elektra

Ketvirtadienį Kaišiadorių rajone – baisi nelaimė. Elektros srovė užmušė žmogų. Liepos 21 d. apie 14 val. 20 min. Kaišiadorių r., Kaukinės k., stulpe vykdant instaliacijos darbus, elektros srovė mirtinai sužalojo vyrą (g. 1965 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 176 str.

Pasibaigus antram liberalizacijos etapui, per savaitę brango „Igničio“ ir „Enefit“ siūlomos kainos, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Ignitis“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina šią savaitę, palyginti su praėjusia savaite, didėjo 4,5 euro iki 66,15 eurų, „Enefit“ brango 1,79 euro iki 65,24 eurų, „Elektrum Lietuvos“ šio plano tarifas mažėjo 1,18 euro iki 60,91 euro.

Elektros energijos paklausos augimas pasaulyje dėl vangios ekonomikos plėtros ir sparčiai kylančių energijos kainų šiais metais pastebimai lėtėja ir ši tendencija greičiausiai vyraus ir kitąmet, trečiadienį pareiškė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). „Elektros energijos paklausos augimas 2022 metais pastebimai lėtėja“, – pažymėjo agentūra savo naujausioje Elektros energijos rinkos ataskaitoje. „2021 metais elektros energijos paklausa pasaulyje padidėjo 6 proc.

Smarkiai pabrangus naftai ir dujoms, Prancūzijos vyriausybė trečiadienį paragino gyventojus pasistengti taupyti energiją ir, be kita ko, vykstant atostogų atjungti nuo elektros tinklo kuo daugiau elektros prietaisų, įskaitant bevielio ryšio maršrutizatorius.

Sparčiai populiarėjant individualioms saulės elektrinėms, gyventojai jas įrengia ant individualių namų, kotedžų, garažų, sodybų stogų. Nors pagal teisės aktus tokių elektrinių montavimas ant pastato stogo ar sienų priskiriamas paprastajam remontui, kuriam specialių leidimų nereikia, ekspertai atkreipia dėmesį, kad yra išimčių, kuomet elektrinės įrengimą gali tekti derinti su kaimynais ar institucijomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Estijos valstybinio energetikos koncerno „Eesti energia“ antrinė elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Enefit“ pernai Lietuvoje uždirbo 103,1 mln. eurų grynojo pelno – 29 kartus daugiau ne 2020-aisiais, kai jis buvo 3,5 mln. eurų. Įmonė pernai gavo 174,2 mln. eurų pajamų – 2,8 karto daugiau nei 2020 metais, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Praėjusią savaitę, kai Baltijos šalyse vėjo gamyba augo pusantro karto, hidro generacija didėjo ketvirtadaliu, vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 304,2 euro už megavatvalandę (MW) – 12 proc. daugiau nei prieš savaitę.

Šiuo metu šalyje vykstanti elektros rinkos liberalizacija neabejotinai sutampa su itin aukštomis elektros kainomis visame pasaulyje, todėl ne dažnam vartotojui šie du dalykai atrodo susiję. Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ekspertas Audrius Buivydas aiškiai pabrėžia, kad tai – visiškas sutapimas. Elektros kainos pokyčiai visiškai nesusiję su rinkos dereguliavimu.

Ant Klaipėdos savivaldybės pastato stogo planuojama įrengti saulės elektrinę, jai tikimasi gauti valstybės paramą, pranešė naujienų portalas atviraklaipeda.lt. Elektrinės galia ir kaina bus apskaičiuoti rengiant paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA), portalui sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis. Anot jo, elektrinės įrengimui galima gauti iki 80 proc. vertės valstybės paramą.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) liepos 15 d. skelbia kvietimą gyventojams dėl kompensacijų už saulės elektrinės dalies įsigijimo iš elektrinių parkų. Tam iš Klimato kaitos programos lėšų skirta 20 mln. eurų. „Elektrinės įsigijimas iš saulės parkų yra puiki galimybė gyventojams, negalintiems jų įsirengti savo būste, tapti gaminančiais vartotojais. Klimato kaitos programos investicijos dar labiau išplės žaliosios energetikos bendruomenę, padidins energetinę nepriklausomybę.

