ekstremali situacija

ŽInių radijas Ekstremalios situacijos atveju, jeigu reikėtų staigiai palikti namus, gyventojai būtų įspėti sirenomis ir trumposiomis žinutėmis, o nurodymus, ką daryti, transliuotų radijas ir televizija, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Civilinės saugos valdybos Pasirengimo nelaimėms ir perspėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Graičiūnas.

LRT radijas, LRT.lt Pasak sinoptikės Juditos Liukaitytės, šią savaitę karšti orai Lietuvos neapleis, tačiau atslenkantis drėgnesnis oras gali atnešti ir škvalą, ir krušą. „Kai tokie karšti orai, aukštos temperatūros ramiai nepasitraukia“, – LRT radijuje teigia J. Liukaitytė. Jos žodžiais, pirmadienį bus karšta, tačiau rekordinio karščio dar teks palaukti. Temperatūra sieks 30–34 laipsnius šilumos. Tiesa, daug kur turėtų palyti, lietų lydės perkūnija.

Naujausi duomenys skelbia – naktį iš sekmadienio į pirmadienį Ignalinoje buvo baigtas kiaulių naikinimas. Liko pašarų ir išmatų utilizavimas, dezinfekavimas. Šiandien vyks Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame bus vertinamos Afrikinio kiaulių maro užkrato plitimo šalyje prevencijos galimybės. Apie dabartinę situaciją ir ko galima tikėtis „Laisvojoje bangoje“ kalbėjo Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Dėl afrikinio kiaulių maro dalyje Lietuvos įvedama ekstremalioji padėtis, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Buvo pritarta, kad įvedama ekstremali situacija penkiuose rajonuose. Be to, buvo pristatytas aplinkos ministro planas, kaip reikėtų pradėti mažinti šernų populiaciją, yra pateikta informacija, kad Lietuvoje dabar yra apie 31 tūkst. šernų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) iš Ekstremalių sveikatai situacijų centro liepos 29 d. gavo informaciją apie įtariamą žarnyno infekcijos protrūkį, siejamą su maitinimo įmonės veikla.

Rusijoje vos nesibaigė tragedija pirmokės pokštas. Septynių metų mergytė Nina iš Iževsko įsikabino už tėvo mikroautobuso durų šventai tikėdama, kad jis tik pervažiuos kiemą. Tačiau šeimos galva išvairavo savo furgoną tiesiai į priemiesčio kelią ir normaliai spustelėjo aksceleratorių...

Ekstremalios situacijos nėra, tačiau šalies upėse ir upeliuose vanduo dar tvinsta, penktadienį informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). "Ekstremalios situacijos nėra, iš gyvenviečių negauname naujų pranešimų dėl ekstremalių įvykių, (...) tačiau šalies upėse ir upeliuose vanduo dar tvinsta - vis tiek sniegas nėra pilnai ištirpęs, tad tirpimo vanduo patenka į upelius", - BNS sakė PAGD atstovas Vladas Rakštelis.

  Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad situacija Šilutės rajone, kur ketvirtadienį dėl potvynio paskelbta ekstremali situacija, ir aplinkiniuose rajonuose, kur iškart po Naujųjų metų taip pat kilo potvynis, apsėmęs kelius ir atkirtęs dalį sodybų, nuolat stebima. Šeštadienį ten lankysis vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. „Šį rytą teko kalbėtis su vidaus reikalų ministru (D. A. Barakauskas – red. past.

Gruodžio 31-ąją –sausio 1-ąją Nemuno žemupyje prasidėjo ledonešis. Žemiau Panemunės susidariusi ledų sangrūda neleido ištekėti Nemunu plūstančiam vandeniui, tad šis išsiliejo į pievas. Vietos gyventojų teigimu, vanduo šįkart kilo labai greit – per keletą valandų potvynio lygis buvo toks, koks paprastai fiksuojamas pavasario stichijų metu.

Į posėdį susirinkę rajono Ekstremalių situacijų valdymo centro nariai sprendė, kaip su galimomis žiemos išdaigomis bus kovojama šventiniu laikotarpiu ir po jo. Ekstremalių situacijų valdymo centro nariai pripažino – didžiausia problema šiomis dienomis yra sniegas. Dėl užpustytų kelių buvo problemų moksleiviams pasiekti mokyklas, tad gruodžio 17-ąją į mokyklas neatvyko per 1330 kaimo moksleivių. Blogiausia situacija buvo Šiaulėnuose, Sidabrave, Puipiuose.

JAV valdžios institucijos nusprendė rengti gyventojus „ypatingoms situacijoms“ ir įspėjo apie galimą zombių antplūdį.  Oficialų pranešimą apie tai išplatino už šios šalies nacionalinį saugumą atsakingos institucijos, praneša vesti.ru. Idėjos autoriai esą įsitikinę, kad žmones, pasirengusius atgijusių numirėlių pasirodymui, mažiau baugins realūs pavojai: teroristų išpuoliai, pandemijos ir žemės drebėjimai.

Ekspertai dar prieš kelerius metus konstatavo, kad sovietmečiu statyti S. Dariaus ir S. Girėno stadiono apšvietimo bokštai – kritinės būklės. Tačiau stadiono šeimininkė Kauno savivaldybė lėšų jiems tvarkyti – daugiau kaip ketvirčio milijono litų – vis dar neranda. Sinoptikams pranašaujant škvalus, Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono vadovas ramiai nesijaučia. Dar prieš dvejus metus ekspertai nustatė, kad prieš 34 metus statyti keturi stadiono apšvietimo bokštai gali nugriūti.

Kokiais kriterijais vadovaujasi šiuolaikinės visuomenės, priimdamos sprendimus, kai spręsti reikia greitai, o ištekliai riboti, ir padėti visiems neįmanoma? Apie etinius pasirinkimus pandemijų, katastrofų ir kitų kritinių situacijų metu savo paskaitoje Vilniuje kalbėjo Frederique Leichter-Flack, viena iš  Prancūzų instituto rengiamo susitikimų, paskaitų, filmų ir parodų ciklo „Vasaros dvelksmas“ viešnių.

1982 m. Angella Cavallo pati savo rankomis pakėlė automobilį „Chevrolet Impala“, kad galėtų išlaisvinti po juo įstrigusį sūnų. Vaikinas remontavo automobilį ir buvo palindęs po juo iki juosmens, kai sulūžo kėliklis ir „Impala“ visu svoriu paslėgė George'ą. Angella, vidutinio sudėjimo moteris, iškėlė daugiau nei 1 300 kg sveriančią transporto priemonę ir laikė ją pakėlusi penkias minutes, kol kaimynai ištraukė sužalotą vaikiną.

Trečiadienį, balandžio 25-ąją, 11 val. 52 min. Lietuvoje bus girdimas perspėjimo sirenų kauksmas. Tuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pradės gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimą. Sirenos kauks 3 minutes. Nustojus joms kaukti, 11 val. 55 min., per Lietuvos radijo pirmąją programą arba vietines radijo programas, gyventojams bus skelbiama aktuali informacija.

Žiemą keliai padengti sniegu, ledu arba vandens sluoksniu, todėl vairuotojo klaidos tikimybė smarkiai padidėja. Ir ne vien todėl, kad žmonės ne visada yra įdėmūs, neatidžiai seka kintančias oro sąlygas ar jiems stinga vairavimo įgūdžių, arba dėl to, kad dauguma jų, nors ir žino, kad tai sukelia pavojų, yra linkę užsiiminėti pašaliniais darbas. Visi minėti faktoriai svarbūs, bet greta jų dar yra vairuotojo elgesys kritinėje situacijoje.

Šalyje yra dvi vienmandatės rinkimų apygardos, kuriose Seimo nariui išrinkti rinkėjų yra mažiau, nei leidžia įstatymas. Viena iš jų – Kelmės apygarda. Iš rinkimų žemėlapio ji neišnyks, bet kitiems rajonams teks Kelmei „skolinti“ rinkėjų. Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, jog šį spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose vidutinis rinkėjų skaičius vienmandatėje apygardoje bus apie 36804. Jis daugiau kaip tūkstančiu mažesnis nei per praėjusius Seimo rinkimus.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, reglamentuojančioms medicininių atliekų tvarkymą. Jose patikslintos Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos – ši institucija nustatys žmonių sveikatos priežiūros ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekų tvarkymą rūšiavimo ir susidarymo vietose, surinkimo, pakavimo, ženklinimo, pradinio apdorojimo ir laikino laikymo sveikatos priežiūros įstaigose.

„Medicinos įstaigos dirba ir atliekos jose susidaro nuolat, todėl, kai gegužės mėnesį sustojo „Toksika“ ir Lietuvoje nebeliko nė vienos įmonės, kuri naikintų medicinos atliekas, jos pradėjo kauptis“, – „Balsas.lt“ sakė sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis, paprašytas prisiminti, dėl kokių priežasčių vasaros pradžioje mūsų šalyje teko skelbti ekstremalią situaciją.

„Įrenginys Šiauliuose , „Toksikoje“ kada nors pradės veikti, o „Senovėje“ esančio įrenginio panaudojimas yra tik laikina išeitis. Sveikatos apsaugos sistema turi būti paruošusi atsarginius variantus, kad situacija, dėl kurios šiemet net kelis kartus buvo paskelbta ekstremali padėtis, nesikartotų“, – šiuos žodžius kartojo ne vienas Druskininkuose vykstančios kasmetinės konferencijos „Atliekų tvarkymas2011“ dalyvis, kalbėdamas apie medicinos atliekų tvarkymą Lietuvoje. „Tik apie 10 proc.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tinklalapyje rasime visų Lietuvos miestų ir rajonų šilumos kainas. Visų, išskyrus vieną – Ukmergę: šilumos kainą šiame rajone tvirtina pati savivaldybė. Ukmergės rajono savivaldybės  administracijos Juridinio skyriaus vedėjo Rimo Jurgilaičio teigimu, vėliau, kaip ir visur kitur, ji gali keistis, tačiau šiuo metu yra 23,75 ct/kWh.  Bet yra ir dar viena kaina – 28,40 – 28,60 ct/kWh.

