ekstremali situacija

Lietuvoje nėra ugnikalnių ar žemės drebėjimų, vis tik grėsmių sveikatai yra nemažai. Vienos yra tokios, kurioms išskirtinai ruošiasi valstybė, pavyzdžiui, elektros tiekimo sutrikimams ar kibernetinėms atakoms, tačiau kiekvienuose namuose turėtų būti sukomplektuota ir paruošta išsinešti vaistinėlė. Jos tikslas – kaip įmanoma greičiau gebėti sau ir artimiesiems suteikti ambulatorinę pagalbą.

Beveik 70 procentų šalies gyventojų nėra pasiruošę atsargų ekstremalioms situacijoms, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Apklausos duomenimis, tik kas ketvirtas šalies gyventojas ar namų ūkis turi atsargų ekstremalioms situacijoms. Savo ruožtu 68 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų namų ūkis tokių atsargų neturi. Anot tyrimo, didžiąją dalį gyventojų, pasiruošusių atsargas, sudaro vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės (29 proc.). Taip pat atsargų krepšį turi 34 proc.

Šiaulių ir Šakių rajonuose dėl praėjusią savaitę siautusios audros padarinių paskelbta ekstremali situacija. Antradienį ekstremalią situaciją potvarkiu paskelbė Šakių rajono meras Raimondas Januševičius. Anot savivaldybės, ekstremali situacija paskelbta dėl stichinio lietaus. „Intensyvus lietus sukėlė didelę žalą žemės ūkiui, sunaikinant ir sugadinant 970 ha žemės ūkio grūdinių ir ankštinių kultūrų“, – skelbia savivaldybė.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) dėl audros sukeltų nuostolių valstybės lygio ekstremalios situacijos Vyriausybei skelbti nerekomenduoja. „Atsižvelgiant į ekspertinius vertinimus ir sutelktas pajėgas atkurti paslaugų teikimą vartotojams, šiuo metu NKVC Vyriausybei nesiūlo skelbti valstybės lygio ekstremalios situacijos“, – pabrėžiama penktadienį išplatintame pranešime.

Kalbėdama apie kai kuriose savivaldybėse dėl audros paskelbtą ekstremalią situaciją, premjerė teigia, jog jos skelbti nacionaliniu mastu neketinama. „Šiandien situacijos vertinimas yra toks, kad Nacionalinis krizių valdymo centras nesiūlo skelbti ekstremalios padėties nacionaliniu mastu, bet keletas savivaldybių yra arba priėmusios sprendimus, arba svarsto tuos sprendimus priimti“, – kalbėjo ji.

Po audringo pirmadienio Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) skelbia, kur prilijo daugiausiai ir įspėja dėl pavojingo vandens lygio kilimo. Kaip praneša LHMT, daugiausiai lietaus liepos 29 d. iškrito rytinėje šalies dalyje. Vakarinėje dalyje pasitaikė pragiedrulių. Aukščiausia oro temperatūra 17–21 laipsnis. Dienos antroje pusėje vėjas palengva silpnėjo (gūsiai siekė iki 15–20 m/s), o per naktį vėjas toliau laipsniškai rimo. Nakties metu palijo jau tik vietomis.

Dėl viesulo sukeltų padarinių Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija. Kaip pranešė Šiaulių rajono savivaldybė, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje dėl katastrofinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus vėjo (viesulo) sukeltų padarinių nuo liepos 13 d. iki jos padarinių likvidavimo skelbiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija.

Praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybei pristačius sostinės gynybos planą, kitų didžiųjų miestų atstovai tikina jau kurį laiką besiruošiantys galimoms grėsmėms. Siekiant stiprinti gynybą, Kauno miesto savivaldybė pastaruoju metu didžiausią dėmesį skiria papildomų priedangų įrengimui. Tuo metu uostamiestis parengė ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Nors savivaldybėse yra sudaryti ir mobilizacijos planai, visgi, pastarieji yra įslaptinti ir neskelbiami viešai.

Atsižvelgiant į augantį įvairių grėsmių skaičių, pasirengimas ekstremalioms situacijoms mokyklose tampa vis svarbesnis. Gerai parengtos mokyklos ne tik apsaugo mokinius ir darbuotojus pavojaus metu, bet ir leidžia jiems priimti protingus sprendimus, kai reikia veikti greitai ir racionaliai.

