elektra

Siekiant sunaudoti kuo mažiau elektros energijos, Neringoje vėlyvos nakties metu bus išjungiamas gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimas. Toks sprendimas priimtas reaguojant į augančias elektros tiekimo kainas, praneša kurorto savivaldybė. „Neringos gatvių apšvietimui įprastomis kainomis per metus iš viso išleidžiama apie 100 tūkst. eurų. Esant keliolika kartų didesnėms elektros tiekimo kainoms, skaičiuojama, kad tokia suma Neringos savivaldybės biudžetui atsieitų kas mėnesį.

Verslo atstovai kritikuoja energetikos rinkos reguliuotojo ketvirtadienį patvirtintą permokos elektros vartotojams grąžinimo grafiką ir laiko jį diskriminaciniu, tuo metu kai kurios vartotojų organizacijos, nors ir pritaria, siūlo, jog grąžinant skolą ESO akcininkams nebūtų mokami dividendai.

Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ informuoja apie penktadienį, sausio 5 d., numatomą elektros energijos kainų šuolį „Nord Pool“ biržoje, kuris ypač aktualus „Išmanus – Valandinis“ planą pasirinkusiems klientams. Privačių klientų padalinio vadovė Dalia Bražiūnaitė atkreipia dėmesį, kad brangiausią valandą kilovatvalandės kaina sieks 1,78 eur su PVM, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dėl permainingų orų gruodžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 15 proc. iki 89 eurų už megavatvalandę (MWh), ketvirtadienį paskelbė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, daugiausia įtakos elektros kainoms gruodį turėjo mėnesio pabaigoje vyravę vėjuoti, bet šilti orai.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse krito 5 proc., visame regione vidutiniškai siekdama 44,7 euro už megavatvalandę (MWh). Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina per savaitę kilo 7 proc. iki 45,3 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, kainų padidėjimą „Nord Pool“ regione labiausiai lėmė beveik ketvirtadaliu sumažėjusi vėjo energijos gamyba Šiaurės šalyse.

Maždaug 57 mln. eurų bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) permoką gyventojams siūloma grąžinti nuo 2024 metų balandžio, o ne nuo liepos, kaip siūlyta anksčiau. Taip pusmečiu būtų paspartintas galutinis atsiskaitymas tiek su buitiniais vartotojais, tiek su įmonėmis, sako energetikos rinkos reguliuotojo vadovas. Pasak Renato Pociaus, po konsultacijų pakoreguotas beveik 158 mln.

Daugelis žino įprastus elektros energijos taupymo būdus, ištraukiant iš lizdo nenaudojamus prietaisus, mažinant šildymo temperatūrą ir kt. Tačiau dar labiau sumažinti išlaidas elektrai padės Lietuvoje diegiami išmanieji skaitikliai. Anot specialistų, šie įrenginiai parodo suvartotos energijos kiekį 15 minučių tikslumu, o pagal tai galima keisti savo vartojimo įpročius.

Artėjanti žiema ukrainiečiams gali būti sudėtinga. Praėjusį rudenį Rusija smarkiai apgadino arba sunaikino apie 40 procentų Ukrainos elektros infrastruktūros. O žmonės turi prisitaikyti, kaip gyventi be elektros. Pasiruošimas artėjančiai žiemai vyksta – vieni darosi baterijas ir kuria visiškai autonomiškus namus, kiti skuba kaupti malkas, kad tik nesušaltų likę be šildymo. Ar ateinanti žiema bus blogesnė nei praėjusi? Inžinierius Igoris iš Dnipropetrovsko srities nusprendė nelaukti atsakymo.

Seimo opozicija inicijuoja parlamentinį tyrimą dėl galimų elektros tiekėjų piktnaudžiavimų, vartotojų permokos ESO, energetikos ministro Dainiaus Kreivio ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) veiksmų. Opozicinės frakcijos socialdemokratų iniciatyva parengė Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma sudaryti laikinąją tyrimo komisiją.

Elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadinamosios perkrovos pajamos, gaunamos iš kainų skirtumo tarp Lietuvos ir Švedijos elektros prekybos zonų, 2024 metais, prognozuojama, sieks 67,4 mln. eurų, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius.  „Kitais metais yra planuojama apie 67 mln. eurų“, – Seimo Audito komitete trečiadienį sakė R. Pocius.

Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) beveik 158 mln. eurų permoką nuo kitų metų liepos vartotojams grąžinant per trumpesnį laiką nei anksčiau numatytą 15 metų terminą, skirstymo tarifas visiems vartotojams per metus mažėtų vidutiniškai 0,08 cento už kilovatvalandę (kWh), o vien buitiniams – 0,6 cento.   Skirstymo tarifas yra galutinės elektros kainos vartotojams sudedamoji dalis.

Daugiau nei trečdaliu išaugus vėjo energijos gamybai bei nežymiai sumažėjus elektros vartojimui, praėjusią savaitę didmeninė jos kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sumažėjo 16 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 109,9 euro už megavatvalandę (MWh). „Nord Pool“ elektros biržos savaitės vidutinė kaina sumažėjo 24 proc. ir siekė 80,9 euro, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Orai buvo pagrindinis kainas nulėmęs veiksnys praėjusią savaitę.

Vidutinė elektros kaina 2024 metais turėtų išlikti panaši, kaip ir šiemet, ir siekti apie 100 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA), remdamasi gruodžio mėnesio ateities sandoriais.  Laikinoji LEA vadovė Agnė Bagočiutė sako, kad elektros kainas kitais metais gali didinti energetikos objektų ar jungčių remontas, tačiau auganti atsinaujinančios energetikos gamyba gali jas mažinti ar kurį laiką palaikyti neigiamas.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pasiekė susitarimą dėl bloko elektros energijos rinkos reformos, kuria bus siekiama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stabilizuoti kainas vartotojams, pranešė Ispanijos energetikos ministrė. „Šiandien Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl ES elektros energijos rinkos modelio (angl. EMD) reformos“, – pareiškė Ispanijos energetikos ministrė Teresa Ribera, kurios šalis rotacijos tvarka pirmininkauja ES.

Fiksuotas elektros kainas pastarąją savaitę apie 0,4 proc. padidino tik „Ignitis“, tuo metu „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ jas mažino atitinkamai 0,6 ir apie 1 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Anot jos, šiuo metu visų tiekėjų siūlomos tiek 12, tik 24 mėnesių vienos laiko zonos kainos svyruoja nuo 26 iki 28 centų. „Igničio“ 12 mėnesių 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 28,1 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 26 centai, „Enefit“ – 27,8 cento.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje lapkritį siekė 105 eurus už megavatvaladę (MWh) ir, palyginti su spaliu, augo 20 proc., o palyginti su 2022 metų lapkričiu, ji mažėjo daugiau nei dukart, pranešė Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot VERT, didžiausios įtakos kainų pokyčiams lapkritį darė elektros vartojimo augimas, o dėl mažėjusios vėjo elektrinių gamybos didesne galia dirbo brangiau elektrą gaminančios elektrinės.

Vėjo jėgainėms pagaminus daugiau elektros, vidutinė elektros rinkos kaina praėjusią savaitę „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje mažėjo 11 proc. iki 131 euro už megavatvalandę (MWh).  „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius sako, kad praėjusią savaitę dėl nusistovėjusių orų elektros suvartojimas augo itin nežymiai, o vėjo jėgainės pagamino daugiau elektros. „Didžiąją dalį elektros suvartojimo užtikrino importas ir vietinės šiluminės elektrinės.

Baltijos jūros regiono elektros perdavimo sistemos operatorės įsipareigojo padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai iki 2025 metų vasario sinchronizuoti tinklus su Vakarų Europa.

 Atvėsus orams elektros kaina Lietuvoje lapkritį augo 20 proc. – nuo 87,4 iki 105,2 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, daugiausia įtakos tam turėjo atvėsę orai ir dėl to visame regione didėjęs elektros vartojimas. „Padidėjusią elektros paklausą Lietuvoje užtikrinti tapo sunkiau dėl maždaug 40 proc. sumažėjusios vėjo generacijos bei minimalios saulės elektrinių generacijos.

Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) susidariusią beveik 160 mln. eurų vartotojų permoką buitiniams vartotojams svarstoma grąžinti per 2,5 metų, o įmonėms – per 7,5 metų, pradedant nuo 2024 metų liepos, BNS patvirtino šaltiniai. Tai, kad skolą numatoma grąžinti nuo kitų metų liepos, trečiadienį patvirtino ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

Lietuvos elektros rinkoje – tikras chaosas. Energetikos reguliavimo taryba trečdaliui gyventojų, tiems, kurie liko visuomeniniame tiekime, nusprendė atpiginti elektrą. Tačiau daugumai žmonių, kurie planus rinkosi ir klausė valdžios raginimų, bei verslui, kitąmet elektra brangs. Kai kurie energetikos ekspertai sako, kad tokie akibrokštai dar labiau diskredituoja elektros rinkos liberalizavimą.

Nuo kitų metų didėjant reguliuojamai elektros tarifo daliai ir brangstant pačiai elektrai, naujas sutartis su nepriklausomais tiekėjais pasirašantys vartotojai nebūtinai už elektrą mokės daugiau, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. Pasak jo, maždaug 100-ui tūkst. vartotojų šių metų pabaigoje baigiantis fiksuotoms sutartims su nepriklausomais tiekėjais, jie turės sudaryti naujas sutartis, tačiau tai nereiškia, kad visi jie mokės daugiau.

Ankstesnis Baltijos šalių elektros tinklų sujungimas ir veikimas sinchroniškai su kontinentine Europa 2025 metų vasarį yra saugus ir techniškai įmanomas – visais nagrinėtais scenarijais bus užtikrintas sistemos stabilumas, rodo galutiniai studijų rezultatai.

Visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams nuo sausio mažėja 0,8–1,1 cento (su PVM) už kilovatvalandę (kWh). Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ketvirtadienį pritarė „Igničio“ visuomeninėms elektros kainoms vartotojams kitų metų pirmajam pusmečiui. „Standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas bus 21,9 cento – 0,8 cento mažiau nei dabar, dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai – 1,1 cento mažiau, naktinės – 15,2 cento, arba 0,6 cento mažiau.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ketvirtadienį tvirtins „Igničio“ visuomenines elektros bei dujų kainas vartotojams kitų metų pirmajam pusmečiui. Jei nauji tarifai bus paskelbti, visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams nuo sausio mažės 0,8–1,1 cento (su PVM) už kilovatvalandę (kWh). „Standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas bus 21,9 cento – 3,5 proc. (0,8 cento) mažiau nei dabar, dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai, arba 4,2 proc.

Ukrainos pietuose siaučiant ekstremaliems žiemiškiems orams šios savaitės pradžioje žuvo 12 žmonių, o daugiau kaip 800 gyvenviečių liko be elektros, trečiadienį pranešė Kyjivas.  Pirmadienį uraganinis vėjas ir snygis smogė pietų Ukrainai, kuri ir taip smarkiai nukentėjo nuo Rusijos plataus masto invazijos. Stiprūs vėjai taip pat siautėja Maskvos okupuotose Ukrainos teritorijose ir pietų Rusijoje.

Vidutinė visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams nuo kitų metų mažėja 3,5 proc., arba 0,8 cento – iki 21,9 cento (su PVM) už kilovatvalandę (kWh). Tokią kainą mokėtų maždaug 460 tūkst. trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojų. Ji bus gerokai mažesnė nei nepriklausomų tiekėjų siūloma kaina.

Dar viena kalėdinė dovanėlė – šįkart daugumai elektros vartotojų. Nesvarbu, elektros kainą fiksavote, ar mokate rinkos kainą, nuo sausio jums brangs elektra 2-3 centais už kiekvieną kilovatvalandę. Kainas didinti paprašė valstybės įmonė „Litgrid“. Žmonės piktinasi, kad elektra brangs jau nuo sausio, nors kita valstybinė energetikos bendrovė ESO dar negrąžino vartotojams 160 milijonų eurų skolos. Panevėžietė Sigita savo parduotuvėlėje prekiauja rūbais.

Nuo sausio didėjant reguliuojamai elektros kainos daliai, nepriklausomų tiekėjų siūlomi fiksuotos kainos planai brangs 6–16 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Tiek kainos padidėjo šią savaitę, o jos įsigalios nuo sausio.    Siūlomas 12 mėnesių vienos laiko zonos plano elektros kainas „Ignitis“ padidino apie 13,8 proc., „Enefit“ – 15,9 proc., „Elektrum Lietuva“ – 6,2 proc.

