elektra

Ukraina penktadienį perspėjo, kad dėl Rusijos oro atakų kyla vis didesnė grėsmė elektros tiekimui, praėjus kelioms valandoms po to, kai dėl smūgių buvo apgadintos kelios elektrinės ir žuvo mažiausiai vienas žmogus. Pastarosiomis savaitėmis Maskva suintensyvino Ukrainos bombardavimą iš oro, nukreiptą prieš energetikos infrastruktūrą, atsakydama į mirtinus Ukrainos išpuolius Rusijos pasienio regionuose.

Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį skurdą patiriantiems gyventojams. Šia finansine priemone Energetikos ministerija gaminančiais vartotojais skatins tapti visas visuomenės grupes – verslą, viešąjį sektorių ir socialiai pažeidžiamus vartotojus.

Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėms bendrijoms. Skaičiuojama, kad tokia galimybe galės pasinaudoti apie 130 tūkst. Lietuvos gyventojų, o bendra tokioms bendrijoms skiriama parama sieks 207 mln. eurų.

Atsinaujinančių išteklių energetikos bendrijų (AIEB) ir piliečių energetikos bendrijų (PEB) steigimas padės mažinti energetinę nelygybę, nes gyventojai reikiama elektros energija apsirūpins savo bendruomenėse, teigia Energijos ministerija.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) patikslinus vartotojų prisijungimo prie elektros tinklų tvarką ir įkainius, vartotojams pagerės elektros energijos prieinamumas, sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ir Energetikos ministerijos atstovai.

Lietuvoje iškylant ne tik naujoms, bet ir senesnėms, naudotoms vėjo elektrinėms, Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA) siekia, kad būtų reglamentuota ir periodiškai atliekama jų patikra. „Dabar su valstybinėmis institucijomis ir kalbamės. (...) Manau, kad tai atsiras, ir bus toks periodiškumas kaip ir automobiliams – kas du metai, arba kas metai (techninė apžiūra – BNS)“, – LRT radijui trečiadienį sakė LVEA direktorius Linas Sabaliauskas.

Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete energetikos ministras Dainius Kreivys pristatys Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategija iki 2050 metų. Energetikos ministerijos parengtame dokumente bus išdėstyta, kaip Lietuvai iki šio laikotarpio pasigaminti visą reikiamą elektrą, ją eksportuoti, taip pat didinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus bei transformuoti pramonę į netaršią aplinkai.

Vidutinė elektros energijos kaina kovo 1–26 dienomis siekia 0,073 Eur/kWh be PVM, o tai 3 proc. mažiau už šių metų vasario mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,075 Eur/kWh be PVM. Nuo šių metų sausio vidurio kainos biržoje yra stabilios – vidutinė savaitės kaina svyravo 0,06–0,10 Eur/kWh be PVM ribose, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Kovo 26-ąją, palyginti su kovo 19-ąja, 24 mėn.

Pirmadienį penkioms dienoms atjungus Lietuvos ir Lenkijos elektros liniją „LitPol Link“, rinkos dalyviai reikšmingų didmeninių elektros kainų pokyčių neprognozuoja. Perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“ taip pat laikosi pozicijos, kad remonto įtaka rinkai bus minimali, o sumažėjusią elektros pasiūlą turėtų kompensuoti tikėtina didesnė gamyba iš atsinaujinančių išteklių.

Bendrovė „Litgrid“ Žeimiuose statys pastotę, prisidėsiančią prie valstybinės svarbos geležinkelio Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos projekto įgyvendinimo. Skirstykla statoma bendrovės „LTG Infra“ užsakymu. „Įgyvendindami šį ir kitus traukos pastočių bei susijusios infrastruktūros projektus prisidedame prie valstybei svarbaus tikslo – elektrifikuoti pagrindinę Lietuvos geležinkelių arteriją nuo Vilniaus iki Klaipėdos.

Dėl mažesnės elektros gamybos iš vėjo ir didesnio vartojimo vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 18–24 dienomis padidėjo 31 proc.