Nepaisant nuslopusio neteisėtų migrantų srauto, Vidaus reikalų ministerija (VRM) sako nematanti prielaidų atšaukti ekstremalią situaciją, leidžiančią pasienyje apgręžti neleistinose vietose į šalį bandančius patekti užsieniečius. Nevyriausybininkai tvirtina, kad Baltarusijos kurstomą migracijos srautą šiuo metu pakeitė savarankiškos grupės, pačios atradusios šį kelią.

Dėl itin didelio vandens lygio savivaldybėje, Šilutės rajone skelbiama ekstremali situacija. „Šilutės rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras paskelbė ekstremaliąją situaciją dėl labai didelio vandens lygio savivaldybėje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis. Operacijų vadovu paskirtas Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Darius Endzelis.

Parlamentarai šeštadienį iš paramos gavėjų sąrašo išbraukė žmones, dalyvaujančius likviduojant ekstremalią situaciją bei jos padarinius. Dažniausiai tai – medikai ir savanoriai.   Už tokias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo du, penki susilaikė.

Potvyniui pajūryje slūgstant savivaldybės bei draudimo kompanijos jau skaičiuoja vandens pridarytus nuostolius. Vien iš pirminių duomenų matosi, kad sumos sieks kelis šimtus tūkstančių eurų. O kol valdininkai bei draudikai skaičiuoja, žmonės bando sutvarkyti tai, kas liko iš jų sodybų ir kiemų. Kartenos gyventoja Ligita pasakoja, kas liko iš jos sodybos ir kiemo po praėjusią savaitę į svečius atkeliavusio Minijos vandens.  „Vienas kambarys buvo pilnai užpiltas, kitas pusiau užpiltas.

Vakarų (jūros) šaulių 3-oji rinktinė savo „Facebook“ paskyroje pasidalino, kad šis šeštadienis jų šauliams buvo kitoks. 314 mokomosios jūrinės kuopos šauliai ruošėsi pratyboms, kai kuopos vadas Valerijus sulaukė skambučio iš Priekulės seniūnijos gyventojos, kuri turi žirgyną ir šauliai nedelsdami išvyko į pagalbą. Nuvykus į vietą paaiškėjo, kad reikia išgelbėti tris žirgus kurie dėl Minijos upės yra potvynio paveiktoje teritorijoje.

Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė kreipėsi į širvintiškius ir kviečia juos į svarbų susitikimą, kurio metu vyks mokymai, kaip elgtis ekstremaliose stiuacijose. Socialiniuose tinkluose Ž. Pinskuvienė pasidalino kvietimu į lapkričio 22 d. 17 val. Širvintų kultūros centre vyksiantį susitikimą.

Dėl praėjusią savaitę praslinkusios audros padarinių ekstremalią situaciją paskelbė ir Širvintos. Šiuo metu ji galioja penkių savivaldybių teritorijose. Širvintų rajone ekstremalioji situacija dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių pavojų žmogaus sveikatai ar turtui, žemės ūkio augalų žūtį paskelbta Čiobiškio, Gelvonų, Kernavės, Musninkų seniūnijose ir Širvintų seniūnijos Vindeikių, Vebronių ir Prienų kaimuose.

Pakruojo rajone praėjusią savaitę dėl labai smarkios audros padarinių paskelbta ekstremali situacija dviejose seniūnijose – Klovainių ir Lygumų. Kaip skelbia savivaldybė, toks sprendimas priimtas gavus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą dėl įvykusio stichinio meteorologinio reiškinio – labai smarkios audros.

Keturiose Ukmergės rajono seniūnijose dėl audros pirmadienį paskelbta ekstremali situacija. „Taip, ekstremalioji situacija paskelbta iki šio mėnesio pabaigos. Bus renkami visi prašymai nuostolius patyrusių tiek privačių asmenų, tiek ūkininkų ir sudaryta darbo grupė juos nagrinės ir vertins“, – BNS ketvirtadienį patvirtino Ukmergės rajono savivaldybės Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Zimblienė.

