eksportas

 Lietuva ir Kinija pasirašė protokolą dėl veterinarinių ir higienos reikalavimų į Kiniją eksportuojamiems pieno produktams. Premjeras Algirdas Butkevičius sako, jog susitarimas svarbus, Lietuvai laukiant Kinijos eksporto sertifikatų, kad šalis galėtų vežti pieno produktus į Kiniją. „Susitarta dėl bendrų reikalavimų, kuriuos turės atitikti lietuviški pieno produktai ir veisliniai galvijai, kuriuos ketinama eksportuoti į Kiniją.

Rusijai taikant prekių importo embargą, Lietuvos eksportas į šią šalį sumažėjo ženkliai, tačiau Rusija vis dar išlieką pirma partnere pagal eksportą. Pasak ekonomisto Gitano Nausėdos, jeigu ir toliau matysime tokį eksporto mažėjimą į Rusiją, sulauksime naujo numeris vienas eksporto partnerio. SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda aiškina, kad žvelgiant į geografinę eksporto kaitą, pirmiausia matome smarkų eksporto kritimą į Rusiją.

 Ypač sausringa vasara kankino ne tik Lietuvos ūkininkus, bet ir kaimynus lenkus, kurie yra vieni didžiausių vaisių ir daržovių augintojų. To dar nebuvo, bet šiuo metu ne lenkai daržoves gabena į Lietuvą, o atvirkščiai daržoves ir vaisius mūsų ūkininkai gabena tiems patiems lenkams. Iš Pasvalio rajone ūkininkaujančio Algimanto Morkūno ūkio daržovių sandėlio ruošiami išgabenti švieži kopūstai.

Eksporto skatinimo agentūra „Versli Lietuva“ prognozuoja, kad dėl Rusijos embargo šiemet smukęs šalies eksportas kitais metais kiek atsigaus. Daugeliui Lietuvos įmonių pavyko prisitaikyti ir rasti naujų rinkų, o kitoms dar reikia laiko. Bet kuriuo atveju, pasak analitikų, Lietuva išliks tranzito šalis. „2015 metais Lietuvos prekių eksportas mažės, bet šito buvo tikėtasi, ypač dėl reeksporto poveikio. 2016 metais grįžta nedidelis augimas.

Kelis metus iš eilės Lietuvos eksportas demonstravo įspūdingus augimo tempus: tuo metu kai Lietuvos BVP 2015 m. pirmąjį pusmetį tik 1,5 proc. viršija prieškrizinį 2008 m. lygį, Lietuvos eksporto apimtys jau 50 proc. viršija prieškrizinį lygį. Tačiau naujieji Lietuvos eksporto rodikliai rodo, kad eksporto dinamikoje vis labiau įsivyrauja stagnacija. Tokią situaciją sąlygoja prastėjanti padėtis NVS rinkose.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos prekių eksporto (išskyrus naftos produktus) apimtys, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, praktiškai nepasikeitė. Eksporto plėtros išsikvėpimą lėmė ne vien su Rusija susiję iššūkiai, bet ir vangi Vakarų rinkų raida bei prastesnis vartojimo apetitas likusio pasaulio rinkose. DNB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos eksporto augimas šių metų antroje pusėje įsibėgės nežymiai.

Rusijai taikant importuojamų prekių embargą per pirmąjį pusmetį Lietuvos eksportas smuko labiausiai iš Europos sąjungos šalių. Lyginant su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu eksportas į ES ir kitas šalis sumažėjo 4 procentais.

Tarptautinėje rinkoje smunkant „juodojo aukso“ vertei, Rusija priverta trečią mėnesį iš eilės mažinti naftos ir produktų eksporto muitus. Finansų ministerijos duomenimis, „Urals“ naftos kainų tarptautinėje rinkoje liepos 15 – rugpjūčio dienomis vidurkis buvo 51,09 dolerio už barelį (373 doleriai už toną) – 13,3 proc. mažesnis nei ankstesnį laikotarpį.