Gyventojai sulauks pokyčių – „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pradeda diegti išmanius elektros skaitiklius. Žadama, kad nebereikės patiems vartotojams nurašinėti skaitiklių duomenų, taip pat atsiras būdų sutaupyti. Gyventojams, kurie per metus naudoja daugiau nei 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos bei visiems verslo klientams, iš senųjų į išmanius bus pakeisti virš milijono skaitiklių.

Elektros kainų mažėjimo tendencijų biržoje artimiausiu metu nesimato, teigia Lietuvos energetikos agentūros (LEA) ekspertai. Pasak jų, tokias prognozes leidžia daryti aukšta gamtinių dujų kaina. LEA patarėja Agnė Bagočiutė sako, kad nepaisant vis didėjančios atsinaujinančių energetinių išteklių plėtros, elektros  kainą lemia brangiausias resursas, šiuo atveju – dujos.

Iki 2025 metų Lietuvoje suplanuotos pastatyti vėjo ir saulės elektrinės elektros importą į šalį turėtų sumažinti nuo 65 iki 17 proc., teigia Lietuvos energetikos agentūros atstovas.  „Panašu, kad Lietuvos elektros gamybos sektoriaus laukia didžiulė transformacija – nuo valstybės, kuri importuoja daugiau nei 60 proc. savo poreikiams pereisime prie valstybės, kuri sugebės pasigaminti daugiau nei 80 proc.

Vengrijos vyriausybė paskelbė įvedanti „nepaprastąją padėtį energetikos srityje“ ir priėmė keletą ribojamųjų priemonių, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, cituodama ministro pirmininko kanceliarijos vadovą Gergely Gulyasą.

Elektros kaina didmeninėje rinkoje birželio mėnesį, palyginti su geguže, padidėjo 35 proc., skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day–ahead) buvo 223,16 euro už megavatvalandę (MWh). Tam įtakos darė apribotas gamtinių dujų srautas per dujotiekį „Nord Stream 1“, dėl planinių remontų apriboti tarpsisteminiai pralaidumai ir dėl karštų orų išaugusi elektros paklausa.

Lietuva būtų pasiruošusi staigiam atjungimui nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos (BRELL), jeigu Rusija imtųsi tokio žingsnio, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.  „Jeigu Rusija mus atjungtų (nuo BRELL sistemos – BNS), kad ir šiandien, mes būtume tam pasiruošę“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Masiulis.  Pasak jo, tokiu atveju Lietuvai nereikėtų riboti elektros vartojimo, o elektros kainos, tikėtina, išliktų panašios.

Per parą ugniagesiai Lietuvoje 124 kartus vyko šalinti ant kelių, pastatų, elektros laidų ir kitų vietų užvirtusių medžių. Nuvirtę medžiai padarė daug žalos – apgadino automobilius, nutraukė elektros laidus, užtvėrė pravažiavimus. „Tikėtina, kad pačių medžių nuvirto tikrai daugiau. Į kitus kvietimus reagavo ir komunalinės tarnybos“, – BNS trečiadienio rytą sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo poskyrio vyriausiasis specialistas Dainius Vedrickas.

Antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams toliau galint rinktis nepriklausomus tiekėjus, per pastarąją savaitę išaugo dviejų įmonių – „Elektrum Lietuvos“ ir „Igničio“ – siūlomos kainos. Tuo metu „Enefit“ siūloma kaina mažėjo, o „Perlas energijos“ nesikeitė, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys.

Elektros linijos tarp Lietuvos elektrinės ir Alytaus transformatorių pastotės rekonstrukcijai papildomai skiriama 4,1 mln. eurų (be PVM), ji iš viso kainuos 19,1 mln. eurų (be PVM). Šiam pakeitimui pirmadienį pritarė „Litgrid“ akcininkai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.

Padidėjusi vėjo elektrinių gamyba regione ir sumažėjusi vietinė gamyba elektros kainas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažino 9 proc. – liepos 4–10 dienomis vidutinė jos kaina šalyje siekė 272,6 euro už megavatvalandę (MWh). „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad praėjusią savaitę vėjo gamyba regione augo 4 proc. ir sugeneravo 657 MWh daugiau elektros, o Lietuvoje gamyba sumažėjo 31 proc., ją pakeitė „Nordbalt“ jungtis, kuri buvo išnaudojama 100 proc.