Siekdama efektyviau ir greičiau suvaldyti praėjusios audros padarinius, Panevėžio rajono savivaldybė nuo antradienio skelbia ekstremalią situaciją. „Po vakarykštės didelės krušos, kuri užkliudė pusę mūsų seniūnijų, skelbiame ekstremalią situaciją“, – BNS antradienį sakė rajono meras Antanas Pocius. Anot jo, per audrą labiausiai nukentėjo automobiliai, namų stogai, ūkininkų pasėliai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šią savaitę patvirtino naują tvarką, kaip būtų teikiama pagalba nukentėjusiesiems ekstremaliųjų įvykių, ypatingų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais. Gali nutikti ir taip, kad labiausiai nukentėjusiems, kurių tikimybė išgyventi itin menka, pagalba galėtų būti ir neteikiama. Įprastomis sąlygomis sveikatos priežiūros išteklių užtenka, kad būtinoji medicinos pagalba būtų laiku suteikta visiems nukentėjusiesiems.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) jau antrą kartą siūlo Vyriausybei neskelbti valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl sausros. Pirmą kartą tai pasiūlyta praėjusį penktadienį. Tokį sprendimą centras antradienį priėmė pakartotiniame posėdyje išklausius Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Valstybinės miškų urėdijos ekspertų vertinimus, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Ekstremali situacija nacionaliniu mastu pirmiausiai turi būti skelbiama siekiant skubiai gelbėti žmonių gyvybes ir turtą, o sausra – ne tas atvejis, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Noriu pabrėžti vieną dalyką – ekstremalios situacijos instrumentas yra pirmiausiai gelbėti žmonių gyvybes ir turtą, bet pirmiausiai gyvybes.

Žmonės su negalia turi būti įtraukti į pasiruošimo ekstremalioms situacijoms planus, pirmadienį žmonėms su negalia apsaugoti apsaugoti skirtoje konferencijoje sakė reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), konferencijoje buvo apžvelgta užsienio patirtis, tarptautiniai standartai, pristatyti mechanizmai, kaip geriau įtraukti neįgaliųjų bendruomenę ir kitas pažeidžiamas grupes į atsparumo didinimo pastangas vietos ir nacionaliniu lygmeniu.

Kol kas siūloma neskelbti valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl sausros, pranešė Nacionalinis krizių valdymo centras. Tokį sprendimą centras penktadienį priėmė specialiame posėdyje išklausius Žemės ūkio, Finansų, Aplinkos ministerijų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybinės miškų urėdijos ekspertų vertinimus.

Kauno miesto savivaldybė neketina skelbti ekstremalios situacijos dėl Raudondvario plente kanalizacijoje aptiktų cheminių medžiagų, bei pranešė, kad atlikus pakartotinius tyrimus žmonėms pavojingų medžiagų nerasta. Kaip nurodoma pirmadienį išplatintame pranešime, institucijos ir tarnybos ėmėsi visų reikalingų priemonių saugumui užtikrinti – evakavo darbuotojus ir aptvėrė teritoriją.

Ypač garsiai apie sveikatos apsaugos sistemos pasirengimą ekstremalioms situacijoms Lietuvoje prabilta praėjusių metų vasarį, prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje. Nors valdantieji tikina, kad sveikatos sistema pasirengusi dirbti karo sąlygomis, opozicijos ir medikų asociacijų atstovai mato skylių.  Tai, kad Lietuvos sistemos pasirengimas ne idealios formos, leidžia suprasti ir akademinės bendruomenės specialistai.

Vyriausybė trečiadienį papildė kriterijus, kuriems esant galima paskelbti ekstremaliąją situaciją dėl neteisėtų migrantų antplūdžio, ir tuomet įstatymas leistų juos apgręžti pasienyje.  Šiuo metu ekstremaliąją situaciją galima skelbti, jei per parą vienos pasieniečių rinktinės užkardos veiklos teritorijoje neteisėtai sieną mėginančių kirsti žmonių skaičius siekia 30 ir daugiau.

Seime liko vienas žingsnis įstatymu įtvirtinti neteisėtų migrantų apgręžimą pasienyje valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu. Parlamentas ketvirtadienį 69 balsais „už“, septyniais „prieš“ ir 24 Seimo nariams susilaikius po svarstymo pritarė tokioms Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisoms. Dar liko paskutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo – jis planuojamas kitą antradienį.

Antalieptės hidroelektrinėje gedimas nefiksuotas, savivaldybė netinkamai interpretavo procesą, sako elektrinę valdančios įmonės „Hidrogreen“ vadovas. „Esant reikalui išjungiame ir įjungiame generatorius. Tai – normalus gamybos procesas“, – BNS pirmadienį teigė Rolandas Garbštas. Zarasų rajono savivaldybė praėjusią savaitę Antalieptės ir Dusetų seniūnijų teritorijose paskelbė ekstremaliąją situaciją.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) trečiadienį pristatys tyrimą, kaip žmonės su negalia yra pasirengę ekstremaliosioms situacijoms. Pasak ministerijos, taip pat bus pristatytos priemonės dėl geresnio žmonių su negalia informuotumo ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms bei interneto svetainės LT72.lt pritaikymas jų poreikiams.

Net pusė Lietuvos gyventojų nežino, ką darytų, jeigu kiltų ekstremali situacija, pavyzdžiui, karas, ar Astravo elektrinėje įvyktų nelaimė. Matydama tokias visuomenės apklausas, Vidaus reikalų ministerija (VRM) pradeda informavimo kampaniją – kelis mėnesius visoje Lietuvoje žmonės bus raginami pasiruošti įvairioms ekstremalioms situacijoms. Kaip susikrauti išvykimo krepšį, ką jame turėti, kaip susidaryti veiksmų planą.

Siūloma nustatyti, kad Vyriausybė per ekstremalią situaciją žmogaus teises ir ūkinę veiklą galėtų riboti pusmetį, o pratęsti dar pusmečiui galėtų tik Seimas. Tokią Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pataisą registravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir opozicinių demokratų atstovas Tomas Tomilinas.

Seimas svarstys siūlymą dar kartą trims mėnesiams pratęsti nepaprastosios padėties galiojimą Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai. „Baltarusijos oro vežėja „Belavia“ nuo gruodžio 1 dienos vykdo skrydžius maršrutu Minskas–Dubajus. Kaliningrado oro uostas paskelbė atviro dangaus programą ir neatmestina, kad dalis šiomis kryptimis atvykstančių asmenų gali būti nukreipti arba instrumentalizuoti neteisėtam patekimui į Europos Sąjungą per Lietuvos sieną.

Tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teikia Vyriausybės siūlymą pratęsti nepaprastąją padėtį Rusijos ir Baltarusijos pasienyje dar trims mėnesiams – iki kitų metų kovo 16 dienos imtinai. Ketvirtadienį Seime pristatydama nutarimo projektą ministrė pažymėjo, kad pratęsiant nepaprastąją padėtį naujų priemonių įvesti nesiūloma ir paliekami dabar galiojantys ribojimai: uždaryta siena Rusijos piliečiams, migrantų apgręžimas, sustiprinta išorinės sienos apsauga.

Parlamentarai ketvirtadienį balsuos, kas – Seimas ar Vyriausybė – kas mėnesį turėtų įtvirtinti arba pratęsti ilgiau nei tris mėnesius trunkančius žmonių gyvenimo ir verslo apribojimus šalyje paskelbus ekstremaliąją situaciją.

Seimui ketvirtadienį bus pateiktas Vyriausybės siūlymas pratęsti nepaprastąją padėtį Rusijos ir Baltarusijos pasienyje iki kovo 16 dienos imtinai. Rugsėjį priimtas analogiškas sprendimas baigs galioti gruodžio 16-ąją. Nepaprastosios padėties režimas visoje šalyje įvestas vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, pratęstas jau du kartus, bet galop paliktas pasienyje su Rusija ir Baltarusija.

Pastarieji metai parodė, koks svarbus yra gebėjimas greitai prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ekstremaliose situacijose rasti greitus sprendimus. Vilniaus saugaus miesto centro išgyvenimo mokytojas, šaulys Gabrielius E. Klimenka sako, kad žmonės dažnai įsivaizduoja, jog ekstremali situacija yra kažkas grandiozinio ir nutiks ne man, bet kažkam, kažkur toli, tačiau iš tiesų, nelaimė gali nutikti kiekvieną akimirką.

Vyriausybei trečiadienį leidus Vilniuje paskelbti ekstremaliąją situaciją, kad ji galėtų šilumos gamybai deginti mazutą, Vilniaus savivaldybė penktadienį paskelbė tokią situaciją.   Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sako, jog dėl smarkiai išaugusių dujų kainų rinkoje savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija penktadienį pasiūlė mieste skelbti ekstremalią situaciją.

JAV federalinė vyriausybė ketvirtadienį paskelbė ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją, reaguodama į beždžionių raupų protrūkį, per kurį užsikrėtė daugiau kaip 7,1 tūkst. amerikiečių. Šis žingsnis atveria kelią naudoti federalines lėšas ir kitus išteklius kovai su virusu, sukeliančiu karščiavimą, kūno skausmus, šaltkrėtį, nuovargį ir į spuogus panašius išbėrimus daugelyje kūno vietų.

Dėl „Ekrano“ gamyklos tvenkinyje Panevėžyje antradienį lūžusio šliuzo savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją, vandens tėkmė sustabdyta, informavo institucijos. Tokį sprendimą priėmė antradienio popietę posėdžiavusi Panevėžio savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija.  „Posėdžiavome, paskelbėme ekstremalią situaciją dėl pavojingo hidrotechninio įrenginio avarijos ir dėl to, kad trukmė to likvidavimo bus ilgesnė negu 24 valandos.

Italijos pareigūnai dėl užsitęsusios sausros, kuri pastarosiomis savaitėmis džiovina Po lygumą, pirmadienį paskelbė ekstremaliąją padėtį penkiuose regionuose ir skyrė lėšų jos valdymui.  Ministrų kabinetas pritarė, kad penkiuose regionuose – Friulio-Romanjos, Friulio-Venecijos Džulijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto – iki gruodžio 31 dienos būtų įvesta nepaprastoji padėtis, sakoma vyriausybės pranešime. Jame taip pat skelbiama, kad numatytas 36,5 mln.

Liepos 1 d. sukanka metai, kai dėl neteisėtų migrantų antplūdžio ir įtampų Lietuvos pasienyje su Baltarusija buvo paskelbta ekstremalioji situacija, kurioje gyvename iki šiol. Per šiuos metus valstybei teko susidurti su daugybe iššūkių, o vienu didžiausių galvos skausmu tapo užsieniečių sugrąžinimas į jų kilmės šalis. Kilusiems iššūkiams ir tolimesniems veiksmams aptarti penktadienį surengta spaudos konferencija.

Lietuva ruošiasi visuotinei gynybai. Seimas vienbalsiai priėmė pilietinio pasipriešinimo strategiją. Lietuviai bus mokomi priešintis agresijai ir okupacijai, o norintys prisidėti prie valstybės gynybos, nebūtinai turės tarnauti kariuomenėje ir valstybę ginti su ginklu. Jau kitais metais specialiuose mokymo centruose žmonės bus mokomi rengti pasipriešinimo akcijas, atpažinti grėsmes, suteikti medicininę pagalbą, o kai kuriais atvejais ir naudotis ginklu.

Lietuva vis labiau ruošiasi ekstremalioms situacijoms – nuo šiandien startuoja informacinė civilinės saugos kampanija, kurios metu priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai kartu su civilinės saugos specialistais lankys bendruomenes, mokyklas, senjorus ir neįgalius žmones ir mokys kaip elgtis atsitikus dideliai nelaimei. Mat tik kas 10 gyventojas Lietuvoje žino, ką reiktų daryti ekstremalios situacijos metu.

Vyriausybė nuo gegužės atšaukia dvejus metus galiojusią ekstremaliąją situaciją dėl koronaviruso. Kai kurios ligoninės nusivylusios, mat tai reiškia, kad medikai nebegaus priedų už koronaviruso ligonių gydymą, nors krūviai esą nesumažės. Poliklinikose besilankantys pacientai žeria priekaištus, kad iki šiol jiems tenka gydytis telefonu, o eilėse pas antrinio lygio specialistus tenka laukti mėnesiais.

Esant ekstremaliai situacijai Lietuva ketina apriboti vietas, kur galima priimti migrantų prieglobsčio prašymus. Pagal teikiamas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, paskelbus karo, nepaprastąją padėtį ar ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose Valstybės sienos apsaugos tarnybai, teisėtai atvykus į Lietuvą – Migracijos departamentui arba užsienio valstybėje esančiose ...

Dėl migrantų antplūdžio Vyriausybė penktadienio vakarą valstybės mastu paskelbė ekstremalią situaciją. Ekstremalios situacijos operacijų vadove paskirta vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Kovo-1-ąją minima Tarptautinė civilinės saugos diena. Jos metu atkreipiamas visuomenės dėmesys į pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svarbą. Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ta proga pasirūpino supažindinti su išvykimo krepšiu, dar kitaip – išgyvenimo kuprine. Joje – būtiniausi reikmenys, kurių gali prireikti ekstremaliosios situacijos atveju, jeigu skubiai tektų evakuotis ir palikti namus, rašoma pranešime spaudai.

Aplinkosaugininkai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydami skelbti ekstremaliąją situaciją dėl neveikiančio komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginio. Kaip trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, prašymas pateiktas pasitvirtinus informacijai, jog neveikia Kauno regiono atliekų tvarkymo centro įrenginys, dėl ko nebuvo vykdomas mišriųjų komunalinių atliekų apdorojimas.