 Birželį užsienio prekybos rodikliai didelių staigmenų nepateikė - naftos produktų, baldų bei trąšų eksporto rezultatai džiugino, bet pieno produktų eksportas lieka gilioje depresijoje ir kartu su kritusiu prekių reeksportu į Rusiją vėl neleido metiniam pokyčiui išnirti į teigiamą pusę. Penktadienį skelbta, kad birželį prekių eksportas iš Lietuvos buvo 3,6 proc. mažesnis, o importas 5 proc. didesnis nei atitinkamą mėnesį prieš metus.

Pasirodžius pranešimams apie pasiektą susitarimą dėl Irano branduolinės programos apribojimo, ėmė kristi naftos kaina. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad dėl pingančios naftos situacija Rusijoje pablogės, o tai turės įtakos ir mūsų regionui.

2015 m. Lietuvos eksporto rodikliai fiksuoja stagnaciją - per šių metų pirmus keturis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lietuviškos kilmės eksportas be naftos produktų sumažėjo 0,4 proc. Nominalia išraiška šiemet Lietuvos eksportas susitraukė 12,2 mln. eurų. Palyginimui – 2014 m. pradžioje Lietuvos eksportas augo 2 proc. Esminės įtakos pablogėjusiai eksporto padėčiai turėjo besitęsiančios problemos visame NVS regione - eksportas į NVS rinkas šiemet krito 41 proc.

Premjeras Algirdas Butkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augo lėčiau, nei prognozuota, dėl prastesnių eksporto rodiklių. Ministras pirmininkas tikisi, kad antrąjį pusmetį padidės vartojimas, prasidės ES struktūrinių lėšų naudojimas ir tai esą turėtų paskatinti ekonomikos augimą: „Reikia pripažinti, kad šių metų pirmojo ketvirčio augimo prognozė buvo mažesnė, negu buvo tikėtasi.

Siekdamos įžengti bei įsitvirtinti užsienio rinkose, Lietuvos įmonės išbando daugelį būdų. Šaltieji skambučiai, elektroniniai laiškai, dalyvavimas tarptautinėse parodose. Tačiau tarp visų jau klasikiniais tapusių plėtros metodų, atsiranda ir keletas netradicinių, kitokį priėjimą prie užsienio įmonių siūlančių, įsitvirtinimo kitose šalyse metodų.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų kovo mėnesį Lietuvos eksportas, išskyrus mineralinius produktus, per metus padidėjo 0,4 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 0,3 proc., tačiau atmetus „Orlen Lietuva“ įtaką buvo 3,2 proc. didesnis, nei prieš metus. Vietinės kilmės prekių eksporto reikšmė yra daug didesnė Lietuvos ūkiui, nes būtent jį kuria didžiausias šalies darbdavys ir mokesčių mokėtojas – apdirbamoji pramonė.

 Eksportas yra svarbi Lietuvos tarptautinės prekybos dalis. Mūsų šalies ekonomika priklausanti nuo užsienio rinkų, todėl eksporto plėtra – vienas svarbiausių bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtros veiksnių. Eksportas sukuria apie trečdalį valstybės BVP. Šiuo metu Lietuvos ekonomikos išorės aplinka yra pasikeitusi. Tam įtaką daro situacija Rusijoje, su kuria Lietuva yra susijusi glaudžiais ekonominiais ryšiais.

 LRT Radijas, LRT.lt Statistika skelbia, kad kovą trečdaliu padaugėjo pramonės įmonių, žadančių didinti gamybą. Kaip rodo įmonių vadovų apklausa, eksporto augimą prognozuojančių įmonių yra dviem trečdaliais daugiau, nei prieš mėnesį. Pasak Pramoninkų konfederacijos viceprezidento Gedimino Rainio, įmonių vadovų optimizmą lemia artėjantis vasaros sezonas ir naujos eksporto rinkos. „Vasaros metu šiek tiek atsiveria (eksporto rinkos,– red. past.