Galutinius visų elektros vartotojų tarifus lemianti reguliuojama kainos dalis nuo sausio didėja vidutiniškai 2,2 cento už kilovatvalandę (kWh) dėl didesnio perdavimo tarifo, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. VERT pirmininko teigimu, didesnį perdavimo tarifą lėmė tai, jog į jį nebuvo įtrauktos „Litgrid“ gautos vadinamosios elektros perkrovų valdymo įplaukos, kurios pernai siekė 142 mln. eurų.

Kviečių biorafinavimo įmonei „Roquette Amilina“ iš rusiško kapitalo buvusios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ siekiant prisiteisti daugiau nei 6,1 mln. eurų skolą teismas areštavo tokios vertės bendrovės turtą.  Vilniaus apygardos teismas lapkričio 22 dieną „Roquette Amilinos“ prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Atšalus orams ir esant didžiausiam nuo praėjusių metų vasario savaitiniam vartojimui, vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 21 proc.

Dėl ketvirtadienį vyravusio stipraus snygio ir vėjo nuverstų medžių ar nulaužtų šakų bei nutrauktų laidų elektros tiekimas yra sutrikęs dar maždaug 2 tūkst. vartotojų, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).   Pasak ESO atstovės Rasos Juodkienės, daugiausia žmonių elektros neturi Klaipėdos bei Šiaulių regionuose.   „Situacija jau stabilizuojasi. Mažiau nei  2 tūkst. vartotojų neturi elektros“, – teigė ji.

Lietuvoje ketvirtadienį esant sudėtingoms oro sąlygoms nutrūkęs elektros tiekimas didelei daliai vartotojų jau atkurtas, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Bendrovės atstovė Rasa Juodkienė BNS sakė, kad sutelktos didelės įmonės darbuotojų pajėgos. „Sutelkus dideles pajėgas Šiaulių, Alytaus ir Klaipėdos regione pavyko atstatyti tiekimą nemažai daliai klientų. Prie šių komandų ryt ryte prisijungs dar papildomos pajėgos iš kitų šalies regionų“, – BNS nurodė R. Juodkienė.

Elektros kaupimo įrenginius turintiems vadinamiesiems aktyviesiems vartotojams nebus galima taikyti dvigubų tinklo, elektros persiuntimo bei vadinamosios atliekinės elektros saugojimo mokesčių, ketvirtadienį nutarė Seimas. Už tokias Elektros energetikos įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo gruodžio 1-osios, balsavo 109 Seimo nariai, o susilaikė penki.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 3,7 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 0,8 proc.  Lapkričio 13–19 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) kainavo iki 104,3 euro, kai prieš savaitę jų kaina buvo 100,6 euro, pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot jos, elektros kainų kilimui įtakos galėjo turėti mažesnė atsinaujinančių energijos išteklių jėgainių gamyba, vėstantys orai ir padidėjęs elektros energijos vartojima...

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija pirmadienį pritarė, jog elektros kaupimo įrenginius turintiems vadinamiesiems aktyviesiems vartotojams nebūtų taikomi dvigubi tinklo, elektros persiuntimo bei vadinamosios atliekinės elektros saugojimo mokesčiai. Už Europos Sąjungos (ES) elektros energijos vidaus rinkos taisyklių perkėlimą į šalies įstatymus įtvirtinančias Elektros energetikos įstatymo pataisas komisijos nariai balsavo bendru sutarimu.

Praėjusią savaitę Lietuvoje ir daugumoje kitų regiono šalių reikšmingai augo elektros suvartojimas, o dėl didėjančios paklausos visame regione augo elektros kainos, skelbia „Litgrid“. Lapkričio 13–19 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę augo 3 proc. iki 104 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. „Praėjusią savaitę atšalus orams sparčiai augo elektros suvartojimas.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) sprendžiant dėl kitų metų pirmojo pusmečio elektros ir gamtinių dujų tarifų, dujos gyventojams nuo sausio gali pigti 5–6 centais, sako reguliuotojo vadovas Renatas Pocius. Pasak jo, kainos tiek turėtų mažėti, nepaisant to, kad nuo sausio valstybė nebemokės kompensacijų.