Pirmadienį Vidaus reikalų ministerijoje vykusiame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje  nuspręsta kreiptis į Lietuvos vyriausybę, kad būtų atšaukta birželio mėnesį paskelbta ekstremali padėtis dėl Lietuvoje besikaupiančių medicinos atliekų. Po posėdžio VESK vadovaujantis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis sakė, kad nuspręsta atliekų Lietuvoje toliau nekaupti. Jos bus išvežamos ir utilizuojamos užsienyje.

Žiniasklaidai prieš kelias dienas pranešus, kad Lietuvoje bręsta ekologinė katastrofa dėl nedeginamų medicinos atliekų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo Vyriausybės nutarimą, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija. Sveikatos priežiūros įstaigose sukaupta 10 tonų medicinos atliekų, pas atliekų surinkėjus sandėliuose - apie 50 tonų. Susikaupusios medicinos atliekos ne tik trikdo sveikatos priežiūros įstaigų darbą, bet ir kelia grėsmę žmonių sveikatai.

Vakar Rokiškio ekstremalių situacijų komisija, įvertinusi dabartinę ekologinę padėtį Juodupės seniūnijoje, atšaukė ekstremalią situaciją, kuri Rokiškio rajone buvo paskelbta gruodžio 28 d. po magistralinio produktotiekio avarijos, kai aplinką užteršė iš trūkusio vamzdyno gausiai išsilieję naftos produktai.

Ukmergės rajono ekstremalių situacijų komisija šiandien 15 valandą paskelbė Ukmergės rajone ekstremalią situaciją, rytoj bus pradėti šilumos ir karšto vandens tiekimo atnaujinimo darbai. Ukmergės rajono ekstremalių situacijų komisijoje, kurią sudaro įvairių savivaldybės ir valstybės institucijų bei žinybų atstovai, už ekstremalios situacijos paskelbimą vienbalsiai balsavo 19 Ukmergės rajono ekstremalių situacijų komisijos narių.

Vidaus reikalų ministerija parengė ir Vyriausybei pateikė Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašą, kuriuo reglamentuojama, kokiomis aplinkybėmis skelbiamos ir atšaukiamos ekstremaliosios situacijos. „Iki šiol nebuvo bendrų aiškių kriterijų, kuriais vadovaujantis reikėtų skelbti ekstremaliąją situaciją.

Šeštadienį vakare Alytuje suskambo civilinės saugos signalai. Beveik penkias minutes jie skelbė apie ekstremalią situaciją, susidariusią Alytuje. Nemažą dalį gyventojų sirenos sukėlė ant kojų, mat jeigu tai mokymai, informaciją šia tema civilinės apsaugos specialistai būtų paskelbę iš anksto ir greičiausia jie vyktų ne savaitgalį, o kaip įprasta - darbo dienos vidurdienį.

Trečiadienį Panevėžio rajone Lėvens ir Sanžilės upėse smarkiai pakilus vandens lygiui ir susidarius ledų sangrūdai, pagalbos teikti atvykę Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai sprogdino ledų sangrūdą. Sprogdinimui kariai panaudojo du 1,5 kilogramo sprogstamosios medžiagos - plastito - užtaisus, kuriais buvo sprogdinama nuo kranto ne elektriniu būdu. "Abu sprogimai pavyko, ledas suaižėjo, ir dalis jo pajudėjo.

Trečiadienį po pietų, atsižvelgus į iš Kauno rajono policijos komisariato gautą informaciją apie Nevėžio upėje kylantį vandens lygį, ekstremali situacija paskelbta Naujatrobių kaimo kolektyvinių sodų bendrijose, Babtų seniūnijoje. Rytą, primena ELTA, čia buvo apsemta 60 namų, po pietų vandenyje skendėjo jau 135 pastatai.

Antradienio rytą Kauno rajono savivaldybėje surengtame Ekstremalių situacijų centro valdymo posėdyje nuspręsta neatšaukti kai kuriose rajono seniūnijose pirmadienį paskelbtos ekstremalios situacijos. Toks sprendimas priimtas gavus informaciją, kad Neryje, ties Betėgala ir Zatyšiais, (Jonavos r.) susiformavo ledų sangrūda. Ją ketinama sprogdinti, todėl vandens lygis šioje upėje, ties Kaunu, dar gali kilti.

Dėl ledų sangrūdos naktį iš sekmadienio į pirmadienį staiga pradėjo greitai kilti vandens lygis Neryje ties Kaunu. Iš vakaro galimo potvynio požymių nebuvo matyti, todėl išsiliejęs upės vanduo gyventojus užklupo netikėtai. Apie 3 valandą nakties vanduo staiga priartėjo prie sodybų, apsėmė namų pamatus, keletą mašinų, ledai išvertė medines tvoras. Iš apsemtų namų (vanduo pasiekė antrąjį aukštą) jau naktį Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pradėjo evakuoti žmones.