Traukiantis eksportui ir silpstant pramonės augimui, namų ūkių vartojimas tampa vis svarbesniu ekonomikos augimo veiksniu. Iki aukščiausio lygio nuo 2007 metų pabaigos išaugęs vartotojų pasitikėjimas leidžia tikėtis, kad neigiamą mažėjančio eksporto į NVS rinkas poveikį bent iš dalies atsvers augantis vartojimas. Kita vertus, panašu, kad šiemet gyventojai bus linkę daugiau taupyti. Prekių eksportas šių metų sausį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė 8,8 procento.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Naujų rinkų savo produkcijai Lietuva turi pradėti dairytis Rytų Afrikoje, Seime pristatydamas rinkų Lietuvos verslui paieškos ir eksporto galimybes sako ūkio ministras Evaldas Gustas. Anot jo, pasaulio investuotojai prognozuoja, kad ateityje kai kurios Afrikos valstybės turės perspektyvų. „Manau, kad gana artima perspektyva ieškoti visiškai naujų rinkų, kuriose sąlyginai galime būti pionieriai. Aš tokias rinkas matau Afrikoje“, – tvirtina E. Gustas.

Vasarį Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija pagerbė ir apdovanojo labiausiai 2014 metais prie ekonomikos augimo prisidėjusias eksportu užsiimančias bendroves ir verslininkus, tarp kurių tradiciškai įvertinta Lietuvos metų verslininkė, vadovaujanti įmonei, pasiekusiai geriausius eksporto rezultatus.

 Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Vyriausybės rūmuose dalyvavo Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų konkurso „Lietuvos eksporto prizas 2014“ laureatų apdovanojimų ceremonijoje. Premjeras verslininkus sveikino sėkmingai įveikus geopolitinių sukrėtimų kupinus praėjusius metus ir palinkėjo sėkmės šiemet. „Eksportas – tai barometras, rodantis šalies ekonomikos ir verslo gyvybingumą.

 „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Rusijos rublis per metus prarado maždaug pusę vertės euro atžvilgiu, o jos ekonomika šiemet pasiners į gilią recesiją. Nedaug geresnėje situacijoje yra ir kitos kaimyninės ekonomikos. NVS rinkai pernai teko net trečdalis viso Lietuvos eksporto.

Lietuvai įsivedus eurą ypač laukiami ir su juo susiję teigiami pokyčiai. Įvairūs ekonomistų skaičiavimai žada didėsiančius eksporto mastus į euro zonos šalis ir palankesnę aplinką užsienio investuotojams, pigesnį skolinimąsi Lietuvai ir su tuo susijusias grėsmes – galimai didėsiantį politikų apetitą išlaidauti.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka skyrė vyriausybei užduotį bet kokia kaina surasti naujų rinkų Baltarusijos produkcijai (lenta.ru). „Mes negalime visą laiką melstis vienai Rusijai, nors tai ir broliška mums valstybė. Pasižiūrėkite, viena rinka sugriuvo – ir mes iš paskos kritome“, – pareiškė valstybės vadovas. Jis pabrėžė, kad šiuo metu Rusijos rinkoje parduodama tik 40–45 proc. produkcijos vietoje 85 proc., kaip buvo anksčiau.

  Blogiausiu atveju – jei šalies eksportas į Rusiją visiškai sustos ir bankrutuos dalis logistikos įmonių, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), kaip teigia Lietuvos premjeras, gali smukti 4 proc. Tačiau, anot Algirdo Butkevičiaus, tokia tikimybė nelabai reali.   „Yra įvairiausių skaičiavimų.