Švedija paskelbė planuojanti smarkiai padidinti branduolinės energijos gamybos apimtis, taip siekdama paspartinti šalies energetikos sistemos pertvarką bei patenkinti augantį elektros poreikį.

Valstybės kontrolei pranešus, kad 2022 m. Vyriausybės nustatyta kompensacijų už elektros kainas skaičiavimo tvarka galimai leido tiekėjams pelnytis vartotojų sąskaita, socialdemokratai kreipiasi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) reikalaudami kuo skubiau išsiaiškinti, ar vartotojai patyrė finansinę žalą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Visuomeninės elektros kainos buitiniams vartotojams viršutinė riba pirmąjį kitų metų pusmetį turėtų mažėti 4 proc. Dėl to ketvirtadienį spręs Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Kaip skelbiama VERT sprendimo projekte, vartotojams, perkantiems elektrą iš žemos įtampos tinklų (tai yra buitiniams), ši riba turėtų mažėti – beveik 4 proc. nuo 22,264 iki 21,417 cento už kilovatvalandę (su PVM), o iš vidutinės įtampos tinklų – beveik 10 proc. – nuo 16,388 iki 14,774 cento.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 72,7 proc., tuo metu gamtinės dujos atpigo 1,8 proc.  Lapkričio 6–12 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) kainavo iki 100,6 euro, kai prieš savaitę jų kaina buvo 58,3 euro, pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot jos, elektros kainų kilimui įtakos galėjo turėti mažesnė atsinaujinančių energijos išteklių jėgainių gamyba.

Brangiausią ir didžiausią Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektą – jūrinį kabelį tarp Lenkijos ir Lietuvos „Harmony Link“ – svarstoma pakeisti jungtimi sausumoje, BNS patvirtino keturi šaltiniai.   Manoma, kad tokia alternatyva prekybai svarbią elektros jungtį leistų turėti anksčiau nei 2030 metais, be to, kur kas pigiau kainuotų tokio projekto įgyvendinimas.

Energetikos rinkose – kainų kritimo metas. Pinga nafta, elektra, dujos. Paradoksalu, bet Lietuvos vartotojams iš to mažai naudos. Energetikai ragina nesidžiaugti kainų kritimu biržose, esą jis bus trumpalaikis, ir perspėja ruoštis artėjančiai žiemai ir kainų kilimui. Esą apie 5-iais procentais šį mėnesį pabrangęs šildymas žiemą brangs dar labiau. Vyriausybė jau ruošiasi papildomai skolintis 25 mln. eurų, kad turėtų iš ko mokėti kompensacijas gyventojams už brangstantį šildymą.

Kai atsakingų – daug, tai galiausiai atsakingo nelieka nei vieno. O dėl to nukenčia niekuo dėti gyventojai. Ne paslaptis, kad šiais laikais gyventi be elektros daug kam atrodo beveik neįmanoma: nei šildymo, nei šilto vandens, nei maisto pasigaminsi, nei telefoną pakrausi. Į tokią situaciją pakliuvusiai kaunietei teko skambinėti įvairioms institucijoms, kurios metė nuo savęs atsakomybę nukreipdamos gyventoją viena pas kitą.

Laiku įgyvendinus šiuo metu vystomus saulės ir vėjo energetikos projektus, šaliai būtiną elektros kiekį Lietuva galėtų pasigaminti jau 2027 metais, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovas.

Dėl darbų Alytaus transformatorių pastotėje antradienį ir trečiadienį neveiks elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“.  Pasak Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, planuojama, kad jungties pralaidumas prekybai nebus prieinamas nuo antradienio 8 val. iki trečiadienio 17 val.  „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis anksčiau teigė, kad, „LitPol Link“ jungtis neveiks dėl darbų, ruošiantis prijungti trečią autotransformatorių.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 43,3 mln. eurų grynojo pelno, kai prieš metus buvo patyrusi 43,5 mln. eurų nuostolį. Bendrovės teigimu, grynojo pelno didėjimą daugiausia lėmė didesnės pajamos už elektros perdavimą ir mažesnės elektros energijos kainos, dėl kurių sumažėjo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos.  „Litgrid“ pajamos šių metų sausį–rugsėjį siekė 274,9 mln. eurų – 4,6 proc.