Seimas spręs, ar įpareigoti elektros tiekėjus su skolininkais sudaryti mokėjimo grafiką  išdėstant skolos apmokėjimą dalimis, bet ne ilgiau kaip iki šešių mėnesių.  Pakeitimų iniciatoriai sako, kad taip siekiama apsaugoti įsiskolinusius gyventojus, kad jiems nebūtų nutrauktas elektros tiekimas.    Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti tokias keturių socialdemokratų inicijuojamas Elektros energetikos įstatymo pataisas. Toliau Seimas jas svarstys gegužės pabaigoje.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad kitą savaitę, Lenkijos elektros perdavimo operatorės „PSE“ prašymu, bus atjungta Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungtis. Planuojama, kad tarpsisteminės jungties „LitPol Link“ pralaidumas prekybai nebus prieinamas nuo kovo 25 d. 8.00 val. iki kovo 29 d. 20.00 val. „LitPol Link“ jungtis yra Baltijos šalių elektros sistemos vartai į Vakarus, per kuriuos vyks prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įsigijo elektros perdavimo oro linijų avarinio atstatymo sistemą. Kaip nurodoma išplatintame pranešime, ši nesunkiai transportuojama modulinė sistema leidžia greičiau atstatyti pažeistą liniją ir užtikrinti elektros energijos perdavimą. „Pasitaiko atvejų, kai dėl išorinio mechaninio poveikio ar gamtos stichijų būna apgadinamos aukštos įtampos oro linijų atramos ir taip sutrikdomas elektros tiekimas.

Bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros rinka galėtų veikti 2027 metais, jei sprendimas dėl to būtų priimtas po 2025-ųjų vasarį numatyto Baltijos šalių sinchronizavimo su Vakarų Europa, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.  „Europos Sąjungos teisės aktai numato galimybę sujungti bendras prekybines zonas.

Ketvirtadienį Seime bus teikiamos Elektros energetikos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama leisti buitiniams vartotojams skolas už sunaudotą elektrą padengti dalimis. Tokie įsiskolinimai padažnėjo pradėjus elektros skaitiklių modernizacijos procesą, taip pat skatinti infrastruktūros saulės ir vėjo elektrinių vystymui kūrimą ir įteisinti dažnesnę kainų elektros rinkoje peržiūrą, kad ji būtų vykdoma bent kas tris mėnesius.

Kai kuriems nepriklausomiems elektros tiekėjams nesutinkant grąžinti vartotojams baudų už iki pernai birželio nutrauktas sutartis, energetikos ministras Dainius Kreivys neabejoja, kad teismai ginčus spręs klientų naudai. Jis pabrėžia, kad gavus Europos Komisijos (EK) išaiškinimą šis klausimas yra išspręstas.

Vidutinė elektros energijos kaina kovo 1–12 d. siekia 0,069 Eur/kWh be PVM, o tai 8 proc. mažiau už šių metų vasario mėnesio vidutinę kainą ir artėja prie 2023-ųjų mažiausios mėnesio vidutinės kainos, kuri buvo pernai balandį – 0,067 Eur/kWh be PVM. Lietuvos energetikos agentūros (LEA), duomenimis, šių metų kovo 12-ąją, palyginti su kovo 5-ąja, 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus du nepriklausomi tiekėjai sumažino 0,3–2,8 proc., o vienas tiekėjas tarifų nekeitė.

Parlamentarai antradienį atmetė siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri analizuotų problemas energetikos sektoriuje.   Už komisijos sudarymą balsavo 53 parlamentarai, prieš buvo 52, o 10 susilaikė.  Opozicijos atstovai siekė sudaryti komisiją, kuri aiškintųsi, ar politikai ir Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT) tinkamai prižiūri elektros ir dujų rinkas. Anot jų, dėl netinkamos kontrolės ne kartą galėjo būti pažeistas viešasis interesas ir vartotojų teisės.

Vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, kovo 4-10 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, augo 14 proc. iki 75,4 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje vidutinė kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, Estijoje – 75,6 euro, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  „Praėjusią savaitę fiksavome rekordinę saulės generaciją. Kovo 6 dieną 12 val.

Pirmadienį per parą pagamintos elektros kiekis viršijo bendrą šalies elektros energijos suvartojimą. Beveik visa ji – iš atsinaujinančių energijos šaltinių, daugiausiai – iš saulės ir vėjo, praneša Energetikos ministerija. Skelbiama, kad tai pirmas kartas nuo 2009 metų, kai vienos paros elektros energijos gamyba Lietuvoje viršija elektros energijos suvartojimą.

