greičiau išlipti iš ekonominės duobės. „Nuosmukis tęsiasi dar bent trejetą metų, kai pasibaigia tas pirmas postūmis. Pagrindinė priežastis yra investicijų stoka.

Žalią koridorių stambioms investicijoms pažadėjo dar buvusi Vyriausybė. Ekonomikos ir Inovacijų ministerija paskelbė investuotojus viliojančią schemą. Schema – puiki. Nes ji nušviečia ne tik lengvesnį ir tiesesnį kelią, kurį valdžia žada stambiems investuotojams. Schema atskleidžia ir esmines investicijų kelyje slypinčias kliūtis.

Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje ekspertai iškėlė užduotis naujam Seimui: mažinti biurokratiją, įvykdyti pažadus dėl mažų ir skaidrių mokesčių, stiprinti įstatymų leidybos kultūrą.  Lietuvos laisvos rinkos instituto organizuotoje spaudos konferencijoje ekspertai pristatė įžvalgas, kokių sprendimų šaliai reikia kuriant gerovę gyventojams.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidente dirbs viena jo įkūrėjų ir tarybos pirmininkė Elena Leontjeva. Pokalbis su ja naujienų portalo tv3.lt studijoje apie tai, kokius pokyčius Lietuvos ekonomika išgyveno ir kokie dar laukia ateityje. Ekonomistė E. Leontjeva institutui vadovavo iki 2001-ųjų metų, prisidėjo kuriant nepriklausomos Lietuvos ekonomikos pamatus.

Ne, žinoma, patys struktūriniai fondai, solidžios Europos Sąjungos struktūros, jokių įtarimų nekelia - kalbėsime tik apie jų funkcionavimą Lietuvoje. Kauno holdingas asocijuojasi su verslo machinacijomis, piktnaudžiavimais, kurių gijos galbūt driekiasi į valdžios viršūnes. Panašiais įtarinėjimais jau spėjo apaugti ES struktūrinės paramos skirstymas.

Pirmadienį Vilniuje prasidėsiančiame pasaulio libertarų kongrese - tarptautinėje konferencijoje garsiausi šių dienų liberalios pakraipos ekonomistai, filosofai, politikai, akademikai ir mąstytojai iš viso pasaulio diskutuos apie laisvę bei jos realizavimą įvairiose šalyse. "Konferencijos tema "Į laisvę: principai ir jų įgyvendinimas" aktuali ir Lietuvai. Viena vertus, mūsų šalis gali parodyti pavyzdį, kaip pereiti iš totalitarinės sistemos į laisvos visuomenės sistemą.

Lietuvos vadovams ir atstovams Konvente dėl Europos ateities antradienį (06.17) buvo pateiktas alternatyvus Europos Konstitucinės sutarties projektas. Jį nepriklausomai nuo Konvento struktūrų parengė grupė Europos mokslininkų iš Londono, Paryžiaus, Berlyno, Bazelio, Bolonijos, Madrido, Prahos, universitetų ir mokslo centrų. Šioje grupėje dirbo ir buvusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovė Elena Leontjeva.