Birželio mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 35 proc. didesnė nei gegužę ir siekė 223,16 Eur/MWh. Elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: 33 proc. Latvijoje – iki 218,29 Eur/MWh, 15 proc. Estijoje – iki 173,83  Eur/MWh. Baltijos šalyse valandinis elektros energijos įkainis svyravo nuo 4,23 Eur/MWh iki 550,06 Eur/MW. „Elektros energijos kainų augimą Baltijos šalyse birželį daugiausia lėmė energetikos produktų brangimas.

Didelės apimties išmaniųjų elektros skaitiklių diegimą tikimasi pradėti liepos pabaigoje, ketvirtadienį pranešė „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO). Už naujus skaitiklius teks susimokėti patiems gyventojams – suma už juos bus įtraukiama į galutinę elektros kainą.  Darbai turėtų būti pradėti įvertinus į Lietuvą jau atgabentų pirmųjų skaitiklių ir jų sistemų darbą realiomis sąlygomis, juos prisijungiant prie skirstomojo tinklo.

Sumažėjus atsinaujinančių energijos išteklių bei išaugus šiluminių elektrinių gamybai vidutinė elektros kaina Lietuvoje gegužę, palyginti su balandžiu, augo 36 proc. iki 223 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų augimą labiausiai lėmė sumažėjusi atsinaujinančių energijos išteklių gamyba. „Birželio antroje pusėje Lietuvoje stebėjome mažesnę vėjo generaciją.

Nuo liepos mėnesio visiems buitiniams vartotojams Lietuvoje elektros kainos itin pakilo. Gyventojai kainų kilimą sieja su neseniai įvykusia elektros rinkos liberalizacija. Tačiau ekonomistas vardija kitas kainų augimo priežastis. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė kad nori paneigti sklandantį mitą, kad elektros kainos šuolį liepos mėnesį neva lėmė įvykdyta elektros rinkos liberalizacija.

Šri Lankoje žmonės laukia kilometrinėse eilėse, kad galėtų prisipilti degalų į automobilius. Bangladeše, siekiant taupyti energiją, parduotuvės užsidaro 20 valandą.

Nuo šiandien gyventojams vėl brangsta elektra ir dujos. O kas praleido terminą pasirinkti nepriklausomą tiekėją – už elektrą mokės ir dar daugiau nei kalbėta anksčiau. Energijos išteklių kaina auga dėl tebesitęsiančio ES ir Rusijos konflikto dėl Ukrainos. Vyriausybė mėgina raminti, kad dalį tarifų kompensuos, tam skiria milijardą, antraip už elektrą tektų mokėti iki 4 kartų brangiau, o už dujas iki 6 kartų.

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigalioja visa puokštė pokyčių, kurie palies praktiškai kiekvieną gyventoją. Nuo šiandien buitiniams vartotojams didėja elektros bei gamtinių dujų kainos. Taip pat penktadienį įsigalioja nauja užimtumo sistema, skatinanti bedarbius susirasti darbą. Darbo neturinčiam žmogui 12 mėnesių du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso. Plečiamos grupės žmonių, galinčių gauti kompensuojamųjų vaistų skausmui malšinti. Laukia ir kiti pokyčiai.

Nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams didėja elektros bei gamtinių dujų kainos. Siekdama sumažinti jų augimą valdžia pusę metų mokės kompensacijas visiems elektrą ir dujas vartojantiems gyventojams.    Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką iki gruodžio pabaigos už elektrą valstybė padengs iki 9 centų už kWh, o minimalus tarifas, žemiau kurio nebus kompensuojama, sieks 24 centus.

Ukraina ketvirtadienį pradeda komercinį elektros energijos eksportą į Europos Sąjungos rinką. Per pradinį etapą tiekimo pajėgumai bus ribojami iki 100 megavatvalandžių (MWh) Rumunijos kryptimi ir bus skirstomi per kasdienius aukcionus, skelbia „Ukrenergo“. Pasak Ukrainos energetikos ministro Hermano Galuščenkos, šalis gali eksportuoti beveik 17 kartų daugiau elektros energijos. „Toks pajėgumas mums atneš 10 mln. grivinų per metus.

Lietuvoje iki metų pabaigos įrengus keturis bendros 109 mln. eurų vertės 200 megavatų elektros kaupiklius Lietuva galės apsirūpinti elektra, jei šalis būtų anksčiau nei 2025 metais atjungta nuo BRELL žiedo, o šalies energetikos sistema taps visiškai nepriklausoma, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Baterijos užtikrins tai, kad mes bet kada atjungti nuo BRELL turėsime elektros energiją mūsų namuose – čia pats svarbiausias dalykas.