Brazilijos rinka yra viena iš eksporto rinkų, kuriomis domisi Lietuvos gamintojai. Žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius, Žemės ūkio ministerijoje susitikęs su Brazilijos žemės ūkio, gyvulininkystės ir apsirūpinimo maistu ministerijos federalinių ir veterinarijos inspektorių bei Europos Komisijos Prekybos direktorato atstovų delegacija, pastebėjo, kad Brazilija ir Lietuva turi puikias, tačiau dar neišnaudotas galimybes bendradarbiauti žemės ūkio, veterinarijos ir mokslo srityje.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) pritarė Gabrieliaus Landsbergio (Europos liaudies partija) parengtam pranešimui dėl teisės akto, kuriuo iki 2015 m. pabaigos pratęsiamas bemuitis Ukrainos prekių importas į ES. Tam pritarė 497 EP nariai, nepritarė 78, o susilaikė 56. Ši vienašalė prekybos lengvata Ukrainai iš ES pusės taikoma nuo šių metų balandžio, siekiant suteikti neatidėliotiną pagalbą šios šalies ekonomikai po to, kai Rusija įvedė apribojimus Ukrainos prekėms.

Jaunųjų eksporto lyderių programa „Sparnai“ pradeda trečiąjį, paskutinįjį, rotacijos etapą, po kurio dalyviai priims sprendimą dėl tolesnio darbo programoje dalyvaujančiose įmonėse. VšĮ „Versli Lietuva“ kviečia smulkaus ir vidutinio verslo įmones dalyvauti trečiojo etapo atrankoje dėl galimybės šešių mėnesių laikotarpiui (rotacijai) priimti vieną iš 16 programoje dalyvaujančių jaunųjų eksporto lyderių.

Pokriziniu laikotarpiu įspūdingai augęs eksportas šiemet pateko į iššūkių sūkurį. Tai liudija ir šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys – 2014 m. sausį–rugpjūtį, palyginti su atitinkamu 2013 m. laikotarpiu, eksportas smuktelėjo 2,4 proc. Vien rugpjūčio mėnesį eksportas sumažėjo 2,9 proc., o maisto produktų – 16,2 proc. Eksportas į Rusiją rugpjūtį, palyginti su atitinkamu 2013 m. mėnesiu, išaugo 7,1 proc.

Pokriziniu laikotarpiu įspūdingai augęs eksportas šiemet pateko į iššūkių sūkurį. Tai liudija ir šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys – 2014 m. sausį–rugpjūtį, palyginti su atitinkamu 2013 m. laikotarpiu, eksportas smuktelėjo 2,4 proc. Vien rugpjūčio mėnesį eksportas sumažėjo 2,9 proc., o maisto produktų – 16,2 proc. Eksportas į Rusiją rugpjūtį, palyginti su atitinkamu 2013 m. mėnesiu, išaugo 7,1 proc.

 Lietuvos grūdų supirkimo įmonės rugpjūtį eksportavo 154,1 tūkst. tonų grūdų - panašiai kaip ir praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausiai bendrovės eksportavo kviečių - 126,5 tūkst. tonų. Jie už vidutinę 644,8 lito kainą už toną gabenti į Latviją, Lenkiją, Prancūziją, Ispaniją ir Saudo Arabiją, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Miežių eksportas siekė 19,5 tūkst.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt   Rusija nėra dominuojanti rinka Lietuviškos kilmės produktų eksporto sektoriuje, eksporto srityje vyksta diversifikacija, todėl bijoti, kad Rusijos sankcijos suduos esminį smūgį Lietuvos ekonomikai bijoti nereikėtų, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Ekonomisto teigimu, Lietuvos BVP, nepaisant geopolitinės įtampos, augs. SEB banko analitikų parengtoje „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ prognozuoja, kad šiemet šalies BVP išaugs 2,7 proc.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) spėja, kad Rusijos paskelbtas maisto embargas Europos Sąjungos šalims labiausiai gali paveikti Lietuvą. Pasak banko, būtent Lietuvos maisto produktų eksporto į Rusiją santykis su BVP yra didžiausias visoje bendrijoje. „Eksporto duomenys rodo, kad labiausiai paveikta šalis greičiausiai bus Lietuva, kurios maisto eksportas į Rusiją sudaro 2,7 proc. BVP.