Sumažėjus vartojimui, regione patvinus upėms bei dėl to išaugus hidroelektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje vasarį mažėjo 36 proc.

Elektros vartotojai vis aktyviau reikalauja nepriklausomus tiekėjus grąžinti sumokėtas baudas ir netesybas už nutrauktas sutartis. Taip daryti juos paragino Valstybinė reguliavimo taryba, išaiškinusi, kad pagal europinę teisę tokios baudos neteisėtos. Tačiau ne visi tiekėjai geranoriškai sutinka pinigus grąžinti ir ruošiasi kovoti net teismuose. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vidutinė elektros energijos kaina vasario mėnesį siekė 0,075 Eur/kWh be PVM, o tai 36 proc. mažiau už šių metų sausio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,117 Eur/kWh be PVM. Pirmųjų penkių kovo dienų vidutinė kaina yra dar mažesnė – 0,062 Eur/kWh be PVM praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, kovo 5-ąją, palyginti su vasario 27-ąja, 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus visi trys nepriklausomi tiekėjai sumažino 0,6–2,8 proc., o 12 mėn.

Labai mažos, mažos įmonės, ūkininkai, atsinaujinančių išteklių energijos ir piliečių energetikos bendrijos kovo 6 dieną galės teikti paraiškas 62 mln. eurų vertės paramai saulės elektrinėms iki 500 kilovatų (kW) įsirengti. Parama skiriama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF), ją dministruos Lietuvos energetikos agentūra (LEA), pranešė Energetikos ministerija. Įmonėms bei ūkininkams valstybė kompensuos iki 35 proc. išlaidų, o bendrijoms – iki 45 proc.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) trečiadienį patvirtinus naujus visuomeninių elektros kainų tarifus, visiems vartotojams kilovatvalandės (kWh) kaina nuo balandžio mažės puse cento, sako VERT pirmininkas Renatas Pocius.  „Elektros energijos tarifai nuo balandžio 1 dienos mažėja puse cento už kilovatvalandę. Šiandien turime 21,9 cento už kilovatvalandę visuomeninę elektros energijos kainą, o nuo balandžio 1 dienos ji sieks 21,4 cento už kilovatvalandę.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos pakeitimus, kurie įsigalios nuo šių metų balandžio 1 dienos. Pokyčiu siekiama supaprastinti naujų elektros energijos vartotojų prijungimo paslaugų ir esamų vartotojų galios didinimo kainodarą.

Visuomeninė elektros kaina, kurią moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę buitiniai vartotojai, nuo balandžio mažės 2-3,2 proc., arba 0,44–0,47 cento už kilovatvalandę (kWh).  Naujus tarifus trečiadienj patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).   Pakoregavus pirmajam pusmečiui anksčiau nustatytus „Ignitis“ tarifus elektros kaina vidutinės įtampos tinkluose mažės 3,2 proc. (0,473 cento) iki 14,301 cento (su PVM), o žemos įtampos tinkluose – 2,05 proc.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl grupės Seimo narių prieš metus pateikto siūlymo neriboti komercinių bei gaminančių vartotojų saulės elektrinių suminės įrengtosios galios iki 2 gigavatų (GW). Energetikos ministerija siūlo tokiems pakeitimams nepritarti.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį ketina patvirtinti mažesnes „Igničio“ visuomenines elektros bei gamtinių dujų kainas vartotojams. Jos įsigaliotų nuo balandžio.  Patvirtinus naujus tarifus visuomeninė elektros kaina apie 441 tūkst. nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių gyventojų nuo balandžio mažėtų 2–3,2 proc.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kreipėsi į nepriklausomus elektros tiekėjus ir reikalauja jų grąžinti klientams pritaikytas netesybas ar kitus mokesčius, antradienį praneša rinkos reguliuotojas. „Kad šie grąžintų nuo 2021 m. liepos 15 d. iš buitinių vartotojų ir mažų bei labai mažų įmonių gautas netesybas ir kitus mokesčius, pritaikytus keičiant elektros tiekėją ar nutraukiant sutartį“, – informuoja VERT.

Vidutinė elektros energijos kaina vasario mėnesį siekė 0,075 Eur/kWh be PVM, o tai 36 proc. mažiau už šių metų sausio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,117 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, „Nord Pool“ biržoje vidutinė elektros kaina šį mėnesį yra tik 0,008 Eur/kWh didesnė už „pavasarinę“ 2023 metų balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri pernai buvo mažiausia vidutinė mėnesio kaina. Vasario 27-ąją, palyginti su 20-ąja, 24 mėn.

Praėjusią savaitę atšilus orams ir patvinus upėms išaugo hidroelektrinių gamyba. Didesni importo srautai iš Latvijos, stabili vėjo elektrinių gamyba ir pingantys CO2 taršos leidimai Europoje lėmė 15 proc. mažesnę didmeninę elektros kainą Lietuvoje, pranešė „Litgrid“. Skelbiama, kad vasario 19–25 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. nuo 76 Eur / MWh iki 65 Eur / MWh.

Elektros gamyba Latvijoje praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, išaugo 40 proc. iki 832 gigavatvaladžių (GWh), pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Palyginti su praėjusių metų sausiu, gamyba sumažėjo 9,5 procento. „Augstsprieguma tikls“ duomenimis, elektros poreikis šalyje pirmąjį šių metų mėnesį siekė 696 GWh, buvo 6 proc. didesnis nei pernai gruodį ir 7,9 proc. didesnis nei pernai sausį.

Kaip manote, ar sutartyse gali būti įtrauktos nuostatos, prieštaraujančios galiojantiems įstatymams? Atrodytų, klausimas į kurį akimirksniu galėtų atsakyti net pirmokas. Tačiau energetikos ministrui D. Kreiviui, jo vadovaujamai ministerijai ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) rasti atsakymą į šį klausimą ne tik kad užtruko 3 mėnesius, bet taip pat prireikė ir Europos Komisijos pagalbos. Bet apie viską iš pradžių.

„Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) už 114,6 tūkst. eurų bus perduoti šalia geležinkelių įrengti energetikos infrastruktūros objektai, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. 111 valstybės funkcijoms vykdyti nereikalingų objektų skirstomųjų tinklų operatoriui parduos „LTG Infra“, kuri šį turtą patikėjimo teise valdo šiuo metu.

Nepriklausomi elektros tiekėjai negalėjo reikalauti netesybų ar kitų mokesčių už nutrauktas sutartis, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. Pasak jo, VERT laikosi nuomonės, jog tiekėjai neturėjo teisės reikalauti vartotojų atsiskaityti už sutartis sudarytas iki pernai metų birželio. Anksčiau rinkos reguliuotojas yra tikinęs, jog netesybos netaikomos nuo birželio sudarytoms sutartims.

Per šių metų vasario du pirmuosius dešimtadienius vidutinė elektros energijos kaina buvo 0,078 Eur/kWh be PVM, o tai 33 proc. mažiau už sausio mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 0,117 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, „Nord Pool“ biržoje vidutinė mėnesio elektros kaina vasario 1–20 dienomis lygi praėjusių metų gegužės vidutinei mėnesio kainai, kuri pernai buvo antra mažiausia vidutinė mėnesio kaina Vasario 20-ąją, palyginti su 13-ąja, 24 mėn.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje sumažėjo 21 proc. ir siekė iki 76,2 euro už megavatvalandę (MWh). Taip pat 4 proc. pigo gamtinės dujos, 2,5 proc. mažėjo biokuro kaina. Tuo metu degalų kainos ir toliau kilo – dyzelinas pabrango 2,6 proc., benzinas – 1,9 procento, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot LEA, vasario 12–18 dienomis didmeninės elektros kainos Lietuvoje sumažėjo nuo 96,4 iki 76,2 euro už megavatvalandę.

Šiltesni orai ir didesnė vėjo elektrinių gamyba praėjusią savaitę lėmė ketvirtadaliu mažesnę elektros kainą, jos suvartojimas sumažėjo 7 proc., o šiluminių elektrinių gamyba krito daugiau nei dukart, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.   Vasario 12-18 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 21 proc.

Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo balandžio mažėja 2,1-3,3 proc., pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Pasak jos, pakoregavus „Ignitis“ šios kainos ribas pirmajam pusmečiui vidutinės įtampos tinkluose ji mažėja 3,3 proc. iki 14,301 cento už kilovatvalandę (kWh), o žemos įtampos tinkluose – 2,1 proc. iki 20,978 cento.

Elektros tiekėjai Lietuvoje prognozuoja, kad didmeninė elektros kaina visus metus šalyje turėtų laikytis ties 95–115 eurų už megavatvalandę (MWh) riba, tačiau valandinių kainų svyravimų tik daugės ir jie gilės, rašo portalas „Verslo žinios“. Bendrovės „Ignitis“ vadovas  Artūras Bortkevičius teigė, kad prie tinklo prijungus dukart daugiau saulės generacijos, šiltuoju laikotarpiu tikėtinas didelis kainų skirtumas tam tikromis valandomis.

Per dvejus metus Kauno rajone, įmonių grupės „Cesna Capital“ valdomame sklype, planuojama įrengti elektrinių parką. Į projektą numatyta investuoti 80 mln. eurų, praneša savivaldybė. Kauno rajono savivaldybės išplatintame pranešime nurodoma, kad saulės modulius ir 7 vėjo jėgaines ketinama įrengti Zapyškio seniūnijoje, Vilemų kaime, atsižvelgiant į gyventojų poreikius, gamtinį karkasą, kultūros paveldą bei kraštovaizdį.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pasirašys dvi – 14,5 mln. eurų ir 73,8 mln. eurų – vertės elektros gamybos įrenginių naudojimo izoliuoto darbo bandymams sutartis su „Ignitis grupės“ antrine įmone „Ignitis gamyba“.  Akcininkai sutartis leido pasirašyti susirinkime vasario 12 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. Pagal sutartis „Ignitis gamyba“ už nustatytą kainą įsipareigos suteikti „Litgrid“ įrenginių prieinamumo paslaugą, o jos kainą sudaro izoliu...

Kėdainiečiai apiplėšinėjami. Kai kitų rajonų savivaldybės džiaugiasi gerokai sumažėjusiomis sąskaitomis už elektrą, Kėdainiai už ją moka net daugiau nei visas Kauno miestas. Ir taip gali būti iki 2025 metų, nes Kėdainių rajono savivaldybė yra pasirašiusi tokią elektros energijos tiekimo sutartį, kad dabar už elektrą moka net 10 kartų brangiau ir neranda būdų, kaip tokią sutartį nutraukti. Jei anksčiau per tris mėnesius už elektrą buvo sumokami 4 tūkst.

Nuo šių metų sausio vidutiniškai 2,2 cento už kilovatvalandę (kWh) padidinus valstybės reguliuojamą elektros kainos dalį ir dėl to visiems vartotojams padidėjus sąskaitoms už elektrą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad ši kainos dalis nuo balandžio turėtų mažėti 0,4 cento  (be PVM). Tai padaryti leis anksčiau priimtas sprendimas grąžinti beveik 158 mln. eurų bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) permoką vartotojams.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje šoktelėjo 49,8 proc. ir siekė iki 96,4 euro už megavatvalandę (MWh). Augo ir degalų kainos – benzinas pabrango 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc. Tuo metu gamtinių dujų kaina sumažėjo 2,9 proc., o biokuras atpigo 1,12 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Per savaitę, vasario 5–11 dienomis, didmeninės elektros kainos Lietuvoje padidėjo nuo 64,4 Eur/MWh iki 96,4 Eur/MWh.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia 2023 metų elektros sistemos rodiklius. Praėjusiais metais elektros gamyba Lietuvoje augo trečdaliu ir buvo didžiausia nuo 2010 metų, o atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės pagamino rekordiškai daug elektros energijos – ji sudarė 70 proc. visos šalies gamybos. Elektros energijos suvartojimas per metus sumažėjo 1,2 proc. 2023 m. buvo istoriniai metai žaliajai energetikai šalyje.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ baigė sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais bei balanso valdymui reikalingą automatinės generacijos valdymo (AGV) sistemos diegimą. „Sistema padeda dispečeriams realiu laiku užtikrinti svarbiausius elektros tinklo parametrus – gamybos ir vartojimo balansą bei dažnį“, – išplatintame pranešime cituojamas „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.