Pasibaigus antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo tiekėjo pasirinkimo terminui, šią savaitę išaugo visų nepriklausomų tiekėjų siūlomos kainos, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. Šios kainos aktualios tiekėjo vis dar nepasirinkusiems gyventojams – jie raginami nedelsti ir pasirinkti tiekėją, kuris tieks elektrą nuo rugpjūčio 1-osios. Nuo liepos jiems bus teikiama garantinio tiekimo paslauga – ji bus 25 proc.

Lietuvoje pradedama keturių bendros 109 mln. eurų vertės 200 megavatų galios elektros kaupiklių statyba. Numatoma, kad momentinį elektros rezervą baterijos galės teikti metų pabaigoje.

Per praėjusius metus Latvijoje suvartota 192,9 petadžaulio (PJ) energijos – 4,9 proc. daugiau nei 2020-aisiais, praneša nacionalinė statistikos tarnyba. Hidroelektrinės, vėjo jėgainės ir saulės mikrogeneratoriai pernai pagamino 2856 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos – 2,5 proc. daugiau nei užpernai. Hidroelektrinės gamybą padidino 4 proc., saulės energijos elektrinės – 40 proc., tuo tarpu vėjo jėgainės – sumažino 20,3 procento.

Estijos ir Suomijos elektros perdavimo tinklų operatoriai „Elering“ ir „Fingrid“ antradienį pasirašė supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant trečiosios Estijos ir Suomijos elektros jungties „Estlink 3“ projektą. Dokumentu įtvirtinti tarpusavio susitarimai dėl bendrų veiksmų, apimančių techninius klausimus, būtinas investicijas ir projekto įgyvendinimo tvarkaraštį, teigiama „Elering“ pranešime.

Antrasis nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo etapas baigė, tačiau už borto paliko daugiau nei 100 tūkstančių tautiečių, kurie savo sprendimo taip ir nepadarė ir už liepą suvartotą elektrą mokės daugiau nei kiti. Energetikos reguliavimo tarnyba sako: tiekėją dar galima pasirinkti, tačiau bent jau vieną mėnesį teks naudotis garantiniu – tai yra brangesniu – elektros tiekimu. Ekspertai elektros rinkos liberalizavimą vadina nesėkmingu.

Rusijai ribojant dujų tiekimą Europai „Nord Stream 1“ dujotiekiu per Baltijos jūrą bei sumažėjus vėjo jėgainių gamybai, Lietuvoje per savaitę vidutinė elektros kaina augo 29 proc. ir siekė 250,6 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, išaugusias kainas daugiausia lėmė dėl Rusijos sprendimo riboti dujų tiekimą pakilusios jų kainos.

Vartotojai turėtų nedelsdami pradėti mažinti energijos suvartojimą, sekmadienį paragino trijų didžiųjų Prancūzijos energetikos įmonių vadovai, perspėdami apie socialinę įtampą kitą žiemą, jei atsargos nebus papildytos.  „Pastangos turi būti neatidėliotinos, kolektyvinės ir didžiulės“, – savaitraščio JDD straipsnyje paragino „TotalEnergies“ vadovas Patrickas Pouyanne, EDF vadovas Jeanas-Bernardas Levy ir ENGIE vadovė Catherine MacGregor.

Sekmadienį baigiasi terminas, kai antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojai turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Terminas buvo pratęstas vieną savaitę daliai gyventojų nesuspėjus sudaryti sutarčių – nuo birželio 18 iki 26 dienos imtinai.   „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas Paulius Kalmantas BNS sekmadienį informavo, kad per pratęstą terminą tiekėją pasirinko apie 36 tūkst. klientų. Sekmadienį prieš vidurdienį apie 629 tūkst. vartotojų, arba 85,1 proc.

Valdžiai savaitei pratęsus terminą, kai antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojai turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją, birželio 20–23 dienomis jį pasirinko dar 27 tūkst. klientų, arba vidutiniškai po 9 tūkst. per dieną. Iki ketvirtadienio apie 620 tūkst. vartotojų, arba 83,8 proc. visų šio etapo klientų buvo pasirašę sutartis, BNS pranešė įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas Paulius Kalmantas.  Tiekėjo vis dar nepasirinko apie 120 tūkst. gyventojų.

Šeštadienį numatytas Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas neįvyks. Apie tai Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorę „Litgrid“ ketvirtadienį informavo Rusijos elektros sistemos operatorius. Bandymas turėjo trukti šeštadienį aštuonias valandas. Iki šiol Kaliningradas atliko tris izoliuotos darbo bandymus: pirmasis vyko 2019 metais ir truko 72 valandas, 2020 ir 2021 metais – po 8 valandas.

Ispanijos vyriausybė per pusę sumažins pridėtinės vertės (PVM) mokestį elektrai, siekdama apsaugoti vartotojus nuo sparčiai augančios infliacijos, kurią paskatino Rusijos invazija į Ukrainą, trečiadienį pranešė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. Pranešimas paskelbtas, kai P. Sanchezo socialistai sekmadienį buvo sutriuškinti regioniniuose rinkimuose Andalūzijoje, laikytoje ilgametėje partijos tvirtove. P. Sanchezas parlamentui teigė, kad PVM sumažinimas nuo 10 iki 5 proc.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas sako, kad dar per anksti pasakyti, ar vartotojai pajus elektros rinkos liberalizavimo naudą, kai didžioji jų dalis nuo liepos bus pasirinkę nepriklausomą tiekėją.    „Ar vartotojas pajus naudą, yra dar per anksti pasakyti. Ypač šiuo metu, kai mes patiriame tokį šoką ekonomikoje, susijusį su energetikos kainomis“, – antradienį Seime teigė Š. Keserauskas.

Seimas nesvarstys opozicijos siūlymo pusantrų metų atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo datą – po pateikimo antradienį parlamentarai atmetė tokią Elektros energetikos įstatymo pataisą.  Už balsavo 61 Seimo nariai, prieš buvo 36, o susilaikė 33.  Gyventojams, suvartojantiems virš 1 tūkst.

Rusija šeštadienį Karaliaučiuje atliks aštuonias valandas truksiantį elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Pasak „Litgrid“, esminio poveikio Lietuvos elektros tiekimui bandymas neturės – tuo metu ji veiklą koordinuos su kaimyninių šalių operatoriais.

Vakarų šalių diplomatai svarsto galimybes sukurti specialų mechanizmą energijos išteklių iš Rusijos kainoms apriboti, praneša JAV naujienų agentūra „Bloomberg“ ir Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Artėjant birželio 26-28 dienomis Vokietijoje vyksiančiam Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimui, būsimieji jo dalyviai pradėjo ruoštis svarstymui dėl Rusijos energijos išteklių kainų ribojimo.

 Į pabaigą einant antrajam nepriklausomo elektros energijos tiekėjo pasirinkimo etapui, 80,6 proc. arba 597 tūkst. vartotojų priėmė sprendimą ir pasirašė sutartį su savo nauju energijos tiekėju.  Dar nepasirinko maždaug penktadalis gyventojų – iki 150 tūkst. gyventojų.

Iki šios dienos pabaigos privalėję pasirinkti elektros tiekėją, bet to nepadarę, pasirinkimui gauna dar savaitę – iki birželio 26 dienos. Apie tai šiandien, likus pusdieniui iki galutinio pasirinkimo termino, pranešė Energetikos ministerija.  Tuo metu raseiniškiai pakraupę, vidury dienos vaikų akivaizdoje du vyrai miesto parke vienas kitą tenkino oraliniu būdu, atvykusiems pareigūnams pasiaiškino, kad tikėjosi, jog niekas jų nemato.

Energetikos ministerijos sprendimą leisti žmonėms, dar nepasirinkusiems nepriklausomo elektros tiekėjo, apsispręsti iki kitos savaitės pabaigos, verslas giria.  „Perlas energija“ direktorius ir Lietuvos nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos vadovas Vilius Juraitis sako, kad tai ministerijos „dovana“, tiems, kurie dar neapsisprendė.   „Yra daugiau laiko tiems, kurie vis dar dvejoja ir teigė, kad jiems reikia daugiau laiko“, – BNS teigė įmonės vadovas.

Antrojo liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, nesuspėję pasirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo, tai galės padaryti dar savaitę, šeštadienį pranešė Energetikos ministerija.   „Jiems sudaroma galimybė nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkti iki sekmadienio, birželio 26 dienos imtinai“, – šeštadienį pranešė ministerija.