Grūdų eksportas per Klaipėdos uostą šiais metais gali siekti ne mažiau 2 mln. tonų ir išliks panašus kaip praėjusiais metais, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Po rugsėjo jau bus galima spręsti apie eksporto tempą, nes tik šiomis dienomis pradeda plaukti užsakyti laivai.

Vyriausybė kaip mantrą kartoja, kad bus skatinama naujų eksporto rinkų paieška. Perdirbėjai ir žemdirbiai apgailestauja, kad tik ekstremalios sąlygos verčia imtis veiksmų ir priimti sprendimus, kurie galėjo būti priimti daug anksčiau.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujineų tarnyba, LRT.lt Pirmą šių metų pusmetį Lietuvos tekstilės, odos ir drabužių eksportas, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, išaugo beveik aštuoniais procentais. Pramonininkai sako, užsakymų netrūksta, darbo vietų būtų, tik kvalifikuotų darbuotojų sunku rasti. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas sako, kad situacija Ukrainoje ir Rusijos sankcijos mūsų lengvosios pramonės beveik nepalietė.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičiaus, penktadienį Kaune lankydamasis bendrovėse „Liteksas“, „Kauno Baltija“, „Klasikinė tekstilė“, „Omniteksas“, „Audimas“ ir „Garlita“, susipažino su modernias, naujausias technologijas taikančiomis ir inovatyvias tekstilės bei aprangos prekes gaminančiomis įmonėmis. Po to premjeras susitiko su Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijai (LATIA) priklausančių įmonių vadovais atstovais, tarp kurių investuotojai iš Italijos.

Rusijos rinkai skirti Lietuvos gamintojų produktai mūsų parduotuvių lentynose neužsigulėjo. „Vakar mūsų parduotuvėse jų dar buvo, o ar yra likę šiuo metu – net nežinau“, naujienų portalui balsas.lt sakė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis. „Pieno žvaigždžių“, „Vilkyškių pieninės“ gaminius, skirtus Rusijos rinkai – grūdėtą varškę, sūrius sėkmingai parduodame.

Neprognozuojami kaimynų veiksmai privers lietuvius ne tik aktyviau, bet ir atsargiau rinktis eksporto rinkas. Šiandien Žemės ūkio, Susisiekimo, Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijos Vyriausybei pateiks sąrašą priemonių, kurias, jų nuomone, reikėtų taikyti siekiant sumažinti galimus nuostolius dėl Rusijos sprendimo nutraukti pagrindinių maisto produktų importą iš jos politikai nepritariančių valstybių, tarp jų ir Lietuvos.

Daugybė Lietuvos įmonių pasinaudojusios Europos Sąjungos parama gamina ir eksportuoja sveiką ir kokybišką maistą į užsienio šalis.    ...

Lietuvai, kurios ekonomikai didelę įtaką turi eksportas, reikia ieškoti naujų užsienio rinkų savo gaminiams realizuoti, įskaitant ir didžiąsias pasaulio šalis, Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime tvirtino verslo ir politikos atstovai.

2014 m. gegužės mėn. eksportuota prekių už 6,9 mlrd. litų, importuota – už 7,6 mlrd. litų, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 4 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,7 mlrd. litų. Per mėnesį (2014 m. gegužės mėn., palyginti su balandžio mėn.) eksportas padidėjo 0,2 procento, o importas – 1,8 procento.

„Nepabijokime žodžio „eksportas“: tai, kad užsienio aukštosios mokyklos pasirenka lietuviškąsias ir moka joms už tam tikrų kursų parengimą ir dėstymą, parodo mūsų akademinio potencialo kokybę ir paklausą“, – tvirtina Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, kalbėdamas apie liepos pirmąją Vilniuje prasidėjusią ir šešias savaites truksiančią vasaros mokyklą JAV Šarlotės teisės mokyklos bei VU Teisės fakulteto studentams.

Ekologiškų maisto produktų rinka Lietuvoje pastaruoju metu kasmet ūgteli bent dešimtadaliu, tačiau vis tiek išlieka palyginti nedidelė. Todėl dauguma tokių produktų gamintojų žvalgosi už mūsų šalies ribų ir savo gaminius eksportuoja į valstybes, kuriose ekologija turi gilesnes tradicijas, o ekologiškų produktų pirkėjų gretos gausesnės. Eksportu domisi vis daugiau gamintojų Ekologiški gaminiai šiuo metu Lietuvoje sudaro apie 0,5 proc. visos maisto produktų ir gėrimų rinkos, o tai yra apie 50 mln.

Politiniai neramumai Rytų Europoje visą mūsų rinką tarytum pažadino iš letargo miego. Verslas jau buvo įpratęs prie didelių ir jau ne tokių rizikingų pelnų bei perspektyvių rinkų. Pabudo visa Vakarų Europa ir, deja, realybė pasirodė kur kas slogesnė, nei buvo galima įsivaizduoti. Reakcija Lietuvoje, daug žemės ūkio produkcijos eksportuojančioje šalyje, buvo labai audringa ir ne visai adekvati. Tas sukrėtimas suteikė mums visiems progą pamatyti pasaulį kur kas plačiau, nei buvome įpratę.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Neretai, analizuojant kokią nors situaciją, galima įsitikinti, kad lazda turi du galus. Tą patį galima pasakyti ir apie Vakarų taikomų sankcijų Rusijai poveikį. Pirmosios Vakarų paskelbtos sankcijos buvo skirtos 21 Rusijos piliečiui. Vis dėlto jos buvo gausiai kritikuotos dėl neadekvatumo, Rusijai aneksavus Krymą. Neilgai trukus paskelbtas ir antrasis sankcijų paketas.

Premjeras Algirdas Butkevičius informavo, kad kai kurie mūsų tiekėjai vis dar patenka į Rusijos rinką. „Šiuo metu yra sustabdytas eksportas maisto produktų į Rusiją, Kazachstaną ir Baltarusiją, laukiame sprendimo“, - sakė premjeras. „Tačiau verslininkai užsiima ir kitų rinkų paieška. Šiandien išgirdome, su kuriomis šalimis yra dirbama. Šiuo metu dirbame su Japonija, JAV bei Pietų Korėja. Tikimės, kad įvyks tam tikri pokyčiai Kinijoje“, - teigė A. Butkevičius.

Aliona Vasilevskaja / CargoNEWS Statistiniai duomenys byloja apie tai, kad Rusija ne vienerius metus yra vienas iš svarbiausių Europos užsienio ekonomikos partnerių. Ši Rytų rinka itin svarbi vežėjams. Eksportuojamųjų prekių apimtis kelių transportu iš Europos Sąjungos (ES) į Rusiją 2012-2013 metais siekė 83,4 mlrd. eurų. Anot transporto atstovų, šioje šalyje nuolat kyla iniciatyvų kaip nors “prispausti” užsienio šalių vežėjus.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rusijos veterinarijos tarnyba „Rosselchoznadzor“ paskelbė, jog nuo kitos savaitės nebeįsileis visų gatavų mėsos produktų su kiauliena iš Lietuvos ir Lenkijos. Sustabdžius eksportą, Lietuvos perdirbėjai per mėnesį esą patirtų 14 miln. litų nuostolių, tektų atleisti dalį darbuotojų, žemdirbiai neturėtų kur parduoti gyvulių.

„Verslininkai yra nepatenkinti mūsų elgesiu. Tie, kurie eksportuoja į Rusiją, prisibijo. Teko bendrauti su mėsos perdirbėjais, jie labai drebėjo, o šiandien išgirdome naujieną, kad Rusija nebeįsileis jokių gaminių, kuriuose yra kiaulienos. Kalbame apie konservus ir dešras, nes jos be kiaulienos nesigauna. Verslininkai ne be pagrindo būgštauja, jie patirs nemažai nuostolių“, - balsui.lt sakė Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas.